- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-10-18
- Bylos Nr.
- 1-94-361/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys (pirm.), Rasa Valentinienė, Eduardas Maškevičius
- Nukentėjusysis
- I. B., A. B.
- Kaltinamasis
- A., A. L.
- Advokatai
- Antanas Lekstutis
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio, teisėjų Eduardo Maškevičiaus ir Rasos Valentinienės,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, netekėjusi, augina 3 mažamečius vaikus, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista 2005-10-13 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m., atidedant bausmės vykdymą 1 m., teistumas išnykęs, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
kaltinamoji A. L. 2010 m. vasario 21 d., apie 17 val., savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tarpusavio ginčo metu peiliu tyčia smogė vieną kartą šeimos nariui S. B. į krūtinę. Nukentėjusiajam buvo padarytas kiaurinis durtinis-pjautinis krūtinės ląstos sužalojimas pažeidžiant viršutinę tuščiąją veną. Išsivysčius širdies tamponadai S. B. vietoje mirė. Tokiais veiksmais A. L. tyčia nužudė šeimos narį S. B..
Kaltinamoji A. L. kalta visiškai prisipažino ir parodė, kad vasario 2010 m. vasario 21 d. savo namuose išgėrė stiklinę alaus, o sugyventinis S. B. gėrė naminę degtinę. S. B. paėmė 800 Lt, kurie buvo skirti už komunalines išlaidas, ji pareikalavo grąžinti pinigus. S. B. sviedė jai pinigus ir kažkur išėjo, sugrįžo po valandos, parsinešė degtinės butelį, kurį išgėrė virtuvėje. Po to ėmė plūsti ją, taip barėsi kelias valandas. S. B. norėjo jai smogti kumščiu, bet nepataikė. Nepamena, kaip atsidūrė virtuvėje, iš kurios atsinešė peilį, ir smogė S. B.. Pati iškvietė greitąją pagalbą. S. B. mušdavo ją ir anksčiau.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios kaltė dėl nužudymo yra įrodyta ir kitais byloje ištirtais įrodymais.
Nukentėjusioji I. B. parodė, kad jos sūnus gyveno kartu su A. L., ji į jų gyvenimą nesikišdavo. A. L. labai gėrė, net matė, jog ji gėrė būdama nėščia. Nuolat tarp jo ir A. L. namuose vykdavo barniai. A. L. yra perpjovusi peiliu S. B. ranką, be to, jį mušdavo. Iš A. L. prašo priteisti 10000 Lt turtinės žalos.
Nukentėjusysis A. B. parodė, kad brolis S. B. kartais pykdavosi su A. L.. Anksčiau A. L. yra jam peiliu sužalojusi ranką.
Liudytoja I. B. parodė, kad brolis S. jai skundėsi dėl uošvės elgesio, nešvaros namuose. Uošvė labai kišdavosi į jo gyvenimą.
Liudytojas A. B. parodė, kad brolis S. pykdavosi su A. L., yra matęs, kaip A. L. per langą mėtė daiktus. Ji kartu su savo motina nuolat gerdavo.
Liudytoja S. S. paaiškino, jog kaimynė A. L. ne kartą yra pas ją su vaikais atbėgusi, prašydama pernakvoti, nes sugyventinis varo ją iš namų. S. B. nuolat gerdavo, ją mušdavo.
Liudytoja O. K. parodė, kad ji matydavo kaimynę A. L. sumuštą. S. kartu su broliu R. namuose nuolat gerdavo.
Įvykio vietos apžiūros metu iš S. B. lavono krūtinės buvo ištrauktas peilis (b. l. 5–21, t. 1).
Specialisto išvada buvo nustatyta, kad S. B. mirė nuo durtinio-pjautinio krūtinės sužalojimo. Jam padarytas vienas dūris peiliu. Mirusiojo kraujyje rasta 4,66 procentai etilo alkoholio (b. l.142–144, t. 1).
