Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Č. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs, Tauragės rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis, gyvenantis, teistas 1994-06-20 pagal LR BK 228 str.2d (BK str. galiojo iki 2003-05-01) 2 m. pataisos darbų, išskaičiuojant 20%, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011 m. rugsėjo 07 d. apie 15 val. 30 min. Tauragės rajone, Gryblaukio kaimo ribose, kelio Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas 135,250 kilometre, Č. V. vairuodamas traktorių „Belarus 1025.3“ valstybinis numeris 9849 LE, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje rasta 3,36 promilių etilo alkoholio), sukdamas į kairę nepraleido lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi, tiesiai važiuojančio automobilio „M. B. C 320“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo J. L. ir su juo susidūrė, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 ir 161 punktų reikalavimus. Eismo įvykio metu J. L. padarytas kairiojo žąstikaulio lūžimas, krūtinės ląstos sumušimas, kairės kojos sumušimas, muštines žaizdos krūtinės ląstoje, kairiojo dilbio, čiurnos uždegimas, kairės šlaunies poodinė kraujosruva, tai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis Č. V. kaltę pripažino visiškai. Jis paaiškino, kad 2011-09-07, apie 15³⁰ val. važiavo traktoriumi Belarus namo į Gryblaukio kaimą, Tauragės r. Traktorių vairavo neblaivus, buvo vartojęs degtinės. P. G. ir Jakutiškės sankryžą, suko į kairę, nepraleido priekyje atvažiuojančio automobilio M. B. ir su juo susidūrė. Sukdamas į kairę, matė priešais atvažiuojantį automobilį, tačiau jis atrodė toli, manė, kad spės pasukti. Po susidūrimo automobilis nuvažiavo nuo kelio į pakelės griovį. Eismo įvykio metu buvo sužalotas M. B. vairuotojas bei jo vairuojamas automobilis. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo. Žalos nukentėjusiajam neatlygino, nes sunki turtinė padėtis. Nesutinka su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu dalyje dėl gydymosi išlaidų Izraelyje atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažino, jo kaltė įrodyta šia bylos medžiaga:

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. L. parodė, kad 2011-09-07, apie 15³⁰ val. vairuodamas automobilį M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo keliu nuo Tauragės link Kryžkalnio. Priešais atvažiuojantis traktorius, nerodydamas posūkio signalo, nepraleisdamas jo vairuojamo automobilio, suko į kairėje pusėje esantį kelią ir susidūrė su jo automobiliu. Buvo sugadinta tėvo V. L. įmonei “Dutra” priklausantis automobilis. Eismo įvykio metu buvo sužalota kairė ranka, koja, sumušta krūtinė. Buvo gydytas Tauragės bei Vilniaus universitetinėje ligoninėse, kur buvo atliktos dvi operacijos. Izraelio ligoninėje buvo atlikta kelio operacija. Dėl sužalojimų patyrė šoką, dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus, fizinį skausmą, kurį jaučia iki šiol, didelius nepatogumus. Neturtinę žalą įvertina 20 000 Lt. Palaiko patikslintą ieškinį ir prašo iš kaltinamojo ir draudimo bendrovės priteisti 19922,92 Lt turtinei ir 16 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kaltinamasis jam žalos neatlygino, Lietuvos draudimas atlygino 4000 Lt neturtinės žalos ir dalį turtinės žalos.

Iš Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, eismo įvykio vietos plano, vaizdo lentelių nustatyta, kad eismo įvykis įvyko Tauragės rajone, Gryblaukio kaimo ribose, kelio Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas 135,250 km. Susidūrimas įvyko nukentėjusiojo J. L. važiuojamojoje kelio juostoje (b.l. 6-13).

Iš transporto priemonių aprašų bei jų apžiūros protokolų nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo išdaužtas traktoriaus “Belarus 1025.3“ kairės pusės priekinis žibintas, o automobilio „M. B. C 320“ sudaužyta visa kairiosios pusės dalis (b.l. 14-15, 27-33).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Tauragės poskyrio 2011-11-15 Specialisto išvados Nr. G371/11 (11) matyti, kad nukentėjusiajam J. L. buvo nustatyti šie sužalojimai: kairio žąstikaulio lūžimas, krūtinės ląstos sumušimas, kairės kojos sumušimas, muštines žaizdos krūtinės ląstoje, kairiojo dilbio, čiurnos uždegimas, kairės šlaunies poodinė kraujosruva. Sužalojimai galėjo gautis autoįvykio metu atsitrenkiant į automobilio salono detales. J. L. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 53).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus 2011-09-12 specialisto išvadų nustatyta, kad kaltinamojo Č. V. kraujyje rasta 3,36 promilės etilo alkoholio. Nukentėjusiojo J. L. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 17, 20).

