- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-08
- Bylos Nr.
- 2-536-780/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00419-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramūnas Šarka
- Atsakovas
- V. K., I. P., B. J., J. K., A. J.
- Trečiasis asmuo
- F. S., V. K., Lazdijų rajono savivaldybės administracijai
- Ieškovas
- A. L., D. L., E. M., V. M.
- Advokatai
- Arvydas Gudas, Vytautas Adžkauskas
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Joanai Kardokienei, ieškovų atstovui advokatui Arvydui Gudui, atsakovėms V. K., I. P., B. J. ir J. K., jų ir atsakovės A. J. atstovui advokato padėjėjui Vytautui Adžkauskui, trečiajam asmeniui F. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl atsisakymo duoti sutikimą patalpų paskirties pakeitimui pripažinimo neteisėtu pagal ieškovų A. L., D. L., E. M. ir V. M. ieškinį atsakovams V. K., A. J., I. P., B. J. ir J. K., tretiesiems asmenims V. K., F. S. ir Lazdijų rajono savivaldybės administracijai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Patikslinę ieškinio reikalavimą ieškovai prašo leisti A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) jiems nuosavybės teise priklausančio vieno 18,54 kv. m. kambario buto, esančio (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jo inventorinėje byloje pažymėto skaičiais 3-8, paskirtį pakeisti į komercines patalpas ir atlikti šio buto rekonstrukciją pagal UAB “Lazdijų projektas“ parengtą kapitalinio remonto projektą Nr. 14/02/04-00-PP, be namo gyventojų sutikimo.
Patikslintame ieškinyje nurodoma ir ieškovų atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas Nr. 3, esantis daugiabučiame (8 butų) name (duomenys neskelbtini). Ieškovai viename kambaryje nori įrengti kirpyklą, todėl nusprendė pakeisti šios patalpos paskirtį iš gyvenamųjų patalpų į komercines, nes tokią galimybę numato Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis. UAB “Lazdijų projektas“ parengė tokį projektą, o ieškovai inicijavo daugiabučio namo gyventojų viešą jo aptarimą. 2014-06-04 įvykusiame daugiabučio namo viešo aptarimo susirinkime atsakovės nedavė sutikimo pakeisti buto paskirtį į komercinę be jokių svarių argumentų ir motyvų. Tai buvo jau antras toks susirinkimas, nes ankstesniame, kuriame dalyvavo ir projektuotojas V. Č., atsakovės iš anksto, raštu išreiškė nesutikimą ir į susirinkimą neatvyko. Ieškovai teigia, kad gyvenamųjų patalpų paskirties pakeitimas į komercinę atitinka teisės aktų reikalavimus ir žalos daugiabučio gyventojams nepadarys, nes kirpyklai numatytas įrengti atskiras įėjimas iš kiemo pusės, patalpų rekonstrukcijai nebus naudojamos kenksmingos medžiagos, pertvaros tarp patalpų ir lubos bus įrengiamos su garso izoliacija, patalpose numatyta įrengti priešgaisrinę signalizaciją ir priverstinį vėdinimą, nuotekos nuvedamos į centralizuotus tinklus, kuriais visi butai jau naudojasi. Atskiro įėjimo įrengimas, tako nuo jo iki gatvės šaligatvio įrengimas, užvažiavimo neįgaliesiems įrengimas esamos teritorijos atžvilgiu bus nežymūs pakeitimai, todėl jie negali būti laikomis iš esmės pažeidžiantys atsakovių teises. Atsakovių prielaidos, kad kirpyklos veikla sukels daugiau triukšmo, kad pakenks vienos iš jų sveikatai, kad bus sunaudota daugiau vandens ir gali užsikimšti kanalizacija yra nepagrįstos jokiais įrodymais. Be to, gyventojų sutikimas reikalingas dar prieš gaunant projektavimo sąlygas, kuriose ir bus numatyti visi reikalavimai kirpyklos projektavimui, susiję su higienos, priešgaisrinės saugos, aplinkos apsaugos ir statybos techniniais reikalavimais, todėl ieškovai visus šiuos reikalavimus įvykdys. Atsakovės, neduodamos sutikimo kirpyklos įrengimui be jokių svarių ir įrodymais pagrįstų argumentų, pažeidžia ieškovų teises disponuoti jų nuosavybe ir trukdo plėtotis smulkiajam verslui, todėl ieškovai prašo patenkinti ieškinį.
