Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2014-09-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-167-878/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-09-17
Bylos Nr.
1-167-878/2014
Teisminio proceso Nr.
1-20-9-00568-2013-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Inga Liubinienė
Civilinis ieškovas
A. G., E. B.
Kaltinamasis
R. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-167-878/2014Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00568-2013-3Procesinio sprendimo kategorijos 1.1.3.3.; 1.1.7.2.4.; 1.1.8.1.; 1.2.25.4.1.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5. (S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 17 d.Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė,sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei,dalyvaujant prokurorei Daivai Brudnienei,gynėjui advokatui V. K.,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. G. ir jo atstovui advokatui K. S.,civiliniam ieškovui E. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis M. Č. individualioje įmonėje „Milčija“ vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. J. 2013 m. lapkričio 14 d. apie 7.15 val. Prienų r., kelio Kaunas-Prienai-Alytus 46 km 555 m, vairuodamas E. B. priklausantį automobilį Ford Transit FT 150, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių 133 punktą, nurodantį, kad vairuotojas, pasirinkdamas važiavimo greitį, turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač kelio būklę, meteorologines sąlygas, kad, iškilus grėsmei eismo saugumui, galėtų sustabdyti savo vairuojamą transporto priemonę, t.y. būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, vairuodamas automobilį slidžiame kelyje, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė savo vairuojamo automobilio, išvažiavo į dešinį kelkraštį ir partrenkė kelkraštyje stovėjusį pėsčiąjį A. G., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo A. G. sveikata dėl atvirų daugybinių kairės blauzdos kaulų lūžimų, daugybinių dešinės blauzdos kaulų lūžimų, kairės pusės VI šonkaulio lūžimo, muštinių žaizdų abiejų blauzdų srityse.

Kaltinamasis R. J. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad iš E. B. pasiskolintu automobiliu ryte apie 7 val. vežė darbininkus. Kelias buvo sausas, važiavo apie 80 km/val. greičiu. Ant tilto buvo pašalę. Pajuto, kad automobilį sumėtė, jis atsitrenkė į atitvarus, paskui – į priekyje stovėjusį žmogų ir jo automobilį.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo ir parodymų, jo kaltę padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina kiti žemiau aptarti bylos duomenys, kurie ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Nukentėjusysis A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2013 m. lapkričio 14 d. apie 7 val. J. G. priklausančiu automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo iš Alytaus į Prienų r., Balbieriškį pažvejoti. Automobilį pasistatė kelio dešiniame kelkraštyje, priekiu link Prienų. Išlipęs iš automobilio, nuėjo prie bagažinės, išsiėmė žvejybai reikalingus įrankius ir, ją uždaręs, pradėjo eiti kelkraščiu link Alytaus. Matė, kad nuo A. P. link važiuoja autobusiukas, jį kelyje sumėtė. Prieš sustodamas kelkraštyje juto, kad kelias toje vietoje, kur sumėtė autobusiuką, buvo slidus. Nepamena, kaip buvo partrenktas, pamena tik tiek, kad buvo kelio važiuojamojoje dalyje, pajuto, kad jo kojos sužalotos, jo automobilis irgi jau buvo ant kelio, o ne kelkraštyje, pamatė apgadintą autobusiuką ir suprato, kad autobusiukas jį sužalojo ir apgadino jo automobilį. Jam sužalotos abi kojos, šonkauliai, galva (24, 25 b.l.).

Civilinis ieškovas E. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 m. lapkritį, tiksliai neprisimena, pažįstamas vardu R., pavardės nežino, paprašė paskolinti autobusiuką Ford Transit, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) Jis sutiko. Apie eismo įvykį ir sugadintą autobusiuką jam pranešė kitas pažįstamas, kurį apie eismo įvykį informavo pats R.. Kaltinamasis žalos dėl autobusiuko apgadinimo neatlygino (40 b.l.).

Liudytoja J. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 m. lapkričio 14 d. ryte sūnus A. G. jai priklausančiu automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo žvejoti. Apie 8 val. jai paskambino iš ligoninės ir pasakė, kad jos sūnus A. G. pateko į eismo įvykį ir buvo sužalotas (71 b.l).

