- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-30
- Bylos Nr.
- 1A-116-383-2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas (pirm.), Gytis Večerskas, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- A. A.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Danguolės Šiugždinytės ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, Daivai Aliulienei, Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorei G. V., nuteistajam A. A., nuteistojo gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-10-28 nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 1 d., 260 str. 1 d., ir jam paskirta bausmė: pagal BK 260 str. 1 d. už 2010-12-14 nusikalstamą veiką - laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams; pagal BK 260 str. 1 d. už 2011-02-17 nusikalstamą veiką - laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtosios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir galutinė subendrinta bausmė A. A. paskirta - laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams; vadovaujantis BK 72 str. 2 d., konfiskuotina: 40 (keturiasdešimt) litų, 0,653 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 0,302 g psichotropinės medžiagos metamfetamino ir 0,0020 g amfetamino, 3,371 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 2,408 g metamfetamino, bei mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 6070“ IMEI Nr. 359536018213611 su SIM kortele „Tele-2 Pildyk“ Nr. 89370034150005756691, nuosprendžiui įsiteisėjus, mobilaus ryšio telefonas „Nokia“ su SIM kortele sunaikintini kaip beverčiai; ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. A. pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 1 d. už tai, kad jis 2010-12-14, 19.16 val., į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie pramogų ir prekybos centro „Akropolis“, adresu Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaune, turėdamas tikslą parduoti, automobiliu „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai atgabeno 0,715 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,330 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino ir 0,002 g psichotropinės medžiagos - amfetamino, ir 19.20 val. už 40 litų pardavė liudytojui Nr. 1, kuriam Kauno miesto apylinkės teismo 2010-12-13 nutartimi buvo leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.
Be to, A. A. pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 1 d. už tai, kad jis 2011-02-17 savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai laikė 3,478 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 2,484 g psichotropinės medžiagos — metamfetamino, kol 2011-02-17 12.30 - 12.55 val. laikotarpiu kratos metu ši psichotropinė medžiaga policijos pareigūnų buvo rasta ir paimta.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. A. skundžia Kauno miesto apylinkės teismo 2011-10-28 nuosprendį ir prašo jį išteisinti dėl jam pareikštų kaltinimų arba sušvelninti paskirtąją bausmę. Skunde nurodoma, jog teismas neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes, paskirtoji bausmė yra per griežta. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai pas jį narkotinių medžiagų nerado, todėl jis nuteistas nepagrįstai. Narkotikus, kuriuos pareigūnai rado kratos metu jo motinos buto vonios patalpoje, padėjo jie patys. Kaltinamasis kategoriškai neigė, kad narkotikai priklausė jam, kad jis ketino platinti narkotines medžiagas. Kratos metu buvo padaryti procesiniai pažeidimai – nedalyvavo kviestiniai. Taip pat nėra identifikuoti pirštų antspaudai. Kaltinamojo apklausos metu jis viską pasirašinėjo neskaitęs, kaip vėliau paaiškėjo, tai labai pakenkė jam pačiam. Kaltinimą palaikiusi prokurorė bylą sufabrikavo, byla išnagrinėta paviršutiniškai, šališkai, nekreipiant dėmesio į kaltinamojo poziciją. Skiriant suėmimą kaltinamajam, apie teismo posėdį nebuvo informuota jo gynėja advokatė, tokiu būdu buvo pažeista jo teisė į gynybą. Narkotikų platinimas jam inkriminuotas visiškai be pagrindo. Be to, skiriant suėmimą nepagrįstai motyvuojama, kad yra neišnykęs teistumas, kuris išnyko 2003 m. Suėmimo metu pareigūnai neturėjo prokuroro sankcijos. Kaltinamasis prašė nušalinti prokurorę G. V., tačiau į tokį jo prašymą atsižvelgta nebuvo. Taip pat nebuvo surengta tiesioginė akistata tarp kaltinamojo ir įslaptintos liudytojos, tokiu būdu kaltinamasis neturėjo galimybės pateikti klausimus liudytojai. Sulaikymo dieną nurodyti telefonų numeriai neatitinka tikrovės, kaip ir kompaktiniame diske balso įrašas neatitinka tikrojo kaltinamojo balso. Paskirtąją bausmę jam sunku atlikti dėl prastos sveikatos. Be to, spalio 28 dieną priimant nuosprendį teisme nedalyvavo nei prokurorė G. V., nei gynėja advokatė E. B..
