- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-21
- Bylos Nr.
- e2-4230-1089/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36898-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Virkutis
- Atsakovas
- J. Š.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Asvana“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Asvana“ ieškinį atsakovui J. Š. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Rimar statyba“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Asvana“ pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo J. Š. 3 509 Eur skolą už atliktus ir perduotus statybos rangos darbus, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareikštus reikalavimus ieškovė grindžia tokiais esminiais argumentais, išdėstytais ieškinyje:
1.1. 2020 m. birželio mėn. atsakovas J. Š. kreipėsi į ieškovės direktorių U. R. su prašymu apskaičiuoti atsakovo faktiškai gyvenamo namo (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Objektas), preliminarią stogo šiltinimo poliuretanu darbų kainą. Šalims suderinus darbų apimtį, buvo sutarta, kad šiltinimo darbų kaina bus 20 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) už vieną kvadratinį metrą. Ieškovė apšiltino 113,52 kv m stogo plotą. Taigi už pagrindinius darbus atsakovo mokėtina suma yra 2 270,40 Eur be PVM.
1.2. Šiltinimo darbų atlikimo metu atsakovas užsakė papildomus šiltinimo darbus. Už pastaruosius atsakovas turi sumokėti 629,60 Eur be PVM. Taigi bendra atsakovo skola yra 3 509 Eur (2 270,40 Eur + 629,60 Eur) × 1,21). Darbų rezultatą atsakovas priėmė, tačiau iki šiol su ieškove neatsiskaitė.
Atsiliepimas
2. Atsakovas J. Š. atsiliepime į ieškinį teigia, kad sutinka su ieškovės reikalavimu 2 066,80 Eur sumos apimtyje, o kitoje dalyje ieškinį prašo atmesti kaip nepagrįstą. Savo poziciją atsakovas grindžia tokiais esminiais atsikirtimais:
2.1. Šiltinimo darbus iš ieškovės atsakovas užsakė šeimos poreikiams. Taigi tarp šalių buvo sudaryta vartojimo rangos sutartis.
2.2. Galutinė iškovės atsakovui pasiūlyta darbų su medžiagomis (ir mokesčiais) kaina – 20 Eur už 1 kv. m. Atsakovas (kaip vartotojas) suprato, kad į 20 Eur už 1 kv. m kainą yra įskaičiuotos visos medžiagos, visas darbas, visi mechanizmai, visi mokesčiai, t. y., kad 20 Eur kaina yra galutinė. Po darbų atlikimo atsakovas paprašė ieškovės pateikti pasirašytą Atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, PVM sąskaitą faktūrą, tačiau ieškovė minėtų dokumentų atsakovui nepateikė, o ėmė žodžiu reikalauti iš atsakovo didesnės sumos.
2.3. 2020 m. rugsėjo 23 d. pretenzija į atsakovą kreipėsi UAB „Rimar statyba“, kuriai vadovavo ieškovės direktoriaus U. R. tėvas A. R.. Nors A. R. buvo žinoma, kad tarp UAB „Rimar statyba“ ir atsakovo niekada nevyko ikisutartinių derybų, kad UAB „Rimar statyba“ niekada nevykdė jokių rangos darbų name, tačiau kartu su 2020 m. rugsėjo 23 d. pretenzija UAB „Rimar statyba“ pateikė atsakovui įmonės parengtus tikrovės neatitinkančius dokumentus: 2020 m. liepos 27 d. atliktų darbų aktą Nr. A001 ir 2020 m. rugpjūčio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą. 2020 m. rugsėjo 23 d. pretenzijoje UAB „Rimar statyba“ atsakovui rašė apie vienašalį statybos darbų perdavimą už 2 900 Eur ir 609 Eur su PVM, iš viso 3 509 Eur. Atsakovas atsisakė priimti rangos darbus iš įmonės, kuri rangos darbų realybėje nevykdė ir grąžino įmonei jam pateiktus dokumentus.
2.4. Po šių įvykių ieškovė ir atsakovas vedė derybas, tačiau susitarti nepavyko galimai dėl to, kad ieškovė reikalavo, jog atsakovas sumokėtų už darbus UAB „Rimar statyba“ sugalvotą kainą.
2.5. Tarp šalių kilo ginčas ir dėl namo stogo ploto kvadratūros. Ieškovė apšiltino ne 113,52 kv. m, o 103,34 kv m stogo plotą. Todėl galutinė darbų kaina yra 2 066,80 Eur (103.34 kv. m × 20 Eur), o ne ieškovės reikalaujama priteisti 3 509 Eur suma. 2020 m. liepos 24 d. Lokalinė sąmata Nr. S002 „Papildomi šiltinimo poliuretanu darbai“ su atsakovu derinta nebuvo. O tai reiškia, kad ieškovės reikalavimas priteisti 761,82 Eur už „Papildomus šiltinimo poliuretanu darbus“ yra atmestinas.