Liudytojas V. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltinamojo vairuojamu autobusiuku su keliais bendradarbiais vyko iš Alytaus į Kauną, važiuodamas snaudė. Prabudo ties Balbieriškiu, pajuto, kad autobusiuką mėto po visą kelią. Iki tol kelias buvo neslidus. Pirmiausia autobusiuko priekį metė į kairę kelio pusę, suko link dešinio krašto, tada autobusiukas trenkėsi į dešinėje esantį kelio atitvarą ir, jį liesdamas ,važiavo priekin. Priekyje kelkraštyje už 10 metrų stovėjo lengvasis automobilis. Autobusiukas į jį atsitrenkė priekine dalimi ir sustojo. Išlipęs pamatė priekyje autobusiuko ant asfalto netoli kelkraščio gulintį vyriškį (72 b.l.).

Liudytojai A. B., R. K., E. B., Č. Č. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino tas pačias liudytojo V. P. nurodytas faktines aplinkybes ir parodė, kad jie sužalojimų nepatyrė (73-78 b.l.).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra Prienų r., kelyje Kaunas-Prienai-Alytus 46 km 555 m, apžiūros metu aprašytos transporto priemonės, kelio danga, sudaryta schema (4-11 b.l.).

Transporto apžiūros ir techninio stovio patikrinimo protokoluose užfiksuoti automobilio Ford Transit FT 150, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (12-13 b.l.) ir automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (14-15 b.l.).

Transporto priemonės registracijos liudijimas patvirtina, kad automobilis Ford Transit FT 150, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso E. B. (17 b.l.).

Draudimo liudijimas (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad automobilio Ford Transit FT 150, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ (17 b.l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 143/14(06) A. G. konstatuotas atviras daugybinis kairės blauzdos kaulų lūžimas, daugybinis dešinės blauzdos kaulų lūžimas, kairės pusės VI šonkaulio lūžimas, muštinės žaizdos abiejų blauzdų srityse. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (29-30 b.l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 11208/13(01) nurodyta, kad A. G. kraujyje etilo alkoholio nerasta (37 b.l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 11207/13(01) nurodyta, kad R. J. kraujyje etilo alkoholio nerasta (113 b.l.).

Aukščiau aptarti įrodymai gauti įstatymo nustatyta tvarka, jie patikrinti ir ištirti teisiamajame posėdyje ir patvirtina, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje. BK 281 straipsnio 3 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių neatsargų pažeidimą, vairuojant transporto priemonę, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

R. J., vairuodamas E. B. automobilį Ford Transit FT 150, dėl neatsargumo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimą, kad vairuotojas, pasirinkdamas važiavimo greitį, turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Byloje nustatyta, kad eismo įvykis kilo, kaltinamojo vairuojamam autobusiukui užvažiavus ant tiltelio, kuris buvo slidus, ir pradėjus slysti. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota kelio dangos būklė – plikledis. Eismo įvykis įvykio vėlyvo rudens metu – lapkričio 14 d., kai jau yra pakankama tikimybė, jog ankstų rytą ant tilto per upę dangos gali užsitraukti plonas ledo sluoksnis. Taigi, kaltinamasis R. J. privalėjo įvertinti meteorologines sąlygas ir kelio ruožo ypatumus – kelias įvykio vietoje per tiltą kirto upę. Dėl R. J. sukelto eismo įvykio kilo BK 281 straipsnio 3 dalies dispozicijoje numatyti padariniai: sunkiai sutrikdyta A. G. sveikata. Kilusius padarinius visiškai patvirtina specialisto išvada, nukentėjusiojo parodymai, kaltinamasis taip pat neneigia šių padarinių kilimo. Byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, jog kaltinamojo R. J. veiksmai buvo kilusių padarinių sąlyga ir šių padarinių priežastis. Nukentėjusysis eismo įvykio metu buvo kelkraštyje, todėl R. J. tinkamai valdant transporto priemonę, ši nebūtų jo kliudžiusi ir eismo įvykis nebūtų kilęs.

