Kauno apylinkės teismo sprendimas

atsakovės Viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui V. B., atsakovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovei administratorei J. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovei Viešajai įstaigai „(duomenys neskelbtini)“, dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, sumų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, bei neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo: 1. Pripažinti ieškovės darbo sutarties nutraukimą pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 127 straipsnio 1 dalį, neteisėtu ir panaikinti „(duomenys neskelbtini)“ administratorės 2016 m. rugsėjo 1 d. įsakymą Nr. AP-2016/09/01-01 „Dėl L. B. atleidimo iš darbo“; 2. Ieškovės su atsakove sudarytą 2015 m. birželio 8 d. darbo sutartį Nr. 08 laikyti nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos pagal DK 127 straipsnio 2 dalį; 3. Priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojant nuo 2016 m. rugsėjo 2 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos (kai vidutinis darbo dienos užmokestis 29,50 Eur); 4. Priteisti dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio 1150,00 Eur dydžio išeitinę išmoką (priskaityta suma); 5. Priteisti 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys atmestinas.

Dėl psichologinio smurto

Teismas pažymi, jog 2016 m. rugpjūčio 29 d. neeiliniame visuotiniame dalininkų susirinkime buvo aptariama ir ieškovės, kaip darželio dalininkės, veikla, kuri, teismo vertinimu, nėra susijusi su jos darbo santykiais. Susirinkime buvo aptarti „žirnių“, „kėdučių“ konfliktai, ieškovės bendradarbiavimo su kolegomis problemos, „(duomenys neskelbtini)“ pedagogikos pritaikymo ieškovės darbe problematika. Aplinkybę, kad protokoluose susirinkimų eiga ir dalyvių pasisakymai užfiksuoti tiksliai, patvirtino teismo posėdyje apklaustos liudytojos G. D. ir A. S.. Minėtos liudytojos patvirtino, kad kolegos ieškovės bijojo, dėl jos jautė įtampą darbe. Jos taip pat paaiškino, kad darbe kilusių problemų aptarimo būdas – „refleksija“ buvo taikomas bendru kolektyvo narių sutarimu (2017 m. vasario 20 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 3 val. 21 min. ir nuo 3 val. 41 min.). Minėtame protokole, be kita ko, užfiksuotas darbuotojos J. G. (jaunesniosios auklėtojos) pasisakymas, kad ji bijo L. B. (1 t., b. l. 16). Teismas vertina, kad diskusijos susirinkimuose vyko korektiškai, dalykiškai. Tokiu būdu atlikto ieškovės dalykinių savybių, profesinio pasirengimo, darbinių funkcijų atlikimo tinkamumo vertinimo nėra pagrindo pripažinti darbdavio psichologiniu smurtu prieš ieškovę.

Ieškovė įrodinėjo, kad darbdavio psichologinis spaudimas (smurtas) pasireiškė jos atžvilgiu taikant „refleksiją“. Liudytoja N. M. paaiškino, kad jos atžvilgiu taip pat buvo taikyta „refleksija“. Minėta liudytoja nepaliudijo jokių ieškovės atžvilgiu J. Č. taikytų psichologinio spaudimo atvejų. Priešingai, tiek ši liudytoja, tiek ir liudytoja G. D. paliudijo, kad J. Č. vadovo pareigas atlikdavo tinkamai, medijavo ginčo situacijas ir konfliktus sprendė objektyviai ir dalykiškai (2017 m. vasario 20 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 2 val. 52 min.; nuo 3 val. 21 min.). Įvertinęs šalių paaiškinimus bei liudytojų parodymus apie darželyje taikytą su darbo santykiais susijusios veiklos analizės metodą – „refleksiją“, teismas sprendžia, jog šis metodas taikytas ne išimtinai ieškovės, bet ir kitų kolektyvo narių atžvilgiu, t.y. ieškovė šiuo atžvilgiu diskriminuojama nebuvo. Kita vertus, teismas sprendžia, jog aptarto metodo panaudojimas pats savaime niekaip neįrodo darbdavio ieškovei taikyto psichologinio smurto.

Ieškovė, be kita ko, nurodė, kad buvo siekta ją atleisti dėl amžiaus. Šiai aplinkybei pagrįsti ieškovė į bylą nepateikė jokių objektyvių įrodymų. Teismas vertina, jog iš byloje esančių įrodymų visumos nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė buvo diskriminuojama amžiaus pagrindu.

Teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus (1 t., b. l. 108, 110), šalių bei liudytojų paaiškinimus, susijusius su „žirnių“ ir „veidrodžio“ atvejais, sprendžia, jog byloje esantys įrodymai niekaip nepatvirtina darbdavio taikyto psichologinio spaudimo ieškovei. Teismas laiko, kad minėti įvykiai vertintini tarp ieškovės, kaip darbuotojos, ir darbdavio atstovės vykusia dalykine diskusija, gairių, kuriomis turi vadovautis darbuotoja, nustatymu. Kiti patikslintame ieškinyje nurodyti teiginiai, kuriais ieškovė apibūdina jos teigimu, darbdavio jai taikytą psichologinį spaudimą, taip pat nėra patvirtinti į bylą surinktais objektyviais įrodymais, todėl laikytini iš esmės deklaratyviais.

Ieškovė teismo posėdyje patvirtino, kad ji keturis vaikus, kuriems yra 2-3 metai, vežė transporto priemone be reikiamų saugumo priemonių (automobilinių kėdučių). Šią aplinkybę patvirtina ir į bylą pateiktas elektroninis susirašinėjimas (1 t., b. l. 100). Teismas vertina, kad ieškovė tokiu savo elgesiu pažeidė Kelių eismo taisyklių 203 punktą, nustatantį, jog vairuotojas privalo užtikrinti, kad motorine transporto priemone vežami vaikai naudotų įrengtas ir jiems pritaikytas prisegimo sistemas. Kartu teismas vertina, kad darbdavys turėjo pagrindą tirti, ar tokiu būdu ieškovė nepadarė darbo drausmės pažeidimo. Atitinkamai teismas sprendžia, jog darbdavys turėjo pagrindą aiškinantis įvykio aplinkybes paprašyti darbuotojos paaiškinimo, kartu turėjo pagrindą įspėti ją ateityje vengti analogiškų pažeidimų. Darbdavio veiksmai, susiję su minėto įvykio aiškinimusi, jo aptarimu, negalėtų būti vertinami, kaip ieškovei daromas psichologinis spaudimas. Teismas pažymi, jog baigiamosiose kalbose ieškovė prašė grąžinti ją į darbą atsakovės įstaigoje. Esant nepasikeitusiam darbdavio atstovui, ši aplinkybė vertintina, kaip paneigianti ieškovės teiginius apie jos atžvilgiu darbdavio taikytą psichologinį smurtą.

Apibendrinant aukščiau nurodytus motyvus, teismas daro išvadą, jog ieškovė neįrodė aplinkybės, kad darbdavio atstovė J. Č. naudojo jos atžvilgiu psichologinį smurtą (CPK 178 str.).

Dėl darbdavio sutartinių įsipareigojimų ir/ar įstatymų pažeidimo

Ieškinyje ir patikslintame ieškinyje ieškovė nebuvo įvardijusi atsakovės veiksmų neteisėtumo tuo pagrindu, kad, priskirdama ieškovei nepriklausančias darbo funkcijas, pažeidė darbo sutartį. Tokį ieškinio pagrindą ieškovė išsakė tik žodžiu teismo posėdyje. Viena vertus, ieškovė darbdavio sutartinių įsipareigojimų pažeidimu įvardijo aplinkybę, kad jai buvo priskirta patalpų valymo funkcija. Kita vertus, ieškovė patvirtino, jog nebuvo kreipusis į darbdavį dėl nepagrįstai jai priskirtų darbo funkcijų (2017 m. vasario 20 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 16 min.). J. Č. teismo posėdyje paaiškino, jog ieškovė patalpų pakartotinio valymo funkciją atliko savo iniciatyva, laikydama, kad valymo funkciją atliekantis darbuotojas nepakankamai kokybiškai išvalė. Kartu nurodė, kad šią funkciją ieškovė taip atlikdavo oficialiai pavaduodama laikinai nedirbantį darbuotoją, kuriam buvo priskirta darželio valymo funkcija. Konstatuotina, kad ieškovė, atstovaujama advokato, į bylą nepateikė objektyvių įrodymų, pagrindžiančių kad jai darbdavys neteisėtai buvo priskyręs papildomą darbo funkciją. Teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė, kad darbdavys be teisėto pagrindo reikalavo atlikti jai nepriskirtą darbo funkciją (CPK 178 str.). Kita vertus, teismas konstatuoja, jog ieškovė neįvardijo, koks konkretus darbdavio įsipareigojimas pagal darbo sutartį buvo pažeistas.