3. Dublike ieškovė papildomai nurodo tokius esminius argumentus, susijusius su ginčo esme:
3.1. Atsakovo nurodomas argumentas, kad jis turėjo suprasti ir suprato, jog 20 Eur už 1 kv. m kaina yra galutinė, o į ją ieškovė įskaičiuoja visas savo sąnaudas (išlaidas), mokesčius ir pelną, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovės nurodytas šiltinimo darbų įkainis apima ir PVM. Ieškovės atsakovui suteiktos paslaugos yra PVM objektas, todėl ieškovė privalo už jas skaičiuoti PVM, kuris nėra rangovo taikomo įkainio dalis. Atsakovas, būdamas vidutiniškai gerai informuotas, protingai atidus ir apdairus vartotojas, kuris kiekvieną dieną susiduria su PVM mokėjimu, galėjo ir turėjo suprasti, kad ieškovės nurodytas šiltinimo darbų 20 Eur įkainis neapima iš anksto apskaičiuoto PVM.
3.2. Atsakovo apskaičiuota galutinė 2 066,80 Eur darbų kaina yra netiksli ir dėl atsakovo neįvertintų ieškovės atliktų papildomų šiltinimo darbų, kurie buvo atlikti atskiru atsakovo prašymu.
3.3. Turėtų būti kritiškai vertinamas atsakovo pateiktas techninės priežiūros vadovo T. M. atliktų matavimų pagrindu parengtas Gyvenamojo namo stogo apšiltinimo matavimo aktas, pagal kurį apšiltinto stogo plotas neva yra 103,34 kv. m. Techninės priežiūros vadovas neįvertino stogo ploto matavimui reikšmingų aplinkybių, todėl matavimai atlikti neišsamiai, nepateikiant paaiškinimo ar pagrindimo dėl apskaičiuoto ploto. Taip pat teismas kritiškai turėtų vertinti aktą ir jo turinį dėl galimo techninės priežiūros vadovo nešališkumo.
4. Triplike atsakovas papildomai nurodė tokius esminius argumentus, susijusius su ginčo esme:
4.1. Ieškovė, kaip savo veiklos profesionalė, turėjo pareigą ikisutartiniuose santykiuose aiškiai nurodyti, kad prie 20 Eur už 1 kv. m kainos ateityje dar bus pridėtas PVM arba, kad prisidės kokios nors „papildomos sumos“ už kokius nors „papildomus darbus“. Į ieškovės minimą darbų kainą patenka visi darbai, medžiagos ir mechanizmai, bet ne PVM. Kodėl ir iš kokių duomenų atsakovas turėjo suprasti tokią išlygą – neaišku.
4.2. Lokalinės sąmatos ikisutartinių santykių metu net nebuvo parengtos, jų projektai atsakovui nebuvo pateikti susipažinti, pastaboms ir (ar) pasiūlymams pateikti. Ieškovė nepateikė į bylą Lokalinės sąmatos Nr. S002, kurioje atsakovas būtų savo parašu patvirtinęs „Papildomų šiltinimo poliuretanu darbų“ kiekius, kainas, mechanizmus ir pan. Nors ieškovės pateiktoje Lokalinėje sąmatoje Nr. S002 nurodyta jos parengimo data – 2020 m. liepos 24 d., tačiau derybos tarp šalių buvo baigtos dar 2020 m. birželio 23 d. Visi dokumentai atsakovui buvo išsiųsti elektroniniu paštu tik 2020 m. lapkričio 25 d., todėl jokių papildomų darbų (už 761,82 Eur) lokalinė sąmata su atsakovu nebuvo derinta ar atsakovo nebuvo patvirtinta. Vadinasi jokių papildomų darbų už 761,82 Eur atsakovas neužsakė, o ieškovė neatliko. Ieškovės name atlikti darbai šalių buvo sulygti dar 2020 m. birželio 23 d. Ieškovės ir atsakovo susirašinėjime niekur nėra minima 761,82 Eur suma, kurią atsakovas būtų patvirtinęs ieškovei. Tai reiškia, kad 761,82 Eur suma atsirado tik po to, kai pirmiausia UAB „Rimar statyba“ sugalvojo gauti atlygį už darbus, kurių nevykdė, o vėliau, tokios pačios sumos sumokėjimo buvo priversta pradėti reikalauti ir ieškovė. Kadangi šalys nebuvo sudarę rašytinės vartojimo rangos sutarties, todėl byloje apskritai nėra pateikta dokumento, kuriame būtų šalių sulygta, kas patenka į papildomų darbų sąvoką, koks yra konkretus papildomų darbų kiekis, medžiagos, mechanizmai, jų kaina ir pan.
4.3. Ieškovė neįrodė atsakovo pateikto T. M. parengto akto prieštaringumo ar, kad specialistas neįvertino kokių nors reikšmingų aplinkybių.