Teismo posėdyje nuteistasis ir nuteistojo gynėja advokatė prašė patenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. A. apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (LR BPK 320 str. 3 d.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, ištyrė įrodymus ir pagrįstai A. A. pripažino kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. ir paskyrė jam bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK Specialiosios dalies straipsnio sankciją, laikydamasis Baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies nuostatų.
Nuteistasis A. A. nepagrįstai prašo jį išteisinti iš jam pareikštų kaltinimų. Pirmosios instancijos teismas pilnai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą, A. A. nusikalstamos veikos pagal BK 260 str. 1 d. kvalifikuotos teisingai, kadangi byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad jis neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti. Teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma jo kaltę dėl narkotinių medžiagų gabenimo, laikymo, turint tikslą parduoti, ir šių medžiagų pardavimo, patvirtino. Nors pats A. A. kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo neprisipažino, jo kaltė įrodyta nustatytais faktiniais duomenimis. Liudytojas Ž. B. parodė, kad buvo gauta informacija, jog A. A. užsiima neteisėta prekyba narkotinėmis medžiagomis, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kontroliuojant A. A. telefoninius pokalbius, buvo užfiksuotas prašymas, kad A. A. surastų ir atvežtų narkotinių medžiagų. Įslaptintas liudytojas Nr. 1 paskambino ir susitarė su A. A. dėl narkotinių medžiagų įsigijimo, tą pačią dieną liudytojas Nr. 1 susitiko su A. A. PPC „Akropolis“ automobilių stovėjimo aikštelės I aukšte ir už 40 Lt iš A. A. nupirko psichotropinės medžiagos. Ekspertizės metu buvo nustatyta, jog A. A. parduoti baltos spalvos milteliai - amfetaminas. Atlikus kratą A. A. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kratos metu T. D. po vonia rado du maišelius su milteliais ir kelis tuščius maišelius. Kratoje dalyvavo A. A. bei jo mama R. A. (t. 1, b. l. 44-45), kurie betarpiškai stebėjo kratos procesą. LR BPK 145 str. 4d. reglamentuoja kratos darymą, kur nurodyta kada dalyvauja kviestiniai. Kai kratos metu yra buto savininkas, tai kvietiniai nekviečiami. Taigi, krata atlikta laikantis įstatymo reikalavimo, ir tuo paneigiama apelianto versija, jog kratos metu buvo padaryti procesiniai pažeidimai – nedalyvavo kviestiniai). Liudytojai T. D. ir T. M. patvirtino Ž. B. parodymus. Apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad liudytojai yra pareigūnai, kurie anksčiau kaltinamojo nepažinojo, asmeninių nesutarimų nenustatyta, todėl liudytojai neturi jokio pagrindo apkalbėti kaltinamąjį ar siekti jam kokiais nors būdais pakenkti. Įslaptinto liudytojo Nr. 1 parodymais nustatyta, jog jis 2010-12-14 paskambino Arūnui į duotą mobilaus ryšio telefoną tikslu įsigyti psichotropinės medžiagos, susitiko su A. K. Mindaugo pr., Kaune, automobilių stovėjimo aikštelėje ir iš A. už 40 Lt įgijo vieną polietileninį maišelį su jame esančiais baltos spalvos milteliais, kurie pagal susitarimą turėjo būti psichotropinė medžiaga. Pinigus psichotropinių medžiagų pirkimui – 40 Lt gavo iš policijos pareigūnų. Sandorio metu buvo atliekamas vaizdo ir garso fiksavimas, todėl pagrindo manyti, kad minėtas liudytojas apkalba kaltinamąjį teismui nėra. Be paminėtų įrodymų, A. A. kaltė įrodyta ir tarnybiniais pranešimais, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolu, pažymomis dėl slapto sekimo, slapto sekimo protokolais, tyrimo veiksmų fiksavimo, atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, protokolu, daiktų pateikimo protokolu, specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad plastikiniame maišelyje buvusių baltos spalvos miltelių, įgytų iš narkotinių, psichotropinių medžiagų platintojo, sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurio masė yra 0,330 g (46,2%), ir psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė yra 0,002 g (0,3%) (t. 1, b. l. 38-39), kratos protokolu, kuriame nustatyta, kad 2011-02-17 laikotarpyje nuo 12.30 val. iki 12.55 val. A. A. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, atliktos kratos metu vonios kambaryje po vonia esančioje ertmėje buvo rasti keturi tušti užspaudžiami polietileniniai maišeliai ir du užspaudžiami polietileniniai maišeliai su viduje esančiais baltos spalvos milteliais, specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad baltos spalvos miltelių iš 2 vnt. bespalvių plastikinių užspaudžiamų maišelių, 2011-02-17 kratos metu rastų pas A. A. bute, sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - metamfetaminas, kurio bendroji masė yra 2,484 g (71,42%), ant 2 vnt. bespalvių plastikinių užspaudžiamų maišelių, 2011-02-17 kratos metu rastų pas A. A. bute, vidinių paviršių rasti psichotropinės medžiagos - metamfetamino pėdsakai (t. 1, b. l. 50-51), automobilio „Renault Laguna“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kratos protokolu, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame nustatyta, kad liudytojas Nr. 1 tarp jam parodytų asmenų fotonuotraukų atpažino A. A., kaip asmenį, kuris užsiima narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu (t.1, b. l. 74-75), kita bylos medžiaga. Taigi, byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma nenuginčijamai nustatyta, kad A. A. neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, savo gyvenamojoje vietoje 2011-02-17 laikė 3,478 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 2,484 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino, ir 2010-12-14, turėdamas tikslą parduoti, automobiliu „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai atgabeno 0,715 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,330 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino ir 0,002 g psichotropinės medžiagos - amfetamino, ir 19.20 val. už 40 litų pardavė liudytojui Nr. 1, todėl jo nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 260 str. 1 d.
Kaltinamasis kategoriškai neigia, kad narkotikai priklausė jam, kad jis ketino platinti narkotines medžiagas, jo manymu, byla yra sufabrikuota. Nėra jokio pagrindo teigti, kad kaltinimą palaikiusi prokurorė bylą sufabrikavo, narkotikus, kuriuos pareigūnai rado kratos metu padėjo jie patys, kadangi aukščiau paminėtų liudytojų parodymai nuo ikiteisminio tyrimo pradžios yra nuoseklūs, sutampa tarpusavyje ir su byloje surinkta medžiaga. Skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo jais netikėti. Psichotropinių medžiagų kiekis- 0,715 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,330 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino ir 0,002 g psichotropinės medžiagos - amfetamino, ir 3,478 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 2,484 g psichotropinės medžiagos — metamfetamino, rastas ir paimtas pas kaltinamąjį, atitinka kiekį, dėl kurio kyla baudžiamoji atsakomybė. Nors nuteistasis neigia turėjęs tikslą platinti šias psichotropines medžiagas, tačiau teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis šias medžiagas įsigijo turėdamas tikslą jas platinti. BK 260 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas, remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant klausimą apie kaltininko kaltės turinį, tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kiti objektyvūs bylos duomenys. Platinimu pripažįstamas bet koks narkotinių ar psichotropinių medžiagų perdavimas kitam asmeniui. Vaizdo įrašas akivaizdžiai patvirtina, kaip liudytojas Nr. 1 perduoda A. A. pinigus, o A. A. perduoda liudytojui Nr. 1 polietileninį maišelį. Nors A. A. pardavė psichotropines medžiagas asmeniui, atlikusiam nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, kuris šias medžiagas iš jo įgijo už policijos lėšas ir perdavė iš jo įgytas psichotropines medžiagas baudžiamojo proceso subjektams, teismas šią nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo kaip baigtą nusikaltimą, nes įstatymo dispozicija nustato baudžiamąją atsakomybę už alternatyvias veikas, susijusias su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Tokiu būdu yra nustatyta ir įrodyta, jog psichotropinių medžiagų neteisėtas gabenimas, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, A. A. veikoje yra baigta nusikalstama veika, todėl tiek psichotropinių medžiagų neteisėtą gabenimą, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, tiek neteisėtą psichotropinių medžiagų pardavimą teismas kvalifikavo kaip baigtą nusikalstamą veiką visiškai pagrįstai. Be to, kratos protokolu nustatyta, kad šalia polietileninių užspaudžiamų maišelių su psichotropine medžiaga buvo laikomi ir tušti maišeliai, skirti šių medžiagų dozavimui, todėl teismas sprendžia, kad A. A. savo gyvenamojoje vietoje psichotropines medžiagas neteisėtai laikė ne savo vartojimui, o platinimui.
