Kauno apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

3. Ieškovės patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovė yra ieškovių motina, tačiau nuo 2013 metų prie ieškovių išlaikymo neprisideda visiškai, gyvena visiškai atskirą gyvenimą, smurtavo tiek prieš trečiąjį asmenį, tiek prieš ieškoves (dėl ko buvo pradedami ikiteisminiai tyrimai), todėl ieškovės yra priverstos kreiptis į teismą dėl paramos priteisimo iš atsakovės. Ieškovės teigia, kad dėl atsakovės nesugyvenamo, ūmaus charakterio bei polinkio į fizinį bei psichologinį smurtą, dar 2017 m. kovo mėnesį visa šeima (išskyrus atsakovę), t. y. ieškovių tėvas V. R. ir ieškovės, turėjo palikti vienintelį šeimos būstą, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, ir išsinuomoti kitą būstą, taip patirdami papildomas didžiules išlaidas. Atsakovė viena gyveno šeimos bute beveik du su puse metų. Šiuo metu suinteresuotas asmuo V. R. gyvena ir dirba užsienyje, tam kad galėtų bent minimaliai užtikrinti ieškovių pragyvenimą ir galimybes mokytis. Ieškovių poreikiai yra labai panašūs, nes abi yra studentės ir gyvena tame pačiame bute. Ieškovė G. R. nurodė, kad jos poreikiams yra reikalinga apie 895,00 Eur per mėnesį, V. R. poreikiams reikalinga 790,00 Eur suma. Ieškovės prašė priteisti paramos sumą ženkliai mažesnę nei pusę nurodytų poreikiams reikalingų sumų, t. y. tik 277,50 Eur.

Šalies argumentai

10. Ieškovė G. R. patikslintu ieškiniu prašė priteisti jai iš atsakovės 9 900,00 Eur įsiskolinimą už paramą, susidariusią per paskutinius tris kalendorinius metus iki ieškinio padavimo teismui dienos, skaičiuojant paramos dydį po 277,50 Eur per mėnesį. Teismas nustatė, kad 3 metų laikotarpis iki ieškinio padavimo teismui dienos yra nuo 2016 m. rugpjūčio 2 d. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d. Ieškovė G. R. (duomenys neskelbtini) sulaukė 24 m., todėl įsiskolinimas skaičiuotinas iki (duomenys neskelbtini). Teismas ieškinio reikalavimą dėl paramos įsiskolinimo už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. rugpjūčio 2 d. atmetė kaip nepagrįstą.

12. Apeliaciniu skundu ieškovės G. R. ir V. R., atstovaujamos advokato Mariaus Ramanausko, prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 sprendimą pakeisti, ieškovių ieškinį tenkinti visiškai, t. y. 1) priteisti ieškovei V. R. iš atsakovės S. R. 277,50 Eur per mėnesį dydžio paramą, mokamą periodiniais mokėjimais kiekvieną kalendorinį mėnesį iki V. R. sueis 24 metai; 2) patikslintu ieškiniu pašė priteisti iš atsakovės: 1) 6 937,50 Eur įsiskolinimą už paramą, susidariusį per paskutinius 25 mėnesius, iki ieškinio pateikimo teismui dienos, skaičiuojant, kad paramos dydis – 277,50 Eur per mėnesį; 2) priteisti ieškovei G. R. iš atsakovės S. R. 9 990,00 Eur įsiskolinimą už paramą, susidariusį per paskutinius tris kalendorinius metus (36 mėnesius), skaičiuojant, kad paramos dydis – 277,50 Eur per mėnesį; 3) priteisti ieškovei V. R. iš atsakovės S. R. 6 937,50 Eur įsiskolinimą už paramą, susidariusį per paskutinius 25 mėnesius, skaičiuojant nuo atsakovės pareigos mokėti paramą atsiradimo momento iki ieškinio pateikimo teismui dienos, skaičiuojant, kad paramos dydis – 277,50 Eur per mėnesį; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Teismas, nusprendęs, kad atsakovė gali pilnametėms dukroms V. R. ir G. R. teikti išlaikymą tik po 50,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis, netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes bei kasacinio teismo praktiką analogiškose bylose. Teismas formaliai vertino atsakovės turtinę padėtį. Realiai atsakovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė, nei nurodė teismas, atsakovė valdo didelės vertės turtą ir realiai gyvena su kitu partneriu bei neatlygintinai naudojasi jo būstu. Atsakovė nuosavybės teise valdo negyvenamąsias patalpas, esančias Kaune, (duomenys neskelbtini), kurių vertė VĮ Registrų centro 2019 m. lapkričio 18 d. duomenimis yra 40 612 Eur. Šias patalpas atsakovė nuomoja bei gauna 150 Eur per mėnesį papildomai pajamų už patalpų nuomą, kas per metus sudaro 1 800 Eur. Po ištuokos atsakovei priteista 19 000 Eur piniginė kompensacija. Viso atsakovė asmeninės nuosavybės teise valdo mažiausiai 59 612 Eur turtą. Be to, negyvenamosiose patalpose, esančiose Kaune, (duomenys neskelbtini), yra įrengta atskira patalpa, su atskiru įėjimu, pritaikyta gyvenamajai paskirčiai, todėl, net jei atsakovė neturėtų kitų gyvenamųjų patalpų, ji bet kada galėtų gyventi šiose patalpose. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė gyvena pas seserį. Ieškovių žiniomis, ji gyvena pas sugyventinį (duomenys neskelbtini), todėl jos išlaidos yra daug mažesnės, nei gyvenant vienai.