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Rimar statyba“ atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį tenkinti. Savo poziciją trečiasis asmuo grindžia tokiais esminiais argumentais:
5.1. Trečiasis asmuo ir ieškovė, kooperuodami savo resursus (ieškovės darbo jėga ir trečiojo asmens mechanizmai) atlieka gyvenamųjų ir negyvenamųjų namų, pastatų šiltinimo poliuretanu darbus. Atliekant atsakovui priklausančio namo šiltinimo darbus, rašytinė vartojimo rangos sutartis nebuvo sudaryta, kadangi darbų apimtis ir kaina nebuvo didelė. Taip pat tiek ieškovės atstovas U. R., tiek trečiojo asmens atstovas A. R. bendravo ir buvo susitikę su atsakovu, santykiai buvo draugiški, todėl nebuvo tikėtasi, kad kils ginčas dėl atsiskaitymo.
5.2. Atsakovui atsisakius atsiskaityti ir nesant sudarytos vartojimo rangos sutarties, trečiasis asmuo 2020 m. rugsėjo 23 d. kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl neapmokėtų statybos darbų ir pateikė PVM sąskaitą faktūrą 3 509 Eur sumai. 2020 m. spalio 13 d. atsakovas pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad atsakovas su trečiuoju asmeniu nėra derėjęsis dėl rangos sutarties sudarymo. Trečiasis asmuo, susipažinęs atsakovo atsakymu, su juo iš dalies sutiko. Atsakovas pagrįstai vertino, kad susitarimas dėl stogo šiltinimo darbų buvo sudarytas su ieškove.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
6. Byloje nėra ginčo, kad ieškovę ir atsakovą siejo vartojimo rangos teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.672 straipsnio 1 dalis). Tai yra, kad šalys žodžiu susitarė ir, vykdydama prisiimtus įsipareigojimus, ieškovė pagal atsakovo užsakymą 2020 m. birželio–liepos mėn. atliko gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), stogo šiltinimo poliuretano putomis darbus. Atsakovas neneigia, kad darbai buvo atlikti ir jų rezultatas jam yra perduotas, taip pat neįrodinėja, jog darbų rezultatas neatitiktų jam keltų kokybės reikalavimų. Bylos šalys pripažįsta, kad raštu rangos sutarties sąlygos nebuvo suderintos ir įformintos. Tačiau dalį sąlygų šalys derino trumposiomis žinutėmis.
7. Ginčas tarp ieškovės ir atsakovo yra kilęs dėl kelių aspektų. Visų pirma, dėl darbų kainos. Ieškovė teigia, kad buvo susitarta, jog šiltinimo darbai kainuos 20 Eur be PVM už 1 kv. m, o atsakovas atsikerta, kad nurodyta 20 Eur suma apima ir PVM. Antra, atsakovas neigia ieškovės poziciją, kad įmonė pagal atsakovo užsakymą atliko ir iš anksto nesuderintus papildomus šiltinimo darbus, nepatenkančius į pagrindinių darbų apimtį ir kurie yra apmokestinami pagal atskirą įkainį.
8. Taip pat pradinėje teisminio proceso stadijoje nesutapo šalių pozicijos dėl to, kokį stogo plotą ieškovė apšiltino. Ieškovė teigė, kad 113,52 kv. m, o atsakovas atsikirtinėjo, jog 103,34 kv. m. Aplinkybei, kokį stogo plotą ieškovė apšiltino, nustatyti byloje teismo 2021 m. balandžio 26 d. nutartimi buvo paskirta statybos techninė ekspertizė. Atlikęs matavimus, teismo ekspertas D. K. pateikė išvadą, kad poliuretano putomis apšiltinto stogo plotas yra 111,37 kv. m. 2021 m. rugsėjo 1 d. teismo posėdyje atsakovo atstovas paaiškino, kad prieštaravimų dėl teismo eksperto išvados neturi ir kad atsakovas pripažįsta ieškinio reikalavimą dalyje dėl 2 227,40 Eur (111,37 kv. m × 20 Eur) skolos priteisimo (2021 m. rugsėjo 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: 9 min. 30 sek.–10 min. 18 sek.) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 2 dalis, 187 straipsnio 1 dalis). Taigi ieškovė ir atsakovas, susipažinę su teismo ekspertizės aktu, sutaria, kad ieškovė, vykdydama su atsakovu sudarytą susitarimą dėl namo stogo šiltinimo poliuretano putomis, apšiltino 111,37 kv. m plotą. Pridurtina, kad ekspertizę atliko kvalifikuotas teismo ekspertas, neturintis suinteresuotumo bylos baigtimi ir kurio kandidatūrai pritarė abi šalys. Eksperto išvados paremtos vietoje atliktų matavimų duomenų pagrindu Dėl to eksperto išvados įrodymų patikimumo prasme paneigia tiek ieškovės skaičiavimus, tiek atsakovo pateikto specialisto parengtų matavimų akto duomenis (CPK 185, 218 straipsniai).
