Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Bendras finansavimas“ atstovui advokatui V. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Bendras finansavimas“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovui M. R., išvadą duodančios institucijos – Lietuvos bankas, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-10-17 protokoline nutartimi į bylą įtrauktos išvadą duodančios institucijos Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir Lietuvos bankas.

Ieškovė 2022-10-17 teismui pateikė pareiškimą, kuriuo atsisakė reikalavimų, pareikštų atsakovei K. R. Teismo 2022-10-19 nutartimi ieškovės atsisakymas nuo ieškinio dėl skolos priteisimo dalies, pareikšto atsakovei K. R., priimtas ir civilinė byla šioje dalyje nutraukta.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad vartotojų ginčus kylančius iš draudimo, finansinių paslaugų ir (arba) papildomų investicinių paslaugų teikimo nagrinėja Lietuvos bankas, todėl ši institucija nėra įgaliota pasisakyti dėl šioje civilinėje byloje kilusio ginčo.

Lietuvos bankas pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovės ir atsakovo M. R. vartojimo kredito sutarties sudarymo metu Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme (toliau – VKĮ) ir Vartojimo kredito teikimo gairėse, patvirtintose Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2017-10-02 sprendimu Nr. 241-176, nebuvo nuostatų, kuriose būtų įtvirtinta kredito davėjo pareiga reikalauti vartojimo kredito gavėjo sutuoktinio sutikimo, kai vartojimo kredito sutartis buvo sudaroma susituokusio vartojimo kredito gavėjo bendriems šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti. Nurodytuose teisės aktuose buvo įtvirtintos nuostatos, įpareigojančios vartojimo kredito gavėją aiškiai nurodyti kredito paskirtį. Rekomendacijos įsitikinti vartojimo kredito gavėjo sutuoktinio valia tuo atveju, kai vartojimo kredito sutartis sudaroma šeimos poreikiams, buvo nustatytos Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2020-12-14 sprendimu Nr. 419-32 patvirtintose Vartojimo kredito teikimo gairėse, įsigaliojusiose 2020-12-14. Vartojimo kredito sutarties nuostatos sudarė sąlygas kredito gavėjui pasirinkti poreikį (asmeninėms reikmėms ar šeimos poreikiams), kuriam imamas kreditas. Kredito gavėjui pasirinkus, kad vartojimo kreditas reikalingas šeimos poreikių tenkinimui, pagal sutarties specialiosios dalies 2.27 papunktį, santuokoje gyvenantis vartojimo kredito gavėjas turėjo patvirtinti, kad: vartojimo kredito sutartis yra sudaroma šeimos interesais ir šeimos poreikiams tenkinti; vartojimo kredito gavėjo sutuoktinis yra tinkamai informuotas apie sudaromą vartojimo kredito sutartį ir įsipareigojimą prisiėmė; yra davęs tinkamą tam sutikimą. Kadangi vartojimo kredito gavėjas turėjo galimybę rinktis vartojimo kredito paskirtį: išreikšti valią gauti asmeninį kreditą arba kreditą bendriems šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti, o atsakovas M. R. aiškiai nurodė paraiškoje siekiamo gauti vartojimo kredito paskirtį (namų remontui) ir, patvirtindamas savo pasirinkimą, pateikė ieškovei parašu patvirtintą sutuoktinio sutikimą, išvada duodanti institucija pateikė išvadą, kad ieškovė nepažeidė teisės normų ar Lietuvos banko rekomendacijų, sudarydama su atsakovu M. R. sutartį paraiškoje nurodytai paskirčiai – bendriems šeimos interesams (namų remontui). Išvadą duodanti institucija taip pat nurodė, jog nėra pagrindo teigti, kad buvo suklysta dėl vartojimo kredito gavėjo sutuoktinės tapatybės, nes byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų K. R. nurodytas aplinkybes, kad sutikimą pasirašė ne ji o atsakovas M. R., pažymėdama tai, kad