Utenos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Agnei Golubovei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. Z. skundą dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. gegužės 26 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 89-ANR_N-2184-2025 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Z. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiosios tyrėjos Agnės Golubovės 2025 m. gegužės 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 89-ANR_N-2184-2025 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) (toliau – Nutarimas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – 30,00 Eur bauda, už tai, kad jis 2025 m. balandžio 18 d., 03 val. 45 min, Molėtų r. sav., magistralinio kelio Vilnius – Utena, 60,000 km, vairavo transporto priemonę Nissan Almera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei tempė priekabą Neptun, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasitikrinęs sveikatos nustatytu periodiškumu, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – KET), 16 punkto reikalavimus.

Teismo posėdyje R. Z. skundą palaikė, prašė Nutarimą panaikinti, nurodė tuos pačius argumentus, kuriuos pateikė skunde. Papildomai paaiškino, kad tą naktį, apie 1 val. jis vyko Vilniaus keliu link Utenos. Tuo metu jis tempė priekabą, kurioje buvo polistirolas. Dalis krovinio iškrito ir kliudė vilkiko veidrodį, tačiau tuo metu jis to nepastebėjo ir nuvažiavo link Utenos. Vilkiko vairuotojas iškvietė policiją. Vairuoti transporto priemonę jis buvo išprovokuotas policijos pareigūnų, nes jį sustabdę Utenoje policijos pareigūnai liepė važiuoti į Molėtus, neva jis ten sukėlė eismo įvykį ir turi grįžti į įvykio vietą. Kelia klausimą, kodėl jį sustabdę Utenos policijos pareigūnai nepatikrino jo sveikatos pažymėjimo galiojimo ir liepė vykti į Molėtus. Teismo posėdyje R. Z. iškėlė versiją, kad galiojimo terminas medicininėje pažymoje buvo įrašytas vėliau, nes, jo manymu, skiriasi ir medicininėje pažymoje įrašytų datų raštas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

ANK 424 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad transporto priemonių vairavimas nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, užtraukia baudą nuo 30 iki 50 Eur.

Iš skundžiamo Nutarimo matyti, kad Institucija, įvertinusi nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, už ANK 424 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą R. Z. paskyrė minimalią baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, kad jis turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą, kuris išduotas 2017 m. kovo 2 d. atliktos medicininės patikros pagrindu, todėl nubaustas nepagrįstai.

Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Įstatymas) 13 straipsnio 18 punktą motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų vairuotojai privalo tikrintis sveikatą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytu periodiškumu. To paties Įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nepasitikrinusių sveikatos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytu periodiškumu vairuotojų turimi vairuotojo pažymėjimai vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka skelbiami negaliojančiais. Pašalinus priežastis, lėmusias vairuotojo pažymėjimo paskelbimą negaliojančiu, vairuotojo pažymėjimas skelbiamas galiojančiu automatinėmis priemonėmis tai pažymint Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre.

Taigi vairuotojo pažymėjimo galiojimas susietas su vairuotojų sveikatos medicininės pažymos galiojimu: nustojus galioti sveikatos pažymai, stabdomas ir vairuotojo pažymėjimo galiojimas, o pasitikrinus sveikatą ir gavus pažymą, vairuotojo pažymėjimo galiojimas atnaujinamas.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 301 (toliau – Įsakymas) (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. spalio 15 d.) patvirtinta Profilaktinių sveikatos tikrinimo rūšys ir apmokėjimo tvarka, kurioje nustatytas ir Transporto priemonių vairuotojų sveikatos tikrinimo mastas ir periodiškumas. Nustatyta, kad I grupės (AM, A1, A2, A, B1, B ir BE kategorijų transporto priemonių vairuotojai) – asmenys iki 65 m. sveikatą turi tikrintis 1 kartą per 10 metų, nuo 65 m. iki 80 m. – 1 kartą per 5 metus, nuo 80 m. – 1 kartą per 2 metus.

