- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-08
- Bylos Nr.
- e2FB-719-294/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Seikalis
- Suinteresuotas asmuo
- I. P., Rato
- Pareiškėjas
- I. P.
per interneto platformą „Zoom“ dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui J. B., I. P., suinteresuoto asmens I. P. atstovui advokatui E. K., suinteresuoto asmens Rato kredito unijos atstovei advokatei L. S.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos I. P. pareiškimą dėl bankroto bylos jai iškėlimo, suinteresuoti asmenys byloje: Rato kredito unija, I. P., AB Ignitis, BTŪB Energija ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja pateikė pareiškimą, prašydama iškelti jai bankroto bylą. Nurodė, kad ji atitinka FABĮ 2 str. 2 d. nurodytąją būklę, t.y. ji negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurių suma viršija 25 LR Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias algas. Skola Rato kredito unijai sudaro 346 390,78 Eur būtent šis įsiskolinimas sukėlė pareiškėjos nemokumą. Pareiškėja gauna įsteigtos (duomenys neskelbtini) pelną, kurio nepakanka jos ir nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti ir didelio namo išlaikymui. Skola AB Ignitis sudaro virš 1 550 Eur už dujas ir elektrą. Pareiškėjai priklauso žemės sklypas su gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjos nuomone, turto vertė apie 350 000- 390 000 Eur, butas, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, garažas, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai priklauso automobilis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas kito turto - grynųjų pinigų, viršijančių 1 minimalią mėnesinę algą, pinigų bankuose, akcijų ir kito turto neturi. Pareiškėja debitorių neturi. Pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomos reikalingos lėšos sudaro pusę MMA bei mano, kad kiekvienam vaikui išlaikyti reikalinga po 615 Eur.
Teismo pranešimu pranešta apie gautą I. P. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, apie tai paskelbiant specialiame interneto tinklapyje.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo I. P. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo nurodė, kad prieštarauja dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai. Nurodė, kad pareiškėjos skola yra tik pusę kredito unijos reikalaujamos sumos, t.y. 155 695,39 Eur sumą. Be to, pareiškime nurodytas per didelis ir neteisingas turimų įsipareigojimų dydis, kuris sudaro 311 390,78 Eur sumą. Be to, pareiškėja neteisingai nurodė ir valdomą turtą. Pagal pateiktą ieškinį dėl santuokos nutraukimo ji nurodžiusi, kad „bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės pagrindais priklauso šis nekilnojamasis turtas: (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniams bendrai taip pat priklauso dalis (duomenys neskelbtini) akcijų, kita dalis priklauso atsakovui I. P. asmeninės nuosavybės teise. Ieškovės I. P. vardu yra registruota (duomenys neskelbtini). Jos gaunamos pajamos siekia iki 1500 Eur per mėnesį.“ Pažymi, kad turimo turto yra daugiau nei dvigubai už skolas: vien žemės sklypo ir gyvenamojo namo vertė yra apie 761 968,54 Eur, buto vertė apie 25 200 Eur, o valdomo automobilio rinkos vertė apie 12 000 Eur. Suinteresuoto asmens teigimu pareiškėja elgiasi nesąžiningai, teismui neatskleisdama nei valdomo turto, nei jo vertės.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė pareiškime išdėstytas aplinkybės ir prašė jos pareiškimą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad pagal I. P. pateiktą kreditorių sąrašą pareiškėjas turi kreditorinių įsipareigojimų, kurių suma sudaro apie 348 000 Eur (tiksliai kreditorių turimų įsiskolinimų byloje pareiškėja nenurodė). Pareiškėjos sutuoktinio teigimu pareiškėjos kreditoriniai įsiskolinimai sudaro apie 156 000 Eur, nes pareiškėja neįtraukė į skolą jo kaip solidaraus skolininko.
Pareiškėja pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: žemės sklypas su gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjos nuomone, turto vertė apie 350 000- 390 000 Eur, butas, adresu (duomenys neskelbtini), garažas, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai priklauso automobilis (duomenys neskelbtini).