Nepagrįstas yra ir tas skundo argumentas, jog byla išnagrinėta paviršutiniškai, šališkai. BPK 58 straipsnyje numatytų pagrindų, kuriais remiantis galėtų būti daroma išvada, kad teismas bylą nagrinėjo šališkai, nėra. Operatyvinio tyrimo veiksmai yra sankcionuoti motyvuotomis teismo nutartimis, teisinis pagrindas atitinka įstatyme (nagrinėjamu atveju – Operatyvinės veiklos įstatymo ir baudžiamojo proceso įstatymo) numatytus reikalavimus, esminių proceso pažeidimų byloje nenustatyta. Nėra jokio pagrindo daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinę nuomonę, t. y. buvo šališkas. Pažymėtina, jog teismo šališkumas susijęs su išankstinės nuomonės turėjimu. Šališku visada turėtų būti pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų aplinkybių. Tokių aplinkybių apeliantas skunde nenurodė, jų esant nekonstatuoja ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Kaltinamasis iš tikrųjų prašė nušalinti prokurorę G. V., tačiau į tokį jo prašymą atsižvelgta nebuvo, kadangi bylą nagrinėjanti teisėja nenustatė pagrindų, leidžiančių manyti, kad prokurorė yra šališka kaltinamojo atžvilgiu. Prokurorės atliekama ikiteisminio tyrimo kontrolė ir priimti procesiniai sprendimai nėra pagrindas ją nušalinti. Kaltinamasis taip pat prašyme dėl prokurorės nušalinimo nenurodė, kokiu pagrindu jis prašo nušalinimo.
Apeliantas skundžiasi dėl kardomosios priemonės skyrimo pažeidimų, jog skiriant jam suėmimą, nebuvo apie teismo posėdį informuota jo gynėja advokatė, tokiu būdu buvo pažeista jo teisė į gynybą. Šiuo aspektu pažymima, jog ir šitas jo argumentas nepagrįstas, kadangi tiek skiriant A. A. kardomąją priemonę –suėmimą, tiek tęsiant jo terminą, dalyvavo gynėjai advokatai, tokiu būdu A. A. teisė į gynybą pažeista nebuvo. Aplinkybė, jog skiriant suėmimą nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad yra neišnykęs A. A. teistumas, nesudaro pagrindo manyti, jog buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Suėmimas paskirtas teisėtai, byloje yra prokuroro pareiškimas dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo A. A., jis buvo patenkintas - Kauno miesto apylinkės teismo 2011-02-18 nutartimi jam paskirtas suėmimas 2 mėnesių terminui (t. 1, b. l. 102). Įtariamasis laikinai sulaikytas 2011-02-17, prokurorė kraipėsi į teismą kitą dieną po sulaikymo, šioje vietoje baudžiamojo proceso įstatymo 140 str. pažeidimo nėra, tokiu būdu nėra pagrindo daryti išvadai, kad laikino sulaikymo metu ir skiriant A. A. suėmimą buvo padaryti procesinių teisės normų pažeidimai.