Ieškovė taip pat nurodė, kad darbdavys pažeidė DK 35 straipsnio 1 dalį, konkrečiau neįvardindama, kurį šiame straipsnyje nurodytą įpareigojimą ir kokiu būdu darbdavys pažeidė.

2017 m. vasario 20 d. teismo posėdyje ieškovės atstovė nurodė, kad darbdavys pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodoma, kad: „Darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės finansuojamos darbdavio lėšomis“. Teismas vertina, kad šioje normoje, kaip ir minėtame DK 191 straipsnyje įtvirtinta darbdavio pareiga užtikrinti iš esmės materialinio ir techninio pobūdžio darbo sąlygas. Atitinkamai, teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovė minėtą įstatymo normą pažeidė.

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, jog ieškovė neįrodė, kad darbdavys pažeidė kokią nors konkrečią įstatymo normą, sudarydamas teisinį pagrindą ieškovei nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 2 dalį (CPK 178 str.).

Dėl atleidimo pagrindo

Darbo sutarties pasibaigimo pagrindas yra tam tikri juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja darbo sutarties pasibaigimą. Darbo santykių pasibaigimo pagrindai reglamentuojami DK ketvirtajame skirsnyje „Darbo sutarties pasibaigimas“, kurio 124 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad darbo sutartis baigiasi ją nutraukus šio Kodekso ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais. Vienu iš tokių pagrindų yra darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu (DK 127 str.). Aiškindamas ir taikydamas DK 127 straipsnio 1 dalį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad apie pageidavimą nutraukti darbo sutartį DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu darbuotojas privalo įspėti darbdavį raštu ne vėliau kaip prieš keturiolika darbo dienų (DK 127 str. 1 d. redakcija XI-927, galiojusi ginčo darbo sutarties nutraukimo dieną). Įstatyme arba kolektyvinėje sutartyje yra nustatyti minimalūs darbdavio įspėjimo terminai, kurių paskirtis – leisti darbdaviui susirasti kitą darbuotoją. Pasibaigus įspėjimo terminui, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys – pareigą įforminti darbo sutarties nutraukimą bei atsiskaityti su darbuotoju. Nutraukiant darbo sutartį šiuo pagrindu, lemiamą vaidmenį turi darbuotojo valia, kurios objektyvizuota išraiškos forma yra darbuotojo pareiškimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2008). Įspėjimo darbdaviui termino pagrindinė paskirtis – sudaryti jam galimybes surasti į darbo santykius nutraukiančio darbuotojo vietą kitą darbuotoją, užtikrinti darbo proceso nepertraukiamumą. Toks terminas nustatytas darbdavio naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2008). Galiojantys įstatymai nedraudžia darbdaviui visai ar iš dalies atsisakyti nuo jo naudai DK 127 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino (14 darbo dienų) bei sutikti su darbuotojo prašymu nutraukti darbo sutartį ir nepraėjus įstatyme numatytam įspėjimo terminui. Darbuotojui įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinus įstatyme įtvirtintą teisę nutraukti darbo sutartį DK 127 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, darbo sutartis pasibaigia ir darbdaviui atsiranda pareiga įforminti darbo sutarties nutraukimą bei atsiskaityti su darbuotoju.