Kita vertus, kaip teisingai pažymėjo pareiškėjos sutuoktinis, civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė valdanti šį turtą: (duomenys neskelbtini). Atsakovui I. P. asmeninės nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniams bendrai taip pat priklauso dalis (duomenys neskelbtini) akcijų, kita dalis priklauso atsakovui I. P. asmeninės nuosavybės teise. Ieškovės I. P. vardu yra registruota (duomenys neskelbtini). Šioje byloje dalintinas turtas, kurį prašoma priteisti asmenine nuosavybe pareiškėjos įvertintas 498 422 Eur suma.
Pareiškėja su sutuoktiniu – solidariu skolininku skolinga Rato kredito unijai pagal 2016 m. kovo 7 d. Kredito sutartį 311 000-350 000 Eur sumą (pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų duomenys dėl skolos šiek tiek skiriasi). Kitiems kreditoriams turimi įsiskolinimai laikytini mažareikšmiais.
Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau- Įstatymas) 1 straipsnio 1 dalis numato, kad šio įstatymo paskirtis - sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis numato, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA.
Įstatymu įtvirtinta fizinio asmens nemokumo sąlyga apima dvi puses: 1) fizinis asmuo negali vykdyti savo įsipareigojimų, 2) įsipareigojimų, kurių fizinis asmuo negali įvykdyti, apimtis turi viršyti 25 MMA. Todėl tam, kad galima būtų prieiti išvados, jog asmuo yra nemokus, turi būti nustatyta tiksli skolų ir pareiškėjo turimo turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, apimtis.
Iš pareiškėjos į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog pareiškėjos pradelstų ir išieškomų įsiskolinimų suma viršija įstatymo nustatytą 25 MMA.
Kita vertus, pareiškėjos turimo turto visiškai pakanka atsiskaityti su kreditoriumi (bei vykdomąją bylą vykdančių antstoliu). Kadangi nors ir fizinis asmuo negali iš savo gaunamų pajamų atsiskaityti su kreditoriais, tačiau realizavus jam nuosavybės teise priklausantį turtą net pagal mažesnę vidutinę turto rinkos vertę jos visiškai pakaktų su kreditoriais (tiek kredito unija, tiek ir vykdomąją bylą vykdančiu antstoliu) atsiskaityti.
Be to, pagal formuojamą teismų praktiką fizinių asmenų bankroto bylose yra išaiškinta, kad sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui turi būti vertinama ne tik įsipareigojimų ir turimo turto santykis, bet ir asmens finansinis pajėgumas (pagal jo gaunamas pajamas) per protingą laikotarpį įvykdyti finansinius įsipareigojimus. Teismų praktikoje pripažįstama, jog net jei asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį juos įvykdyti, tai reikštų, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1628-345/2013). Nagrinėjamu atveju kaip jau minėta turimo turto pakanka atsiskaityti su kreditoriais, pagal vykdomąjį įrašą skola išieškoma iš įkeisto buto, todėl darytina išvada, kad nėra pakankamai duomenų nustatyti pareiškėjos nemokumui ir tuo pačiu patenkinti pareiškėjo prašymą.
Atskirai pasisakytina dėl pareiškėjos sąžiningumo.
Minėta, kad FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą. Pagal FABĮ įtvirtintą fizinių asmenų nemokumo modelį bankroto byla asmeniui gali būti keliama iš esmės tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.), o asmens siekis bankrutuoti turi būti nukreiptas ne į skolų mokėjimo išvengimą, o į mokumo atkūrimą. Įstatymas imperatyviai nustato, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningas fizinis asmuo, nes tik sąžiningas bankrutuojančio asmens elgesys gali užtikrinti jo ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą. Sprendžiant dėl fizinių asmenų sąžiningumo, būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Toks nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2015 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-248/2015; 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015; 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015; 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-434-421/2017; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020, kt.).
Pareiškėja elgiasi nesąžiningai ir teismo atžvilgiu, sąmoningai nurodydama mažesnę turto vertę nei kitoje civilinėje byloje (e2-709-930/2020), kurioje siekiama nutraukti santuoką.