Paminėti įrodymai neginčytinai įrodo tai, kad ne kas kitas, o A. L. nužudė S. B.. Prieš A. L. smogiant peiliu, tikėtina, kad S. B. pykosi, gal net bandė smogti A. L. (šios aplinkybės nepaneigtos), todėl kvalifikuojant veiką nužudymą galima būtų vertinti kaip padarytą peržengiant būtinosios ginties ribas ar didžiai susijaudinus, tačiau kolegija pagal Baudžiamojo kodekso normas, numatančias švelnesnę atsakomybę už privilegijuotą nužudymą (BK 28 str., BK 130 str.), veikos nekvalifikuoja.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad konfliktas tarp kaltinamosios ir S. B. vyko viename iš kambarių. A. L. buvo neblaivi, o S. B. – labai girtas. Kaltinamajai jokių kūno sužalojimų nepadaryta. Tarp A. L. ir S. B. įvyko įprastinis konfliktas. Tokie konfliktai, pasak apklaustų S. B. giminaičių ir kaimynių, vykdavo ir anksčiau. Tad toks S. B. elgesys A. L. nebuvo naujiena ir kuo nors netikėtas. A. L. nebuvo kaip nors netikėtai užpulta – ji įvykio dieną pati girtavo. Tačiau tai, kad S. B., būdamas itin girtas, konfliktavo su A. L., laikytina rizikingu jo elgesiu, lengvina A. L. atsakomybę.
Tiesioginės tyčios nužudyti S. B. A. L. neturėjo, ji pati, supratusi, kas įvyko, iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. Tačiau durdama peiliu į krūtinę, kaltinamoji turėjo numatyti galimas pasekmes, todėl jos veika kvalifikuojama kaip tyčinis nužudymas.
Kaltinamoji su S. B. buvo sugyventiniai, kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, turėjo bendrų vaikų, todėl A. L. veika kvalifikuotina pagal BK 129 str. 2 d. 3 p. (2008-06-12 įstatymo Nr.X-1597 redakcija) kaip artimo šeimos nario tyčinis nužudymas.
Nukentėjusioji I. B. pareiškė ieškinį ir prašo atlyginti iš A. L. 10000 Lt turtinės žalos. Ieškinys dėl laidojimo išlaidų yra iš dalies pagrįstas prie ieškinio pridėtais dokumentais (b.l.19–21, t. 2). Kita vertus, 10000 Lt, kuriuos prašo priteisti nukentėjusioji, turint galvoje dar nepastatytą paminklą, už laidotuves yra reali suma, todėl teismas ieškinį tenkina. Civilinis ieškinys yra priteisiamas iš kalto asmens A. L. (CK 6.263 str., 6.291 str.). Kaltinamosios A. L. atsakomybę sunkina tai, kad ji nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, jos atsakomybę lengvina tai, kad nusikaltimo padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo elgesys, kalta prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas atsižvelgia į tai, kad labai sunkus nusikaltimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio, kaltinamoji niekur nedirbo, girtuokliavo, tačiau ji anksčiau neteista, kalta prisipažino, nuoširdžiai gailisi, nusikaltimo padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo elgesys, pati iškvietė greitąją pagalbą, tai rodo, jog ji nebuvo visai abejinga tam, kas nutiko. A. L. turi tris mažamečius vaikus (b. l.37–39, t. 2), todėl itin ilgas laisvės atėmimas motinai kenktų tolesniam vaikų vystymuisi. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus kolegija kaltinamajai skiria minimalią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301–302 str., 308 str.,
Rezoliucinė dalis
n usprendžia:
A. L. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. (2008-06-12 įstatymo Nr.X-1597 redakcija) ir nubausti laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti sulaikymą nuo 2010-02-21 iki 2010-02-23.
Kardomąją priemonę, iki nuosprendis įsiteisės, palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą.
Iš A. L. priteisti I. B. 10000 Lt turtinės žalos.
Daiktinius įrodymus – peilį, S. B. kojines, DNR pavyzdį – sunaikinti, S. B. mobiliojo ryšio telefoną, saugomą Klaipėdos VPK, atiduoti jo motinai I. B..
Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.