Dėl kokio darbų įkainio už 1 kv. m susitarė ieškovė su atsakovu?
9. Sąlygas dėl šiltinimo darbų užsakymo ir kainos ieškovės vadovas U. R. ir atsakovas derino ne tik žodžiu, bet ir trumposiomis žinutėmis (ieškinio priedas Nr. 2). Iš susirašinėjimo, vykusio nuo 2020 m. birželio 6 d. iki 2020 m. birželio 23 d., turinio aišku, kad ieškovės vadovas ir atsakovas apsikeitė tokio turinio žinutėmis:
9.1. 2021 m. birželio 6 d. atsakovo žinutė – „<...> Stogas yra 120 kvm. Paskaičiuok kaina prie progos“; U. R. atsakymas į nurodytą užklausą – „Sveiki, Kaina 2000, - be PVM (20 cm atviros + 3 cm uždaros). Gal būtų galimybė UAB‘ui sąskaitą parašyt?“;
9.2. Kita atsakovo žinutė – „O jeigu atvirų porų storesni sluoksnį daryt? <...>“, U. R. atsakymas į ją – „+360 eur“;
9.3. 2021 m. birželio 23 d. U. R. žinutė – „<...> Kaina jeigu visu plotu 15 cm atvirų ir 5 cm uždarų: 2200 eur. <...>“. Kita U. R. žinutė „Tai 110 kažkur gausis turbūt stogas. Žodžiu 1 m2 20 eur gaunasi, paskaičiuosiu vieto tiksliai stoga su lazeriu“.
10. Ieškovė neneigia atsakovo atsikirtimo, kad sutartį dėl namo stogo apšiltinimo atsakovas su ieškove sudarė siekdamas patenkinti privačius savo šeimos poreikius, kurie niekaip nesusiję su jo verslu ar profesija. Pastatų šiltinimas putų poliuretano putomis yra viena iš ieškovės vykdomo verslo veiklos sričių. Taigi šalių subjektiškumas, jų sudarytos sutarties tikslai, kaip prieš tai paminėta, reiškia, kad ieškovė ir atsakovas sudarė vartojimo rangos sutartį (CK 6.228¹ straipsnio 1 dalis, 6.672 straipsnio 1 dalis).
11. Ginčo susitarimo kvalifikavimas vartojimo sutartimi lemia, kad, sprendžiant tarp ieškovės ir atsakovo kilusį nesutarimą, laikoma, jog šalys yra nelygiavertėje padėtyje (formaliai atsakovas yra silpnesnė sandorio šalis), o ginčo santykiui greta bendrųjų sutarčių teisės normų turi būti taikomos specialiosios taisyklės, užtikrinančios vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių apsaugą (CK 6 knygos XVIII1 skyrius, XXXIII skyriaus antrasis skirsnis).
12. CK 6.674 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui, be kita ko, būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomų darbų kainą. Prievolė verslininkui, prieš sudarant vartojimo sutartį, aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą ir išsamią informaciją, jeigu ji nėra akivaizdi iš konteksto, apie bendrą prekių ar paslaugų kainą, į kurią įskaičiuoti mokesčiai, arba kai dėl prekių arba paslaugų pobūdžio kaina pagrįstai negali būti iš anksto apskaičiuota, metodą, pagal kurį ši kaina apskaičiuojama, įtvirtinta ir CK 6.228⁶ straipsnio 1 dalies 3 punkte, 6.228⁷ straipsnio 1 dalies 4 punkte. Pareiga įrodyti, kad prieš sudarant sutartį informacija, įskaitant informaciją apie kainą, buvo suteikta vartotojui, tenka verslininkui (CK 6.228⁶ straipsnio 4 dalis).
13. CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalis nustato, kad vartojimo sutarties sąlygos turi būti parengtos suprantamai, nedviprasmiškai, aiškiai ir tiksliai, t. y. taip kad vartotojas gebėtų suprasti jų tikrąją prasmę. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis arba kilus ginčui dėl to, koks yra jų turinys, jos aiškinamos vartotojo naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Atsikirsdamas į ieškovės argumentus, atsakovas pagrįstai teigia, kad vartojimo sutarties sąlygos, kuriomis apibrėžiama kaina ar nustatomas jos apskaičiavimo metodas, turi būti išreikštos aiškiai ir suprantamai, nes nuo to objektyviai priklauso ne tik vartotojo prievolės verslininkui dydis, bet ir vartotojo sprendimas sudaryti sutartį ar ne.
14. Ieškovė ir atsakovas nesutaria dėl to, ar buvo aiškiai ir suprantamai išreikštos jų sudarytos sutarties sąlygos dėl kainos. Kaip jau minėta, sutartis buvo sudaryta žodžiu. O tai reiškia, kad vienintelis objektyvus duomenų apie šalių susitarimo turinį šaltinis – šio sprendimo 9.1–9.3 punktuose pacituotos trumposios žinutės, kuriomis tarpusavyje apsikeitė ieškovės vadovas U. R. ir atsakovas.
