- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-01-22
- Bylos Nr.
- 1-147-903/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32887-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus
- Kaltinamasis
- S. V.
- Nukentėjusysis
- R. Š.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S.V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, išsiskyręs, turi III grupės neįgalumą, teistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-18 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant dirbti arba registruotis darbo biržoje, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
jis 2017-06-30, apie 19.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, svečiuodamasis pas R. Š. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia du kartus smogė peiliu pastarajai į krūtinę, tuo padarydamas R. Š. durtines žaizdas krūtinės kairėje pusėje su poodine emfizema, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis S. V. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad 2017-06-30 jis nuėjo pas R. Š.. Jie išgėrė vieną butelį brendžio, paskui lygtais atsidarė antrą. Po kiek laiko paskambino jo sugyventinė, pokalbio metu jie susiginčijo. Kaip taip jau išėjo, kad jis du kartus su peiliu R. Š. įdūrė. Paskui atsipeikėjo ir išbėgo iš kambario lauk, buvo apie 20.30 val. Paskui jis paskambino 112 ir pranešė, kad yra sužalotas žmogus (duomenys neskelbtini). Peilį rado virtuvėje, savo peilio jis neturėjo. Peilį padėjo atgal virtuvėje. Parėjęs namo dar išgėrė ir užmigo. Labai apgailestauja, kad taip įvyko. Jis dūrė tik du kartus, trečią kartą jis buvo tik užsimojęs. Mano, kad taip pasielgė todėl, kad susipyko su savo sugyventine. Nesutinka su nukentėjusiosios 3000 eurų neturtine žala. Jo nuomone 1000 eurų būtų tinkama suma. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 447,73 eurų civilinį ieškinį pripažįsta visiškai.
Iš nukentėjusiosios R. Š. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) name. Maždaug prieš pusę metų gatvėje ją užkalbino nepažįstamas vyras, kuris prisistatė vardu Steponas. Nuo to laiko ji su S. V. susitikę pasikalbėdavo, susitikdavo atsitiktinai, nes jis sakė, kad gyvena šalia esančiame daugiabutyje. 2017-06-28, apie 18.00 val., ji sutiko S. V. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), pradėjo kalbėtis. Ji paklausė, ar jis moka prijungti vandens filtrus, nes jos bute reikėjo juos prijungti. Jis atsakė, kad moka, todėl susitarė, kad kitą dieną jis ateis pas ją prijungti filtrų. Ji jam davė savo adresą ir 2017-06-29, apie 12.00 val., jis atėjo pas ją, pažiūrėjo tuos filtrus ir pasakė, kad nemoka tokių prijungti, po to jis išėjo. Su juo susitikti nesitarė. 2017-06-30, apie 11.00 val., S. V. atėjo pas ją netikėtai. Ji paklausė, ko jam reikia, S. V. sakė, kad nori pakalbėti. Ji pasiūlė išgerti, jis sutiko. Jie bendravo visą dieną, išgėrė vieną butelį brendžio, paskui pradėjo gerti kitą. Jiems bendraujant, S. V. ne kartą skambino kažkokia moteris, kaip suprato, sugyventinė, jie pykosi, aiškinosi savo santykius. Vienu metu S. V. jai pasakė, kad neturi kur gyventi ir pasiūlė jai gyventi kartu. Ji pasakė, kad nieko nepriims, tada jis dar labiau susinervino. Po kiek laiko, apie 20.00 val. jiems besėdint, jis pradėjo prie jos priekabiauti, grubiai nutraukė nuo jos suknelę, suprato, kad nori lytinių santykių. Ji pradėjo priešintis, jį atstūmė. Tada jis atsistojo ir išėjo iš kambario, buvo labai piktas, jai žodžiais negrasino, tačiau matėsi, kad yra labai piktas. Ji