Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Egidijaus Bieliūno ir pranešėjos Onos Aldonos Budienės,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. J. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo S. J. nuteista pagal BK 182 straipsnio 3 dalį viešaisiais darbais dviem mėnesiams, įpareigojant ją per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti 20 val. per mėnesį visuomenės labui.

Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 7 d. nutartis, kuria nuteistosios S. J. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, prokuroro, prašiusio nuteistosios S. J. kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. J. nuteista už tai, kad, bendrininkaudama su teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytu asmeniu, apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą. Ji 2004 m. spalio 31 d., apie 17.50 val., prekybos centre „Rimi“ (duomenys neskelbtini), kur tuo metu dirbo konditerijos skyriaus kasininke-pardavėja, veikdama su teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, į dvi kartonines pyrago dėžutes sudėjo du losjonus „Adidas Team F“, vieną skystą muilą „Palmolive Milk“, tris 250 ml talpos indelius moliūgų sėklų aliejaus „Anira“, du skustuvus „Mach33 turbo razor“, dvi plyteles šokolado „Schogetten“, šešias dėžutes po 250 g saldainių „Merci Grosse“, kurias supakavo kaip konditerijos gaminius ir ant šių dėžučių užklijavo neva konditerijos gaminių, t. y. medaus pyrago, kurio pardavimo kaina 3,08 Lt, ir karamelinio plokštainio, kurio pardavimo kaina 3,68 Lt, brūkšninius kodus bei, perrišusi pakavimui skirta virve, padavė nenustatytam asmeniui. Po to minėtam asmeniui jai padavus polietileninį maišelį su atvėsinta lašiša be galvos ir uodegos, kurios pardavimo kaina 14,99 Lt, ji ant minėto maišelio užklijavo neva atvėsintų lašišų galvų, kurių pardavimo kaina 3,14 Lt, brūkšninį kodą ir maišelį su lašiša grąžino nenustatytam asmeniui. Šis asmuo, nuėjęs prie kasos, atsiskaitė už kartotinėse dėžutėse buvusias anksčiau išvardytas prekes bei atvėsintą lašišą be uodegos ir galvos kaip neva už medaus pyragą ir karamelinį plokštainį bei atvėsintas lašišų galvas, sumokėdamas už viską 9,90 Lt, nors reali visų minėtų prekių pardavimo kaina iš viso buvo 335,42 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Nenagrinėtini kasacinio skundo argumentai

Nuteistoji S. J. kasaciniame skunde nurodo, kad jai inkriminuotos veikos nepadarė, teigdama, kad byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių veikos aplinkybes: kad ji įdėjo į kartonines dėžutes kitokias prekes nei nurodyta ant jų pakuočių bei užklijavo ant maišelio žuvies BAR kodus ir pan., t. y. ji ginčija nuosprendyje išdėstytas teismo išvadas dėl veikos aplinkybių.

Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Baudžiamosios bylos nagrinėjamos kasacine tvarka ir įsiteisėję teismų sprendimai tikrinami pagal pagrindus, numatytus BPK 369 straipsnyje, t. y. jeigu kasaciniame skunde nurodyta, jog teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis) arba, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimas bylos aplinkybių nėra apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas. Minėti nuteistosios S. J. kasacinio skundo argumentai, kurie yra analogiški jos apeliacinio skundo argumentams, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas išdėstė savo sprendime motyvuotas išvadas, paliekami nenagrinėti.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 3 dalį

Kasatorė nepagrįstai teigia, kad jos veika turėtų būti kvalifikuojama taikant BK 21 ar 24 straipsnį. S. J. pripažinta kalta su nenustatytu asmeniu apgaule įgijusi nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. teismas nustatė, kad ji veikė kartu su kitu ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytu asmeniu. Darydami nusikalstamą veiką S. J. ir nenustatytas asmuo buvo pasidaliję vaidmenimis: S. J. į dvi kartonines pyrago dėžutes sudėjo įvairias kosmetikos ir maisto prekes, kurias supakavo kaip konditerijos gaminius ir ant dėžučių užklijavo konditerijos gaminių brūkšninius kodus, ant maišelio su atvėsinta lašiša be galvos ir uodegos užklijavo kitos maisto prekės – atvėsintų lašišų galvų brūkšninį kodą, o nenustatytas asmuo šias dvi kartotines dėžutes su turiniu bei maišelį su žuvimi, ant kurių buvo užklijuoti prekių vertės neatitinkantys brūkšniniai kodai, pateikė kasai ir sumokėjo už prekes pagal klaidingus brūkšninius kodus 9,90 Lt, nors visų prekių vertė buvo 335,42 Lt. Tiek S. J., tiek nenustatytas asmuo atliko BK 182 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviąją pusę sudarančių veiksmų dalį, todėl abu yra laikomi vykdytojais. Asmens, bendrininkavusio nusikalstamoje veikoje kaip vykdytojo, veiksmai yra kvalifikuojami be nuorodos į BK 24 straipsnio 3 dalį, kurioje yra nustatyta vykdytojo atsakomybė.