15. Pirmoje iš pacituotų žinučių U. R. aiškiai išskyrė, kad 120 kv. m ploto stogo šiltinimo darbų kaina būtų 2 000 Eur be PVM. Toks žinutės turinys patvirtina, kad pats U. R. laikė, jog teikiant kainos pasiūlymą, būtina išskirti, kad į kainos sumą nėra įskaičiuotas PVM. Įvertinus tai, kad ieškovės teikiamos paslaugos (vykdomi statybos darbai) yra apmokestinamos PVM, akivaizdu, jog aiškus ir suprantamas nurodymas, ar į siūlomą kainos sumą yra įskaičiuotas PVM, ar ne, yra reikšmingas, nes nuo to objektyviai priklauso bendra užsakovo (vartotojo) už ieškovės atliekamus darbus mokėtina suma. Nors PVM yra mokamas į valstybės biudžetą, o ne prekes tiekiančiam ar paslaugas teikiančiam asmeniui (verslininkui), tačiau šis mokestis bendrąja prasme yra prekių ar paslaugų kainos sudėtinė dalis kaip tai suprantama pagal CK 6.228⁶ straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 6.228⁷ straipsnio 1 dalies 4 punktą. Tokį aiškinimą suponuoja aplinkybė, kad nuo to, ar PVM yra įtraukiamas į bendrą verslininko nurodomą kainą, ar ne, priklauso vartotojo turimos mokėti kainos dydis.
16. Ieškovė pagrįstai teigia, kad CK 6.653 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog į rangos sutartyje nurodytą kainą įeina rangovo atlikto darbo atlyginimas ir jo turėtų išlaidų kompensavimas. Taigi rangos darbų kaina įstatyme yra apibrėžiama kaip suma, apimanti rangovo atlygį ir jo turėtų išlaidų kompensavimą. Aplinkybė, kad rangos darbų kaina CK 6.653 straipsnio 2 dalies prasme atitinka PVM įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje, 15 straipsnio 1, 5 dalyse įtvirtintą atlygio, kaip apmokestinamosios vertės, apibrėžties požymius, nereiškia, jog, sudarant vartojimo rangos sutartis, CK 6.674 straipsnio 1 dalyje nustatyta rangovo prievolė suteikti užsakovui teisingą informaciją apie darbų kainą turi būti aiškinama siauriau, nei nustatyta CK 6.228⁶ straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 6.228⁷ straipsnio 1 dalies 4 punkte. Tai yra, CK 6.674 straipsnio 1 dalis negali būti aiškinama taip, kad rangovas neturi pareigos užsakovui (vartotojui) aiškiai ir suprantamai nurodyti (atskleisti), jog galutinė jo už darbus mokėtina kaina apims PVM, kurį rangovas turės sumokėti į valstybės biudžetą.
17. Nagrinėjamoje situacijoje, išanalizavus byloje surinktus duomenis, šalių paaiškinimus, darytina išvada, kad ieškovė atsakovui tinkamai atskleidė, jog į galutinės darbų kainos apskaičiavimo dedamąją (20 Eur už 1 kv. m) nėra įtrauktas PVM.
18. Atsakovas teisminio nagrinėjimo metu pripažino ieškovės nurodytas aplinkybes, kad ginčo sutarties sudarymo metu buvo įmonės vadovu, turėjo patirties versle. Dėl to ieškovė pagrįstai teigia, kad sutartų sąlygų aiškumas ir suprantamumas turi būti vertinamas laikant, jog atsakovas yra gerai informuotas, protingai atidus ir apdairus vartotojas.