Atsiliepimas
Atsakovės su ieškiniu nesutinka. Savo nesutikimą atsiliepime į ieškinį atsakovės grindžia tuo, kad pirkdami butą ieškovai turėjo informuoti jas apie ketinimą įrengti kirpyklą, todėl žinodami atsakovių išankstinę nuomonę tikriausiai būtų atsisakę pirkti šį butą. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad prieš reikšdami ieškinį ieškovai turi gauti Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą savivaldybės administracijos įgalioto tarnautojo raštišką pritarimą projektui, todėl nesant tokio pritarimo ieškinys turi būti atmetamas. Taip pat atsakovės teigia, kad ieškovai nepateikė būtinų dokumentų, kurie įgalintų kitus pastato bendraturčius išreikšti teisiškai reikšmingą sutikimą arba nesutikimą su patalpų paskirties keitimu, nurodo, kad ieškinyje neaptarta kaip ieškovų teisės į statybas įgyvendinimas paveiks kitų daugiabučio namo butų savininkų interesus. Atsiliepime nurodoma, kad daugiabučio vamzdynai yra sujungti blokais po du butus ir nuotekos subėga į bendrus namo kanalizacijos šulinius, todėl dėl kirpyklos veiklos dažniau reikės išvežti nuotekas, o tai reikš ir didesnes visų butų išlaidas už šią paslaugą. Ieškovų projekte numatyto įėjimo per balkoną įrengimas pažeis namo gyventojų privatumą, nes įrengtu taku per namo kiemą vaikščios pašaliniai asmenys, dėl kurių namo gyventojai bus priversti jaustis nepatogiai, negalės ramiai ilsėtis ir jaustis kaip kiemo šeimininkai, bus sugadinta kiemo veja, gyventojai nepraeis į bendrai naudojamą namo kiemą. Įrengiant laiptus pasikeis namo išorinis vaizdas ir bus pažeistas kitų butų gyventojų privatumas. Be to, ieškovai nenurodo ar prie sienos montuojamas metalinis pandusas neuždengs kaimyninių butų langų ir netrukdys šviesos patekimui į butus. Atsiliepime nurodoma, kad dėl lange montuojamos ištraukiamosios ventiliacijos visi kvapai iš kirpyklos pateks į lauką ir gali sukelti kitiems gyventojams neigiamų pasekmių sveikatai, nurodo, kad kirpykloje naudojamos cheminės medžiagos per bendrą vėdinimo sistemą sklis į kitus butus ir kenks atsakovės I. P., sergančios astma, sveikatai, taip pat teigia, kad taip galima užsikrėsti infekcinėmis ir parazitinėmis ligomis. Atsakovės mano, kad ieškovai turi gauti leidimą iš Higienos ir sveikatos centro. Be to, ieškovai nepateikė esamos situacijos fotofiksacijos, namo aplinkos sutvarkymo schemos, nepasiūlė kaip išvengti padidėsiančio pašalinių srauto kieme. Atsakovės nurodo, kad dėl patalpų paskirties keitimo įvyko du susirinkimai, tačiau 2014-03-12 susirinkimas, kuriame dalyvavo projektuotojas, neįvyko, nes pagal jungtinės veiklos sutartį jame turėjo dalyvauti daugiau kaip ½ narių, o dalyvavo tik 3 iš 8 butų savininkai. Sekančiame susirinkime 2014-06-04 gyventojai sutikimo nedavė ir atsakovės teigia, kad negalima teismo būdu priversti namo daugumą gyventojų duoti sutikimą ieškovams, nes sutikimas yra laisva valia sudaromas sandoris.
Atsakovė J. K. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad nesutinka su ieškovų reikalavimu ir dėl to, jog ieškovai nuo buto įsigijimo nedalyvauja daugiabučio namo veikloje ir neprisideda prie bendro naudojimo patalpų priežiūros, o kirpyklos paslaugas teiks ne patys ieškovai, o jų įgaliotas asmuo. Taip pat nurodė, kad asmeniškai jos teises kirpyklos įrengimas pažeis tuo, jog jos butui ribojantis su ieškovų butu, ji dėl plonų sienų girdės didesnį triukšmą nei iki šiol. Taip pat ji nurodė, kad prie namo yra nedidelis ūkinis kiemas, įrengta džiovykla, todėl įrengus kirpyklą ir taką per kiemą gyventojai praras galimybę naudotis šiuo kiemu.
Atsakovė B. J. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad nesutinka su ieškovų reikalavimu ir dėl to, jog jos butas yra virš kirpyklos ir ji baiminasi iš kirpyklos skilsiančio triukšmo, o ji nori gyventi ramiai. Be to, jos ventiliacija jungiasi su apačioje esančio buto ventiliacija ir per ją ji girdi visus garsus bei jaučia sklindančius kvapus iš apačios.
Atsakovė I. P. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad nesutinka su ieškovų reikalavimu ir dėl to, jog per namo ventiliaciją jaučiasi kvapai ir dūmai, o ji serga astma, yra jautri kvapams ir bijo, kad dėl kvapų iš kirpyklos jos apgydyta liga gali atsinaujinti. Taip pat ji bijo, kad dėl smulkių plaukelių gali užsikimšti kanalizacija, nes iš kitų žmonių yra girdėjusi, kad taip nutinka. Atsakovė patvirtino, kad už vandenį ir kanalizaciją visi butai atsiskaitys pagal savo skaitliukų parodymus, todėl problemų dėl kirpyklos didesnio vandens sunaudojimo nekils. Tačiau už nuotekų ištraukimą ir išvežimą visi gyventojai turi sumokėti patys.
Atsakovė V. K. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad nesutinka su ieškovų reikalavimu ir dėl to, jog jos butas sienomis ir balkonu ribojasi su ieškovų butu, o ieškovams darant remontą triukšmas buvo labai didelis, todėl ji bijo ir dėl kirpyklos veiklos kilsiančio triukšmo. Be to, įėjimą į kirpyklą įrengus per balkono duris, kirpyklos lankytojai vaikščios pro jos balkoną, o pandusas bus po jos buto langais, todėl bus pažeistas jos privatumas. Taip pat nurodė, kad darant takelį reikės iškirsti gyvatvorę.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad ieškovai nori jiems nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vieno kambario, inventorinėje byloje pažymėto skaičiais 3-8, paskirtį pakeisti į komercines patalpas ir atlikti šio buto rekonstrukciją pagal UAB “Lazdijų projektas“ parengtą kapitalinio remonto projektą Nr. 14/02/04-00-PP. Toks buto patalpos gyvenamosios paskirties pakeitimas į komercinę neprieštarauja Lazdijų rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano reikalavimams, o ieškovų parengtas projektas numato, kad bus įrengtas atskiras įėjimas iš lauko ir kad šis pertvarkymas atitiks higienos-sanitarijos, priešgaisrinės saugos reikalavimus, tačiau atsakovės, kurios yra to pačio daugiabučio namo gyventojos, savo nesutikimo su patalpos paskirties pakeitimu protingai ir argumentuotai nemotyvavo bei akivaizdžiai neatskleidė ir neįrodė ieškovų projektinio pasiūlymo neigiamo poveikio jų teisėms ir teisėtiems interesams. Todėl atsakovių atsisakymas duoti sutikimą gyvenamosios patalpos paskirties pakeitimui ir kirpyklos įrengimui yra neteisėtas ir varžantis ieškovų nuosavybės teisę naudoti jiems priklausantį butą savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų reikalavimų, taikomų kirpyklos veiklai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo išvados grindžiamos šiais motyvais ir įrodymais.
Ieškovams nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 6) ir jie turi UAB “Lazdijų projektas“ parengtą kapitalinio remonto projektą Nr. 14/02/04-00-PP (1 t., b. l. 25), pagal kurį nori pakeisti vieno 18,54 kv. m. kambario, inventorinėje byloje pažymėto skaičiais 3-8, paskirtį į komercines patalpas bei atlikti šio buto rekonstrukciją be namo gyventojų sutikimo.
Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (2001 m. spalio 9 d. Nr. IX-532 redakcija) 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo gyvenamųjų patalpų paskirtis gali būti keičiama ir jos naudojamos teisėsaugos, ryšių, medicinos, spaudos platinimo, buitinių paslaugų teikimo bei kitoms negamybinėms reikmėms, jeigu tai neprieštarauja teritorijos planavimo dokumentų reikalavimams. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, keičiant patalpų paskirtį, jos turi būti pertvarkytos taip, kad būtų įrengtas atskiras įėjimas iš lauko ir kad šis pertvarkymas atitiktų gyvenamojo namo architektūros, higienos, priešgaisrinės saugos, aplinkosaugos ir statybos techninius reikalavimus, o įstatymo 4 dalis numato, kad pasiūlymas keisti gyvenamųjų patalpų paskirtį iki projektavimo sąlygų išdavimo turi būti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka viešai aptartas su kitų patalpų savininkais.
Viešai skelbiamas (www.lazdijai.lt) Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2008-12-05 sprendimu Nr. 5TS-648, patvirtintas Lazdijų rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas (Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 179 straipsnio 3 dalis) nedraudžia (duomenys neskelbtini) miestelyje daugiabučio namo gyvenamųjų patalpų paskirtį keisti į komercinę, siekiant teikti buitinių paslaugų teikimo paslaugas, ar kitoms negamybinėms reikmėms. Priešingai, bendrojo plano koncepcijoje numatoma rajone sudaryti palankias sąlygas investicijoms, o aptarnavimo sistemą formuoti, remiantis vietiniais centrais, numatoma, kad Lazdijų rajono savivaldybės Taryba bei administracija turi inicijuoti parinktų ir patvirtintų vietinių centrų kiekybinę bei kokybinę plėtrą, kuri inicijuotų bei skatintų veiklą šiose vietovėse bei padėtų pritraukti privačias investicijas, numatoma, kad veikla turėtų būti nukreipta ir į gyventojų verslumo didinimą, supažindinant juo su nuosavo verslo kūrimo galimybėmis, numatoma, kad decentralizuotos koncentracijos koncepcijai keliami tikslai užtikrinti verslui ir investicijoms palankią ekonominę aplinką. Bendrojo plano sprendiniuose numatoma, kad b kategorijos centrai, kuriems priskiriamas ir (duomenys neskelbtini) miestelis, turi galimybę plėtoti pramonę ir verslą, taip pat pagrindines gyventojų kultūrinio – buitinio aptarnavimo įstaigas bei įmones. Taip pat nurodoma, kad Bendrojo plano tikslas ekonomikos srityje – sudaryti sąlygas investicijų pritraukimui, naujų įmonių steigimuisi, taip pat gyventojų pajamų bei užimtumo didinimui, o siekiant šių tikslų, siūloma įvairiomis priemonėmis skatinti naujų verslo ar paslaugų įmonių steigimąsi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad ieškovų noras pakeisti savo gyvenamosios patalpos paskirtį į komercinę ir įrengti kirpyklą su viena darbo vieta neprieštarauja teritorijos planavimo dokumentų reikalavimams.
Vertinant ieškovų ir atsakovių argumentus ir jų pateiktus įrodymus pabrėžtina, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 178 straipsnis). Vadinasi ieškovai šioje byloje turi įrodyti, kad: 1) jų noras pakeisti jiems priklausančio daugiabučio namo gyvenamųjų patalpų paskirtį neprieštarauja Lazdijų rajono savivaldybės teritorijos bendrajam planui; 2) kad patalpos bus pertvarkytos taip, jog bus įrengtas atskiras įėjimas iš lauko ir kad šis pertvarkymas atitiks gyvenamojo namo architektūros, higienos, priešgaisrinės saugos, aplinkosaugos ir statybos techninius reikalavimus; 3) kad pasiūlymą keisti gyvenamųjų patalpų paskirtį jie viešai aptarė su kitų daugiabučio patalpų savininkais. Tuo tarpu atsakovės turi įrodyti ir akivaizdžiai atskleisti ieškovų projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį jų teisėms ir teisėtiems interesams, t. y. įrodyti, kad yra reali jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsmė, kylanti iš numatomų statybos ar rekonstrukcijos darbų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-260/2009; Nr. 3K-3-571/2009, 3K-3-680/2013). Dėl to atsakovių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas, o protingais motyvais teismų praktikoje pripažintini faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįsti argumentai, kurie patvirtina, kad rekonstrukcija lems esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas. Pavyzdžiui, turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė patekti į kelius ir gatves, turi būti išlaikyti atitinkamų higienos standartų reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kitos sąlygos, nustatytos Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą yra pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-1064/2003; Nr. 3K-3-58/2008; 3K-3-680/2013).
Todėl pirmiausiai kaip teisiškai nereikšmingi šio ginčo sprendimui atmestini atsakovių argumentai tiek dėl to, kad kirpyklos paslaugas teiks ne patys ieškovai, o jų įgaliotas asmuo I. R., tiek dėl to, kad ieškovai nedalyvauja daugiabučio namo veikloje ir neprisideda prie bendro naudojimo patalpų priežiūros. Šios bylos dalykas yra nustatyti ar kirpykla iš viso gali būti įrengta ieškovų bute iš esmės nepažeidžiant atsakovių teisių, o ne kas teiks šias paslaugas. Kirpyklos veiklos poveikis atsakovių gyvenimo sąlygoms visiškai nepriklauso nuo to, kokie asmenys užsiims šia komercine veikla, – ieškovai ar kiti asmenys, kuriems jie leis tai daryti. Ieškovų nedalyvavimas daugiabučio namo veikloje ir neprisidėjimas prie bendro naudojimo patalpų priežiūros yra savarankiškas bendrų patalpų bendraturčių ginčas, kuris nesusijęs su šioje byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis, nes teismui būtina nustatyti ar kirpyklos veikla nepažeis kitų gyventojų teisių ir jų interesų kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, o ne tai, kaip bendraturčiai vykdo savo pareigą prižiūrėti bendro naudojimo patalpas.
