- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-06
- Bylos Nr.
- e2YT-7002-1162/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02281-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvija Gervienė
- Pareiškėjas
- I. S.
- Suinteresuotas asmuo
- R. D., A. I., R. R., N. T., R. T., valstybės įmonė Turto bankas
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. S. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys R. D., A. I., R. R., N. T., R. T., valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja I. S. (toliau – ir pareiškėja) pareiškimu prašo atnaujinti pareiškėjai terminą palikimui priimti po pareiškėjos tetos A. T., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos teta A. T. (toliau – ir palikėja). A. T. buvo pareiškėjos tėvo S. T., mirusio (duomenys neskelbtini) sesuo. Pareiškėjos motina E. T. mirė (duomenys neskelbtini). E. T. santuokoje su S. T. susilaukė 5 vaikų: I. S., A. I., R. D., J. T., mirusio (duomenys neskelbtini) ir S. T., mirusio (duomenys neskelbtini). S. T. nebuvo sudaręs santuokos, vaikų neturėjo. J. T. vaikai N. T., R. T. ir R. R. byloje dalyvauja suinteresuotais asmenimis. Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2553-1126/2023 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja I. S. po savo motinos E. T. mirties priėmė jos palikimą pradėjusi faktiškai valdyti paveldimą turtą. Pareiškėjos motinai E. T. (duomenys neskelbtini) Kauno valstybinėje notarinėje kontoroje buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kuriuo ji po savo sutuoktinio (pareiškėjos tėvo) mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjo ½ dalį medinio gyvenamojo namo su mūrine priemene 12 kv. m. naudingo negyvenamojo ploto ir 48 kv. m. gyvenamojo ploto, tvarto, svirno ir klojimo, esančių (duomenys neskelbtini). Norėdama įregistruoti daiktines teises į po motinos mirties paveldėtą turtą pareiškėja kreipėsi į Kauno regioninį valstybės archyvą, kur pareiškėjai 2023 m. rugsėjo 12 d. buvo išduota pažyma Nr. V10-2387 apie motinos nuosavybės teise valdytus pastatus, kurioje buvo nurodyta, kad 1983 m. ½ dalis visų pastatų priklauso A. T. Pareiškėjai 2023 m. rugsėjo 29 d. buvo išduota Vandžiogalos apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto pažymėjimo kopija, iš kurios matyti, jog pagal įrašą ūkinėje knygoje T. S. ir T. A. vardu įregistruotas medinis gyvenamasis namas su mūrine priemene lygiomis dalimis. Iš Kauno regiono valstybinio archyvo išduotų dokumentų matyti, kad minėtas turtas nuosavybės teise priklausė pareiškėjos tėvui S. T. ir jo seseriai A. T., tačiau daiktinės teisės į šį turtą Nekilnojamojo turto registre buvo neįregistruotos. Nors nei pareiškėjos tėvas, nei vėliau jo turtą paveldėjusi pareiškėjos motina nebuvo įregistravę daiktinių teisių, tačiau minėtame turte gyveno pareiškėjos tėvai ir penki jų vaikai iki pilnametystės ir pareiškėjos teta A. T. A. T. buvo vieniša, netekėjusi, vaikų neturėjo. A. T. išlaikymu jai esant gyvai rūpinosi pareiškėja su savo mama, tetą palaidojo savo lėšomis. Faktinės aplinkybės apie tai, kad A. T. priklausė ½ dalis gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, pareiškėjos tėvai, būdami gyvi savo vaikų neinformavo, todėl visą laiką buvo manyta, kad turtas priklausė pareiškėjos tėvui S. T., o vėliau – sutuoktinio palikimą priėmusiais pareiškėjos motinai E. T. Aplinkybę, kad ½ dalis turto nuosavybės teise priklausė A. T., pareiškėja sužinojo pradėjusi tvarkyti paveldėjimo dokumentus po savo motinos E. T. mirties. Po A. T. mirties dėl paveldėjimo teisinių santykių įforminimo niekas nesikreipė, nes nebuvo žinoma, kad palikėja galėjo turėti paveldimo turto. Kiti galimi A. T. įstatyminiai įpėdiniai nėra suinteresuoti palikimo priėmimo termino atnaujinimo klausimu, nes likusiu paveldimu turtu rūpinosi pareiškėja su savo mama E. T.. Po mamos mirties pareiškėja toliau valdė turtą, remontavo, mokėjo mokesčius. Po palikėjos mirties nebuvo išlikę jos asmens dokumentai, išskyrus mirties liudijimą, kuriame buvo nurodyta neteisinga mirusiosios pavardė, pareiškėja kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl dokumentų ištaisymo, naujų dokumentų gavimas užtruko. Svarbia priežastimi, dėl kurios buvo praleistas terminas palikimui priimti yra tai, kad palikėjai priklausantis turtas palikimo atsiradimo momentu nebuvo įteisintas, likęs nekilnojamasis turtas, kaip turtinis vienetas, įregistruotas tik pareiškėjai faktiniu valdymu priėmus palikimą po motinos mirties. A. T. turtinės teisės nebuvo paveldėtos, testamentu nebuvo niekam paliktos, pagal įstatymą jų niekas nepaveldėjo, todėl termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai nepaveiktų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų.
