Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2026-04-07 · Byla Nr. BIK-242/2026

Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-04-07
Bylos Nr.
BIK-242/2026
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-01037-2013-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Alvydas Pikelis (pirm.), Alenas Piesliakas, Artūras Ridikas
Nuteistasis
A. S.
Advokatai
Rostislavas Polubiankas
Kasacinio skundo Nr. DOK-1056/2026
Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01037-2013-0
(S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTIS2026 m. balandžio 7 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Artūro Ridiko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. S. (A. S.) gynėjo advokato Rostislavo Polubianko kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 15 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 16 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu nuteistojo A. S. gynėjas advokatas R. Polubianko prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą A. S. nutraukti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyto reikalavimo įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, įrodymus vertino atsietai vieną nuo kito, vieniems įrodymams suteikė prioritetą prieš kitus, o kai kuriems įrodymams visai neteikė reikšmės. Tai esminis BPK pažeidimas, kuris sukliudė šiam teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą.

Pasak kasatoriaus, remiantis BPK 301 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, teismas, neturėdamas visos dingusios ikiteisminio tyrimo medžiagos, neturėjo teisinio pagrindo priimti A. S. apkaltinamąjį nuosprendį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendimą atmesti nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą grindė nukentėjusiojo teismo posėdžio metu duotais parodymais. Nutartyje motyvuotai nepasisakyta dėl byloje esančių svarbių faktinių aplinkybių. Nei kaltinamajame akte, nei bylos medžiagoje nėra duomenų apie A. S. ir kito nuteistojo V. O. (V. O.) išankstinį susitarimą. Iš kaltinamojo akto nėra aišku, kaip V. O. padėjo daryti nusikalstamą veiką ir kokius patarimus duodavo A. S., taip pat nėra tiksliai nurodyta, iš kur V. O. buvo žinoma pavogto automobilio buvimo vieta ir kokiu būdu A. S. ketino perduoti pinigus V. O. Nutartyje motyvuotai nepasisakyta ir dėl policijos pareigūnų veiksmų, kai šie išprovokavo nukentėjusįjį dalyvauti jų rengiamoje neteisėtojoje operacijoje. Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga yra dingusi, procesiniai dokumentai dėl įrodymų, patvirtinančių A. S. kaltę, iki galo neatkurti ir apskritai nėra duomenų, kad tokių įrodymų būta, nesant byloje daiktų, procesinių dokumentų kopijų paėmimo iš asmenų ar institucijų protokolų, kasatoriui kyla abejonių dėl esamų įrodymų patikimumo ir jų įrodomosios reikšmės. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas nepasisakė. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgęs į tai, kad prokuroras, organizavęs byloje ikiteisminį tyrimą ir jam vadovavęs, dėl savo nusikalstamos veikos byloje buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio nuostatas.