Taip pat nepagrįstas atsakovių atsiliepime nurodytas jų nesutikimo argumentas, kad ieškinyje neaptarta kaip ieškovų teisės į statybas įgyvendinimas paveiks kitų daugiabučio namo butų savininkų interesus. Kaip minėta, būtent tai turi įrodyti atsakovės, o ne ieškovai. Šiuo atveju atsakovės turi pateikti įrodymus, kad ieškovų numatomi gyvenamosios patalpos paskirties pakeitimo darbai kelia realią jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsmę, ir kad tokie darbai iš esmės pablogins jų gyvenimo sąlygas.
Negali būti pripažintas protingai motyvuotas ir pagrįstas ir toks atsakovių nesutikimo argumentas, kad ieškovai dar prieš pirkdami butą turėjo atsiklausti jų nuomonės dėl galimybės įrengti kirpyklą. Pabrėžtina, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Civilinio kodekso (toliau CK) 4.37 straipsnio 1dalis). Todėl nei buto pardavėjų, nei jo pirkėjų (ieškovų) teisė perleisti ir įgyti nuosavybės teisę į šį butą negali priklausyti nuo atsakovių nuomonės apie ieškovų įsigyjamo buto panaudojimo galimybes. Ieškovų teisė naudoti savo perkamą butą konkrečiam tikslui priklauso nuo įstatyme numatytos galimybės naudoti gyvenamąją patalpą tiek pagal tiesioginę paskirtį, tiek ir kitoms reikmėms, tame tarpe ir kaip komercinės paskirties patalpą, jeigu jie vykdo visus įstatyme numatytus reikalavimus, o ne nuo išankstinės kitų to paties namo gyventojų nuomonės apie tokią buto panaudojimo galimybę.
Atsakovės nepagrįstai teigia ir tai, kad prieš reikalaudami jų sutikimo ieškovai turi gauti Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 4 p. numatytą savivaldybės administracijos įgalioto tarnautojo raštišką pritarimą projektui, o jeigu ieškovai tokio pritarimo neturi, tai ieškinys turi būti atmetamas. Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad statinio projektas rengiamas kapitaliniam remontui Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, o statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826), 6 priedo 1.3 punktas numato, kad rašytinis pritarimas kapitalinio remonto projektui privalomas atliekant ypatingo ar neypatingo statinio kapitalinį remontą, kai keičiama statinio ar patalpų paskirtis. Vadinasi ieškovams norint pakeisti buto gyvenamosios patalpos paskirtį iš tiesų yra privalomas kapitalinio remonto projektas ir statybą leidžiantis dokumentas - rašytinis pritarimas tokiam projektui. Tačiau Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalis numato, kad rašytiniam pritarimui statinio projektui gauti turi būti pateikiami šiame straipsnyje išvardinti dokumentai, tarp jų ir statinio bendraturčių sutikimas (4 punktas). Be to, minėta Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 4 dalis taip pat įpareigoja ieškovus pasiūlymą keisti gyvenamųjų patalpų paskirtį viešai aptarti su kitų patalpų savininkais iki projektavimo sąlygų išdavimo. Ir nors dabartinėje Statybos įstatymo redakcijoje jau nebėra projektavimo sąlygų sąvado instituto, tačiau Aukščiausiasis Teismas vis tiek konstatuoja, kad pagal Statybos įstatymo 23 straipsnį tokio sutikimo pateikimas būtinas, kreipiantis statybą leidžiančio dokumento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 3K-3-680/2013). Tai reiškia, kad ieškovai daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių sutikimą dėl patalpos paskirties pakeitimo turi gauti pirmiau nei savivaldybės administracijos įgalioto tarnautojo rašytinį pritarimą projektui, nes šį sutikimą ieškovai kaip tik ir turi pateikti savivaldybės administracijos įgaliotam tarnautojui, kuris dėl pritarimo projektui sprendžia tik gavęs visus Statybos įstatyme nurodytus dokumentus. Todėl pripažintina, kad atsakovės nepagrįstai iš ieškovų reikalauja pirmiau gauti savivaldybės administracijos įgalioto tarnautojo raštišką pritarimą projektui, o tik po to reikalauti jų sutikimo.
Kiti atsakovių nesutikimo argumentai, - kad dėl kirpyklos veiklos dažniau reikės išvežti namo nuotekas ir daugiau už tai mokėti; kad įėjimo per balkoną įrengimas pažeis namo gyventojų privatumą ir jie negalės jaustis kaip kiemo šeimininkai; kad gali užsikimšti namo kanalizacija; kad prie sienos montuojamas metalinis pandusas uždengs kaimyninių butų langus ir trukdys šviesos patekimui į butus; kad kvapai iš kirpyklos pateks į lauką ir gali sukelti kitiems gyventojams neigiamų pasekmių sveikatai; kad per bendrą vėdinimo sistemą naudojamos medžiagos sklis į kitus butus ir kenks atsakovės I. P., kuri serga astma, sveikatai; kad taip galima užsikrėsti infekcinėmis ir parazitinėmis ligomis; kad kirpyklos veikla kels didelį triukšmą; kad ieškovai nepateikė namo aplinkos sutvarkymo schemos ir nepasiūlė kaip išvengti padidėsiančio pašalinių srauto kieme, - nėra pagrįsti jokiais kitais įrodymai, išskyrus pačių atsakovių nuomonę, ir nėra teisėtas pagrindas atsisakyti duoti sutikimą patalpų paskirties pakeitimui.