nei ieškovė, nei skolintojai negali būti laikomi atsakingais ir prisiimti atsakomybę už K. R. atsiliepime į ieškinį nurodytus galimai neteisėtus atsakovo M. R. veiksmus, siekiant gauti vartojimo kreditą. Įvertinusi K. R. argumentus, kad ieškovė turėjo nustatyti ir jos, o ne tik sutuoktinio tapatybę, išvadą duodanti institucija atkreipė dėmesį, jog pagal VKĮ 10 straipsnio 2 dalį vartojimo kredito sutartis gali būti sudaroma nuotoliniu būdu su vartojimo kredito gavėju, kuris nėra vartojimo kredito davėjo, į kurį jis kreipiasi dėl vartojimo kredito sutarties sudarymo, klientas, tik įstatymų nustatyta tvarka nustačius to vartojimo kredito gavėjo tapatybę. Jeigu vartojimo kredito gavėjo tapatybė nenustatyta įstatymų nustatyta tvarka, vartojimo kredito sutartis negali būti sudaroma nuotoliniu būdu. Pagal VKĮ 2 straipsnio 19 punktą, vartojimo kredito gavėjas (vartotojas) yra suprantamas kaip fizinis asmuo, kuris siekia sudaryti ar sudaro vartojimo kredito sutartį asmeninėms, šeimos, namų ūkio, bet ne verslo ar profesinėms reikmėms, todėl VKĮ 10 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju atliekama vartojimo kredito gavėjo, tačiau ne vartojimo kredito gavėjo sutuoktinio tapatybės nustatymo procedūra. Įvertinusi K. R. argumentus dėl susituokusių vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo reikalavimų, kuriuose buvo teigiama, kad tuo atveju, jei būtų vertintos tik M. R. pajamos, kredito suma būtų buvusi mažesnė arba kreditas iš viso nebūtų buvęs išduotas, išvadą duodantis institucija pateikė išvadą, kad ieškovė, prieš sudarydama tokią vartojimo kredito sutartį, pagrįstai vertino ne tik vartojimo kredito gavėjo M. R. pajamas, tačiau ir jo sutuoktinės K. R. pajamas, nes vadovaujantis VKĮ 8 straipsnio 1 dalimi, Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų, pavirtintų 2013-03-19 Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 03-62 (redakcija galiojusi nuo 2017-01-26 iki 2022-04-01) (toliau - nuostatai), 9 punktu, 201 punktu, kai vartojimo kredito gavėjas yra susituokęs ir siekia gauti vartojimo kreditą ne asmeninimas poreikiams, o bendriems šeimos ar namų ūkio poreikiams, tarpusavio skolinimo platformos operatorius privalo kreditingumo vertinimo procese surinkti ir įvertinti ne tik vartojimo kredito gavėjo, bet ir vartojimo kredito gavėjo sutuoktinio duomenis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esanti Vartojimo kredito specialiųjų sąlygų paraiška (oferta) Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad tarp ieškovės, administruojančios tarpusavio skolinimo platformą (duomenys neskelbtini), ir atsakovo 2019-06-17 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui buvo suteiktas 1900 EUR vartojimo kreditas už 32 procentų metines palūkanas 39 mėnesių terminui. Minėta vartojimo kredito sutartis sudaryta atsakovui kaip kredito gavėjui elektroniniu būdu pateikus vartojimo kredito paraišką Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą 2019-06-17, 16.31 valandą Platformoje (duomenys neskelbtini), kuri yra administruojama ieškovės. Byloje esanti skolintojų lėšų įskaitymo skolininkui lentelė patvirtina, kad po atsakovo pateiktos Vartojimo kredito paraiškos (Ofertos) Nr. (duomenys neskelbtini) įvyko asmenų, norinčių skolinti pinigus aukcionas, platformos aukcione dalyvavo ir į atsakovo paskolą įvairiomis sumomis investavo iš viso 42 skolintojų. Atsakovas sudaryta vartojimo sutartimi įsipareigojo grąžinti skolintojams paskolą, sumokėti palūkanas, tarpininkavimo mokestį dalimis per 39 mėnesius vartojimo kredito mokėjimų grafike numatyta tvarka. Pavedimo, sudaryto 2019-06-18, išrašas patvirtina, kad atsakovui ieškovė pervedė 1900 EUR.

Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad prieš priimant sprendimą dėl vartojimo sutarties atsakovui suteikimo, ieškovė atliko atsakovo ir jo sutuoktinės kreditingumo vertinimą. Lietuvos Banko pateikta išvada, patvirtina, kad ieškovė, priimdama sprendimą suteikti atsakovui jo prašomo dydžio vartojimo kreditą, laikėsi galiojančių teisės aktų reikalavimų, atliko būtinus veiksmus sprendimui priimti. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusi aplinkybė, kad atsakovo ieškovei pateiktame sutuoktinės sutikime, galimai nebuvo išreikšta tikroji sutuoktinės valia, nesudaro pagrindo ieškovės elgesį ar priimtą sprendimą suteikti atsakovui vartojimo kreditą vertinti kaip nesąžiningą, nes atsakovas, elektroniniu būdų teikdamas ieškovei paraišką bei jos priedus, elektroniniu parašu juos patvirtino ir ieškovė neturėjo pagrindo abejoti atsakovo pateiktų dokumentų tikrumu. Be to, byloje nėra pateikta įrodymų (ekspertizės akto), kurie neabejotinai patvirtintų atsakovo sutuoktinės argumentus apie galimą jos parašo klastojimą, todėl sutiktina su išvadą duodančios institucijos Lietuvos Banko pozicija, kad nei ieškovė, nei skolintojai negali būti laikomi atsakingais ir prisiimti atsakomybę už atsakovo M. R. veiksmus, siekiant gauti vartojimo kreditą.

Byloje esantis mokėjimų grafikas patvirtina, kad vykdydamas sutartį atsakovas 2019-06-23 turėjo ieškovei sumokėti 171 EUR įmoką, kurią sudarė tarpininkavimo mokestis, o nuo 2019-07-15 iki 2022-09-19 kiekvieną mėnesį mokėti vienodo dydžio įmokas (po 92,83 EUR), kurias sudarė paskolos dalis, palūkanos, tarpininkavimo mokestis. Mokėjimo grafikas taip pat patvirtina, kad paskutinė įmoka pagal sudarytą grafiką buvo įmokėta 2020-06-15. Duomenų, kad atsakovas savo prievoles pagal sudarytą vartojimo sutartį vykdė po 2020-06-15 byloje nėra pateikta. Ieškovės pateiktas 2021-11-28 pranešimas patvirtina, kad šiuo dokumentu atsakovas buvo informuotas apie sutarties nutraukiama. Pranešimu atsakovas paragintas ne vėliau kaip per 30 dienų grąžinti 1466,54 EUR paskolą, sumokėti 496,43 EUR palūkanas, 220,64 EUR tarpininkavimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos, bei 107 EUR delspinigių. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovas ieškovei būtų sumokėjęs pranešime nurodytas sumas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnyje nustatytas draudimas kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Atsakovas nėra pateikęs įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovei yra grąžinęs paskolą, sumokėjęs palūkanas, atsakovas nėra pateikęs ir įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad atsakovas ginčijo sutarties nutraukimą (CPK 178 straipsnis), todėl yra pagrindas išvadai, kad ieškovas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdė. Kadangi atsakovas pažeidė pareigą tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovo 1466,54 EUR negrąžintos paskolos ir 496,43 EUR palūkanų, paskaičiuotų nuo 2020-07-15 iki 2021-11-15, yra pagrįsti ir tenkintini.

