Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Laimai Zukienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei R. K. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nuolatinės rūpybos vaikui ir gyvenamosios vietos nustatymo, paprastojo turto administratoriaus paskyrimo ir išlaikymo priteisimo, tretysis asmuo E. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos medžiaga, ieškovo atstovės, atsakovės, trečiojo asmens ir liudytojos paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė R. K., būdama nepilnamečio vaiko L. K. motina (7 b.l.) neatlieka savo pareigų vaikui, neužtikrina vaiko saugumo, normalių sąlygų vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei nepilnamečio teisių ir interesų apsaugos, piktnaudžiauja motinos valdžia. Ieškinyje nurodytas aplinkybes apie atsakovės gyvenimo būdą, susiklosčiusią situaciją bei ieškovo atstovės paaiškinimus patvirtina į bylą pateikta rašytinė medžiaga. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2008-12-18 Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AĮ-793 atsakovės R. K. šeima yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, ir vaikų nepriežiūros (34,54 b.l.). Apibendrinimo aktais, paaiškinimais, socialinių paslaugų teikimo socialinės rizikos šeimai metiniais apibendrinamaisiais aktais, socialinių paslaugų teikimo aktais, apsilankymo aktais, skyriaus išplėstinio pasitarimo protokolais nustatyta, jog atsakovei R. K. nuo 2008 metų yra teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos (11, 13-14,16, 18-33, 37-39,41-46,48,50-52,55-57 b.l.). Iš byloje esančių dokumentų turinio teismas sprendžia, kad atsakovės R. K. šeimoje nėra tinkamų sąlygų augti nepilnamečiui vaikui. Atsakovė neužtikrino normalių sąlygų vaiko vystymuisi, nesirūpino jo auklėjimu, ugdymu, sveikatos priežiūra, gyvenimo sąlygomis. Teismo posėdyje apklausta liudytoja Anykščių rajono socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja darbui su socialinės rizikos šeimomis D. P. patvirtino paminėtas aplinkybes ir tai, jog dirbant su R. K. šeima, lankantis namuose, buvo fiksuojami atvejai, kai atsakovė buvo neblaivi. Buvo problemos su vaikų nepriežiūra. Visą laiką namuose buvo fiksuojama netvarka. Buvo siūloma įvairiapusė pagalba. Gyvenimo sąlygos namuose nėra pasikeitusios.

Įvertinus pateiktą medžiagą, teismas daro išvadą, kad atsakovės šeima yra aktyviai stebima socialinių darbuotojų, vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų, jai siūloma įvairiapusė, tiek socialinė, tiek psichologinė pagalba. Stebimi pokyčiai atsakovės gyvenime teigiama linkme yra nepastovūs, kintantys, todėl šios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovės nepilnametis vaikas galėtų saugiai augti bei būti auklėjamas jos šeimoje. Tokių duomenų byloje nustatyta nėra. Įvertinus pateiktą medžiagą, teismas daro išvadą, kad ieškinys visiškai pagrįstas ir įrodytas (CPK 178, 185 str.).

Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

CK 3.180 str. 1 d. įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaiku; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Kiekvienu nustatytu atveju teismas gali priimti sprendimą riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas, kurią ir prašo taikyti ieškovas. To paties straipsnio antra dalis numato, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokios priemonės turėtų būti taikomos tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir ginant geriausius vaiko interesus, t. y. šių priemonių taikymą teismas pripažįsta išimtiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008). Pažymėtina, kad teismas spręsdamas tėvų valdžios apribojimo klausimą, visų pirma turi atsižvelgti į šeimos santykių teisinio reglamentavimo principą – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, įtvirtintą tiek CK 3.3 str. 1 d., tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. Taip pat pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo būdai – laikinai ar neterminuotai – nėra tolygūs. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra gerokai griežtesnė sankcija, o laikinas tėvų valdžios apribojimas suprantamas kaip prevencinė priemonė, skatinanti vaiko tėvus pakeisti gyvenimo būdą ir nustatomas konkrečiam laikui turint vilties, kad tėvai pasitaisys ir vėliau galės tinkamai auklėti savo vaikus.

Iš ieškovo atstovės, trečiojo asmens, liudytojos paaiškinimų ir byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad atsakovė R. K. savo pareigų, numatytų CK 3.155 str. 2 d., neatlieka. Atsakovė vengia atlikti pareigas savo nepilnamečiam vaikui, juo nesirūpina, jo neišlaiko (CK 3.192 str.). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė negali užtikrinti gyvenimo sąlygų, būtinų nepilnamečio vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi tik dėl atsakovės kaltės. Fiksuotos pozityvios pastangos atsakovės gyvenime, nesudaro pagrindo spręsti ir teismas nesurinko duomenų, jog padėtis artimiausiu metu gali pasikeisti. Todėl, atsakovės valdžia jos vaiko atžvilgiu apribotina neterminuotai (CK 3.180 str. 2 d.).