12.2. Teismo nurodytos per 2018 ir 2019 metus gautos atsakovės pajamos neatitinka tikrovės. Iš Sodros pažymos matyti, kad pateiktų pajamų laikotarpis yra nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 13 d., todėl nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovės gautos pajamos per 2018 ir 2019 metus atitinkamai 4 530,74 Eur ir 6 534,13 Eur. Sodra pateikė duomenis tik už 5 iš 12 kalendorinių mėnesių per 2018 metus. Atsakovės pajamos 2018 metais turėtų siekti ne 4 530,74 Eur, o apie 10 000 Eur. Iš kitos 2018 m. rugpjūčio 1 d. Sodros pažymos nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d., t. y. per 6 mėnesius atsakovei išmokėta 7 816,25 Eur suma. Teismas sprendime padarė esminę klaidą, nes klaidingai nurodė atsakovės gaunamas pajamas per 2018 metus. Be to, nėra duomenų apie 2018 m. liepos mėnesį gautas pajamas. Tai reiškia, kad ir 12 346,99 Eur pajamos per 2018 metus nėra galutinės ir turėtų didėti įvertinus liepos mėnesio pajamas. Tokia pati klaida padaryta ir teismui nurodant pajamas už 2019 metus. Atsakovės pajamos 2019 metais turėtų siekti ne 6 534,13 Eur, o apie 8 000,00 Eur. Teismas neteisėtai, beveik dvigubai sumažino atsakovės realiai gaunamas pajamas, t. y. vietoje 21 000,00 Eur pajamų per 2018–2019 metų laikotarpį, teismas nurodė, kad per šį laikotarpį atsakovė gavo tik apie 11 000,00 Eur pajamų. Šiai bylai yra aktualus laikotarpis nuo 2016 metų iki 2019 metų, tačiau teismas visiškai nevertino ir nepasisakė teismo sprendime apie atsakovės pajamas, gautas per 2016 metus ir 2017 metus. 2018 m. rugpjūčio 1 d. Sodros duomenimis per visą bylai aktualų 4 metų laikotarpį nuo 2016 metų iki 2019 metų atsakovė viso gavo apie 52 162,23 Eur. Pagal ieškovių paskaičiavimus, galima daryti išvadą, jog atsakovė gali ieškovių išlaikymui skirti visą 277,50 Eur per mėnesį sumą, nes atsakovė vidutiniškai per metus gauna apie 13 000,00 Eur arba 1 083,33 Eur per mėnesį. Atsakovei sumokėjus visą ieškovių prašomo išlaikymo sumą (277,50 Eurx2), jai lieka didesnė suma, nei ta, nuo kurios teismas priteisė atsakovei mokėti po 50,00 Eur, t. y. atsakovei lieka 528 Eur. Tuo tarpu teismo sprendime nurodo, kad atsakovei sumokėjus ieškovėms 100 Eur lieka tik 361,04 Eur. Teismo nurodytos atsakovės per 2018–2019 metus gautos pajamos neatspindi jos realių pajamų dar ir todėl, kad vien 2019 metais atsakovė net 7 mėnesius iš 10 nurodytų mėnesių Sodros pažymoje faktiškai nedirbo dėl ligos. Teismas neišsireikalavo iš atsakovės jos darbo sutarčių, todėl negalėjo nurodyti kokios yra atsakovės pajamos pagal darbo sutartis ir kurias atsakovė galėtų gauti jei dirbtų. Atsakovė tik laikinai nedirba, todėl jai sugrįžus į darbą ji gaus tikrąsias darbo pajamas, o ne ligos išmokas, kurias skaičiavo teismas.

