Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aerotraining“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-5424-781/2016, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Aerotraining“ atsisakyta kelti restruktūrizavimo bylą bei nutarta šiai įmonei iškelti bankroto bylą.

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

P. V. socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) 2016 m. vasario 10 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas uždarajai akcinei bendrovei „Aerotraining“ (toliau – UAB „Aerotraining“) iškelti bankroto bylą. Nurodyto pareiškimo pagrindu buvo pradėta civilinė byla Nr. eB2-3947-866/2016.Pareiškime nurodyta, kad UAB „Aerotraining“ atsiskaitymai su Valstybinio socialinio draudimo fondu (toliau – VSD fondas) nuo 2012 m. gruodžio mėnesio nuolat vėlavo, nuo 2014 m. liepos mėnesio įmonė apskaičiuotų VSD fondo įmokų visiškai nemokėjo. UAB „Aerotraining“ vadovas V. B. VSDFV Vilniaus skyriui 2014 m. rugpjūčio 6 d. raštu įsipareigojo 10 565,28 Eur skolą sumokėti iki 2014 m. gruodžio 15 d., kartu mokant apskaičiuotas einamąsias VSD fondo įmokas, tačiau savo įsipareigojimų neįvykdė. Įmonės įsiskolinimas VSD fondo biudžetui kas mėnesį auga, 2016 m. sausio 21 d. įsiskolinimą sudarė 38 594,21 Eur. Paskutinis mokėjimas VSD fondui buvo atliktas 2013 m. gruodžio 17 d. Vykdant įsiskolinimo VSD fondo biudžetui išieškojimą, 2014 m. rugpjūčio 28 d., 2014 m. rugsėjo 18 d., 2015 m. balandžio 23 d., 2015 m. gegužės 20 d., 2015 m. birželio 12 d. ir 2015 m. rugsėjo 15 d. antstolei V. M. buvo perduoti vykdyti VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus/direktoriaus pavaduotojo sprendimai dėl susidariusio įsiskolinimo išieškojimo priverstine tvarka. Priverstinio vykdymo metu pavyko išieškoti tik 1 231,64 Eur skolos. Turimais duomenimis, UAB „Aerotraining“ registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, areštuotose ir įmonės vardu atidarytose sąskaitose piniginių lėšų nėra, visas įmonės turimas areštuotas turtas yra specifinis, susijęs su pilotų mokymais (mokymo programos ir mokomoji medžiaga), kas apsunkina jo realizavimo galimybes. Remiantis įmonės 2014 m. finansiniais dokumentais, įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 216 605,36 Eur (747 895 Lt) bei viršija į įmonės balansą įrašyto turto vertę, kas sudaro pagrindą išvadai, jog įmonė yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla.Atsakovė UAB „Aerotraining“ atsiliepime į VSDFV Vilniaus skyriaus pareiškimą su juo nesutiko, prašė pareiškimą atmesti.Atsiliepime nurodyta, kad įmonės veikla, susijusi su pilotų parengimu ir jų apmokymu, yra specifinė, negali būti lyginama su kitų įmonių veikla. Prieš pradedant tokią veiklą, įmonė privalo gauti Civilinės aviacijos administracijos pažymėjimą. Tokio pažymėjimo gavimui įmonė samdo aukštos kvalifikacijos specialistus, kurie parengia atitinkamas mokymo programas. Parengtos mokymo programos pereina atitinkamas patikrinimo procedūras bei tik atlikus šiuos patikrinimus įmonei išduodamas minėtas pažymėjimas, tokia procedūra užtrunka iki 18 mėnesių ir net ilgiau. Visą tą laikotarpį įmonė negauna jokių pajamų bei patiria vien tik išlaidas, susijusias su atlyginimų mokėjimais darbuotojams, rengiantiems mokymo programas. UAB „Aerotraining“ minėtą pažymėjimą ir visas reikiamas licencijas gavo tik 2015 m. rudenį. Nurodytos priežastys lėmė įsiskolinimo VSDFV biudžetui susidarymą. Teigiama, kad 2015 m. gruodžio 31 d. įmonės nuostoliai sudarė 37 596 Eur, tuo tarpu 2016 m. kovo mėnesį įmonė jau dirbo pelningai, t. y. įmonės pelnas sudarė 21 138 Eur; įsiskolinimų kreditoriams suma nuo 203 551 Eur sumažėjo iki 187 198 Eur. Išieškojimas iš įmonės vykdomas tik pareiškėjui. Įmonės didžiąją