apsivilko liemenę, o po kelių minučių S. V. sugrįžo į kambarį. Ji tuo metu sėdėjo ant lovos ir žiūrėjo televizorių. Tada S. V. priėjo prie jos ir nieko nesakęs dūrė jai peiliu į krūtinę du kartus, paskui jis užsimojo trečią kartą ir paklausė "Kur pinigai?" Ji jam atsakė, kad neturi pinigų ir paklausė, ką blogo ji jam padarė. Tada jis lyg atsipeikėjo, pasiėmė ramentą, kurį buvo pasidėjęs prie lovos ir išėjo. Kai jis jai dūrė, matė jo rankoje peilį, jis jai pasirodė ilgas, kaip virtuvinis peilis, bet kaip jis tiksliai atrodė nežino, nes buvo labai išsigandusi. Ji mano, kad S. V. ją sužalojo todėl, kad buvo girtas ir susierzinęs dėl prastų santykių su savo sugyventine, greičiausiai todėl nebesivaldė, nemano, kad jis norėjo ją apiplėšti, o kodėl paklausė apie pinigus nežino. Išeidamas iš jos buto, S. V. nieko nepaėmė. Iš kur jis gavo peilį, kuriuo ją sužalojo, nežino, grįžusi iš ligoninės apžiūrėjo savo daiktus, nė vienas peilis iš jos buto nėra dingęs ir nė ant vieno nėra jokių kraujo žymių. Kai S. V. jai įdūrė, ji bandė paskambinti į 112, bet nesugebėjo surinkti numerio, todėl paskambino kaimynei T. K. ir pasakė, kad ją padūrė. Kaimynė iš karto atbėgo ir iškvietė greitąją pagalbą. Atvykus medikams, ją nuvežė į Klaipėdos Universitetinę ligoninę, kur buvo paguldyta į reanimacijos skyrių, gydytojai sakė, kad jai buvo pradurtas plautis (32-34 b. l.).
Iš liudytojos T. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2017-06-30, apie 19.20 val., jai paskambino kaimynė R. Š. ir paprašė ateiti į jos butą, pranešdama, jog ji miršta. Atėjus pas R. Š. į namus, rado ją sėdinčią ant lovos. R. Š. jai parodė krūtinės kairėje pusėje esančias dvi žaizdas. Ji iškvietė pagalbą. R. Š. papasakojo, kad ji namie buvo su vyriškiu, su kuriuo bendravo apie buto remontą ir kartu gėrė alkoholį, po to minėtas vyriškis pradėjo priekabiauti prie R. Š., suplėšė suknelę ir, dūręs peiliu, išėjo (74-75 b. l.).
Iš 2017-06-30 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimtas pagalvės užvalkalas su dėmėmis, panašiomis į kraują, nuo butelio „Forum“ nukopijuoti rankų pėdsakai, nuo sienos kambaryje bei virtuvėje apimti DNR ėminiai (15-18 b. l.).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. Š. nustatytos durtinės žaizdos krūtinės kairėje su poodine emfizema, nustatyti sužalojimai padaryti traumuojant krūtinės kairę pusę mažiausiai 2 trauminiais poveikiais duriančių savybių turinčiu daiktu (daiktais). Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (51-52 b. l.).
Iš 2017-10-27 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad R. Š. atpažino S. V. (54-57 b. l.).
Iš Policijos įvykio išklotinės ROIK (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2017-06-30, 19.28 val. gautas T. K. pranešimas, kad tarp pranešėjos kaimynės ir jos pažįstamo vyro įvyko konfliktas, kurio metu jis ją puolė peiliu (76-77 b. l.).
Iš Policijos įvykio išklotinės ROIK (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2017-06-30, 21.36 val. gautas iš Klaipėdos Respublikinės ligoninės pranešimas, kad GMP į ligoninę atvežė R. Š., kuri medikams paaiškino, jog ją peiliu sužalojo pažįstamas asmuo (78-79 b. l.).
Iš Policijos įvykio išklotinės ROIK (duomenys neskelbtini) matyti, kad iš numerio (duomenys neskelbtini), 2017-06-30, 20.40 val. gautas pranešimas, jog maždaug prieš 20 min. kažkoks vyriškis jį sužalojo peiliu krūtinę. Kraujuoja negausiai. Pranešėjas 59 m. amžiaus, prisistatyti atsisakė, taip pat daugiau informacijos suteikti nenorėjo (82-84 b. l.).