Aptartų įrodymų visuma įrodo, kad Č. V. įvykio metu būdamas neblaivus vairavo traktorių „Belarus 1025.3“, sukdamas į kairę nepraleido lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi, tiesiai važiavusio automobilio „M. B. C 320“, sudarė jam kliūtį ir su juo susidūrė. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, jo parodymus patvirtina nukentėjusiojo J. L. parodymai, kiti aptarti įrodymai. Č. V. pažeidė KET 14 ir 161 punktų reikalavimus, kur numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviam bei sukant į kairę vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai. Būtent šie KET reikalavimų pažeidimai buvo kilusių pasekmių priežastis. Jeigu Č. V. būtų laikęsis KET reikalavimų, jis būtų galėjęs išvengti susidūrimo bei nukentėjusiojo J. L. sveikatos sutrikdymo. Dėl Č. V. sukelto eismo įvykio buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo J. L. sveikata. Šias aplinkybes įrodo nukentėjusiojo bei kaltinamojo parodymai, kuriuos patvirtina teismo medicinos specialisto išvada. Išvadoje konstatuota, kad visi sužalojimai galėjo būti padaryti 2011-09-07 eismo įvykio metu.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Č. V. veika kvalifikuotina pagal LR BK 281 str. 2d. Kaltinamasis nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 str.2d.). Jis pats patvirtino, kad įvykio metu, sukdamas į kairę matė priešpriešiais atvažiuojančią transporto priemonę. Vadinasi, jis suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad sudarydamas kliūtį priešpriešiais važiuojančiai transporto priemonei gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi tokių padarinių išvengti.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į tai, kad Č. V. padarė neatsargų nusikaltimą. Jo veikoje atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padarę nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str.1d.2p.). Č. V. praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs (1t., b.l. 80-81), yra baustas administracinėmis nuobaudomis už KET pažeidimus (b.l. 1t, b.l. 82-83). Kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė (BK 50 str.). Kadangi Č. V. veikoje nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jam skirtinas bausmės dydis mažesnis nei sankcijoje nustatytas šios bausmės vidurkis. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dirba (2t., b.l. 64-66), charakterizuojamas gerai (2t., b.l. 40), nėra duomenų, kad po nusikaltimo įvykdymo būtų padaręs naujų teisės pažeidimų, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, bausmės vykdymą atidedant (BK 75 str.). Kaltinamajam skirtinas įpareigojimas - be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Nustatytina, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kartu su bausme Č. V. skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams (BK 67 str. 3d., 68 str.). Nustatyta, kad nusikaltimą Č. V. padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti traktorius (1t., b.l. 24). Eismo įvykį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jo kraujyje rasta 3,36 promilės etilo alkoholio, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį. Kaltinamasis 2004 metais du kartus buvo baustas už vairavimą neblaiviam, jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 22 mėnesiams (1t., b.l. 82-83). Šios aplinkybės įrodo, kad Č. V. sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles.

Civilinis ieškovas J. L. prašo atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę ir neturtinę žalas. Patikslintu ieškiniu (2t., b.l. 45-50) prašo iš Č. V. bei AB „Lietuvos draudimas“ priteisti 19922,92 turtinės žalos, tai yra 4700 Lt dėl automobilio sugadinimo, 406,56 Lt už automobilio saugojimo aikštelės paslaugas, 1185,80 Lt automobilio transportavimo iš Tauragės į Vilnių išlaidas, 450 Lt už automobilio vertės nustatymą, 4367 Lt už pervežimą reanimobiliu iš Tauragės ligoninės į Respublikinę V. U. ligoninę, 1965 Lt kelionės išlaidas į Izraelį kelio operacijai atlikti, 1680 Lt gydymo Izraelyje išlaidas, 320 Lt už medicinines paslaugas, 28,46 Lt už maisto papildus, 170 Lt už magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo vaizdų surinkimą ir įrašymą bei 16 000 Lt neturtinės žalos.

Atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas G. T. prašo civilinį ieškinį atmesti. Nurodo, kad visi patikslinto ieškinio reikalavimai yra reiškiami kaltinamajam Č. V., o ne draudikui AB "Lietuvos draudimas". Paaiškino, kad AB „Lietuvos draudimas“ pilnai atlygino turtinę žalą dėl automobilio M. B. C 320 sugadinimo. Draudimas išmokėjo automobilio savininkui V. L. įmonei „Dutra" - 37785,80 Lt, tai yra 36 600 Lt dėl automobilio sugadinimo ir 1185,80 Lt dėl jo transportavimo. Nuostolį dėl automobilio sugadinimo patyrė ne ieškovas, o juridinis asmuo V. L. įmonė „Dutra", kuri ieškinio nereiškia. AB "Lietuvos draudimas" nukentėjusiajam J. L. dėl eismo įvykio išmokėjo 4000 Lt neturtinės žalos, 583 Lt pervežimo iš Tauragės ligoninės į Vilnių išlaidas, 2993,17 Lt gydymo išlaidų, 1094,46 Lt negautų pajamų. Pervežimas iš Tauragės ligoninės į Vilnių buvo atlygintas ne pagal faktines dideles išlaidas, o pagal tai, kiek būtų kainavęs toks pervežimas reanimobiliu pagal teritorinės ligonių kasos įkainius. Kelio menisko operacijos išlaidos taip pat atlygintos pagal teritorinės ligonių kasos įkainius. Nukentėjusiajam nebuvo jokios būtinybės operuotis meniską Izraelyje, nes tokio pobūdžio operacijos atliekamos ir Lietuvoje. Išlaidos už maisto papildus bei magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo vaizdų surinkimą ir įrašymą, nėra gydymo išlaidos, todėl jos negali būti priteistos. Atsakovas tiksliai paskaičiavo ir išmokėjo žalą, padarytą dėl eismo įvykio, nes Č. V. bus taikoma atgręžtinio reikalavimo teisė.

Iš draudimo liudijimo (1t. b.l. 21) nustatyta, kad eismo įvykio metu kaltinamojo Č. V. vairuojamas traktorius „Belarus 1025.3“ buvo draustas AB „Lietuvos draudimo“ įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Remiantis LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau – Įstatymas) bei LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-13 nutarimo Nr.122 redakcija) patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), pareiga atlyginti žalą atsiranda draudikui draudimo ribose.

J. L. ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo atmestinas. Iš transporto priemonės registracijos liudijimo nustatyta, kad eismo įvykio metu sugadinto automobilio „M. B. C 320“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas yra V. L. įmonė “Dutra”. Civilinis ieškovas J. L. patvirtino, kad automobilis priklauso jo tėvo įmonei. Iš pateiktų rašytinių dokumentų (1t., b.l. 133-134, 2t., b.l. 51, 54-55) nustatyta, kad automobilio „M. B. C 320“ vertės nustatymą po eismo įvykio, UAB “Nepriklausomų autoekspertų biuras” užsakė ne nukentėjusysis, o automobilio savininkas V. L. įmonė “Dutra”, šiai įmonei buvo pateikta PVM sąskaita – faktūra, įmonė sumokėjo už paslaugas 450 Lt. Analogiškai, 406,56 Lt už automobilio saugojimo aikštelės paslaugas bei 1185 Lt už automobilio transportavimą, UAB „Celerauto“ PVM sąskaitas išrašė šių paslaugų pirkėjui V. L. įmonei „Dutra“. Nors J. L. tvirtina, kad jis sumokėjo UAB “Nepriklausomų autoekspertų biuras” bei UAB „Celerauto“ nurodytas sumas, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Nustatyta, kad ieškovas J. L. neturi reikalavimo teisės, nes nuostolį dėl automobilio sugadinimo patyrė ne ieškovas, o juridinis asmuo V. L. įmonė „Dutra", kuri ieškinio baudžiamojoje byloje nereiškia. Be to, nustatyta, kad AB „Lietuvos draudimas“ atlygino V. L. įmonei „Dutra" pagal jos prašymą 1185 Lt už automobilio transportavimą iš Tauragės į Vilnių (2t., b.l. 27), todėl ieškovas J. L. neturi pagrindo reikalauti šią sumą priteisti ir jam. V. L. įmonė „Dutra" turi teisę kreiptis į AB „Lietuvos draudimas“ dėl turėtų ir neatlygintų išlaidų, susijusių su jai priklausančios transporto priemonės sugadinimo eismo įvykio metu, o šiai atsisakius išmokėti, kreiptis į teismą su ieškiniu Civilinio proceso tvarka.