Be to, pareiškėja yra jauna, darbinga, neturinti sveikatos problemų, kurios ribotų darbo pasirinkimą, siekdama gauti tik vieninteles pajamas – mažosios bendrijos pelną. Todėl laikytina, kad pareiškėja nesistengė surasti geriau apmokamo darbo, siekdama bent iš dalies padengti įsiskolinimus. Vien jau toks pareiškėjos elgesys neužtikrina teisingos skolininkės ir jos kreditorių interesų pusiausvyros ir neatitinka reikalavimų, keliamų asmeniui, siekiančiam bankroto bylos jam iškėlimo.
Sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Pareiškėjas turi 1 kreditorių – banką pagal aukščiau nurodytą kredito sutartį bei vekselį. Pažymėtina, kad pareiškėjas neprivalėjo sudaryti kredito sandorio, ypač atsižvelgiant į tai, kad jis gautais pinigais nesinaudojo, jokio turto neįsigijo (verslo neplėtojo), todėl negalima daryti išvados, kad pareiškėjas veikė kaip sąžiningas ir apdairus asmuo.
Esant nurodytų byloje nustatytų aplinkybių visumai, teismas konstatuoja, kad pareiškėja nėra nemoki įstatymo prasme, o bylos iškėlimas pareiškėjai prieštarautų LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslui, todėl teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).
Suinteresuotas asmuo Rato kredito unija prašo atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas 3 088,49 Eur sumai. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio nuostatomis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, gali būti priteistos ne didesnės kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos Advokatų Tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) nustatyti rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai už procesinių dokumentų parengimą bei atstovavimą teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų rekomendacijų nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Atsižvelgiant į CPK ir rekomendacijų normas, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, darytina išvada, kad iš tiesų ieškovės prašymu teismo procesas byloje ne kartą buvo atidedamas, tačiau prašomos priteisti 3 088,49 Eur bylinėjimosi išlaidų suma yra ženkliai per didelė, tuo labiau, kad advokatės pasisakymai teismo posėdžio metu truko mažiau nei 10 minučių, jokių didelės apimties ar sudėtingumo dokumentų byloje suinteresuotas asmuo nepateikė, todėl laikytina, kad šioje byloje nustatytinas protingas 1 000 Eur atstovavimo išlaidų dydis, atsižvelgiant tiek į rengtų procesinių dokumentų apimtį, tiek į pobūdį, į vykusių teismo posėdžių trukmę, į šalių reikštų reikalavimų apimtį bei į teismų praktiką sprendžiant dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo ir atsisakius iškelti bankroto bylą jos priteistinos iš pareiškėjos (CPK 88, 93, 98 straipsniai).
Suinteresuotas asmuo I. P. pateikė prašymą teismui atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas 1 331 Eur sumai. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų rekomendacijų nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Atsižvelgiant į CPK ir rekomendacijų normas, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, darytina išvada, kad šioje byloje 1 331 Eur atstovavimo išlaidų dydis, atsižvelgiant tiek į rengtų procesinių dokumentų apimtį, tiek į pobūdį, į vykusių teismo posėdžių trukmę, atsižvelgiant į šalių reikštų reikalavimų apimtį bei į teismų praktiką sprendžiant dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo laikytinas protingos ir jos nėra mažintinos, o pareiškėjos prašymą atmetus, 1 331 Eur sumai priteistinos iš pareiškėjos (CPK 88, 93, 98 straipsniai).
CPK 96 straipsnio 6 d. numatyta, kad tuo atveju, jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Kadangi procesinių dokumentų įteikimo išlaidų suma mažesnė nei 5 Eur, dėl nurodytos priežasties šios išlaidos iš pareiškėjos nepriteistinos (CPK 88, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, FABĮ 1 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu
nutaria:
Atsisakyti iškelti bankroto bylą I. P..
Priteisti iš pareiškėjos I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui Rato kredito unijai, juridinio asmens kodas 112043124, 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) teisinės pagalbos išlaidų.
Priteisti iš pareiškėjos I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 331 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt vieną eurą) teisinės pagalbos išlaidų.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.