Iš 2017-10-26 vyresniosios tyrėjos G. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) priklauso S. V. (122 b. l.).
S. V. buvo kaltinamas tuo, kad žodinio konflikto metu tyčia tris kartus smogė peiliu nukentėjusiajai į krūtinę. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis neigė, kad nukentėjusiajai smogė tris kartus, nurodė, kad jis peiliu jai dūrė du kartus. Šią aplinkybę patvirtina byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada, nukentėjusiosios parodymai, todėl tikslintinas kaltinime dėl R. Š. sužalojimo suduotų smūgių skaičius, nustatant, kad S. V. nukentėjusiajai peiliu smogė du kartus.
Tuo būdu byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais patikimai nustatyta, jog kaltinamasis S. V. 2017-06-30, apie 19.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu tyčia du kartus smogė peiliu R. Š. į krūtinę, padarydamas jai durtines žaizdas krūtinės kairėje pusėje su poodine emfizema bei nežymiai sutrikdė sveikatą. Taigi kaltinamojo S. V. kaltė dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis S. V. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą, anksčiau teistas, tik už kitokio pobūdžio nusikalstamą veiką, kita vertus, jis prisipažino nusikaltęs, dėl to gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus ne pačią griežčiausią BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšių – laisvės apribojimą, nustatant didesnį nei sankcijos vidurkis jo dydį, kuris vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintinas trečdaliu, įpareigojant jį per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. Š. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 3000 eurų turtinės neturtinės žalos, susijusios su jos sužalojimu priteisimo iš kaltinamojo. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. Š. patikslino civilinio ieškinio reikalavimus, prašydama priteisti jai 20 eurų turtinę žalą, susijusią su vaistų pirkimu, ir 2980 eurų neturtinę žalą. Parodė, kad gulėdama ligoninėje jokių išlaidų nepatyrė, po to, kai išleido iš ligoninės, ji pirko vaistus nuo skausmo. Dėl neturtinės žalos parodė, kad antras S. V. dūris buvo labai skaudus, ją ištiko šokas dėl tokio elgesio, ji net nesugebėjo paskambinti pagalbos telefonu, to paprašė kaimynės, dėl patirtų sužalojimų jai liko randai krūtinėje, taip pat randas nuo dreno, ji po įvykio bijojo vaikščioti po darbo, kad vėl nesutiktų S. V..
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama.
Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų (dūrių peiliu į krūtinę) nukentėjusiajai R. Š. buvo sukeltas pakankamai didelis fizinis skausmas, ji patyrė dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus, nuo sužalojimų jai liko randai krūtinėje bei baimės jausmas sutikti neprognozuojamo elgesio S. V.. Kita vertus, pasak nukentėjusiosios, ilgalaikių pasekmių ji nepatyrė, dirba kaip ir anksčiau. Tuo būdu teismas, atsižvelgdamas į konstatuotas faktines šios bylos aplinkybes, į panašaus pobūdžio bylose priteisiamus neturtinės žalos dydžius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-140/2012, 2K-605/2011, 2K-497/2011, 2K-447/2010, 2K-474/2008), nuteistojo bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, mano, kad nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. Š. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, t. y. jai priteistina 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinės ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 447,73 eurų turtinės žalos, susijusios su nukentėjusiosios R. Š., kurią sužalojo kaltinamasis S. V., gydymu, atlyginimo. Šis civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi pagrįstas gydymo paslaugų apskaitos išrašais, kurių turiniu nėra pagrindo abejoti, be to, kaltinamasis sutiko su ieškinio suma.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
S. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam vienerių metų trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. V. paskirti dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio.
Kaltinamajam S. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. Š. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. Š. iš nuteistojo S. V. 20 (dvidešimt) eurų turtinės ir 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai. Priteisti civilinei ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai iš nuteistojo S. V. 447,73 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt septynis eurus ir 73 euro centus) turtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.