turto dalį sudaro nematerialus turtas – pilotų mokymo programos; verslo komplekso (100 proc. įmonės akcijų) kaina yra 859 000 Eur, todėl įmonės turtas gerokai viršija pradelstų įmonės įsipareigojimų sumą, kuri 2016 m. kovo 18 d. sudarė 108 885 Eur. Tvirtina, kad šiuo metu UAB „Aerotraining“ yra sudariusi su Lietuvos ir užsienio šalių aviakompanijomis, kitomis kompanijomis ir fiziniais asmenimis pelningus sandorius, kurių bendra vertė viršija milijoną eurų. 2016 m. kovo 10 d. įvyko UAB „Aerotraining“ ir Industrijos parko „Dega AG Fribourg“ derybos, kurių metu buvo susitarta parduoti užsienio įmonei dalį UAB „Aerotraining“ akcijų su sąlyga, kad Industrijos parkas „Dega AG Fribourg“ investuos į UAB „Aerotraining“ 5,2 mln. Eur, o šie pinigai bus panaudoti atsiskaitymui su kreditoriais ir investavimui į tolimesnę įmonės veiklą.Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) atsiliepime į VSDFV Vilniaus skyriaus pareiškimą prašė pareiškimą patenkinti. Nurodė, kad pagal mokesčių mokėtojo 2016 m. vasario 25 d. balansą, atsakovė turi 5 248,07 Eur mokestinę nepriemoką.Teisme 2016 m. balandžio 18 d. buvo gautas UAB „Aerotraining“ vadovo V. B. pareiškimas iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą. Gauto pareiškimo pagrindu buvo pradėta civilinė byla Nr. eB2-4492-866/2016.Pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo buvo grindžiamas iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis ir argumentais, kurie buvo nurodyti atsakovės atsiliepime į VSDFV Vilniaus skyriaus pareiškimą iškelti UAB „Aerotraining“ bankroto bylą. Papildomai įmonės vadovas paaiškino, kad įmonės finansiniai sunkumai yra laikini, įmonė turi realią galimybę atsiskaityti su visais kreditoriais keleto mėnesių laikotarpyje, įmonė atitinka visas Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatyme (toliau – ĮRĮ) nustatytas sąlygas restruktūrizavimo bylai iškelti, iškėlus įmonei restruktūrizavimo bylą ir patvirtinus restruktūrizavimo planą įmonė galės išsaugoti bei toliau vykdyti ūkinę – komercinę veiklą, vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, išsaugoti darbo vietas ir tokiu būdu išvengti bankroto.VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į įmonės vadovo pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo, prašė pareiškimą atmesti.VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime nurodė, kad UAB „Aerotraining“ dirba apie 10 darbuotojų, kuriems kas mėnesį apskaičiuojamos draudimo įmokos, įsiskolinimas VSD fondo biudžetui nuolatos didėja, nes atsakovė visiškai nemoka privalomųjų įmokų. Tvirtina, kad įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse pateikiamos tik prielaidos apie numatomas gauti pajamas, tačiau nepateikiamos planuojamas gauti pajamas patvirtinančios sutartys.Teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartimi civilinė byla dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Aerotraining“ iškėlimo sujungta su civiline byla dėl bankroto bylos šiai įmonei iškėlimo, paliekant civilinei bylai Nr. eB2-3947-866/2016.Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs kreditoriaus VSDFV Vilniaus skyriaus pareiškimą iškelti UAB „Aerotraining“ bankroto bylą ir įmonės vadovo pareiškimą iškelti šiai įmonei restruktūrizavimo bylą, 2016 m. gegužės 24 d. nutartimi patenkino pastarąjį prašymą, tačiau apeliacinės instancijos teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartimi šis sprendimas buvo panaikintas ir klausimas buvo perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (civilinės bylos Nr. e2-1477-381/2016). Šis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, iškeldamas įmonei restruktūrizavimo bylą, neištyrė visų svarbių šiam klausimui reikšmingų aplinkybių (formaliai vertino įmonės įsipareigojimus kreditoriams, neįvertino įmonės turto sudėties bei jo tikrosios vertės, įmonės galimybių atsiskaityti su darbuotojais, restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytų priemonių realumo).Nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme 2016 m. rugsėjo 26 d. buvo gautas kreditorių (buvusių įmonės darbuotojų) R. B. ir I. D. pareiškimas iškelti UAB „Aerotraining“ bankroto bylą. Šių kreditorių pareiškimo pagrindu buvo pradėta civilinė byla Nr. B2-6020-781/2016.Pateiktame pareiškime nurodyta, kad preliminariais skaičiavimais įmonė jiems skolinga 26 706,19 Eur darbo užmokesčio (R. B. – 12 529,56 Eur, I. D. – 14 176,63 Eur). Tvirtino, kad įmonė yra nemoki – reali įmonės turto vertė neatitinka jos balanse įrašytos turto vertės, pradelstos įmonės skolos viršija pusę įmonės realaus turto vertės, įmonė praktiškai nevykdo veiklos, jos mokymų organizacijos pažymėjimas sustabdytas, veikla apribota.Atsakovė UAB „Aerotraining“ atsiliepime į kreditorių R. B. ir I. D. pareiškimą su juo nesutiko ir prašė pareiškimą atmesti.Atsiliepime nurodyta, kad darbo sutartis su I. D. 2015 m. rugsėjo 1 d. buvo pakeista ir jam atlyginimas buvo mokamas pagal išdirbtas darbo valandas, todėl nurodyta skola yra klaidingai apskaičiuota, nes 2016 m. rugpjūčio 31 d. sudarė tik 13,92 Eur ir bus sumokėta artimiausiu metu. Teigė, kad su R. B. buvo sutarta, jog atlyginimas jam nebus mokamas, kol su investuotojais nebus pasirašyta investavimo sutartis. VSDFV Vilniaus skyriui inicijavus įmonei bankroto bylos iškėlimą, investuotojai sustabdė šias procedūras. Nurodė, kad R. B. nukopijavo įmonės programas, mokomąją medžiagą ir šių dokumentų pagrindu gavo savo įmonei UAB „Aviacom“ sertifikatą vykdyti aviacinius mokymus, tokiais neteisėtais veiksmais padarydamas UAB „Aerotraining“ žalos, todėl jam sustabdytas 11 636,12 Eur dydžio darbo užmokesčio išmokėjimas.Teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartimi sujungtos civilinės bylos pagal kreditorių R. B., I. D. ir VSDFV Vilniaus skyriaus pareiškimus iškelti UAB „Aerotraining“ bankroto bylą bei įmonės vadovo pareiškimą iškelti šiai įmonei restruktūrizavimo bylą, suteikiant civilinei bylai Nr. eB2-5424-781/2016.K. R. B. 2016 m. spalio 26 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad UAB „Aerotraining“ esama būklė nesudaro sąlygų nepažeidžiant pačios įmonės ir jos kreditorių interesų, toliau jai funkcionuoti rinkoje; restruktūrizavimo planas nėra realus ir jame numatytos įmonės mokumo atkūrimo priemonės nebus įgyvendintos; įmonėje jokių realių investuotojų nėra ir niekada nebuvo; jis buvo sutikęs palaukti išmokamo atlyginimo, tačiau ne iki tariamo investuotojo finansinės injekcijos, kaip nurodė atsakovė, o iki finansinių įplaukų gavimo, tačiau su juo iki šiol taip ir neatsiskaityta. Teigė, kad įmonės vadovo argumentai, jog jis nukopijavo įmonės programas, mokomąją medžiagą ir jas panaudojo savo įmonėje, nepagrįsti. Nurodė, kad reali įmonės turto vertė neatitinka jos balanse įrašytos turto vertės; įmonės veikloje naudojamą nematerialųjį turtą sudaro mokymo programos – mokymo organizacijos nusistatytų reikalavimų santrauka, kurių pagrindas yra laisvai prieinami Europos Sąjungos dokumentai. Tokias programas rengia pati mokymo organizacija, todėl jos iš esmės vertos tiek, kiek prireikė laiko jas parengti. Atliktais skaičiavimais, UAB „Aerotraining“ visų mokymo programų vertė yra apie 10 000 Eur.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Kreditorius VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą taip pat prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Teismas teisingai konstatavo, kad UAB „Aerotraining“ pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, o tai rodo, jog įmonė yra nemoki.Nuo bankroto bylos įmonei inicijavimo teisme momento (2016 m. vasario 10 d.) įmonės skola VSD fondo biudžetui išaugo nuo 38 594,21 Eur iki 48 555,76 Eur, ir tai patvirtina išvadą, jog finansiniai sunkumai nėra laikini.