19. Kaip jau nurodyta šio sprendimo 9.1 punkte, 2020 m. birželio 6 d. žinutėje ieškovės vadovas parašė darbų kainos dydį be PVM. Pastarosios žinutės dalies dėl kainos dydžio turinys yra konkretus ir nedviprasmiškas. Vėliau šalių tarpusavyje apsikeistose žinutėse figuruoja iš esmės tie patys faktiniai duomenys apie stogo plotą, darbų kainą be PVM, kintančią priklausomai nuo to, kokiomis putomis ir kokiu jų storiu stogas būtų šiltinamas. Nėra objektyvių prielaidų laikyti, kad po 2020 m. birželio 6 d. ieškovės vadovo siųstose trumposiose žinutėse minimi tų pačių darbų atlikimo įkainiai – priešingai nei pirmoje žinutoje, būtų buvę nurodyti su PVM. Atsakovo teismo posėdyje duoti paaiškinimai, kad ieškovė sumažino pradinio pasiūlymo kainą PVM suma (kitaip tariant, pritaikė nuolaidą) dėl to, jog atsakovas, veikdamas UAB „Sarjusa“ vardu, ir ieškovė turėjo bendrų verslo planų, nėra pagrįsti jokiais kitais faktiniais duomenimis (CPK 178 straipsnis). Dėl to nėra tikėtina, kad atsakovas galėjo turėti pagrįstą lūkestį, jog ieškovės vadovo po 2020 m. birželio 6 d. siųstose žinutėse nurodytos darbų kainos apima ir PVM mokestį bei tokia apimtimi skiriasi nuo pradinio prelimanaraus kainos pasiūlymo. Tarp ieškovės vadovo ir atsakovo vykęs susirašinėjimas dėl darbų apimčių ir kainų negali būti išskaidytas į atskiras žinutes, o jos turi būti vertinamos kaip vientisas tų pačių derybų eigos fiksavimo šaltinis (CK 6.193 straipsnio 1, 5 dalys). Pagal savo išsilavinimą, patirtį atsakovas, gavęs 2020 m. birželio 23 d. žinutę, neabejotinai turėjo suprasti, kad į pasiūlytą ir jo akceptuotą 20 Eur už 1 kv. m darbų kainą nėra įskaičiuotas PVM mokestis. Kitoks situacijos aiškinimas paneigtų objektyvų paskutinės ir pirmos žinutės ryšį, taip pat aplinkybę, kad nėra objektyvių prielaidų laikyti, jog ieškovė ir atsakovas susitarė dėl kainos nuolaidos, lygios PVM mokesčiui, taikymo. Juolab, kad tokio kainos pokyčio negalima pagrįsti ir dėl atsakovo pasirinkto stogo šiltinimo būdo.
20. Apibendrinant tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad ieškovės ir atsakovės susitarimas dėl darbų kainos turi būti aiškinamas taip, jog buvo sutarta, kad už 1 kv. m atsakovas turės mokėti 20 Eur be PVM. Atsakovo priimto ieškovės kainos pasiūlymo, suformuluoto 2020 m. birželio 23 d. įmonės vadovo trumpojoje žinutėje, sąlyga iš esmės yra aiški. Nėra pakankamai svaraus pagrindo aiškinti šią sąlygą išimtinai atsakovui palankiu būdu ir taip ignoruoti aplinkybę, kad atsakovas ginčo santykio apimtyje kiek ji susijusi su darbų kainos derinimu, yra gerai informuotas, protingai atidus ir apdairus vartotojas, kuriam yra žinoma ir suprantama kainos apskaičiavimo tvarka, jeigu rangovo darbai yra apmokestinami PVM. Nėra pagrindo abejoti tuo, kad atsakovas, žinodamas susirašinėjimo su ieškovės vadovu turinį, turėjo suprasti, jog ieškovės pasiūlyta galutinė darbų kaina, kurią jis akceptavo, neapima PVM. Juolab, kad aplinkybė, jog darbų kaina neapima PVM, buvo nedviprasmiškai atskleista pirmoje ieškovės vadovo žinutėje, atsakovui išsiųstoje 2021 m. birželio 6 d.
21. Ieškovės ir atsakovo sudarytos vartojimo rangos sutarties objektas – namo stogo apšiltinimas putų poliuretano putomis. Ieškovė teigia, kad vykdant darbus atsakovas užsakė papildomus darbus, kurių neapėmė pagrindiniai darbai, t. y. murlotų ir gegnių apšiltinimą. Susitarimas dėl šių darbų tarp šalių taip pat nebuvo pasirašytas. Vienintelis įrodymas, kad atsakovas pareiškė valią dėl murlotų ir gegnių apšiltinimo, yra atsakovo 2020 m. liepos 24 d. trumpoji žinutė – „Labas rytas. Uzdarom porom uzpurskiam visas konstrukcijas (gegnes, murlotai)“. Šios žinutės parašymo tikslą atsakovas teismo posėdyje paaiškino kaip pretenziją dėl dalies darbų neatlikimo (2021 m. kovo 31 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 49 min. 00 sek.–1 val. 49 min. 20 sek.).
22. Teismo ekspertizės akte teismo ekspertas D. K. pateikė išvadą, kad statybos techniniuose reglamentuose ir kituose teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo, jog, atliekant stogo šiltinimo darbus, yra būtina apšiltinti žemiau šiltinamojo sluoksnio likusių I-BEAM dvitėjinių sijų paviršius. Be to, teismo ekspertas išskyrė, kad pastaroji jo išvada nėra kategoriška ir konkreti situacija priklauso nuo to, kad stogas turi būti šiltinamas tokiu izoliacijos storiu, jog būtų pasiektas nustatytas energinis naudingumas ar šiluminė varža. Teismo posėdyje ieškovės vadovas U. R. paaiškino, kad gegnių ir murlotų kontrukcijų šiltinimas yra būtinas, jog nebūtų šalčio tiltų (2021 m. kovo 31 d. teismo posėdžio garso įrašas: 52 min. 38 sek.–52 min. 47 sek.). Kitaip tariant, ieškovės vadovas pripažino, kad murlotų ir gegnių konstrukcijų apšiltinimas yra būtinas, jog būtų užtikrinta tinkama stogo šiluminė varža.