12.3. Teismas neįvertino aplinkybių, kokių priemonių ėmėsi atsakovė, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Atsakovė yra įgijusi labai patrauklią buhalterės-apskaitininkės profesiją, todėl jai nėra jokių problemų rasti darbą ar teisėtai dirbti net kelis darbus vienu metu. Atsakovė visuomet dirbo trijose darbovietėse. Tik šiuo metu atsakovei yra nenaudinga dirbti oficialiai ir rodyti savo realias pajamas, todėl atsakovė ėmėsi aktyvių veiksmų tam, kad nuslėptų realias savo pajamas. Atsakovė po ieškovių ieškinio pateikimo teismui ne tik nesiėmė jokių priemonių, kad gautų papildomų pajamų, kurios leistų teikti vaikams išlaikymą, tačiau ėmėsi aktyvių veiksmų tam, kad ji galėtų išvengti savo pareigos išlaikyti (paremti) besimokančius savo vaikus. Teismas šių faktinių aplinkybių visiškai nevertino.

12.4. Teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus duomenis apie atsakovės būklę. Teismas klaidingai nurodė, kad atsakovė onkologine liga susirgo 2019 metais bei tai lėmė ilgus atsakovės nedarbingumo laikotarpius. Atsakovei onkologinė operacija buvo atlikta 2015 metais, ką patvirtina atsakovės pateiktas 2015 metų Medicinos dokumentų išrašas A-4531252, išduotas VšĮ Kauno klinikos. Šis laikotarpis nepatenka į ginčo laikotarpį. Teismas nepagrįstai bylai neaktualaus laikotarpio faktus vertino kaip reikšmingus. Todėl jokios atsakovės ligos neturėjo esminės įtakos atsakovės turtinės padėties pablogėjimui, įskaitant darbo santykių nutraukimui ir/ar gaunamų pajamų sumažėjimui.

12.5. Atsakovė 2016–2017 metais gaudavo atitinkamai 15 139,20 Eur ir 15 139,20 Eur, todėl teismas neteisingai nustatė minimalią 50 Eur per mėnesį išlaikymo dydžio sumą, kuri negali būti taikoma ir 2016, 2017 metų įsiskolinimo paskaičiavimams, nes atsakovė šiuo laikotarpiu uždirbo 3 ar net 4 kartus daugiau nei 2018–2019 m. laikotarpiu.

12.6. Pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo akivaizdžiai neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Teismas praktiškai tenkino visus ieškovių reikalavimus, tik juos sumažino, todėl bylą laimėjo ieškovės. Bylą laimėjus ieškovėms, neprotinga, neteisinga ir nesąžininga, kad ieškovės privalo sumokėti atsakovei tris kartus didesnes bylinėjimosi išlaidas, nei atsakovė mokės ieškovėms. Teismui priteisus juokingai mažą išlaikymą, ieškovės už šį procesą iškart netenka 1 970,00 Eur (sumokėjus atsakovei teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas 790,00 Eur ir įskaičiavus savo patirtas išlaidas už advokato pagalbą – 1 180,00 Eur). Pagal teismo sprendimą atsakovė vienai savo dukrai G. nesumokėjusi už jos 6 mokslo metus visiškai jokio išlaikymo, o kitai dukrai V. už jos 3 metus nemokėjusi jokio išlaikymo, tiesiog gudriai išsisuko nuo savo kaip motinos pareigų dukroms, kurios viską susumavus kartu gaus iš atsakovės 1 000 Eur skolos sumą. Po teismo sprendimo ieškovės už visą 108 mėnesių (9 metaix12 mėnesių) mokymosi aukštosiose mokyklose laikotarpį, per kurį atsakovė privalėjo mokėti ieškovėms išlaikymą, realiai sumokės tik 1 000 Eur, t. y. po 9,26 Eur per mėnesį (1000:108) abiem ieškovėms, arba po 4,63 Eur per mėnesį kiekvienai. Toks teismo sprendimas neįgyvendina teisingumo bei negina ieškovių konstitucinių teisių.

