Šiaulių apygardos teismo nutartis

2018-01-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-26-300/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-31
Bylos Nr.
AN2-26-300/2018
Teisminio proceso Nr.
4-31-3-00117-2017-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vidmantas Mylė
Pažeidėjas
A. B.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-26-300/2018Teisminio proceso Nr. 4-31-3-00117-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.5; 21.11.10; 21.11.11 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 31 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutarties, kuria A. B. skundas netenkintas ir paliktas galioti 2017 m. liepos 17 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Donato Vėlavičiaus nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 75ANN-109000402-17, ROIK: 17069304966.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

A. B. 2017 m. liepos 17 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Donato Vėlavičiaus nutarimu Nr. 75ANN-109000402-17 buvo paskirta galutinė subendrinta 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 (dviem) mėnesiams bei daikto konfiskavimas (magnetas) už padarytus nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 421 straipsnio 1 dalyje ir 454 straipsnio 5 dalyje, tai yra už tai, kad A. B. 2017 m. birželio 19 d., apie 13 val., Pakruojo rajono savivaldybėje, kelio Šiauliai–Pakruojis–Pasvalys 39-ajame kilometre, vairuodamas krovininę transporto priemonę, pažeidė pirmumo kelio ženklo Nr. 204 „Važiuoti nesustojus draudžiama“, pastatytą prieš geležinkelio pervažą, reikalavimus, nes prieš šį ženklą nesustojo bei vairuodamas transporto priemonę naudojo tachografą, kurio viena iš funkcijų buvo specialiai atjungta, ir kuris pritaikytas vairavimo ir poilsio rodmenims ir (ar) duomenims klastoti, ir naudojo įtakos tachografo veikimui turintį prietaisą (magnetą), šiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 16 ir 170 punktų reikalavimus. 2017 m. rugpjūčio 3 d. skundu A. B. kreipėsi į Pakruojo rajono apylinkės teismą, prašydamas panaikinti ar sutrumpinti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 2 mėnesiams.