Pažymėtina, kad ieškovų pateiktas kapitalinio remonto projektas Nr. 14/02/04-00-PP numato, jog: kirpyklai projektuojamas atskiras įėjimas iš kiemo pusės per balkono duris, įrengiant prie jų laiptus ir 1 metro pločio taką iki gatvės šaligatvio; statinio konstrukcijoms ir apdailai nebus naudojamos žmogaus sveikatai kenksmingos medžiagos; pastato atitvarinės konstrukcijos, pertvaros tarp patalpų ir lubos užtikrina norminę garso izoliaciją; išorinės lauko sienos ir siena su kaimynais apšildoma eko vata ir apkalama gipso kartono plokšte; luboms atliekama garso izoliacija iš akustinių medžiagų; numatyta įrengti priešgaisrinę signalizaciją ir priverstinį vėdinimą per lange montuojamą elektrinį ventiliatorių; nuotekos nuvedamos į centralizuotus tinklus; projektas atitinka higieninius-sanitarinius bei priešgaisrinius reikalavimus (1 t., b. l. 25). Tokie projektiniai sprendiniai iš esmės kaip tik ir yra skirti užtikrinti ir iš esmės nepabloginti kitų namo gyventojų gyvenimo sąlygų ir įgyvendinti įstatyme numatytus privalomus reikalavimus keičiant patalpų paskirtį, todėl atsakovės turi pateikti įrodymus, kad dėl projekte numatytų darbų yra reali jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsmė. Savaime suprantama, kad pakeitus gyvenamosios patalpos paskirtį į komercinę neišvengiamai atsiranda tam tikri pokyčiai kitiems to paties daugiabučio namo gyventojams, tačiau ne bet koks jų teisių suvaržymas yra pagrindas atsisakyti duoti sutikimą statybai. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad rekonstrukcija lems esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-58/2008; 3K-3-680/2013).
Pažymėtina, kad atskiro įėjimo iš lauko į kirpyklą įrengimas yra privalomas pagal minėto Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir yra skirtas būtent tam, kad užtikrintų kitų namo gyventojų privatumą ir nepadidintų pašalinių žmonių srauto bendro naudojimo patalpose. Todėl vykdydami šį reikalavimą ieškovai nepažeidžia atsakovių privatumo, o priešingai, vykdo teisės akto reikalavimus ir nustatyta tvarka užtikrina namo gyventojų privatumą. Tai, kad nuo įrengto atskiro įėjimo iki gatvės šaligatvio bus nutiestas 1 metro pločio takas savaime negali būti laikoma esminiu atsakovių teisių ir jų interesų pažeidimu. Pabrėžtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus raštas patvirtina, jog žemės sklypas prie daugiabučio namo priklauso valstybei, o ne pačiam daugiabučiui (1 t., b. l. 67). Todėl net ir neįrengus kirpyklos atsakovės neturi teisės uždrausti kitiems asmenims eiti per šį kiemą ir negali pretenduoti į išimtines savo teises naudotis valstybei priklausančia žeme bei tikėtis joje tokio lygio privatumo, kokį turi privačios nuosavybės savininkai. Tuo tarpu įrengus kirpyklą kiti asmenys neįgys naujų teisių vaikščioti per šį žemės sklypą, kurių neturėtų šiuo metu. Vadinasi papildomai šiam tikslui įrengtas takas tik užtikrins tvarkingą žmonių patekimą į kirpyklą ir saugos veją nuo ištrypimo, o ne ją sunaikins. Be to, trečiasis asmuo F. S., kuri taip pat yra to paties namo gyventoja, teismo posėdžio metu patvirtino, kad takelis ne tik nepakenktų aplinkos vaizdui, bet ir jį pagyvintų. Pažymėtina ir tai, kad iš projekte pateikto sklypo plano matyti, jog laiptai ir takas yra įrengiami į priešingą pusę nuo kaimyninio buto balkono ir kuo arčiau sklypo ribos, o metalinis pandusas bus tvirtinamas prie metalinio karkaso, kuris įmontuojamas į projektuojamus laiptus. Todėl atsakovės V. K. argumentai, kad kirpyklos lankytojai vaikščios pro jos balkoną, o pandusas bus po jos buto langais nėra pagrįsti, nes ieškovų projekte tai nėra numatyta. Argumentas, kad aptariamas pandusas užstos kitų būtų langus yra visiškai nepagrįstas, nes tokio projekto niekada nepatvirtins joks statybą leidžiantį dokumentą išduodantis tarnautojas, net jeigu ieškovai ir sumanytų taip įrengti šį įrenginį. Be to, (duomenys neskelbtini) miestelis nėra didelis, todėl kirpyklos lankytojų, o juo labiau neįgaliųjų, kuriems prireiks pasinaudoti numatomu įrengti pandusu, nebus tiek daug, kad jie keltų tokį didelį triukšmą, dėl kurio namo gyventojų ramybė būtų iš esmės ir nuolat pažeidinėjama. Taip pat pažymėtina, kad takas yra horizontalus statinys, kaip tik ir skirtas vaikščioti juo, todėl visiškai nepagrįstas yra ir atsakovės J. K. argumentas, jog gyventojai praras galimybę naudotis šiuo kiemu, kuriame yra įrengta džiovykla. Juk takas nebus aptvertas tvorele, o namo gyventojai galės nekliudomai eiti tiek taku, tiek per jį, ir netrukdomai vaikščioti po kiemą.
Atsakovių argumentas, kad dėl kirpyklos veiklos dažniau reikės išvežti namo nuotekas ir daugiau už tai mokėti nėra pagrįstas jokiais skaičiavimais ir jokiais tai patvirtinančiais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys, kad kirpykla, kaip paslaugas teikianti įstaiga, veikia tik nustatytą darbo dienų ir valdų skaičių (paprastai 5-6 darbo dienos per savaitę ir 8-9 valandos per dieną). Todėl kirpykloje vanduo bus naudojamas ne 24 valandas per parą, ką daro visi kiti namo gyventojai, o daug trumpesnį laiką. Be to, kirpyklos veikoje vanduo reikalingas tik lankytojų plaukams plauti, darbo įrankiams išvalyti ir pan., tuo tarpu visi kiti namo gyventojai vandenį naudoja dar didesnėms reikmėms ir dar dažniau. Pavyzdžiui maisto ruošimui ir virtuvės įrankių plovimui, drabužių skalbimui, žmonių prausimuisi ir pan. Todėl atsakovės turėtų įrodyti, kad kirpyklos veikloje vandens bus sunaudojama daugiau nei butą naudojant pagal tiesioginę jo paskirtį. Tačiau tokių įrodymų byloje nėra.