Teismas pažymi, kad pirminiame ieškinyje ieškovė savo valios nutraukti darbo santykius su atsakove neginčijo. Ieškovė 2016 m. rugpjūčio 30 d., 20 val. 4 min. elektroniniu laišku, adresuotu pedagogų tarybai, parašė prašymą išleisti nemokamų atostogų iki rugsėjo 2 d. pablogėjus sveikatai (1 t., b. l. 120). Minėta, kad ieškovė tuo pačiu elektroninio pašto adresu 2016 m. rugpjūčio 31 d., 11 val. 16 min. išsiuntė tos pačios dienos savo prašymą atsakovei, kuriuo prašė atleisti ją iš darbo nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. dėl patirto psichologinio smurto darbe ir dėl to pablogėjusios sveikatos (1 t., b. l. 12). Elektroniniame laiške nurodė: „Prašymą prisegu, su parašu atsiųsiu“ (1 t., b. l. 12, 105, 130). Praėjus penkioms minutėms (2016 m. rugpjūčio 31 d., 11 val. 21 min.) ieškovė nusiuntė dar vieną laišką, informuodama, kad parduos ir savo dalininko įnašą (1 t., b. l. 12, 106). Teismo posėdyje J. Č. paaiškino, kad tiek ieškovės prašymą dėl nemokamų atostogų suteikimo, tiek ir prašymą dėl jos atleidimo iš darbo, administratorė perskaitė tuo pačiu metu – 2016 m. rugpjūčio 31 d. (2017 m. vasario 20 d. teismo posėdžio po pertraukos garso įrašas nuo 1 val. 34 min.). Teismas, įvertinęs, kad savo atostogų prašymą ieškovė į elektroninio pašto adresą, skirtą pedagogų tarybai, nusiuntė jau po darbo valandų, daro tikėtiną išvadą, jog J. Č. šį laišką perskaitė 2016 m. rugpjūčio 31 d. Teismas vertina, jog ieškovė, pateikdama darbdaviui du prašymus (dėl atostogų suteikimo ir dėl atleidimo) bei atleidimo datą nurodydama 2016 m. rugsėjo 1 d. (ankstesnė nei prašytų atostogų pabaigos data), elgėsi nenuosekliai. Darbdavio atstovė, kompleksiškai vertindama du vienas kitam prieštaraujančius darbuotojos prašymus, pagrįstai nesprendė prašymo suteikti nemokamas atostogas, laikydama šį prašymą neaktualiu. 2016 m. rugpjūčio 31 d., 13 val. 13 min. darbdavio atstovė nusiuntė ieškovei atsakymą, kuriame nurodė, jog siekiant imtis veiksmų, turi būti pristatytas prašymas su parašu. Tos pačios dienos 15 val. 10 min. darbdavio atstovė ieškovei parašė, jog norint, kad darbo sutartis būtų nutraukta nuo rugsėjo 1 d., prašymas turi būti gautas iki rugsėjo 1 d., 11.00 val. Buvo pasiūlyta atvykti pas ieškovę paimti jos pasirašyto prašymo (1 t., b. l. 105). 2016 m. rugsėjo 1 d. ieškovė elektroniniu paštu pateikė jau pasirašytą prašymą nutraukti darbo santykius nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. Teismas vertina, kad ieškovei atsiuntus nepasirašytą atleidimo prašymą, o vėliau išsiuntus ir pasirašytą to paties turinio prašymą, darbdaviui nebuvo pagrindo suabejoti ieškovės valios nutraukti darbo santykius nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. tikrumu. Ieškovė teismo posėdyje patvirtino, kad turi vadovaujamo darbo patirties. Kartu nurodė, kad į darželį atėjo „padėti susitvarkyti dokumentus“ (2017 m. vasario 20 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 16 min.). Teismas sprendžia, jog ieškovė turėjo žinoti, kad siekdama nutraukti darbo sutartį DK 127 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais, turi aiškiai ir nedviprasmiškai savo prašyme nurodyti konkretų darbo sutarties nutraukimo pagrindą. Ieškovė prašyme nurodė, kad darbo sutartį nutraukia dėl pablogėjusios sveikatos, tačiau jokių jos ligą patvirtinančių dokumentų prie prašymo nepridėjo. Darbdaviui neturint duomenų apie galimai pablogėjusią darbuotojos sveikatos būklę, jis pagrįstai netaikė atleidimo pagrindo, numatyto DK 127 straipsnio 2 dalyje. Teismas pažymi, jog patikslintame ieškinyje ieškovė savo ligos arba neįgalumo, trukdžiusio toliau atlikti pareigas, taip pat nebeįrodinėjo, t.y. šio pagrindo atsisakė. Pažymėtina, kad ieškovė prašyme dėl atleidimo nenurodė jokios konkrečios įstatymo normos ar formuluotės, susijusios su darbdavio sutartinių įsipareigojimų nevykdymu ir/ar įstatymų pažeidimu. Teismas vertina, jog darbdaviui iš darbuotojos negavus objektyvių duomenų apie jo padarytus sutarties ir/ar įstatymo pažeidimus bei žinant visą su ieškovės darbo santykiais susijusį kontekstą, nekilo pareiga aiškintis susidariusią situaciją, siekiant nustatyti darbo sutarties nutraukimo pagrindą. Teismas vertina, jog iš ieškovės darbdaviui pateikto prašymo turinio darbdavys neturėjo pagrindo manyti, jog ieškovė prašo nutraukti darbo santykius dėl to, kad darbdavys pažeidė sutartinius įsipareigojimus ir/ar pažeidžia įstatymus (DK 127 str. 2 d.).