Kasatorė ginčija ir jai inkriminuotos nusikalstamos veikos baigtumo momentą, tačiau nepagrįstas kasatorės argumentas, kad veika turėtų būti kvalifikuojama taikant BK 21 straipsnį, t. y. tik kaip rengimasis padaryti nusikaltimą. Taip pat nėra pagrindo S. J. veiksmus kvalifikuoti ir kaip pasikėsinimą padaryti šią veiką.

Nusikalstama veika pagal BK laikoma baigta, kai objektyvieji ir subjektyvieji jos požymiai atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius BK specialiosios dalies konkretaus straipsnio dispozicijoje numatytos veikos sudėties požymius. Rengimosi ir pasikėsinimo stadijos viena nuo kitos ir nuo baigtos nusikalstamos veikos skiriasi kaltininkų atliktų veiksmų pobūdžiu, nusikalstamos veikos motyvo, tikslo, kaltės realizavimo laipsniu, nusikalstamos veikos nutrūkimo momentu, skirtingu priartėjimo prie baigtos nusikalstamos veikos laipsniu. Rengimasis padaryti nusikaltimą yra priemonių ir įrankių suieškojimas, veikimo plano sudarymas, bendrininkų telkimas arba kitoks tyčinis nusikaltimo padarymą lengvinančių sąlygų sudarymas ir už jį yra baudžiama tik tada, kai rengiamasi padaryti tyčinį sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Baudžiamoji atsakomybė už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką atsiranda tada, kai veika, atitinkančia BK 22 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus požymius, pradedama, bet dėl nuo kaltininko nepriklausančių aplinkybių nepabaigiama vykdyti tyčinio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, numatyto konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje.

BK 182 straipsnyje numatyta sukčiavimo nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl tam, kad veika būtų pripažinta baigta, būtina, jog kaltininkas dėl padarytos nusikalstamos veikos įgytų realią galimybę disponuoti turtu. Ši nuostata yra išdėstyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose (BK 274 ir 275 straipsniai)“ 5 punkte.

Pagal nustatytas faktines veikos padarymo aplinkybes nėra pagrindo išvadai, kad S. J. atliko tik parengiamuosius veikos, numatytos BK 182 straipsnio 3 dalyje, veiksmus ar pasikėsino padaryti šią veiką. S. J., veikdama kartu su byloje nenustatytu asmeniu, atliko visus būtinus BK 182 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį sudarančius veiksmus ir, kadangi veikė su bendrininku, turėjo realią galimybę disponuoti turtu: turėdama tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, stebint bendrininkui – nenustatytam asmeniui, į konditerijos gaminiams skirtas kartonines dėžutes sudėjo įvairias prekes, ant dėžučių užklijavo nukainotų konditerijos gaminių brūkšninius kodus ir ant maišelio su lašiša be galvos ir uodegos užklijavo lašišų galvų brūkšninį kodą, dėžutes bei maišelį perdavė nenustatytam asmeniui, kuris dėžutes bei maišelį pateikė prekybos centro kasai, sumokėjo už visas prekes pagal neteisingus brūkšninius kodus 9,90 Lt, nors visos turėtos prekės kainavo 335,42 Lt. Nenustatytas asmuo buvo sulaikytas jau sumokėjęs už prekes, t. y. jis jau turėjo galimybę tam tikrą laikotarpį laisvai disponuoti prekėmis. Kadangi nustatyta, jog S. J. veikė kartu su bendrininku, kuris turėjo galimybę disponuoti prekėmis, todėl pagrįstai nustatyta, kad sukčiavimas buvo baigtas.

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad naikinti ar keisti skundžiamus nuosprendį ir nutartį dėl kasaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistosios S. J. kasacinį skundą atmesti.