23. Jau kelis kartu pasakyta, kad ginčo sutartis yra vartojimo. Taigi ieškovė turėjo pareigą atsakovui aiškiai ir suprantamai nurodyti, kokie konkrečiai darbai turi būti atlikti, kad būtų įvykdytas atsakovo užsakomas darbas – stogo apšiltinimas, o kartu ir pasiektas jo iškeltas tikslas (CK 6.674 straipsnio 1 dalis). Gegnių ir murlotų konstrukcijų šiltinimas pagal pateiktus įrodymus yra vienas iš stogo konctrukcijų apšiltinimo darbų. Nesant rašytinių susitarimų objektyviai negalima nustatyti, ar tokie darbai neturėjo patekti į pagrindinių darbų apimtį, kaip buvo ieškovės ir atsakovo sutarta iš pradžių. Atsakovo 2020 m. liepos 24 d. žinutė gali būti vertinama tiek kaip reikalavimas, kylantis iš pagrindinio užsakymo, dėl konkrečių konstrukcijų užpurškimo, tiek kaip prašymas atlikti papildomą darbą, dėl kurio nebuvo iš anksto susitarta. Labiau tikėtina – įvertinus bendrą šalių sudarytos sutarties tikslą, kad ieškovės kaip papildomi įvardijami darbai turėjo patekti į pagrindinių darbų apimtį, nes priešingu atveju nebūtų buvęs pasiektas sutarties tikslas tinkamai apšiltinti ginčo namo stogą (CK 6.193 straipsnio 1, 4 dalys). Kita vertus, net ir laikantis priešingos pozicijos, ieškovė neturi teisės reikalauti, kad atsakovas sumokėtų už tokius darbus papildomą kainą, nes nėra įrodymų, kad atsakovas buvo įspėtas apie tai, kad būtina didinti darbų kainą ir kokia apimtimi (CK 6.653 straipsnio 4 dalis).
24. Teismo posėdyje ieškovės vadovas paaiškino, kad su atsakovu žodžiu susitarė, jog papildomi darbai bus aktuojami pagal faktiškai sunaudotas medžiagas ir kad pastarųjų išeigą jis nustatė atsakovui nedalyvaujant (2021 m. kovo 31 d. teismo posėdžio garso įrašas: 39 min. 59 sek.–40 min. 37 sek.; 43 min. 44 sek.–44 min. 30 sek.; 46 min. 13 sek.–46 min. 32 sek.). Tokie U. R. paaiškinimai patvirtina, kad darbų, kuriuos laiko papildomais, kainą ieškovė nustatė iš esmės savo nuožiūra. Lokalinę sąmatą Nr. S0002, parengtą dėl papildomų darbų, ieškovė atsakovui pateikė tik 2020 m. lapkričio 25 d. Įrodymų, kad su šia sąmata atsakovas buvo supažindintas prieš atliekant darbus ar iškart po darbų atlikimo, nepateikta. Trečiojo asmens UAB „Rimar statyba“ 2020 m. liepos 27 d. Atliktų darbų akte A0001, kurį įmonė pateikė atsakovui už ieškovės atliktus darbus, papildomi darbai ir jų įkainis nebuvo išskirti. Gegnių ir murlotų konstrukcijų apšiltinimui ieškovės suvartotas puto poliuretano kiekis rašytine forma nebuvo fiksuotas. Šių darbų kainos apskaičiavimo metodas nėra aiškus, nes, viena vertus, ieškovė taiko konkretaus įkainio už 1 kv. m metodą, antra vertus, teismo posėdyje ieškovės vadovas nurodė ir kitą skaičiavimo metodą – konkretų įkainį už 1 kūb. m. Šios dviprasmybės patvirtina atsakovo atsikirtimus, kad ieškovės papildomais laikomų darbų kaina nebuvo atskirai šalių aptarta, o kilus ginčui dėl atsiskaitymo už darbus ieškovė savo nuožiūra pradėjo modeliuoti darbų kainą atsižvelgdama į atsakovo, be kita ko, UAB „Rimar statyba“ nurodytus atsikirtimus.
25. Visetas nurodytų neaiškumų suponuoja, kad ginčo situacija turėtų būti aiškinama atsakovo kaip silpnesnės šalies naudai. Dėl to laikytina, kad ieškovė darbų, už kuriuos atsakovas turėtų mokėti papildomai, neatliko ir ieškovė turėjo pareigą atlikti visus darbus už bendrą kainą, kurią suderino su atsakovu, t. y. 20 Eur be PVM už 1 kv. m.
Dėl bylos baigties
26. Remiantis tuo, kas nurodyta, darytina išvada, kad ieškovė pagrįstai prašo priteisti iš atsakovo 2 695,15 Eur skolą (111,37 kv. m × 20 Eur × 1,21). Likusioje dalyje (813,85 Eur) prašoma priteisti skolos suma yra nepagrįsta. Apskaičiuodama iš atsakovo reikalaujamą priteisti skolos sumą ieškovė taikė neteisingą apšiltinto stogo plotą dydį, taip pat be pagrindo atskirai apskaičiavo papildomų darbų kainą.