Atmestinas ieškovo reikalavimas atlyginti jam 4367,00 Lt už jo pervežimą iš Tauragės ligoninės į V. U. ligoninę, 320 Lt už šioje ligoninėje jam suteiktą pagerintą palatą, 28,46 Lt už maisto papildus, 170 Lt už magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo vaizdų surinkimą ir įrašymą. Nustatyta, kad ieškovas VšĮ „Sostinės skubios medicinos pagalbos tarnyba“ už jo pervežimą į Vilnių sumokėjo 4950,00 Lt. Iš Tauragės ligoninės pažymos (2t., b.l. 28) nustatyta, kad J. L. tolimesniam gydymui į Respublikinę Vilniaus ligoninę pagal gyvenamąją vietą buvo pervežtas jo pageidavimu, būtinybės pervežti į šią gydymo įstaigą nebuvo, nukentėjusiojo artimieji patys suderino transporto atvykimą iš Vilniaus. AB „Lietuvos draudimas“ kompensavo J. L. 583,00 Lt pervežimo išlaidų, nes tiek būtų kainavę jį transportuojant Tauragės ligoninės reanimobiliu pagal teritorinės ligonių kasos įkainius. Priteisti didesnę sumą iš draudimo nėra pagrindo, nes pervežimo išlaidos yra neadekvačiai didelės. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jo gydymosi metu Universitetinėje ligoninėje buvo būtina pagerinta palata, todėl šios išlaidos taip pat nepriteistinos. Nustatyta, kad išlaidos už Bifolac maisto papildus bei magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo vaizdų surinkimą ir įrašymą nėra gydymo išlaidos, todėl jos nukentėjusiajam nepriteistinos.

Atmestinas ieškovo reikalavimas atlyginti jam kelionės į Izraelį išlaidas bei draudimo neatlygintas išlaidas už Izraelyje atliktą kelio operaciją. Nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo rekomenduotas operacinis kelio sąnario gydymas (1t., b.l. 174), tačiau nebuvo jokios būtinybės operuotis meniską Izraelyje, nes tokio pobūdžio operacijos atliekamos ir Lietuvoje ir ji pagal Teritorinės ligonių kasos įkainius būtų kainavusi 1820 Lt (2t., b.l. 31). Būtent tokią sumą nukentėjusiajam kompensavo AB „Lietuvos draudimas“ ir nėra pagrindo priteisti likusią 1680 Lt sumą, kurią nukentėjusysis savo iniciatyva sumokėjo gydymo įstaigai Izraelyje.

LR CK 6.250 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.

Bylos medžiaga nustatyta, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajam J. L. buvo sutrikdyta sveikata. Jam buvo padarytas kairiojo žąstikaulio lūžimas, krūtinės ląstos sumušimas, krūtinės ląstos plėštinės žaizdos, kairės čiurnos sumušimas, kairės čiurnos raiščių plyšimas, kairiojo kelio vidinio menisko plyšimas, kairiojo dilbio uždegimas, kairės šlaunies poodinė kraujosruva (1t., b.l. 53, 174). Įvykio dieną J. L. buvo gydytas Tauragės ligoninėje, jam buvo imobilizuotas žąstikaulis. 2011-09-08 perkeltas į respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur buvo operuotas. Šioje ligoninėje gydėsi iki 2011-09-12. Dėl menisko plyšimo, 2011-12-30 operuotas TelAvive, buvo atlikta kelio sąnario artroskopija, reabilitacinis gydymas. Dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų buvo nedarbingas 135 dienas, nukentėjo jo darbo kvalifikacija, veterinarinėje gydykloje negali atlikti operacijų, šiuo metu dirba tik vadovaujantį darbą. Iki šiol nėra pasveikęs, skauda lūžusi ranka bei kelio sąnarys, negali žąsto pakelti iki horizontalios padėties, susilpnėjusi raumenų jėga. Ateityje planuojamos dar dvi operacijos, tai metalinių struktūrų pašalinimo operacija po žąstikaulio sugijimo bei užpakalinio kryžminio raiščio operacija. Akivaizdu, kad dėl sužalojimų J. L. patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, nepatogumus, nukentėjusysis išgyvena dėl liekamųjų sužalojimo padarinių.

Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į aptartas nukentėjusiajam padarytas sužalojimų pasekmes, Č. V. kaltę (padarė neatsargų nusikaltimą), į padarytos didelės turtinės žalos dydį, kaltinamojo turtinę padėtį, kad yra dirbantis, gauna apie 100 Lt darbo užmokestį per mėnesį (2t., b.l. 67), šiuo metu neturi nekilnojamojo turto, registruotų transporto priemonių (2t., b.l. 42-43), tačiau po eismo įvykio nutraukdamas santuoką pats perleido turimą turtą sutuoktinei, gaudamas už tai piniginę kompensaciją, taip pat atsižvelgtina į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis J. L. kaltais veiksmais būtų prisidėję prie žalos atsiradimo.

Nustatytina, kad J. L. neturtinę žalą sudaro 14 000 Lt. Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnyje numatyta maksimali suma draudikui neturtinei žalai atlyginti - 2500 eurų (8632,00 Lt) nepaisant to kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų dėl vieno eismo įvykio. AB „Lietuvos draudimas“ atlygino nukentėjusiajam 4000 Lt neturtinės žalos. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiajam J. L. iš AB „Lietuvos draudimas“ priteistina 4632,00 Lt neturtinei žalai atlyginti. Likusi 5368,00 Lt neturtinės žalos suma J. L. priteistina iš kaltinamojo Č. V..

Nukentėjusysis J. L. savo nuožiūra pakvietė dalyvauti byloje atstovą advokatą D. Ž. (1t., b.l. 106). Jis iš savo lėšų apmokėjo advokatui atstovavimo išlaidas – 6000 Lt (1t., b.l. 124). Proceso išlaidomis pripažįstamos 2000 Lt nukentėjusiojo išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir jos priteistinos iš kaltinamojo Č. V. (BPK 104 str.2d.). Tokia išvada darytina atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į atstovo sugaištą laiką procese, į jo paruoštų procesinių dokumentų kiekį. Taip pat nustatyta, kad nukentėjusysis turėjo 293,53 Lt kelionės (kuro) išlaidų, nes J. L. gyvena Vilniuje, jis į teisiamajį posėdį atvyko automobiliu BMW X REIHE (2t., b.l. 62-63). Šios kuro išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo.

Iš sąskaitos faktūros nustatyta, kad Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas Tauragės ligoninei sumokėjo 40,00 Lt už kraujo tyrimus alkoholio kiekiui nustatyti (1t. b.l. 62-63). Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo (BPK 103 str.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas turėjo 90,00 Lt proceso išlaidų dėl ikiteisminio tyrimo metu vertėjo dalyvavimo liudytojo J. Š. apklausoje (1t. b.l. 59-60). Prašo šias išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti jas iš kaltinamojo. Nukentėjusysis taip pat prašo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo 588 Lt išlaidas vertėjui už dokumentų išvertimą iš hebrajų į lietuvių kalbą.

Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 103 str.1d.3p., numato, kad proceso išlaidas sudaro vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą. BPK 105 str.1d. nurodyta, kad teismas neturi teisės išieškoti iš kaltinamojo proceso išlaidas skirtas mokėti vertėjui. Atsižvelgiant į tai, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariatas išlaidos ir nukentėjusiojo išlaidos vertėjui iš kaltinamojo nepriteistinos.

Iš Klaipėdos apygardos teismo 2012-03-26 nutarties (2t. b.l. 13-15) nustatyta, kad civilinio ieškinio užtikrinimui buvo taikytas laikinas Č. V. nuosavybės teisės apribojimas į jam priklausančias pinigines lėšas – 38 000 Lt, laikomas jo namuose. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki Č. V. įvykdys teismo nuosprendį dėl civilinio ieškinio priteisimo.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kaltinamajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nekeistina.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Č. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 str. 2d. ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1d., 2d., atidėti bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 67 str.2d. 1p., 3d., 68 str., paskirti Č. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dviems (2) metams.

Nustatyti, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2012 m. birželio 5d.

Priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ J. L. 4632,00 Lt (keturis tūkstančius šešis šimtus trisdešimt du litus) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš Č. V. J. L. 5368,00 Lt (penkis tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt aštuonis litus) neturtinei žalai atlyginti.

Likusiose dalyje J. L. ieškinį atmesti.

Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš Č. V. nukentėjusiajam J. L. 2000,00 Lt (du tūkstančius litų) atstovo išlaidoms padengti, bei 293,53 Lt (du šimtus devyniasdešimt tris litus, 53 ct) kelionės išlaidų.

Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš Č. V. Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 40,00 Lt (keturiasdešimt litų) išlaidų, susijusių su kraujo tyrimu.

Nekeisti iki nuosprendžio įsiteisėjimo Č. V. kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės rajono apylinkės teismą.