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis), todėl bylą nagrinėja neperžengdamas skundo ribų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą teismas priima ir, nagrinėdamas šią apeliacinę bylą, vertina apeliantės naujai pateiktus dokumentus (2016 m. lapkričio 4 d. įsakymą dėl drausminės nuobaudos skyrimo R. B., investuotojo 2016 m. spalio 24 d. raštą ir įmonės kreditorių raštą dėl pritarimo restruktūrizavimo bylos iškėlimui) (CPK 314, 338 straipsniai).Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl pagrįstumo ir teisėtumo teismo nutarties, kuria atsisakyta UAB „Aerotraining“ kelti restruktūrizavimo bylą, nustačius, kad ši įmonė vėluoja atsiskaityti su darbuotojais, yra nemoki ir neturi objektyvių galimybių restruktūrizuodamasi atkurti sėkmingą veiklą (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktai, CPK 263 straipsnio 1 dalis).Kaip minėta, teismas, spręsdamas klausimą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Aerotraining“ iškėlimo, padarė išvadą, kad ši įmonė yra nemoki, todėl jau vien tuo pagrindu jai negali būti keliama restruktūrizavimo byla (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas).Apeliantė, nesutikdama su tokia teismo išvada, laikosi pozicijos, kad nustatant jos turimo turto ir pradelstų įsipareigojimų kreditoriams santykį, buvo netinkamai nustatyta ilgalaikio nematerialaus turto vertė, – teismas nepagrįstai atsisakė vadovautis byloje esančia UAB „Capital vertinimas“ konsultacine pažyma, kurioje nurodytas turtas įvertintas 350 000 Eur.Teismas, pasisakydamas dėl nurodytų apeliantės argumentų, pirmiausia pažymi, kad skunde neginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, kad įmonės pradelstos skolos kreditoriams sudaro ne mažesnę nei 84 781,27 Eur sumą, t. y. 6 970 Eur skola Kredito unijai, 10 720 Eur skola AB „TEO LT“, 48 553,15 Eur skola VSDFV, 6 500,08 Eur skola VMI, 388 Eur skola Garantiniam fondui ir 11 650,04 Eur – įmonės darbuotojams R. B. ir I. D.. Taigi nesant ginčo, apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, įmonės turtą iš esmės sudaro 2016 m. liepos 31 d. balanse apskaitytas 350 261 Eur vertės ilgalaikis nematerialus turtas – septynios mokymo programos. Nustatydamas šio turto realią vertę teismas iš tiesų nesivadovavo atsakovės pateikta UAB „Capital vertinimas“ konsultacine pažyma, pagal kurią turtas įvertintas 350 000 Eur, remdamasis buvusio įmonės darbuotojo R. B. paaiškinimais, kad tokias programas rengia pati įmonė, o jų vertė yra ne didesne nei 10 000 Eur. Apeliantė neginčija aplinkybių, kad įmonės balanse apskaitytą ilgalaikį nematerialų turtą sudaro septynios mokymo programos, tačiau nesutinka su tokia jų verte. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovės teiginius, kad teismas, spręsdamas šį klausimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.Bylos duomenys patvirtina, kad pirmiau nurodyta apeliacinės instancijos teismo nutartimi panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria UAB „Aerotraining“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla ir grąžinus šią bylą nagrinėti iš naujo, atsakovės vadovas teismo 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi buvo įpareigotas pateikti teismui įmonės balanse apskaityto turto sudėtį bei vertę pagrindžiančius ir kitus jo finansinę padėtį apibūdinančius įrodymus, taip pat įrodymus apie tai, kad vykdomi pradelsti įsipareigojimai darbuotojams, kad yra realūs užsakymai dėl tolimesnės įmonės