27. Kiek tai susiję su ieškovės taikytu įkainiu ir jo pagrįstumu, papildomai pažymėtina, kad į šalių sutartą 20 Eur už 1 kv. m darbų kainą, kaip galima spręsti iš ieškovės vadovo ir atsakovo paaiškinimų, pateko tiek ieškovės atlygis, tiek faktinės ieškovės sąnaudos, įsigijant medžiagas. Pripažindamas, kad turi pareigą mokėti 20 Eur be PVM už 1 kv. m apšiltinto stogo, triplike atsakovas be pagrindo kvestionuoja šios kainos dedamąsias, kai tarp šalių nebuvo susitarta, kad bus atskirai išskirtas atlygis ieškovei ir medžiagų kaina. Kita vertus, aplinkybę, kad ieškovė pirko putų poliuretano putas, kurios tikėtinai buvo panaudotos atliekant darbus pagal bylos šalių sudarytą sutartį, pagrindžia pateiktos UAB „Bang & Bonsomer“ 2020 m. gegužės 8 d., 2020 m. birželio 16 d., išrašytos PVM sąskaitos faktūros.
28. Iš atsakovo ieškovei taip pat priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
29. Pagal šalių pateiktus įrodymus ieškovė turėjo 2 979 Eur išlaidas (79 Eur žyminis mokestis, 800 Eur už teismo ekspertizę, 2 100 Eur už advokato padėjėjo suteiktą teisinę pagalbą), o atsakovas – 1 512,50 Eur už advokato suteikto teisinę pagalbą (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 98 straipsnio 1 dalis).
30. Formaliai patenkinta 76,80 procentai (3 509 Eur / 2 695,15 Eur) ieškovės pareikštų reikalavimų. Faktiškai ginčas tarp šalių vyko 1 442,20 Eur sumos dalyje, nes dalį ieškinio reikalavimų atsakovas pripažino. Tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pagrindo nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Ieškovė į teismą, be kita ko, kreipėsi prašydama priteisti iš atsakovo ir tą skolos dalį, kurią jis nuo pat pradžių pripažino. Taigi bylos iškėlimą taip pat lėmė ir atsakovo nepagrįstas atsisakymas apmokėti pripažįstamą skolos dalį dar iki ieškovė kreipėsi į teismą. Dėl to bylinėjimosi išlaidos tarp šalių skirstytinos taikant CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą taisyklę.
31. Atstovai rengė šalims įvarius procesinius dokumentus, atstovavo teismo posėdžiuose, kurie truko daugiau kaip 4 val. Vis dėlto įvertinus tai, kad ginčas nebuvo sudėtingas nei fakto, nei teisės klausimų požiūriu, byloje nebuvo būtina rinkti didelės apimties įrodymų, taip pat aplinkybę, jog ieškovei teisinę pagalbą teikė advokato padėjėjas, darytina išvada, kad ieškovės išlaidos teisinei pagalbai laikytinos protingomis 1 600 Eur apimtyje. Šią sumą viršijanti išlaidų teisinei pagalbai dalis iš atsakovo negali būti priteista, nes priešingu atveju atsakovui būtų perkelta našta kompensuoti neprotingą ieškovės išlaidavimą (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys). Iš esmės analogiškos atsakovo išlaidos advokato suteiktai teisinei pagalbai apmokėti laikytinos protingomis ir adekvačiomis visos sumos apimtyje.
32. Atsižvelgiant į paminėtą, laikytina, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidos laikytinos protingomis ir pagrįstomis 2 479 Eur sumai (1 600 Eur + 79 Eur + 800 Eur). Pagrindo mažinti atsakovo išlaidų teisinei pagalbai dydį nėra.
33. Taikant patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcijos taisyklę, ieškovei iš atsakovo priteisiamas 1 903,87 Eur (2 479 Eur × 76,80 procentai) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o atsakovui – 350,90 Eur (1 512,50 Eur × 23,20 procentai). Įskaičius šias sumas, ieškovei iš atsakovo priteisiamas 1 552,97 Eur (1 903,87 Eur – 350,90 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
34. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 8,86 Eur. Proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai valstybei iš atsakovo priteisiamas 6,80 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kitos dalies pašto išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą nepriteisiamas, nes neviršija 5 Eur (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei UAB „Asvana“ iš atsakovo J. Š. 2 695,15 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų devyniasdešimt penkių eurų ir 15 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 695,15 Eur (du tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt penkis eurus ir 15 ct) nuo bylos iškėlime teisme (2021 m. sausio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 552,97 Eur (tūkstančio penkių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų ir 97 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo J. Š. 6,80 Eur (šešių eurų ir 80 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.