Sutarties specialiųjų sąlygų (ofertos) 2.4 punkte nurodyta, jog vartojimo kredito gavėjas patvirtina, kad sutinka sumokėti organizatoriui 171 EUR tarpininkavimo mokestį bei 13,87 EUR mėnesinį tarpininkavimo mokestį, kaip yra nurodyta jam skirtame individualiame paskolos grąžinimo grafike, mokėjimo pranešimuose ir bendrosiose sąlygose. Atsižvelgiant į tai, kad sutartimi atsakovas įsipareigojo ieškovei kas mėnesį mokėti 13,87 EUR tarpininkavimo mokestį, tačiau šio įsipareigojimo tinkamai ir laiku taip pat nevykdė, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 220,64 EUR tarpininkavimo mokestį, paskaičiuotą nuo 2020-07-15 iki 2021-11-15, yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 120,17 EUR negautų palūkanų ir negautą 137,90 EUR tarpininkavimo mokestį, apskaičiuotus pagal grafiką nuo sutarties nutraukimo dienos iki paskutinės įmokos pagal paskolos mokėjimo grafiką (2022-09-15). Ieškovė su atsakovu sudariusi vartojimo kredito sutartį pagrįstai tikėjosi, kad vykdant vartojimo kredito sutartį nurodytas pajamas gaus. Nagrinėjamu atveju sutartis anksčiau termino buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės ir neteisėtų veiksmų, pasireiškusių laiku nevykdant prisiimtų sutartinių įsipareigojimų (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie sudarytų prielaidas laikyti, kad ieškovė taip pat yra atsakinga dėl netinkamo sutarties vykdymo (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), todėl atsakovui, kaip sutartį pažeidusiai sutarties šaliai, tenka pareiga atlyginti ieškovei šios patirtus nuostolius (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteisiama 120,17 EUR negautų palūkanų ir 137,90 EUR mėnesinio tarpininkavimo mokesčio, kuriuos ieškovė būtų gavusi, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį ir mokėjęs įmokas pagal grafiką visą grafike nurodytą laikotarpį (CK 6.245 straipsnio 3 dalis).

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Sutarties 10.2 punktu šalys sulygo, kad atsakovas, laiku nesumokėjęs bet kurio kreditavimo sutartyje nustatyto mokėjimo, įsipareigoja mokėti ieškovei 0,05 procentų dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą mokėti kalendorinę dieną. Ieškovė, taikydama nurodyto dydžio delspinigių normą, prašo priteisti iš atsakovo 107,59 EUR delspinigius, paskaičiuotus prie ieškinio pridėtoje lentelėje, iš kurios matyti, kad delspinigiai paskaičiuoti nuo pradelstų įmokų, kurių mokėjimo terminas buvo suėjęs iki sutarties nutraukimo, nurodytos mokėjimo termino dienos iki sutarties nutraukimo dienos, maksimalus dienų skaičius - 180 dienų. Kadangi atsakovas praleido grafike nustatytus įmokų mokėjimo terminus, ieškovės reikalavimas dėl priskaičiuotų 107,59 EUR delspinigių priteisimo taip pat tenkinamas (CK 6.260 straipsnio 1, 2 dalys, 6.73 straipsnio 1 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą, kuriuo prašoma iš atsakovo priteisti palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Palūkanų dydis už pradelstas pinigines prievoles nustatytas CK 6.210 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovė iš atsakovo prašo priteisti 18 procentų dydžio metines palūkanas, nes dėl nurodyto palūkanų dydžio šalys yra susitarusios vartojimo kredito specialiųjų sąlygų 2.21 punkte. Nagrinėjamu atveju šalių ginčas kilęs iš vartojimo kredito sutarties, atsakovas yra vartotojas. Ieškovės prašomos priteisti iš atsakovo 18 procentų dydžio procesinės palūkanos, nors ir numatytos šalių sudarytoje sutartyje, yra pernelyg didelės, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkinamas iš dalies ir ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą (2549,27 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2022-06-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Patenkinus iš esmės visus ieškovės ieškinio reikalavimus, yra pagrindas priteisi iš atsakovo ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas - 57 EUR žyminį mokestį ir 648 EUR išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą.

Bylos nagrinėjimo metu patirta 40,32 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 patvirtintą minimalią valstybei priteistinos (5 EUR) bylinėjimosi išlaidų sumos dydį. Šios išlaidos (40 EUR) valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Bendras finansavimas“, juridinio asmens kodas 303259527, 1466,54 EUR negrąžintos paskolos, 496,43 EUR palūkanų, 220,64 EUR mėnesinio tarpininkavimo mokesčio, 120,17 EUR negautų palūkanų pajamų, 137,90 negauto tarpininkavimo mokesčio pajamų, 107,59 EUR delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2549,27 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2022-06-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 705 EUR bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 40 EUR bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.