veiklos (t. 1, b. l. 116-117). Teismui atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus apie tai, kad 2016 m. liepos 31 d. balanse apskaitytą 350 261 Eur vertės ilgalaikį nematerialų turtą sudaro septynios mokymo programos, tačiau taip ir nepateikė jokių įrodymų apie šio turto faktinę vertę, apie atsiskaitymus su darbuotojais, Teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartimi atsakovės vadovas buvo įpareigotas pateikti teismui ilgalaikio nematerialaus turto likutinę vertę pagrindžiančius įrodymus (t. 1, b. l. 146-147). Vykdydamas šį teismo įpareigojimą atsakovės vadovas pateikė UAB „Capital vertinimas“ konsultacinę pažymą, kuria prašė vadovautis nustatant nurodyto turto likutinę vertę. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje teismo nutartyje padaryta išvada, kad pateikta pažyma yra konsultacinio pobūdžio dokumentas, neatitinkantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje numatytų turto vertės nustatyto dokumento (vertinimo ataskaitos) turinio bei formos reikalavimų, todėl yra pagrindas spręsti ne tik apie joje suformuluotų išvadų nepagrįstumą, bet ir apie pačios konsultacinės pažymos nepatikimumą – neatitikimą sąlygoms, kurioms esant dokumentas laikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu.Pažymėtina tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 21 d., kai apeliacinės instancijos teismas panaikino nurodytą pirmosios instancijos teismo nutartį, iki šios nutarties priėmimo momento (2016 m. gruodžio 29 d.), atsakovės vadovas turėjo pakankamai laiko pateikti objektyvius įrodymus, patvirtinančius įmonės balanse apskaityto ilgalaikio nematerialaus turto realią vertę, nustatytą atsižvelgus į turto nusidėvėjimą (amortizaciją) ir panašaus turto rinkos kainas, tačiau tokių įrodymų nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui, kuris, kaip minėta, yra fakto instancija, taip ir nepateikė (CPK 178 straipsnis). Tokio neveikimo nepateisina aplinkybės, kad turto vertinimo ataskaitos parengimas kainuoja brangiai, kad tokios išlaidos gali būti panaudotos atsiskaitymui su kreditoriais. Be to, svarbu tai, kad įmonės vadovas bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuoseklus, o tai taip pat sudaro pagrindą kritiškai vertinti jo pateiktą konsultacinę pažymą bei spręsti apie realias įmonės galimybes realizuoti šį turtą už tokią kainą. Savo procesiniuose dokumentuose (atsiliepimuose ir pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo) įmonės vadovas ne kartą paaiškino, kad UAB „Aerotraining“ veikla pasižymi tam tikra specifika, nes siekiant pradėti vykdyti tokią veiklą būtina gauti Civilinės aviacijos administracijos išduodamą patvirtintos mokymo organizacijos pažymėjimą. Jo teigimu, prieš gaunant tokį pažymėjimą įmonė samdo kvalifikuotus specialistus, kurie parengia atitinkamas mokymo programas, o jų pagrindu išduodamas nurodytas pažymėjimas. Tačiau pagal pateiktos konsultacinės pažymos duomenis, nurodytos mokymo programos buvo parengtos laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 5 d. iki 2014 m. gegužės 1 d., to tarpu, kaip matyti iš byloje esančio UAB „Aerotraining“ Civilinės aviacijos administracijos patvirtintos mokymo organizacijos pažymėjimo, šis dokumentas įmonei buvo išduotas 2014 m. sausio 10 d., t. y. anksčiau nei deklaruojama, jog buvo parengtos mokymo programos. Nurodytos aplinkybės, be kitų teismo nustatytų faktinių aplinkybių, sudaro pakankamai pagrįstą prielaidą išvadai, jog rengiant įmonės ilgalaikio nematerialaus turto konsultacinę pažymą buvo pateikti ir įvertinti neišsamūs duomenys apie šio turto įsigijimo aplinkybes, ir kad tai taip pat turėjo įtakos pateiktų rekomendacinio pobūdžio išvadų neišsamumui (CPK 185 straipsnis). Esant tokioms