Taip pat jokiais įrodymais nepagrįstas ir atsakovių nuogąstavimas dėl galimo dažnesnio namo kanalizacijos užsikimšimo plaukais. Atsakovė I. P. patvirtino, kad apie tokią galimybę ji žino tik iš kitų žmonių, tačiau jokių patikimų įrodymų, jokių specialistų išvadų, galinčių argumentuotai pagrįsti tokią prielaidą, atsakovės nepateikė. Juk plaukai bus plaunami ne tik ieškovų įrengtoje kirpykloje. Tą daro ir darys visų šio namo butų gyventojai. Be to, atsakovės nepateikė jokių įrodymų, kad nuo plaunamų žmogaus plaukų iš viso gali užsikimšti kanalizacija ar, kad dėl to yra bent didesnė galimybė taip nutikti.
Atsakovės nepateikė ir jokių įrodymų, kad per bendrą namo vėdinimo sistemą kirpykloje naudojamos medžiagos sklis į kitus butus ir taip bus pakenkta atsakovės I. P., kuri serga astma, sveikatai. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovų pateiktame projekte numatyta įrengti priverstinį vėdinimą per lange montuojamą elektrinį ventiliatorių, o liudytoja I. R., kuri ir ruošiasi dirbti kirpėja ginčo patalpoje, patvirtino, kad kirpyklos nenaudoja jokių medžiagų, kurios kenktų žmonių sveikatai, o tokią veiklą nuolat tikrina prižiūrinčios institucijos. Alytaus visuomenės sveikatos centro Lazdijų skyrius patvirtino, kad Lietuvos higienos norma NH 117:2007 „Grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“ (patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2007-08-01 įsakymu Nr. V-633), nedraudžia kirpyklų įrengimo daugiabučiuose namuose, o patalpų atitikimą nustatytiems reikalavimams ši institucija įvertina patalpų projektavimo stadijoje, suderindama projektą (1 t. b. l. 66). Statybos įstatymo 20 straipsnio 17 dalis numato, kad projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams pagal kompetenciją visais atvejais tikrina savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas valstybės tarnautojas, o esant reikalui ir kitos institucijos. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826) 31 punktas numato, kad rašytinis pritarimas projektui išduodamas visiems projektą tikrinusiems subjektams pritarus projektui, o Reglamento 9 priedo 6 punkte numatyta, kad Visuomenės sveikatos centrai apskrityse tikrina, kad nebūtų pažeisti visuomenės sveikatos saugos reikalavimai dėl cheminių medžiagų (teršalų), triukšmo, žmogaus kūną veikiančių vibracijos lygių, mikroklimato, kitų visuomenės sveikatos saugos reikalavimų. Tai reiškia, kad ieškovai rašytinio pritarimo kirpyklos projektui iš viso negalės gauti, jeigu jų pateikiami projektiniai sprendiniai kels kokią nors grėsmę daugiabučio namo gyventojų sveikatai ar aplinkai. Todėl nepaisant to, kad atsakovės ir yra teisios, jog ieškovai turi gauti leidimą iš Visuomenės sveikatos centro, tačiau atsakovių sutikimo nedavimas, argumentuojant tokio leidimo neturėjimu jau šioje projektavimo stadijoje yra teisiškai nepagrįstas, nes neišsprendę namo gyventojų sutikimo klausimo ieškovai net negali pateikti savo projekto derinimui ir pritarimo gavimui iš visų reikiamų institucijų. Kitaip tariant atsakovės iš anksto preziumuoja galimus ieškovų projekto trūkumus, tačiau be jokių įrodymų, patvirtinančių akivaizdžius projekto trūkumus, atsisakydamos duoti sutikimą patalpų paskirties pakeitimui užkerta kelią atitinkamoms institucijoms patikrinti tokias jų prielaidas. Šiuo atveju atsakovėms norint sustabdyti ieškovų sumanymą įrengti kirpyklą jau šioje projektavimo stadijoje, ieškovams numatant įrengti dar ir papildomą patalpos ventiliavimą prie jau esančios namo ventiliacijos, atsakovės turi įrodyti, kad net ir įrengus papildomą ventiliaciją patalpų vėdinimas pablogės labiau nei esant dabartinei ventiliavimo sistemai. Tokių įrodymų, kad kirpyklos veikla neabejotinai pakenks daugiabučio namo gyventojų sveikatai ir atitinkamoms institucijoms net nereikia patikrinti ieškovų parengto projekto, byloje nėra.
Atsakovių argumentas, kad kirpyklos veikla kels didelį triukšmą ne tik nėra pagrįstas kokiais nors įrodymais, bet ir yra paneigtas ieškovų pateikto projekto sprendiniais. Kaip minėta, projekte aiškiai numatytas tiek kirpyklos sienų, tiek lubų garso izoliacijos įrengimas, kuris tikrai nepadidins kaimynams galimai girdimo triukšmo labiau, nei namo gyventojai jį girdi iš gretimų butų dabar. Kaip ir numatomos įrengti papildomos ventiliacijos atveju, numatant papildomą garso izoliacijos įrengimą atsakovės turi įrodyti, kad tokie projekto sprendiniai yra netinkami ir realiai neužtikrins triukšmo mažinimo. Tačiau tokių įrodymų atsakovės nepateikė. Pažymėtina, kad jos iš viso nepateikė įrodymų, jog kirpyklos veikla gali kelti tokį triukšmą, kuris neatitiktų higienos normų ir būtų žalingas daugiabučio gyventojams. Jau vien tik faktas, kad kirpyklų įrengimo daugiabučiuose nedraudžia minėta Lietuvos higienos norma NH 117:2007, leidžia preziumuoti, jog kirpyklos veikla savaime nėra žalinga daugiabučio gyventojams nei dėl jos veikloje naudojamų cheminių medžiagų, nei dėl triukšmo lygio.
