Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo T. P. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 9 d. nutarties, kuria kaltinamajam T. P. kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. sausio 24 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje T. P. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 181 straipsnio 3 dalį ir 254 straipsnio 2 dalį tuo, kad, veikdamas organizuotoje grupėje, neturėdamas teisėto pagrindo, grasindamas prieš nukentėjusiuosius panaudoti psichinę prievartą, fizinį smurtą ir jį panaudodamas, atvirai savo ir organizuotos grupės narių naudai vertė nukentėjusiuosius perduoti didelės vertės turtą bei pagrobė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, o būtent:

1.1. T. P., turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, iš anksto susitarė su organizuotos grupės nariais M. G., E. Ž., R. A., L. O. bei V. K. pareikalauti iš R. V. ir M. S. perduoti didelės vertės – 200 000 eurų turtą. Tuo tikslu, veikdamas pagal organizuotos grupės narių sukurtą planą, panaudodamas psichinę prievartą – siekdamas įbauginti R. V. ir M. S., 2017 m. spalio mėnesį, tačiau iki 2017 m. spalio 17 d., T. P. kelis kartus susitiko su nukentėjusiais ir pranešė šiems, jog asmenų, susijusių su nusikalstamu pasauliu, atstovai nepatenkinti R. V. ir M. S. gera turtine padėtimi, kad dėl to šiems gali kilti problemų ir kad T. P. gali padėti problemas išspręsti. Kaip ir buvo suplanuota organizuotos grupės narių, R. V. ir M. S. psichologinės prievartos pasėkoje, žinodami apie gerus T. P. ryšius su E. Ž., paprašė surengti su pastaruoju susitikimą. Veikdamas pagal planą, T. P. 2017 m. spalio 17 d. organizavo R. V. ir M. S. susitikimą su E. Ž. kaimo turizmo sodyboje „L“ (duomenys pakeisti) adresu (duomenys neskelbtini), pranešė bendrininkams tikslų nukentėjusiųjų atvykimo laiką, pats nuvažiavo kartu su nukentėjusiaisiais, maskuodamas savo tikrąjį vaidmenį daromame nusikaltime. 2017 m. spalio 17 d. apie 20 val. į pirties patalpas atvykus R. V., M. S. ir T. P., pastarasis bei M. G., E. Ž., R. A., L. O. ir V. K., veikdami pagal išankstinį susitarimą, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai pareikalavo iš nukentėjusiųjų perduoti didelės vertės – 200 000 eurų turtą: M. G., E. Ž., L. O. ir R. A. panaudojo psichinę prievartą – pasikeisdami priekaištavo nukentėjusiesiems, kad R. V. ir M. S. per daug gerai gyvena ir nesidalina pinigais, finansiškai neremia (duomenys neskelbtini) ir bausmę atliekančių nusikalstamo pasaulio atstovų, grasino panaudoti fizinį smurtą – nuplakti nukentėjusiuosius.

1.2. Tęsdami nusikalstamus turto prievartavimo veiksmus ir iš T. P. žinodami, kad M. S. į susitikimą pirtyje atvyko prie savęs turėdamas savigynai išduotą šaunamąjį ginklą, bendru susitarimu M. G., T. P., E. Ž., R. A., L. O. bei V. K., panaudodami psichinį smurtą, pagrobė iš M. S. teisėtai laikomą šaunamąjį ginklą – pistoletą „Kevin“ Nr. (duomenys neskelbtini) su 6 vnt. 9 mm kalibro šovinių „Luger“, kuriuos iš nukentėjusiojo, prieš tai šį apieškojęs, atėmė V. K..

1.3. M. G., E. Ž., L. O. ir R. A. panaudojus psichinę prievartą bei pagrasinus panaudoti fizinį smurtą, V. K. pagrobus M. S. šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, L. O. užrašė ant popieriaus lapelio prievartaujamą 200 000 eurų sumą. Tuomet M. G. nurodė, kad tokią pinigų sumą R. V. ir M. S. yra skolingi jiems – T. P., M. G., E. Ž., R. A., L. O. bei V. K. už neteisingą gyvenimą. M. S. ir R. V. atsisakius mokėti reikalaujamą pinigų sumą, E. Ž. panaudojo fizinį smurtą – sudavė vieną smūgį kumščiu M. S. į veidą ir kartu su M. G. panaudojo psichinę prievartą – išsitraukė ir atvirai demonstravo nukentėjusiesiems peilius, taip siekdami juos įbauginti, reikalavo iš pastarųjų nurodyti, kada R. V. ir M. S. gali pradėti mokėti reikalaujamą pinigų sumą.