Bausmės skyrimo klausimai

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, jos pobūdį, pavojingumo laipsnį, į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis R. J. padarė neatsargų nusikaltimą (BK 281 straipsnio 7 dalis, 11 straipsnio 2 dalis), dėl kurio nukentėjo vienas asmuo, patirdamas sunkaus laipsnio sveikatos sutrikdymą. R. J. savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, tai pripažintina jo kaltę lengvinančia aplinkybe. Jis anksčiau neteistas (95 b.l.), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (96-103 b.l.), psichiatro - narkologo įskaitoje neįrašytas (109 b.l.), dirba M. Č. IĮ „Milčija“ vairuotoju, darbdavio charakterizuojamas teigimai (b.l. 148, 149). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis vienas augina ir išlaiko moksleivį sūnų. Teismas mano, jog esant šioms aplinkybėms, bausmės paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų, daugiau nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, bus pasiekta paskyrus R. J. straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį - baudą, kurios dydis, atsižvelgiant į teigiamą kaltinamojo asmenybę, nustatomas mažesnis nei bausmės, numatančios atsakomybę už nusikalstamą veiką, vidurkis. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamajam šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys Nr. 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K–85/2010). R. J. nusikaltimą padarė blaivus (112, 113 b.l.), o jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, dėl kurio įvyko eismo įvykis, nelaikytinas piktybišku, nes buvo nulemtas meteorologinių sąlygų. Bylos medžiagoje jokių duomenų, kad R. J. būtų baustas administracinėmis nuobaudomis už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nėra. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo R. J. uždrausti vairuoti transporto priemones.

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Civilinių ieškinių išsprendimasNukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. G. ieškinys

Nukentėjusysis A. G. byloje kaltinamajam R. J. ir civiliniam atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodė, kad dėl avarijos metu patirtos traumos nuo 2013 m. lapkričio 14 d. iki 2013 m. gruodžio 3 d. gydėsi Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės ortopedijos-traumatologijos skyriuje, nuo 2013 m. gruodžio 3 d. iki 2014 m. vasario 20 d. gydėsi slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje. Jam 2013 m. lapkričio 14 d. buvo atlikta operacija, t.y. nekrektomija ir kairiojo blauzdikaulio osteosintezė išorinės sintezės plokšte, taikytas skeletinis tempimas dešinei kojai. 2013 m. lapkričio 27 d. atlikta kita operacija - dešinio blauzdikaulio osteosintezė užrakinama plokštele. Operacijų ir pooperacinio laikotarpio metu patyrė skausmą ir nepatogumus, juos jaučia iki šiol, jam reikalinga priežiūra, tualetinė kėdė, neįgaliojo vežimėlis. Iki šiol nejaučia dešinės kojos apatinės dalies, gydytojai negali nustatyti nervo pakenkimo laipsnio, tačiau įtaria, kad yra nervus peronus pakenkimas. Negalima atlikti elektromyogramos dėl kojose įdėtų metalinių plokštelių ir sraigtai, o jas išims, kai galės vaikščioti. Tačiau vaikščioti negali, labai jaudina ši nežinomybė, nežino, ar galės vaikščioti be ramentų. Jam kas du mėnesius skiriamos konsultacijos, tačiau gydytojai nieko gero pasakyti negali. Lovoje guli jau aštuonis mėnesius, pats negali nueiti į tualetą, vonią. Turi naudotis specialiomis priemonėmis atliekant gamtinius reikalus, naudoja sauskelnes, pas gydytojus konsultacijoms gabenamas invalido vežimėlyje, jam teks kasmet vykti reabilitacijai į sanatorijas. Pablogėjo bendravimo galimybės su mergina, draugais. Prieš sužalojimą jau buvo susiradęs darbą užsienyje. Negali tiksliai pasakyti, kokios patirto sužalojimo liekamosios pasekmės, kiek bus išlaidų jų šalinimui. AB „Lietuvos draudimas“ jam išmokėjo 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti, tačiau neturtinė žala atlyginta nepakankamai, todėl prašo priteisti iš solidariai atsakovų R. J. ir AB „Lietuvos draudimas“ dar 30000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

AB „Lietuvos draudimas“ pateikė informaciją, kad Valstybinei ligonių kasai atlygino 9466,66 Lt A. G. gydymo išlaidas (81, 87 b.l.), J. G. išmokėjo iš viso 3446 Lt už automobilio VW Passat apgadinimą ir jo transportavimą, 990 Lt pagal A. G. prašymą už sugadintą turtą, 989 Lt A. G. gydymo išlaidų bei 10000 Lt neturtinės žalos (152-159 b.l.).

Neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, kai jinai padaryta nusikaltimu (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Automobilį Ford Transit FT 150, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojančių valdytojų civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. Pagal BPK 109 straipsnio, 111 straipsnio 1 dalies nuostatas baudžiamojoje byloje už padarytą žalą atsakyti gali ne tik kaltinamasis, bet ir už jo veikas materialiai atsakingi asmenys, jeigu šie asmenys pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą, t. y. civiliniais atsakovais gali būti ir įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. CK 6.254 straipsnyje numatyta, kad civilinė atsakomybė gali būti (o įstatymo nustatytais atvejais – privalo būti) draudžiama. Draudimo įmonės pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, t.y. pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą ir draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas. CK 6.254 straipsnyje nustatyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą maksimali galima neturtinės žalos atlyginimo dėl vieno eismo įvykio suma yra 5000 eurų (17264 Lt).

Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis nuo 2013 m. lapkričio 14 d. iki 2013 m. gruodžio 3 d. buvo gydomas stacionariai, skubos tvarka 2013 m. lapkričio 14 d. operuotas. Po stacionaraus gydymo dėl negalėjimo savarankiškai apsitarnauti nukreiptas slaugai ir palaikomajam gydymui, kur gulėjo 17 d. (29, 158 b.l.). Daugiau duomenų apie gydymo eigą ir pasveikimo perspektyvas nukentėjusysis nepateikė. Jis dėl patirtų sužalojimų, be jokios abejonės, patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, apribotos jo judėjimo, bendravimo, darbinės galimybės. Šių fizinių kojų sužalojimų pasekmės iš karto nebuvo pašalintos, iki šiol nukentėjusysis nevaikšto, todėl visiškai pagrįstas jo susirūpinimas būsimosiomis pasekmėmis – kaip sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks galutinai pašalinti, atlikus operacijas ar taikant kitus gydymo metodus. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių dėl to kilusias ilgalaikes neigiamas fizines ar emocines pasekmes. Nors po eismo įvykio praėjo beveik metai, nukentėjusiajam nenustatytas neįgalumo laipsnis, jokių gydytojų išvadų, kad A. G. sveikatai padarytos pasekmės nebus pašalinamos, nepateikta. Teismų praktikoje nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 20000 Lt iki 80000 Lt neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys Nr. 2K-114/2008, 2K-511/2008, 2K-59/2009, 2K-351/2009, 2K-181/2010, 2K-453/2011 ir kt.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus (civilinė byla Nr. 3K-3-371/2003). Kaltinamasis eismo įvykį sukėlė, būdamas blaivus, nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo esamą turtinę padėtį bylos nagrinėjimo metu: jis dirba vairuotoju, yra pakankamai jauno amžiaus ir darbingas, turi nekilnojamojo turto – 1,6 dalį 8,4600 ha ploto žemės sklypo Alytaus r., kurio indeksuota vertė 20838 Lt (106 b.l.). Darbo sutartyje nustatytas kaltinamojo mėnesinis atlyginimas 1310 Lt. Nors kaltinamasis turi didelių specialiųjų poreikių motiną (b.l. 151), tačiau, kaip pats paaiškino, turi ir brolių bei seserų, taigi, finansinė našta pagelbėti neįgaliai motinai tenka ne jam vienam, todėl ši aplinkybė nelaikytina reikšminga, sprendžiant kaltinamojo turtinės padėties klausimą. Pažymėtina, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų - nukentėjusiojo ir kaltininko - pusiausvyra, kad žalos dydis netaptų nepakeliama našta nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Įvertinęs įstatymo numatytus kriterijus, aukščiau aptartas bylos aplinkybes, priteistos turtinės žalos dydį, atsižvelgdamas į šalies ekonominę situaciją, žmonių pragyvenimo lygį, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas sprendžia, jog protinga nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta nustatant nukentėjusiajam A. G. priteistinos neturtinės žalos dydį iš viso 25000 Lt. Tokia suma užtikrins balansą tarp padarytos veikos bei jos sukeltų padarinių ir kaltinamojo turtinės padėties bei kitų teismo vertintų kriterijų. AB „Lietuvos draudimas“ jau atlygino nukentėjusiajam A. G. 10000 Lt neturtinės žalos, ši suma įskaitytina į atlygintinos neturtinės žalos dydį. Todėl civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. G. iš kaltinamojo civilinę atsakomybę apdraudusios draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ priteistina 7264 Lt neturtinei žalai atlyginti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis), o likusi neturtinės žalos dalis, t.y. 7735 Lt priteistina iš kaltinamojo R. J. (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).