Teismas taip pat nesutinka su atsakovių argumentu, kad ieškovai nepateikė namo aplinkos sutvarkymo schemos, todėl jos negali išreikšti teisiškai pagrįsto savo sutikimo ar nesutikimo. Ieškovų projekte yra pateiktas sklypo planas, kuriame nurodyta atskiro įėjimo per balkoną ir laiptų bei tako nuo jų iki gatvės įrengimo vieta. Ir nors šiame plane nėra atskirai pavaizduoto neįgaliesiems skirto užvažiavimo (panduso), tačiau jo įrengimas yra aprašytas projekto aiškinamajame rašte, iš kurio matyti, kad metalinis pandusas bus tvirtinamas prie metalinio karkaso, kuris įmontuojamas į projektuojamus laiptus, ir reikalui esant bus išskleidžiamas. Tai reiškia kad šis pandusas bus įrengiamas šalia laiptų, todėl atsakovės neturi jokio pagrindo teigti, kad jis galimai uždengs kaimyninių butų langus ir trukdys šviesos patekimui į butus. Net jeigu ieškovai ir norėtų taip įrengti šį įrenginį, to neleistų statinio projektą derinančios institucijos ir statybą leidžiantį dokumentą išduodantis tarnautojas. Tuo tarpu atsakovių reikalaujamos pateikti esamos situacijos fotofiksacijos ir projekto vizualizacijos nei įstatymas, nei teismų praktika tokiais atvejais neįpareigoja būtinai pateikti. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 4 dalis įpareigoja ieškovus iki projektavimo sąlygų išdavimo viešai aptarti su kitų patalpų savininkais pasiūlymą keisti gyvenamųjų patalpų paskirtį, bet neįpareigoja pateikti galutinio ir patvirtinto projekto su itin išsamia jo vizualizacija. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tinkamu būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje, t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją) pateikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 3K-3-680/2013). Todėl ieškovų projekte pateikti projektiniai pasiūlymai pripažintini tinkamu namo gyventojų informavimu apie ieškovų ketinimus patalpą pertvarkyti į kirpyklą, nes juose pakankamai atskleista būsimų statybos darbų apimtis ir būdas.
Priimant teismo sprendimą neturi esminės reikšmės ir atsakovių argumentai dėl to, ar iki kreipimosi į teismą viešas pasiūlymo keisti gyvenamųjų patalpų paskirtį aptarimas su kitų patalpų savininkais vyko laikantis visų procedūrinių reikalavimų, numatytų 2002-04-22 Aplinkos ministro įsakymu Nr. 200 patvirtintoje „Pasiūlymų keisti daugiabučio namo patalpų paskirtį viešojo aptarimo tvarkoje“. Ginčo, kad toks aptarimas vyko, ir net ne vienas, nėra, o procedūriniai šių aptarimų dalykai, ginčui persikėlus į teismą, nėra pagrindas atsisakyti išspręsti ginčą iš esmės.
Ginčo nagrinėjimo teisme metu ieškovai atsakovėms išsamiai atskleidė savo plano pakeisti patalpų paskirtį esmę, kartu su ieškiniu pateikė kapitalinio remonto projektą, teisme buvo apklaustas projektuotojas V. Č., todėl atsakovės turėjo galimybę susipažinti su ieškovų sumanymu ir įrodyti savo nesutikimo su ieškovų reikalavimu pagrįstumą ir teisėtumą konkrečiais ir įtikinančiais įrodymais, net jeigu su ieškovų projektu jos nebuvo išsamiai susipažinę anksčiau. Kita vertus, viešo aptarimo protokolai, trečiojo asmens F. S. paaiškinimai, liudytojų V. K. ir I. R. parodymai bei pačių atsakovių paaiškinimai patvirtina, kad iki ieškinio padavimo atsakovės pačios net nesistengė susipažinti su ieškovų parengtu projektu, nors ieškovai buvo surengę ne vieną viešą savo pasiūlymo aptarimą. Iš 2014-03-12 viešo aptarimo susirinkimo protokolo (1 t., b. l. 70-75) ir atsakovių 2014-03-08 rašytinio nesutikimo su ieškovų pasiūlymu keisti patalpų paskirtį (1 t., b. l. 76) matyti, kad atsakovės savo nesutikimą išreiškė dar prieš viešą jo aptarimą ir net nesusipažinę su ieškovų projekto sprendiniais, o pačiame susirinkime dalyvauti atsisakė. Iš 2014-06-04 viešo aptarimo susirinkimo protokolo (1 t., 16-20) matyti, kad atsakovės sutikimo nedavė dar kartą, tačiau konkrečių nesutikimo motyvų nenurodė ir konkrečių projekto sprendinių neigiamos įtakos jų interesams neįvardijo. Be to, atsakovė A. J., kaip ir ankstesniojo susirinkimo metu, nesutikimą išreiškė iš anksto, dar prieš jam įvykstant (1 t., b. l. 22). Teismų praktikoje pripažįstama, kad interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Todėl tokie atsakovių veiksmai, kai duoti sutikimą pakeisti patalpų paskirtį jos atsisako net nežinodamos ieškovų pasiūlymo esmės ir konkrečių sprendinių, kaip tik ir yra siekis maksimaliai patenkinti vien tik savo interesus ir nepaisymas kitų namo gyventojų, t. y. ieškovų, interesų. Atsižvelgiant į tai, atsakovių atsikirtimai į ieškinį, argumentuojant tuo, kad prieš kreipdamiesi į teismą ieškovai nesupažindino jų su savo projektu, yra nepagrįsti, nes atsakovės pačios vengė bendradarbiauti.
Apibendrinant atsakovių nesutikimo motyvus pripažintina, kad jie paremti vien tik subjektyviais jų nuogąstavimais dėl galbūt galinčių joms kilti nepatogumų, o taip pat jų nenoru prarasti joms įprastas gyvenimo sąlygas. Tačiau norint uždrausti ieškovams realizuoti įstatymo jiems suteiktą teisę keisti patalpų paskirtį ir verstis įstatymo nedraudžiama veikla nepakanka vien tik jokiais įrodymais nepagrįstų nuogąstavimų ir nenoro priimti neišvengiamus ir neesminius pokyčius. Sprendžiant ginčą teisme būtina ne tik išsakyti savo atsikirtimus į kitos šalies reikalavimus ir iškelti prielaidas dėl galimų savo teisių pažeidimų, bet ir pagrįsi šias prielaidas ir visus atsikirtimus konkrečiais įrodymais. Atsakovėms to nepadarius ir neįrodžius, kad yra reali jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsmė, kylanti iš ieškovų projekte numatomų statybos darbų, nėra pagrindo ieškovams užkirsti kelią pateikti tokį projektą tolesniam kitų institucijų derinimui ir patikrinimui.