Apribojus atsakovei neterminuotai motinos valdžią jos vaiko L. K. atžvilgiu, motinai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus tai, kas prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 str. 3 d.). Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką patys (CK 3.181 str.).

CK 3.183 straipsnio 4 dalis, CPK 407 straipsnis nustato, kad priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato jo gyvenamąją vietą (CK 3.252 str. 1 d, 3.256 str.).

Ieškovas Anykščių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius nurodo, kad tikslinga L. K. gyvenamąją vietą nustatyti su jo tėvu –trečiuoju asmeniu E. K. ir iš motinos – atsakovės R. K. priteisti išlaikymą vaikui.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2014-06-04 teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.2-441-786/2014 (40 b.l.) vaiko Luko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina atsakove R. K.. Tačiau, kaip nustatyta, vaikas nuo 2017 m. balandžio mėnesio Lukas katinas gyvena su tėvu – trečiuoju asmeniu E. K.. Kaip paaiškino tretysis asmuo E. K., vaikas pats prašėsi gyventi su juo. Vaiko tėvas jį išlaiko ir rūpinasi jo auklėjimu, mokslu. Vaikas kartais bendrauja ir su motina – atsakove R. K.. Atsakovė posėdžio metu nurodė, kad ieškovo prašymui neprieštarauja. Mano, kad sūnui gyventi yra sudarytos normalios sąlygos, lanko mokyklą, o ji tokių sąlygų neturinti. Nenustatyta, kad nepilnametis L. K. prieštarautų tam.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad nepilnamečio vaiko L. K. nustačius gyvenamąją vietą su tėvu Egidijumi katinu, bus sudarytos geros gyvenimo sąlygos vaikui.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

CK 3.192 str. 1 d. nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystymosi sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Jei tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikams vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas turi būti priteisiamas.

Bylos medžiaga nustatyta, jog 2014-06-04 teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.2-441-786/2014 (40 b.l.) iš E. K., kada vaiko L. K. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina R. K., buvo priteistas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Kadangi nustatyta vaiko L. K. gyvenamoji vieta su tėvu E. K., todėl išlaikymas iš E. K. nebepriteistinas ir išlaikymas vaikui priteistinas iš motinos R. K. (CK 3.183 straipsnio 2 dalis, CPK 265 straipsnio 2 dalis).

Kaip nustatyta, atsakovė R. K., vaikui gyvenant su tėvu, nesirūpina nepilnamečiu vaiku, jo materialiai neišlaiko. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Šis reikalavimas visiškai pagrįstas, nors tai tik minimalius vaiko poreikius atitinkantis išlaikymo dydis. Įvertinus ieškovo pateiktus įrodymus apie atsakovės turtinę padėtį, atsakovės paaiškinimą, iš atsakovės priteistinas ieškovo prašomas priteisti išlaikymas jos nepilnamečiui vaikui atstovaujamam tėvo, po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Pagal CPK 282 str. 2 d. 2 p. sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai jam dar neįsiteisėjus. Atsižvelgiant į tai, sprendimas šioje dalyje vykdytinas skubiai.

Kadangi ieškinys tenkinamas pilnai, o ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 5 p.), todėl iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinos valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos. Iš atsakovės priteistina 66,20 Eur žyminio mokesčio (už reikalavimus dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo), likę reikalavimai laikytini išvestiniais, todėl žyminiu mokesčiu neapmokestinami bei 6,04 Eur pašto išlaidų (CPK 80 str., 88 str. 1 d. 3 p.,92 str., 93 str., 96 str 1 d. ).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią jos vaiko L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti L. K. nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su tėvu E. K., a.km(duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui L. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), atstovaujamam tėvo E. K., po 100 (vieną šimtą) eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą 2017 m. liepos 10 dienos iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Panaikinti nuo 2017-07-10 dienos 2014-06-04 teismo nutarties civilinėje byloje Nr.2-441-786/2014 dalį, kuria priteistas sūnaus L. K. išlaikymas iš tėvo E. K..

Priteisti iš atsakovės R. K. 136 (vieną šimtą trisdešimt šešis) eurus žyminio mokesčio ir 8,16 Eur (aštuonis eurus 16 ct) teismo turėtų pašto išlaidų į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB bankas, arba LT12 2140 0300 0268 0220, esančią AB Nordea Bank Lietuvos skyrius, arba LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank a/s Lietuvos filialas, arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB ,,Citadele“ bankas, (įmokos kodas 5660).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai, sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.