2016 m. rugsėjo 1 d. darbdavio atstovė elektroniniu paštu atsakė ieškovei į elektroninį laišką, kuriuo pateiktas ieškovės pasirašytas prašymas nutraukti darbo santykius. Minėtame laiške nurodyta, kad „sutinkama patenkinti prašymą dėl atleidimo iš darbo nesilaikant 14 d. termino“. Nurodoma, jog bus padarytas įrašas darbo sutartyje ir prašoma atvykti su savo darbo sutarties kopija pasirašyti (1 t., b. l. 50). Teismas vertina, kad iš šio darbdavio atstovo elektroninio laiško turinio ieškovė turėjo suprasti, jog bus atleidžiama pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, kadangi būtent šioje normoje darbdavio naudai įtvirtintas 14 darbo dienų įspėjimo terminas, kurio darbdavys nurodė atsisakantis. Teismas akcentuoja, kad ieškovė, nei gavusi aptartą elektroninį laišką, nei nuvykusi pasirašyti darbo sutartyje, neginčijo jai nurodyto atleidimo pagrindo (DK 127 str. 1 d.).

Į bylą pateiktame 2016 m. rugsėjo 29 d. Neeilinio visuotinio dalininkų susirinkimo protokole Nr. 20160929-2 užfiksuoti V. D. teiginiai, kad ieškovė tris kartus per metus pateikė prašymą išeiti iš darbo ir du pirmus kartus prašymą atsiėmė, o trečiasis buvo patvirtintas. Į bylą pateiktas ieškovės 2015 m. liepos 20 d. prašymas atleisti ją iš darbo nuo 2015 m. rugpjūčio 3 d. (1 t., b. l. 201). Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad praėjus mėnesiui nuo įsidarbinimo buvo parašiusi prašymą atleisti iš darbo (2017 m. vasario 20 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 16 min.). Į bylą pateiktas ieškovės pasirašytas prašymas patvirtina atsakovės nurodytą aplinkybę, kad 2015 m. liepos 20 d. ieškovė buvo pateikusi prašymą atleisti ją nuo 2015 m. rugpjūčio 3 d., tačiau administratorės ir kolegų buvo įtikinta likti darbe (1 t., b. l. 201). Teismas sutinka, kad minėta aplinkybė paneigia ieškovės poziciją, kad darbdavys siekė jos atleidimo. 2016 m. rugsėjo 29 d. protokolas patvirtina, kad ieškovė šiame susirinkime taip pat nekėlė abejonių dėl jos atleidimo pagrindo teisėtumo (1 t., b. l. 103). Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais teismas sprendžia, jog ieškovė, pateikdama pakartotinį prašymą dėl atleidimo, aiškiai išreiškė savo valią nutraukti darbo santykius Darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalies pagrindu. Darbdavys neturėjo duomenų, leidžiančių jam svarstyti kito darbo sutarties nutraukimo pagrindo – dėl darbdavio įsipareigojimų pagal darbo sutartį nevykdymo ir/ar darbdavio padarytų įstatymų pažeidimų – taikymo galimybes.

Ieškovė pasinaudojo Darbo kodekso 127 straipsnyje įtvirtinta darbuotojo teise inicijuoti darbo sutarties nutraukimą. Teismas pažymi, kad ieškovė neginčijo, kad pageidavo būti atleista kitą dieną, nei nurodyta jos prašyme.

Visapusiškai ištyręs byloje esančius įrodymus bei vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo pripažinti ieškovės atleidimą neteisėtu.

Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais, teismas atmeta, kaip nepagrįstą ir neįrodytą patikslinto ieškinio reikalavimą pripažinti ieškovės darbo sutarties nutraukimą pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, neteisėtu ir panaikinti „(duomenys neskelbtini)“ administratorės 2016 m. rugsėjo 1 d. įsakymą Nr. AP-2016/09/01-01 „Dėl L. B. atleidimo iš darbo“.

Teismas pabrėžia, jog ieškovė neginčijo, kad 2016 m. rugpjūčio 31 d. pateikė darbdaviui prašymą atleisti ją iš darbo nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. Darbdaviui atsisakius jo naudai numatyto 3 darbo dienų įspėjimo termino, ieškovės darbo sutartis laikoma nutraukta nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais, teismas atmeta, kaip nepagrįstą patikslinto ieškinio reikalavimą 2015 m. birželio 8 d. darbo sutartį Nr. 08 laikyti nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos pagal DK 127 straipsnio 2 dalį.