1.4. Tęsdami nusikalstamus veiksmus pagal suderintą planą, M. G. nurodė nukentėjusiuosius „pamokyti“, po ko V. K. antrankiais prirakino M. S. prie pirmame pirties aukšte esančių laiptų pakopų ir supinta šokdyne sudavė M. S. ne mažiau kaip 14 smūgių į įvairias kūno vietas, tuo sukeldamas nukentėjusiajam didelį fizinį skausmą ir padarydamas poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus nugaros juosmeninėje dalyje, sėdmenyse, dešinėje šlaunyje, dešiniame žaste, kairėje šlaunyje, blauzdose, tai yra padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Iš karto po fizinio smurto panaudojimo prieš M. S., V. K. tais pačiais antrankiais prirakino prie pirmame pirties aukšte esančių laiptų R. V. ir supinta šokdyne sudavė šiam ne mažiau kaip 6 smūgius į įvairias kūno vietas, tuo sukeldamas nukentėjusiajam didelį fizinį skausmą ir padarydamas sužalojimus abiejų šlaunų užpakaliniuose paviršiuose, dešiniame šone, sėdmenyse, dešinio klubo sąnario srityje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą. Po to M. G. nurodė, kad nukentėjusieji reikalaujamą pinigų sumą turi sumokėti per T. P. bei pagrasino, kad atsisakius vykdyti organizuotos grupės narių reikalavimus bus sugadintas ar sunaikintas R. V. ir M. S. turtas.

1.5. Tęsdamas organizuotos grupės nusikalstamą veiką ir siekdamas priversti nukentėjusiuosius sumokėti reikalaujamą pinigų sumą, R. A. 2018 m. sausio 9 d. apie 16 val. atsekė paskui R. V. į automobilių plovyklą „A“ (duomenys pakeisti) (duomenys neskelbtini), ir už tai, kad nukentėjusieji R. V. ir M. S. nevykdo T. P., M. G., E. Ž., R. A., L. O. bei V. K. reikalavimo perduoti didelės vertės turtą, panaudojo fizinį smurtą – kumščiu sudavė R. V. vieną smūgį į veido sritį, padarydamas odos nubrozdinimą kaktoje ir poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

1.6. Tokiu būdu T. P. kaltinamas tuo, kad, neturėdamas teisėto pagrindo, savo ir organizuotos grupės narių M. G., E. Ž., R. A., L. O., V. K. naudai, panaudodamas psichinę prievartą, grasinimus panaudoti fizinį smurtą ir jį panaudodamas, atvirai reikalavo R. V. ir M. S. perduoti didelės vertės – 200 000 eurų turtą, pagrobė M. S. teisėtai laikomą šaunamąjį ginklą – pistoletą „Kevin“ Nr. (duomenys neskelbtini) su 6 vnt. 9 mm kalibro šovinių „Luger“.

2. T. P. taip pat kaltinamas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį tuo, kad neturėdamas leidimo, laikė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, o būtent: T. P. UAB „S“ (duomenys pakeisti), 2008 m. vasario 28 d. įgijęs – nupirkęs pramoninės gamybos graižtvinį 6 mm kalibro revolverį ALFA 620 Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 6 mm kalibro žiedinio skėlimo „Flobert“ šoviniais, priskiriamą C kategorijos šaunamiesiems ginklams, nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 10 d., pažeisdamas 2010 m. lapkričio 18 d. „Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo“ Nr. XI-1146, 8 straipsnio 1 dalį ir 32 straipsnio 1 dalį, neturėdamas policijos įstaigos išduoto leidimo nešioti ir laikyti šaunamąjį ginklą, laikė minėtą šaunamąjį ginklą – 6 mm kalibro revolverį ALFA 620 Nr. (duomenys neskelbtini) ir šaudmenis – septynis pramoninės gamybos 6 mm kalibro žiedinio skėlimo šovinius „Flobert“, skirtus šaudyti iš C kategorijos šaunamųjų ginklų, savo gyvenamojo namo patalpose adresu (duomenys neskelbtini), kol kratos metu šį šaunamąjį ginklą ir šaudmenis rado ir paėmė policijos pareigūnai.

3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka T. P. laikinai sulaikytas 2018 m. sausio 10 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios taikymas vėlesniais teismų sprendimais buvo tęsiamas iki 2018 m. balandžio 24 d. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi suėmimas pakeistas į kitas kardomąsias priemones: 5 000 Eur užstatą, dokumentų paėmimą bei intensyvią priežiūrą. Kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas vėlesnėmis Kauno apygardos teismo nutartimis kaltinamajam T. P. buvo tęsiamas. Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 8 d. nutartimi tenkinus kaltinamojo prašymą pakeista jam taikomos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – sąlyga, nurodant, kad jis privalo nuo 22 val. iki 6 val. būti nustatytoje namų zonoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutartimi, tenkinus kaltinamojo prašymą, jam pakeista taikomos intensyvios priežiūros sąlyga –kaltinamasis įpareigotas neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val.

II. Skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados

8. Kaltinamojo T. P. skundas atmetamas.

9. BPK 131¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad intensyvią priežiūrą ikiteisminio tyrimo metu prokuroro prašymu skiria ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartimi, o, bylą perdavus į teismą, dėl intensyvios priežiūros paskyrimo ar jos termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Intensyvi priežiūra, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriama, siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis).