Pabrėžtina, kad ieškinio patenkinimas dar nereiškia, kad ieškovams besąlygiškai suteikiama teisė pakeisti patalpos paskirtį ir įrengti kirpyklą taip, kad tai galėtų pakenti kitiems namo gyventojams. Palankaus teismo sprendimo priėmimas ieškovams suteikia tik teisę atlikti visas statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytas projekto suderinimo ir statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūras be namo gyventojų sutikimo, bet nesudaro prielaidų įrengti kirpyklą nesilaikant visų teisės aktų reikalavimų, kurie kaip tik ir saugo namo gyventojų teises. Statybos įstatyme, minėtame statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ ir Lietuvos higienos normoje NH 117:2007 numatyti reikalavimai ir projekto patikrinimo bei suderinimo procedūros tam ir yra skirtos, kad statytojai galėtų įgyvendinti tik visiškai įstatymus atitinkančius projektus, kurie negali iš esmės pakenkti kitų asmenų teisėms ir jų interesams. Tuo tarpu bylos nagrinėjimo metu atsakovių ir jų atstovo išsakyti nuogastavimai dėl to ar įrengdami kirpyklą ieškovai laikysis patvirtinto projekto reikalavimų nėra šios bylos dalykas ir nėra aplinkybė reikšminga sprendžiant šį ginčą. Statybų teisėtumą prižiūri Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, kuri ir kontroliuoja, kad statybos darbai būtų vykdomi pagal statybą leidžiančių dokumentų reikalavimus. Taip pat pabrėžtina, kad ir pačios atsakovės apie bet kokius galimus jų interesų pažeidimus įgyvendinant projekto sprendinius turės teisę pranešti šiai institucijai.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito asmens teisių suvaržymo sąskaita. Todėl visada būtina pasverti, ar vieno asmens interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kitų asmenų teisių pažeidimo. Šiuo atveju teisėjas pripažįsta, kad atsakovių nenoras prisitaikyti prie galimų jų gyvenamosios aplinkos permainų, kurių žala kitiems namo gyventojams nėra įrodyta, negali būti pripažįstamas prioritetu prieš teisėtą ieškovų norą įstatymų nedraudžiamu būdu disponuoti savo nuosavybe.
Priimant sprendimą bylinėjimosi išlaidos šalims ir valstybei priteisiamos proporcingai patenkintai ir atmestai jų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 96 straipsnio 1, 2 dalys). Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, tai ieškovams ir valstybei iš atsakovių priteistinos bylinėjimosi išlaidos.
Ieškinyje yra pareikštas prašymas priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovių, o ieškovų atstovas pateikė ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinantį pinigų priėmimo kvitą (1 t., b. l. 68), iš kurio matyti, kad ieškovai iš viso patyrė 2 500 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias jų vardu advokatui sumokėjo įgaliotas asmuo (1 t., b. l. 15). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų advokatas parengė ieškinį ir atstovavo ieškovus dviejuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė yra 6 val. 30 min. (1 t., b. l. 81, 2 t., b. l. 57-58), tai akivaizdu, kad 2 500 Lt dydžio advokatui sumokėtas honoraras net nesiekia „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85), 8.2, 8.18 punktuose nustatytų maksimalių priteistinų užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą dydžių. Todėl visa ši suma priteistina ieškovams iš kiekvienos atsakovės lygiomis dalimis. Ieškovams iš atsakovių taip pat priteistinas ir 144 Lt dydžio žyminis mokestis ir jo 5 Lt komisinis mokestis (1 t, b. l. 2), sumokėti už ieškinio padavimą. Bendra ieškovams iš atsakovių priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 2 649 Lt (2 500 Lt + 144 Lt + 5 Lt), todėl ieškovams iš kiekvienos atsakovės priteistina po 529,80 Lt (2 649 Lt : 5).
Atitinkamai visos bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudaro 99,70 Lt, lygiomis dalimis, t. y. po 19,94 Lt, taip pat išieškotinos iš atsakovių.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., 385 str., teisėjas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Leisti A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) jiems nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vieno 18,54 kv. m. kambario, inventorinėje byloje pažymėto skaičiais 3-8, paskirtį pakeisti į komercines patalpas ir atlikti šio buto rekonstrukciją pagal UAB “Lazdijų projektas“ parengtą kapitalinio remonto projektą Nr. 14/02/04-00-PP, be namo gyventojų sutikimo.
Priteisti ieškovams A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) D. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) E. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)
1) 529,80 Lt (penkis šimtus dvidešimt devynis litus 80 centų (153,44 EUR)) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės V. K. (duomenys neskelbtini)
2) 529,80 Lt (penkis šimtus dvidešimt devynis litus 80 centų (153,44 EUR)) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės A. J. (duomenys neskelbtini)
3) 529,80 Lt (penkis šimtus dvidešimt devynis litus 80 centų (153,44 EUR)) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės I. P. (duomenys neskelbtini)
4) 529,80 Lt (penkis šimtus dvidešimt devynis litus 80 centų (153,44 EUR)) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės B. J. (duomenys neskelbtini)
5) 529,80 Lt (penkis šimtus dvidešimt devynis litus 80 centų (153,44 EUR)) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės J. K. (duomenys neskelbtini)
Išieškoti iš atsakovių V. K. (duomenys neskelbtini) A. J. (duomenys neskelbtini) I. P. (duomenys neskelbtini) B. J. (duomenys neskelbtini) ir J. K. (duomenys neskelbtini) po 19,94 Lt (devyniolika litų 94 centus (5,77 EUR)) bylinėjimosi išlaidų valstybei, išieškant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba į sąskaitą Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, įmokos pavadinimas – bylinėjimosi išlaidos, įmokos kodas – 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.