Netenkinus pagrindinių patikslinto ieškinio reikalavimų, atmetami ir išvestiniai reikalavimai dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką bei išeitinės išmokos priteisimo. Papildomai teismas pažymi, kad patikslintame ieškinyje pareiškus reikalavimą darbo sutartį laikyti nutraukta pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, t. y. darbuotojo pareiškimu, nėra teisinio pagrindo pripažinti buvus priverstinę pravaikštą.

Dėl neturtinės žalos

DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu.

Kasacinis teismas dėl šių įstatymo nuostatų išaiškino, kad darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.; tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006). Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas pažeistų darbo sutarties šalių teisių gynimo būdas (DK 250 str.), taikomas tada, jeigu nustatomos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšys, kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2009).

Ieškovė patirtą neturtinę žalą grindė, jos teigimu, 6 mėnesius jai taikytu psichologiniu spaudimu, to pasekoje pablogėjusia sveikata, darbo netekimu (2017 m. vasario 20 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 16 min.).

Į bylą pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad ieškovė nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d. lankėsi pas gydytoją psichiatrą bei lankė psichologo konsultacijas (1 t., b. l. 22; 165-167; b. l. 183-185). Pateikti gydytojo psichiatro 2016 m. rugpjūčio 19 d. ir 2016 m. gruodžio 19 d. išrašyti receptai ir vaistų pirkimo kvitai (1 t., b. l. 179-180, 182). Teismas pažymi, jog šie dokumentai patys savaime neįrodo darbdavio neteisėtų veiksmų. Teismas pažymi, kad minėtų medicininių dokumentų turinys, susijęs su darbu, iš esmės surašytas iš ieškovės žodžių. Kartu teismas pažymi, kad į bylą pateikta ieškovės asmens sveikatos istorija patvirtina, kad ieškovė Kalniečių poliklinikos psichikos sveikatos centre pradėjo lankytis nuo 2007 m. gegužės 14 d. (1 t., 167). Minėtą aplinkybę teismo posėdyje patvirtino ir pati ieškovė. Ieškovė taip pat paaiškino, kad jai buvo diagnozuotas onkologinis susirgimas (2017 m. vasario 20 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 16 min.). Ieškovės atstovė teismo posėdyje nurodė, kad gydytojai atsisakė ieškovei išduoti pažymą, patvirtinančią, jog iki 2016 m. rugpjūčio mėnesio jos psichikos sveikatos būklė buvo iš esmės pagerėjusi. Teismas pažymi, jog minėtą aplinkybę, ieškovė, atstovaujama profesionalaus teisininko advokato, turėjo galimybę įrodyti pilna apimtimi pateikdama savo ligos istoriją, tačiau to nedarė. Kartu teismas pažymi, jog nors darbo bylos priskirtos nedispozityvių bylų kategorijai, tai neatleidžia ieškovo nuo pareigos įrodinėti aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimus. Apibendrinant aukščiau išdėstytus motyvus konstatuotina, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, kad jos sveikata ženkliai ir ūmiai pablogėjo nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio. Kartu teismas vertina, jog ieškovė neįrodė, kad darbdavio veiksmai ir/ar neveikimas būtų lėmę esminį jos sveikatos pablogėjimą.

Konstatavus, kad ieškovė neįrodė atsakovės naudoto psichologinio smurto ir/ar kitokio pobūdžio neteisėtų veiksmų/neveikimo, bei priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir jai kilusios žalos, nėra pagrindo tenkinti patikslinto ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos ieškovei priteisimo.

Dėl kitų šalių argumentų, kaip dėl teisiškai nereikšmingų ginčo išsprendimui, teismas nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pateikta atsakovės ir advokato V. B. atstovavimo sutartis (1 t., b. l. 74). Pateiktas prašymas priteisti 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ir šių išlaidų detalizacija bei jų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai (2 t., b. l. 4-7). Advokatas parengė atsiliepimus į ieškinį ir patikslintą ieškinį, atstovavo parengiamuosiuose ir teismo posėdžiuose. Atsakovės turėtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatyto maksimalaus dydžio. Atmetus patikslintą ieškinį, šios išlaidos, kaip pagrįstos ir įrodytos, priteistinos iš ieškovės atsakovei.

Atmetus patikslintą ieškinį, iš ieškovės valstybės naudai priteistina 7,45 Eur valstybės patirtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei viešajai įstaigai „(duomenys neskelbtini)“, įstaigos kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 7,45 Eur (septynis eurus 45 ct) pašto išlaidų, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Kauno apylinkės teismą.