aplinkybėms apeliacinis teismas sprendžia, kad šiam teismui nepateikta įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ginčo turto – dar 2013 metais įmonėje patvirtintų nurodytų mokymo programų, vertė yra didesnė nei 10 000 Eur (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su skundžiamoje teismo nutartyje padaryta išvada, kad UAB „Aerotraining“ finansiniai sunkumai tęsiasi keletą metų, įmonės skola VSDFV fondui nuosekliai didėja nuo 2012 m., o šiuo metu sudaro 48 553,15 Eur; kad taip pat kaupiasi įmonės deklaruotų mokesčių mokestinės nepriemokos suma, kuri šiuo metu sudaro 6 500,08 Eur, – o tai patvirtina, jog įmonės finansiniai sunkumai nėra laikini, todėl įmonės restruktūrizavimo galimybės vertintinos kritiškai. Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu UAB „Aerotraining“ vadovas tvirtino, jog įmonė turi realią galimybę atsiskaityti su visais kreditoriais per keletą mėnesių, tačiau per laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 18 d., kai buvo pateiktas pareiškimas iškelti restruktūrizavimo bylą, iki šio atskirojo skundo nagrinėjimo, nepateikta jokių įrodymų, kad bent iš dalies atsiskaityta su darbuotojais, kitais kreditoriais.Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytų aplinkybių visetu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog UAB „Aerotraining“ pradelstos skolos kreditoriams sudaro ne mažiau nei 84 781,27 Eur, įmonės turto vertė yra apie 10 000 Eur, o tai sudaro pagrindą išvadai, kad pradelstos skolos kreditoriams ženkliai viršija pusę jos turto vertės, todėl įmonė atitinka nemokios įmonės būseną bei jai turi būti iškelta ne restruktūrizavimo, o bankroto byla (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas).Atskirajame skunde, be kita ko, keliamas klausimas dėl atsakovės restruktūrizavimo plano metmenų vertinimo, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau pasisako ir šiuo klausimu.Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad įmonės vadovas, siekdamas restruktūrizavimo proceso, turėjo pateikti tokius plano metmenis, kurių turinys atitiktų ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalyje keliamus reikalavimus, o juose nurodytos priemonės būtų konkrečios, realiai įvykdomos ir pagrįstų šio proceso tikslų įgyvendinimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šį dokumentą, konstatavo, kad pagal jame nurodytus duomenis iš viso neįmanoma nustatyti realių įmonės pokyčių ir įvertinti, kokiu būdu bus siekiama restruktūrizavimo tikslų, ir atitinkamai spręsti dėl realių galimybių normalizuoti įmonės ūkinę-komercinę veiklą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylos medžiaga patvirtina tokią pirmosios instancijos teismo išvadą.Pagal šiuos metmenimis įmonė vykdo derybas su potencialiais investuotojais dėl skrydžio stimuliatorių (treniruoklių) ir orlaivių įsigijimo, planuojamos investicijos – 5,1 mln. eurų. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė savo procesiniuose dokumentuose paaiškino, kad 2016 m. kovo 10 d. Austrijoje įvyko įmonės derybos su Industrijos parku „Dega AG Fribourg“, kurių metu susitarta dėl UAB „Aerotraining“ akcijų dalies pardavimo su sąlyga, kad Industrijos parkas „Dega AG Fribourg“ investuos į UAB „Aerotraining“ 5,2 mln. eurų. Atsakovės teigimu, dėl minėtų investicijų tvarkomi formalumai, atliekamas auditas, kurie turėjo pasibaigti iki 2016 m. balandžio 20 d. Tačiau įrodymų, kad minėti formalumai iki atsakovės nurodytos datos buvo atlikti, kad buvo pasiekti nurodyto susitarimo rezultatai – byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Esant tokiai situacijai, atsakovės pateikti duomenys apie užsienio valstybės įmonės galimas planuojamas investicijas, patys savaime nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad deklaruotos priemonės yra realios bei jas įgyvendinus bus pasiektas restruktūrizavimo tikslas. Tokios išvados taip pat nepaneigia apeliantės su atskiruoju skundu pateiktas R. F. UAB „Korporacija „Irkut“ 2016 m. spalio 21 d. pranešimas, kurio duomenimis nurodyta užsienio valstybės įmonė 2016 m. spalio 21 d. įvykusiame akcininkų susirinkime patvirtino investicijų planą, pagal kurį 2016 metais planuojama įsigyti mokomojo centro pastatą su skrydžių simuliatoriumi Boeing B737, esantį Paluknyje, ir 70 proc. UAB „Aerotraining“ akcijų už bendrą 3 mln. eurų sumą. Kaip matyti iš nurodyto pranešimo, jame minimos investicijos turėjo būti įgyvendintos dar 2016 metais, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų byloje iki šiol nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Apeliantė šiuo klausimu tvirtina, kad sėkmingam minimų klausimų sprendimui kliudo neapibrėžtas įmonės statusas – užtrukęs teisminis procesas dėl bankroto / restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo. Teismas, atmesdamas tokius apeliantės argumentus, pažymi, kad pagal bylos medžiagą, o taip pat teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, atsakovė naudojasi profesionalių atstovų – advokatų pagalba, todėl jai yra / turi būti žinomos tiek ĮRĮ, tiek ĮBĮ nuostatos, reglamentuojančios įmonės nemokumą, būtinąsias restruktūrizavimo / bankroto bylų iškėlimo sąlygas. Taigi, yra akivaizdu, kad lyginant nustatytų įmonės padelstų skolų dydį ir skunde nurodomų investicijų apimtis, kurios viršija milijonus Eur – tuo atveju, jeigu šios investicijos, kaip tvirtinama, būtų realios, abejonės dėl įmonės nemokumo galėjo būti jau pašalintos iki atskirojo skundo išnagrinėjimo (deklaruojamų investicijų pradžia – 2016 m.). Tuo tarpu, kaip ne kartą jau minėta, apeliaciniam teismui kaip fakto instancijai, iki šiol nepateikta jokių duomenų net gi apie šio proceso pradžią (CPK 178 straipsnis). Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, UAB „Aerotraining“ veikla yra sustabdyta, todėl teismas teisingai pažymėjo, kad tokiu būdu yra apribotas bet kokių investicijų ir kitų restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytų priemonių įgyvendinimas. Apeliantė atskirajame skunde iš esmės neginčijo tokios išvados, tačiau tvirtino, kad iki R. B. atleidimo iš pareigų (2016 m. lapkričio 4 d.), įmonė turėjo teisę vykdyti tam tikrus mokymus, o 2016 m. lapkričio 10 d. turėjo būti paskirtas naujas mokymų vadovas bei atnaujintas atskirų mokymo programų vykdymas, tačiau jokių įrodymų, kad nagrinėjant šią bylą UAB „Aerotraining“ veikla yra atnaujinta, apeliaciniam teismui taip pat nepateikta (CPK 178 straipsnis). Viešai prieinami duomenys (http://caa.lt/index.php?2464608576) patvirtina, kad yra priešiongai – įmonės veikla iki šiol yra sustabdyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Tokia situacija, šio teismo įsitikinimu, atsakovės poziciją leidžia vertinti kaip nesąžiningą naudojimąsi procesinėmis teisėmis, už kurį gali būti taikomos atitinkamos procesinio poveikio priemonės (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 12, 13 straipsniai, 42 straipsnio 5 dalis, 95 straipsnio 1 dalis ).Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės padarė teisingą ir pagrįstą išvadą dėl įmonės nemokumo bei restruktūrizavimo plano metmenų neatitikimo ĮRĮ reikalavimams, tinkamai taikė teisės normas bei pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsakovei UAB „Aerotraining“ restruktūrizavimo byla negali būti keliama bei jai turi būti iškelta bankroto byla (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktai). Todėl pirmosios instancijos teismo priimta nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.