Apelianto skundo argumentas, jog nebuvo surengta tiesioginė akistata tarp kaltinamojo ir įslaptintos liudytojos, tokiu būdu kaltinamasis neturėjo galimybės pateikti klausimus liudytojai, atmetamas. BPK 198 str. 2 d. nuostatos numato, jog prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, kai tam yra pagrindas, taiko nukentėjusiajam ar liudytojui anonimiškumą. BPK 199 straipsnyje nurodyti pagrindai, kada gali būti taikomas anonimiškumas, t. y. kai gresia realus pavojus liudytojo ar jo šeimos narių arba artimųjų giminaičių gyvybei, sveikatai, laisvei ar turtui; kai liudytojo parodymai yra svarbūs baudžiamajai bylai; kai liudytojas dalyvauja procese dėl labai sunkaus ar sunkaus nusikaltimo. Šioje situacijoje yra visi paminėti pagrindai, todėl liudytojui anonimiškumas taikytas pagrįstai, tuo nebuvo pažeistos apelianto teisės. Liudytojas Nr. 1 ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklaustas, nepažeidžiant BPK 203 str., 282 str. reikalavimų. Akistata yra ikiteisminio tyrimo veiksmas, kuomet suvedami du pirmiau apklausti asmenys, siekiant pašalinti prieštaravimus. Šioje byloje nebuvo būtinybės suvesti kaltinamąjį ir liudytoją Nr. 1 į akistatą, todėl ta aplinkybė, jog nebuvo atliktas šis proceso veiksmas, esminės reikšmės A. A. nusikalstamos veikos juridiniam įvertinimui neturi. Teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti įslaptinto liudytojo Nr. 1 parodymų tikrumu ir teisingumu. Juos patvirtina kiti teisėtais būdais gauti bylos duomenys. Įvertinus bylos medžiagą nėra pagrindo išvadai, kad teismas tirdamas bei vertindamas įrodymus nesilaikė minėtų baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų. Taigi pripažintina, kad teismas savo išvadas pagrindė įrodymais, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse įrodymams keliamus leistinumo (jie buvo gauti teisėtais būdais, jų patikimumas patikrintas BPK numatytomis priemonėmis) ir liečiamumo (jais įrodinėjamos bent viena bylai reikšminga aplinkybė) reikalavimus.
A. A. nepagrįstai teigia, jog sulaikymo dieną nurodyti telefonų numeriai neatitinka tikrovės, kaip ir kompaktiniame diske balso įrašas neatitinka tikrojo kaltinamojo balso. Perklausius teisiamojo posėdžio metu garso įrašą, A. A. neigė, kad garso įraše yra jo balsas, tačiau nei pats kaltinamasis, nei gynėjas neprašė atlikti fonoskopinės ekspertizės. Be to, teismas garso įrašais nuosprendžio negrindė, o grindė vaizdo įrašais. Be to, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad liudytojas Nr. 1 tarp jam parodytų asmenų fotonuotraukų atpažino A. A., kaip asmenį, kuris užsiima narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu (b. l. 74-75, t. 1).
Apeliantas prašo sušvelninti paskirtąją bausmę, tačiau kolegijos nuomone, bausmė A. A. paskirta teisingai. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. A. A. praeityje yra teistas, tačiau teistumas išnykęs (t. 1, b. l. 119, 122-124), jis padarė du tyčinius sunkius nusikaltimus, už kurių padarymą įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę, baustas administracinėmis nuobaudomis (t. 1, b. l. 116-118), todėl teismas jam pagrįstai paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmę, atsižvelgiant į tai, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, parinko sankcijos vidurkio ribose. Paskirtoji bausmė savo dydžiu ir taip yra mažesnė, nei įstatyme numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Teismas nenustatė BK 54 str. 3 d., 62 str. 2 d. numatytų pagrindų mažinti A. A. skiriamą laisvės atėmimo bausmę ar skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Taip pat nėra pagrindų taikyti nuteistojo atžvilgiu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą pagal BK 75 str., kadangi jis padarė du tyčinius sunkius nusikaltimus. Taigi, įstatyme nėra numatyta pagrindų, kuriais remiantis būtų galima sušvelninti jo teisinę padėtį.
Apeliantas nurodo, jog 2011 m. spalio 28 dieną priimant nuosprendį teisme nedalyvavo nei prokurorė G. V., nei gynėja advokatė E. B.. Šiuo aspektu pažymima, jog pagal BPK 308 str. 3 d. nuosprendis skelbiamas dalyvaujant kaltinamajam, jo gynėjui ir prokurorui, jeigu teismas nenusprendžia kitaip. Taigi, gynėjo ir prokuroro dalyvavimas nuosprendžio paskelbime įstatymo nėra numatytas imperatyviai. Byla išnagrinėta kaltinamajam ir šiems asmenims dalyvaujant, kaltinamajam nuosprendžio nuorašas įteiktas pasirašytinai, todėl nėra pagrindo manyti, kad buvo pažeistos kaltinamojo teisės į teisingą teismą.
Taigi, A. A. apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. nuosprendis paliekamas galioti. Jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais įstatyminio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo A. A. apeliacinį skundą atmesti.