Civilinio ieškovo E. B. ieškinys

Civilinis ieškovas E. B. byloje reiškia 5725,00 Lt civilinį ieškinį žalai dėl jam priklausančio automobilio Ford Transit apgadinimo atlyginti (40 b.l.). Ieškinyje nurodė, kad UAB „Skirlita“ apžiūrėtas jo automobilis, surašyta vertinimo ataskaita Nr. 14-0008, kur nurodyta, jog padaryta 5725,00 Lt žala. Pateiktoje Kelių transporto priemonės Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitoje Nr. 14-0008 nurodyta, kad transporto priemonės rinkos vertė prieš apgadinimą buvo 5200 Lt, apgadintos šios transporto priemonės likutinė vertė 538,00 Lt, jos atstatymas ekonomiškai netikslingas (43-69 b.l.). Už turto vertinimą civilinis ieškovas sumokėjo 150 Lt (68-69 b.l.). Turto vidutinė rinkos vertė nustatyta lyginamosios vertės metodu, nurodyta, kad tikėtina techniškai tvarkingos ir geros prekinės išvaizdos tiriamos transporto priemonės vidutinė rinkos vertės 5725 Lt, tačiau išvadoje apie transporto priemonės rinkos vertę nurodyta, kad Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bendra techninė būklė netvarkinga.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Tarp kaltinamojo nusikalstamo veikimo ir atsiradusios žalos (turtinės, neturtinės) turi būti priežastinis ryšys. Byloje nėra ginčo, kad kaltinamasis padarė turtinę žalą E. B. dėl eismo įvykio metu sugadinto automobilio Ford Transit. Tačiau civilinis ieškovas E. B. neįrodė, kad jam padaryta būtent 5725,00 Lt turtinė žala. Remiantis jo pateikta turto vertinimo ataskaita, Ford Transit rinkos vertė prieš apgadinimą buvo 5200 Lt, o apgadintos šios transporto priemonės likutinė vertė 538,00 t, vadinasi, realizavęs automobilį kaip metalo laužą, civilinis ieškovas dar gaus 538 Lt, taigi, jam padaryta turtinė žala yra tik 4662 Lt. Už turto įvertinimą E. B. dar sumokėjo 150 Lt, tai taip pat pripažintina jo patirta turtine žala. Todėl civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, ir civiliniam ieškovui E. B. iš kaltinamojo R. J. priteistina 4812 Lt turtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 308, 312 -313 straipsniais,

nusprendžia:

R. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, ir nubausti 21 MGL, t.y. 2730 (dviejų tūkstančių septynių šimtų trisdešimties) litų (790,66 eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. J. 14 MGL, t.y. 1820 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų dvidešimties) litų (527,11 eur) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. G. iš AB „Lietuvos draudimas“ priteisti 7264 (septynis tūkstančius du šimtus šešiasdešimt keturis) litus (2103,80 eur) neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. G. iš R. J. priteisti 7735 (septynis tūkstančius septynis šimtus trisdešimt penkis) litus (2240,21 eur) neturtinei žalai atlyginti.

Iš R. J. priteisti civiliniam ieškovui E. B. 4812 (keturis tūkstančius aštuonis šimtus dvylika) litų (1393,65 eur) turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Inga Liubinienė