Iš teismo iš AB „Regitra“ išreikalautos Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininės pažymos Nr. 148 matyti, kad R. Z. medicininę patikrą atliko 2017 m. sausio 31 d. Medicininėje pažymoje nurodoma, kad vairuojant I grupės (be kita ko, ir BE kategorijos) transporto priemones ši pažyma be apribojimų galioja iki 2022 m. sausio 30 d., t. y. 5 metus nuo sveikatos patikrinimo atlikimo. Teismo posėdyje R. Z. iškėlė versiją, kad galiojimo terminas medicininėje pažymoje buvo įrašytas vėliau, nes, jo manymu, skiriasi ir medicininėje pažymoje įrašytų datų raštas. Teismas tokius argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir vertina išimtinai kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti atsakomybės.

Minėtos medicininės pažymos pagrindu R. Z. 2017 m. kovo 9 d. buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galioja iki 2027 m. kovo 9 d. Tuo metu galiojanti Įsakymo redakcija numatė tokį Transporto priemonių vairuotojų sveikatos tikrinimo mastą ir periodiškumą: asmenys iki 55 m. sveikatą turi tikrintis 1 kartą per 10 metų, nuo 56 m. iki 69 m. – 1 kartą per 5 metus, nuo 70 m. iki 79 m. – 1 kartą per 2 metus, nuo 80 m. – kasmet. Atsižvelgiant į nustatytą vairuotojų sveikatos tikrinimo periodiškumą, teismas daro išvadą, kad R. Z. sveikatos pažymėjimas galiojo 5 metus, kaip nurodyta ir pačiame sveikatos pažymėjime – iki 2022 m. sausio 30 d. Duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nusižengimo padarymo metu buvo pasitikrinęs sveikatą nustatytu periodiškumu, byloje nėra. Pažymėtina, jog AB „Regitra“ priima tik iki 2020 m. lapkričio 11 d. išduotas popierines medicinines pažymas, o nuo 2020 m. lapkričio 12 d. priima tik skaitmenines medicinines pažymas (www.regitra.lt).

R. Z. argumentas, kad jo vairuotojo pažymėjimo galiojimas baigsis tik 2027 m. kovo 9 d., yra nepagrįstas, kadangi, kaip buvo minėta, nustojus galioti sveikatos pažymai, stabdomas ir vairuotojo pažymėjimo galiojimas, o jo galiojimo data negarantuoja, kad vairuotojo pažymėjimas suteikia teisę vairuoti transporto priemones nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu. R. Z. argumentai, neva vairuoti transporto priemonę jis buvo išprovokuotas policijos pareigūnų, nes jį sustabdę Utenoje policijos pareigūnai liepė važiuoti į Molėtus, neva jis ten sukėlė eismo įvykį ir turi grįžti į įvykio vietą, nagrinėjamai bylai neturi jokios reikšmės, nepaneigia ir nepateisina jo padaryto administracinio nusižengimo.

Taigi, teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 1 dalyje.

Pažymėtina, kad KET taisyklių 5 punktas numato, jog eismo dalyviai privalo išmanyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. ANK 2 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia.

Teismas konstatuoja, kad administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo ir skundžiamą Nutarimą priėmė institucijos pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nusižengimas tinkamai kvalifikuotas, nuobauda skirta pagal įstatymus, sankcijos ribose, atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nebuvo nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl naikinti skundžiamą Nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Esant šioms aplinkybėms, R. Z. skundas netenkintinas, o Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 26 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 89-ANR_N-2184-2025 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

R. Z. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo jis prašo atlyginti kelionės išlaidas automobiliu Nissan Almera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), maršrutu Kaunas – Utena – Kaunas pagal pateiktus kvitus (2025 m. rugpjūčio 14 d. Nr. 00377793 ir 2025 m. rugsėjo 10 d. Nr. 18894).

ANK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 103 straipsnį proceso išlaidas sudaro: liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos; kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis.

Proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Šių išlaidų atlyginimo tvarką ir jų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (BPK 104 straipsnio 1 dalis). Proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo (BPK 104 straipsnio 2 dalis).

Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad kelionės į teismą išlaidų atlyginimas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui teisės aktuose nėra numatytas, todėl tenkinti R. Z. prašymą nėra teisinio pagrindo. Net ir padarius išvadą, kad tokios išlaidos galėtų būti atlyginamos, pateiktas prašymas nebūtų tenkinamas, nes nagrinėjamu atveju R. Z. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Netenkinti R. Z. skundo ir palikti galioti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 89-ANR_N-2184-2025 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Netenkinti R. Z. prašymo dėl kelionės išlaidų priteisimo (atlyginimo).

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.