2. Apeliaciniu skundu atsakovė S. R., atstovaujama advokatės Vytautės Linaburgienės, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovių ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Ieškovės nepateikė duomenų, įrodančių, kad ieškovės išnaudojo visas protingas galimybes pačioms pasirūpinti lėšoms, reikalingoms pragyvenimui ir mokslui. Viena iš galimybių aukštosios mokyklos dieninio skyriaus studentui gauti lėšų mokymuisi ir pragyvenimui – valstybės remiamos paskolos, kurios teikiamos tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms (Mokslo ir studijų įstatymo 74 straipsnis). Valstybės ir valstybės remiamų paskolų teikimo sąlygas ir tvarką reguliuojančiame Valstybės paskolų ir valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 480, numatyta ne tik valstybės remiama paskola gyvenimo išlaidoms (7.2 p), bet ir nustatytos lanksčios valstybės remiamų paskolų grąžinimo sąlygos: paskolos grąžinimo pradžia - iki 12 mėnesių nuo studijų, kurioms gauta paskola, baigimo (44 p.); paskolos grąžinimo terminas - iki 15 metų nuo paskolos grąžinimo pradžios (45 p.); valstybės remiamos paskolos grąžinimo atidėjimas (50, 51 p.); palūkanų apmokėjimas iš valstybės lėšų (54/1, 59 p.). Ieškovės, turėdamos visišką civilinį veiksnumą, pasirinkusios mokamas studijas, negali užkelti savo išlaikymo naštos ant faktiškai nedarbingos ir pajamų neturinčios motinos. Ieškovės nepateikė rašytinių duomenų, kad jos išnaudojo visas protingas galimybes gauti joms reikalingas lėšas: ar jos kreipėsi dėl valstybės remiamos paskolos gavimo, ar tokią paramą jos gavo, o teismo posėdyje ieškovių atstovas dar ir žodžiu patvirtino, kad ieškovės dėl lengvatinių paskolų nesikreipė, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino. Ieškovės nepateikė savo studijų grafiko, taip pat informacijos, ar jos gali (galėjo) pačios pasirinkti dalykus ir suderinti paskaitų laiką taip, kad galėtų papildomai užsiimti darbine veikla papildomų pajamų gavimui. Teismas šių aplinkybių taip pat nevertino. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovės, pasirinkdamos studijuoti aukštojoje mokykloje mokamas studijas, šių studijų kainą, mokėjimo galimybes būtų suderinusios su atsakove. Prieš pasirinkdamos studijas, ieškovės turėjo įvertinti, iš kokių lėšų jos už jas mokės. Jos savo laisvu pasirinkimu galėjo pasirinkti kitokias studijas. Juo labiau, kad jos jau tuo metu žinojo apie blogą atsakovės sveikatos būklę (2014 metais atsakovei buvo diagnozuotas 3 stadijos vėžys).

13.2. Teismas tik formaliai išvardino byloje esančius ieškovių pateiktus įrodymus (pažymą, kad mokosi aukštojoje mokykloje, pateiktus išlaikymo poreikius, išvardino automobilius), ir padarė išvadą, kad ieškovės turi paramos reikalavimo teisę. Tačiau teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nukrypo nuo materialinės teisės normų išaiškinimo kasacinio teismo praktikoje, kurioje numatyta žymiai didesnė studento įrodinėjimo našta, nei pilnamečio moksleivio, besimokančio pagal bendrojo ugdymo programą mokykloje, o juo labiau siekiant priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Teismas konstatavo, kad V. R. studijuoja Kauno technologijos universitete Ekonomikos ir verslo fakultete nuolatine (dienine) forma. Studijų kainą apmoka tretysis asmuo. Neaišku, iš ko teismas padarė išvadą, kad ieškovei studijos užima daug laiko ir galimybės dirbti nėra. Nes byloje nėra nei studijų grafiko, nei užimtumo, nei jokių duomenų apie bet kokių draudžiamųjų pajamų turėjimą/neturėjimą (Sodros pažymos už atitinkamą laikotarpį), darbo paieškas. Teismas šią išvadą (kad ieškovė dėl įtemptų studijų negali dirbti) padarė tik perkeldamas apeliacinės instancijos teismų nutartis. Toks teismo sprendimas neteisingas ir realiai panaikino ieškovių įrodinėjimo pareigą.