10. Pagal BPK 121 straipsnio 2 dalį kardomosios priemonės gali būti skiriamos ar jų taikymo terminas pratęsiamas tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Skundą nagrinėjančiam teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, užfiksuotų nukentėjusiųjų M. S. bei R. V., liudytojų I. R., J. Ž., D. M. apklausų protokoluose, kratų, apžiūrų protokoluose, pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, specialistų išvadose bei kitoje bylos medžiagoje, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis T. P. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

10.1. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nurodytų duomenų pagrindu spręsdamas klausimą dėl intensyvios priežiūros T. P. termino pratęsimo, BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė. Teismas, svarstydamas intensyvios priežiūros skyrimo ar jos termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, pratęsiant intensyvios priežiūros terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia, priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį. Kaltinamojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami ir įvertinami. Taigi skundą nagrinėjantis teismas baudžiamosios bylos medžiagą analizuoja tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.

11. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – taip pat ir intensyvios priežiūros – taikymo, atsižvelgia į nusikalstamos veikos sunkumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į kaltinamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės (BPK 121 straipsnio 4 dalis). Baudžiamosios bylos duomenimis, T. P. dirba UAB „G“ vadybininku, turi legalų pragyvenimo šaltinį, gyvenamąją vietą, yra išsituokęs, turi keturis vaikus, taip pat ligotas mamą ir močiutę, prie kurių priežiūros prisideda. Taigi, jo socialiniai ryšiai Lietuvoje pakankamai stiprūs. Kita vertus, apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl intensyvios priežiūros termino pratęsimo, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad T. P. kaltinamas galimai padaręs vieną apysunkį nusikaltimą, nustatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, ir du sunkius nusikaltimus, nustatytus BK 254 straipsnio 2 dalyje ir BK 181 straipsnio 3 dalyje. Už pastarųjų sunkių nusikaltimų padarymą baudžiamajame įstatyme yra įtvirtintos tik pakankamai griežtos laisvės atėmimo bausmės. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje, T. P. nusikalstamas veikas galimai padarė, veikdamas organizuota grupe. Kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos galimai buvo iš anksto gerai suplanuotos, galimai padarytos panaudojant fizinį smurtą, gali būti susijusios su disponavimu šaunamaisiais ginklais bei šaudmenimis. Be to, T. P. praeityje keturis kartus teistas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, kur galimai turi ryšių. Pastarosios aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir rodo pakankamai aukštą T. P. galimai padarytų nusikalstamų veikų bei galimą jo asmens pavojingumą.

11.1. Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs kaltinamąjį T. P. charakterizuojančius duomenis, atsižvelgdamas į kaltinamojo galimai padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, už sunkius nusikaltimus gresiančios bausmės griežtumą, daro išvadą, kad skundžiama nutartimi pratęsta kardomoji priemonė (intensyvi priežiūra) yra adekvati. Kaltinamojo teisės suvaržytos, nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo, kitų BPK reikalavimų, taip pat ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos bei BPK normų. Ši kardomoji priemonė kaltinamajam pratęsta, esant BPK 131¹ straipsnyje numatytoms sąlygoms ir pagrindams bei yra būtina tam, kad būtų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

11.2. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, T. P. taikomos intensyvios priežiūros sąlygų negalima vertinti kaip neproporcingai ribojančių kaltinamojo teises. Pagal skundžiamoje nutartyje teismo nustatytas intensyvios priežiūros sąlygas kaltinamasis turi galimybę nebūti savo gyvenamojoje vietoje nuo 6 val. ryto iki 23 val. vakaro. Taigi, teismo nustatytos šios kardomosios priemonės sąlygos suteikia kaltinamajam galimybes tiek palaikyti socialinius ryšius, tiek puoselėti šeiminius santykius. T. P. su nedideliais, tačiau būtinais apribojimais gali iš esmės pilnavertiškai naudotis teise į darbą, rūpintis šeima ir artimaisiais bei leisti laisvalaikį.

11.3. Nors skunde nurodoma, kad dėl elektroninio stebėjimo įtaiso jis jaučia nepatogumą, pablogėjo sveikata, tačiau byloje nėra tai patvirtinančių objektyvių duomenų. Pažymėtina, kad kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra yra procesinė prievartos priemonė, kuria suvaržomos asmens teisės ir laisvės, siekiant įstatyme numatytų tikslų. Todėl natūralu, kad dėl šios priemonės taikymo kyla tam tikrų nepatogumų asmeniui, kurio atžvilgiu taikomos šios priemonės.

11.4. Nors kaltinamojo skunde akcentuojama, kad per visą pakankamai ilgą kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymo laikotarpį (nuo 2018 m. balandžio 24 d.) T. P. nė karto nepažeidė nustatytų kardomosios priemonės sąlygų, visada atvykdavo į teismo posėdžius ar ikiteisminio tyrimo įstaigas ir netrukdė proceso eigos, tačiau šios aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo pakeisti šią kardomąją priemonę į švelnesnę. Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių aplinkybių, rodančių, kad kaltinamajam nėra tikslinga tęsti kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminą.

12. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, atsižvelgus į kaltinamojo T. P. asmenybę charakterizuojančius duomenis – ankstesnius teistumus, ryšius užsienyje, galimai padarytų nusikaltimų pavojingumą, pobūdį, sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą, galima daryti išvadą, jog BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti, pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones (taip pat ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti).

13. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamajam T. P. kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – terminas pratęstas pagrįstai. Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo T. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.