Skundžiama Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartimi A. B. skundas netenkintas ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Donato Vėlavičiaus 2017 m. liepos 17 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Nutartyje pažymėta, kad minimalaus termino administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 mėnesiams (ANK 421 straipsnio 2 dalis) – proporcingas A. B. padarytam administraciniam nusižengimui ir efektyvus siekiant administracinės nuobaudos tikslų, todėl nekeistinas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. B. prašo pakeisti Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartį ir sutrumpinti jam skirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) terminą.Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nevertino ir nepasisakė, dėl išimtinių aplinkybių, dėl to, kad pažeidimas buvo padarytas dienos metu, esant labai geram matomumui, prieš pervažą visiškai sulėtinus greitį, lėtai judant, įsitikinus, jog nėra kliūčių, buvo pervažiuota per geležinkelio bėgius leistinoje vietoje, pervažoje mirksėjo baltos spalvos šviesoforo signalas. Nurodo, kad dėl savo pasitikėjimo nesustojo prie STOP ženklo. Teigia, kad teismas nevertino, jog automobilis buvo techniškai tvarkingas, jog apeliantas vairavo įsijungęs šviesas, prisisegęs saugos diržus, turėdamas civilinės atsakomybės draudimą.Apeliantas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo aktuose pasisakė, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Nurodo, kad Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą. Nurodo, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Teigia, kad atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. Apeliaciniame skunde A. B. nurodo, kad teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-3-2011, 2AT-4-2011, 2AT-36-2013, 2AT-7-4-2013). Apelianto teigimu, padaryto pažeidimo, t. y. nesustojimo prie STOP ženklo linijos, pavojingumas visuomenei buvo minimalus. Mano, kad jam skirta poveikio priemonė – teisė vairuoti transporto priemones atėmimas 2 mėnesių laikotarpiui yra per griežta ir neproporcinga. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo A. B. apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų (ANK 652 straipsnis). Apeliaciniu skundu A. B. neginčija byloje nustatytų faktinių administracinių nusižengimų padarymo aplinkybių, kaltės padarius jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus ir jų kvalifikacijos. Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, A. B., kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, padaryti administraciniai nusižengimai įrodyti, pažeidėjo A. B. administraciniai nusižengimai pagrįstai ir teisingai kvalifikuoti pagal ANK 241 straipsnio 1 dalį, 454 straipsnio 5 dalį. Apeliaciniame skunde iš esmės keliamas A. B. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 241 straipsnio 1 dalyje, paskirtos administracinės poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo 2 mėnesiams individualizavimo klausimas, todėl Šiaulių apygardos teismas bylą nagrinėja pagal apeliacinį skundą. ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatyta bauda vairuotojams nuo 180 Eur iki 280 Eur. ANK 421 straipsnio 2 dalis nustato, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 2 iki 6 mėnesių. A. B. už ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirta minimali administracinė nuobauda – 180 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 mėnesiams. ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi mažesnės, nei įstatymo numatytos, administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.)Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytai nuomonei, kad asmeniniai (t. y. šeimos ir darbo) interesai negali būti vertinami kaip išimtinės aplinkybės ANK 34 straipsnio 5 dalies prasme. Tokia išvada darytina pirmiausia dėl to, kad pažeidėjas, gerai žinodamas asmenines aplinkybes, vis tiek nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Be to, svarbu atkreipti dėmesį, kad ANK 22 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti, apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, o taip pat siekiant juos atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Iš įstatymo formuluotės išplauskia išvada, kad nuobauda skiriama siekiant prevencinių tikslų – sukurti nubaustajam suvaržymus, dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Kaltas asmuo, kuriam skiriama administracinė nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų, tačiau, darydamas teisės pažeidimus, asmuo pats priima atsakomybę už jam galinčius kilti tokio pobūdžio padarinius.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. B. padarė du nusižengimus – pažeidė pirmumo kelio ženklo Nr. 204 „Važiuoti nesustojus draudžiama“, pastatytą prieš geležinkelio pervažą, reikalavimus, tai yra nesustojo prieš šį ženklą ir vairuodamas transporto priemonę naudojo tachografą, kurio viena iš funkcijų buvo specialiai atjungta, ir kuris pritaikytas vairavimo ir poilsio rodmenims ir (ar) duomenims klastoti, ir naudojo įtakos tachografo veikimui turintį prietaisą (magnetą). Už A. B. padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 421 straipsnio 1 dalyje, t. y. už važiavimo per geležinkelio pervažas taisyklių pažeidimą, nustatyta griežta atsakomybė, nes tai yra vienas iš šiurkščiausių administracinių nusižengimų, keliantis realią grėsmę eismo saugumui, žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui. Nors ir nebuvo nustatyta A. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau, kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro duomenų (administracinio nusižengimo b. l. 10–15), A. B. praeityje yra ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Tai neigiamai apibūdina A. B. asmenybę, rodo, kad jis atitinkamų išvadų nepadarė ir toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų, o anksčiau paskirtos nuobaudos A. B. aiškiai nepasiekė joms keliamų tikslų, kadangi jo daromi nusižengimai vis sunkėja. Esant aptartoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad A. B. asmenybė neduoda pagrindo manyti, jog apelianto atžvilgiu pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir jam už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 421 straipsnio 1 dalyje, sutrumpinus apeliaciniu skundu prašomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje įtvirtinti administracinėms nuobaudoms keliami tikslai. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – tai, kad A. B. nusižengimą padarė techniškai tvarkingu automobiliu, įsijungęs šviesas, prisisegęs saugos diržus, turėdamas civilinės atsakomybės draudimą, dienos metu, esant geram matomumui, prieš pervažą visiškai sulėtinus greitį ir įsitikinus, jog nėra kliūčių, lėtai judant bei nesudarant kliūčių kitiems eismo dalyviams, geležinkelio pervažoje mirksint baltos spalvos šviesoforo signalui, būnant atidžiam, ir tik dėl pasitikėjimo nesustojus prie Stop ženklo esančios linijos – nėra pakankamos aplinkybės, kad būtų įvertintos kaip išskirtinės ir suteikiančios pagrindą A. B., taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, švelninti pagal ANK 421 straipsnio 1 dalį paskirtą administracinio poveikio priemonę.

Apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai atmetė A. B. skundą, bei įvertinęs tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad išskirtinių aplinkybių šioje byloje nėra, todėl ir nėra pagrindo A. B. taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. nėra pagrindo apeliantui administracinės poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) terminą skirti trumpesniam laikui nei ANK 421 straipsnio 2 dalyje numatytas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą ir pareiškėjo A. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Vidmantas Mylė