13.3. Teismo konstatavimas, kad dėl užimtumo studijose ieškovė neturi galimybės dirbti ar užsiimti kokia nors veikla ir tokiu būdu iš darbo gauti pajamų, yra nepagrįstas ir neteisingas. Bakalauro studijų programa suteikia galimybę studentui suderinti studijas ir darbą. Ieškovė G. R. vyko į Norvegiją užsidirbti vasaromis. Teismas visiškai neverto aplinkybės, kad ieškovė V. R. savo vardu registruoja transporto priemones. Vieną parduoda, registruoja kitą. Ieškovės G. R. vardu per tam tikrą laikotarpį taip pat yra registruotas tam tikras kiekis automobilių. Teismas iš byloje esančių įrodymų padarė išvadą apie materialinę ieškovių būklę, kai realiai tų įrodymų nėra. Teismas net nekonstatavo, kad ieškovių turtinė padėtis yra sunki, kas yra būtina įrodyti šiose bylose. Ieškovės nepateikė teismui nei savo banko sąskaitos išrašų už prašomą laikotarpį, nei Sodros išrašų.

13.4. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės argumentą, kad santuokos metu ieškovėms teiktas išlaikymas buvo teikiamas iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turto, t. y. ir iš atsakovės turto dalies. Tokį argumentą teismas laikė nepagrįstu be jokios argumentacijos. Atsakovės ir trečiojo asmens V. R. santuoka buvo nutraukta 2019 m. gegužės 10 d. teismo sprendimu Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-1612-950/2019. Ir tik nuo 2019 m. birželio 10 d. pasibaigė bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (2019 m. birželio 10 d.) atsakovės ir V. R. pajamos ir turtas buvo bendras sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise turimas turtas. Ir tiek atsakovė, teikdama paramą vaikams tiek kiek išgalėjo, tiek ir V. R., teikdamas paramą vaikams, abu naudojo bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimą turtą (pajamas, santaupas). Todėl, nesant ištuokos fakto, nėra pagrindo teigti, kad ieškovėms paramą teikė vienas V. R.. Jei V. R. ir teikė ieškovėms paramą, jis tą darė iš bendro sutuoktinių turto. Joks ieškovių išlaikymas iš atsakovės nebuvo priteistas nei kol jos buvo nepilnametės, nei kol jos buvo pilnametės moksleivės. Atsakovės su V. R. turtas nebuvo nei padalintas, nei atidalintas.

Šalies argumentai

14.4. Apeliantės nepagrįstai nurodo, kad patalpa-skalbykla yra nuomojama. Apeliantės nepagrindė šio apeliacinio skundo argumento, jis nebuvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme. Taip pat apeliantės nepagrįstai nurodo, kad skalbyklos patalpos pritaikytos gyvenimui, kadangi patalpoje yra tik praustuvas ir tualetas, dušo nėra, šildymas atjungtas. Taip pat nepagrįstas jokiais įrodymais apeliacinio skundo argumentas, jog atsakovė gyvena su sugyventiniu.

14.5. Sodros pažyma už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 13 d. sugeneruota automatiškai pateikiant užklausą ir yra nurodomos visos pajamos už prašomą laikotarpį, t. y. ne už 5 mėnesius, o už visą prašomą laikotarpį. Jei minėtu laikotarpiu nebuvo pajamų, pajamos ir nėra traukiamos į pažymą. Tokiu pat principu apeliantės nepagrįstai vertina atsakovės kitas pajamas. Jokių pajamų šiuo metu atsakovė negauna. Nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d. atsakovei išmokėta 1 048,00 Eur ligos išmoka, t. y. 80 Eur per mėnesį. Nuo 2021 m. kovo mėnesio iš viso jokių pajamų atsakovė negauna. Ligos išmokos atsakovei nutrauktos, nes nedarbingumas tęsiasi ilgiau, nei galima mokėti tokias išmokas. Teismas atsakovės turtinę padėtį įvertino per daug gerai, nes įskaičiavo ir 19 000 Eur iš V. R. gautiną sumą kaip turtą, nors realiai V. R. 9 000 Eur likusios piniginės kompensacijos nemoka ir ją reikia išsiieškoti.

14.6. Sodros pažyma, pateikta su atsakovės rašytiniais paaiškinimais, patvirtina, kad darbo pajamų atsakovė neturi. Nors apeliantės teigia, kad atsakovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tai netiesa. Šiose įmonėse dėl savo sveikatos būklės atsakovė nedirba, darbo santykiai nutrūkę.

14.7. Atsakovė pateikia naujus įrodymus, kurių negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui: siuntimų tirtis kopijos, epikrizės kopiją, osteoporozės diagnozės kopiją. Šių įrodymų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme dar nebuvo. Jie paneigia apeliacinio skundo motyvus apie tariamai gerą atsakovės sveikatos būklę.