Atsiliepimas
2. Suinteresuoti asmenys R. R. ir N. T. atsiliepimuose į pareiškimą nurodė, kad sutinka su pareiškimu.
3. Suinteresuoti asmenys R. D., A. I., R. T. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, prieštaravimų dėl pareiškėjos prašymo nereiškė.
4. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, kad pranešimas apie galimą palikėjos A. T. perėjimą valstybei nebuvo gautas. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą A. T. palikimui priimti, neprieštaraus pareiškėjos prašymo tenkinimui. Suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą teismo posėdyje nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
5. Pareiškėja teismo prašo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po tetos A. T. mirties (duomenys neskelbtini).
6. Šios kategorijos bylos nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka pagal CPK XXXVIII skyriuje nustatytas proceso taisykles (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šia tvarka sprendžiami klausimai dėl praleistų materialiųjų teisinių terminų atnaujinimo. Su materialinėmis teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Sprendžiant klausimą dėl praleisto materialiojo termino atnaujinimo, būtina įvertinti termino praleidimo priežastis, trukdžiusias pareiškėjui laiku įgyvendinti savo teises ir pareigas. Sprendžiant, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos teikia pagrindą atnaujinti terminą, reikia atsižvelgti į prašomo atnaujinti termino paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias faktines aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, atnaujinti terminą prašančio asmens teisinį statusą ir elgesį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus.
7. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti ar padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Palikėjos palikimo atsiradimo metu galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas (toliau – 1964 m. CK), pagal kurio 587 straipsnį įpėdinis savo valią turėjo išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. 1964 m. CK 588 straipsnis nustatė, kad šio kodekso 587 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą gali teismas prailginti, jeigu jis pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas, pasibaigus tam terminui, ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmusysis palikimą įpėdiniai.
8. Nustatyta, kad pareiškėja I. S. (iki santuokos sudarymo T.) yra A. T. dukterėčia; tėvai – S. T. ir E. T. (e. b. l. 8-9, 15). S. T., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė sutuoktinė E. T. (e. b. l. 25–26). E. T. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) būdama našle, vaikai: I. S., R. D., A. I. (e. b. l. 17). J. T. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), vaikai N. T., R. T. ir R. R. (e. b. l. 19). A. T., gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), tėvai J. T. ir S. P., duomenų apie vaikus nėra, duomenų senelius iš tėvo, iš motinos pusės nėra, duomenų apie vaikaičius nėra (e. b. l. 11-12, 13-14, 16, 46). Kauno miesto 6-ojo notarų biuro 2024 m. vasario 20 d. rašte nurodyta, kad žinių apie A. T. paveldėjimo bylos užvedimą nerasta; nuo (duomenys neskelbtini) iki 2024 m. vasario 20 d. notarų biure byla po minėtos pilietės mirties nėra užvesta (e. b. l. 24). Kauno rajono savivaldybės administracijos Vandžiogalos seniūnijos 2022 m. spalio 14 d. rašte Nr. VASD-297 nurodyta, kad pagal Kauno rajono savivaldybės administracijos Vandžiogalos seniūnijos 1998-2002 m. namų ūkio knygą Nr. 5, namų ūkio Nr. (duomenys neskelbtini) E. T. vardu užregistruota ½ dalis gyvenamojo namo ir ½ dalis ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 27). 2023 m. spalio 10 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis E. T. vardu registruota nuosavybės teisė į ½ dalį pastato–gyvenamojo namo ir ½ dalį pagalbinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 2023 m. rugsėjo 12 d. pažyma V10-2387 (e. b. l. 28-34). Kauno regioninio valstybės archyvo 2023 m. rugsėjo 12 d. pažymoje Nr. V10-2387 nurodyta, kad 1980–1985 metų Vandžiogalos kaimo ūkinėse knygose įrašytas T. E., A. ūkis (duomenys neskelbtini) (numeris nenurodytas) ir išvardinti ūkiui priklausantys pastatai; knygų skiltyje „Papildomos žinios“ įrašyta: „1983 m. ½ visų pastatų priklauso A. T. (e. b. l . 35). I. S. 2024 m. sausio 22 d. gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 10).
9. Minėta, kad įpėdinio palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmas vadovaujantis 1964 m. CK nuostatomis turėjo būti atliktas per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnis). 1964 m. CK 588 straipsnyje numatyta galimybė šį terminą pratęsti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis tinkamai (laiku) negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymai nenustato, dėl to kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas (CK 1.5 straipsnis). Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, kad terminas priimti palikimą po A. T. mirties praleistas dėl svarbių priežasčių – mirusioji savo šeimos neturėjo, jos mirties momentu paveldimas turtas nebuvo (ir pareiškimo nagrinėjimo teisme metu nėra) įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl A. T. artimiesiems nebuvo žinoma apie paveldimą turtą. Aplinkybė, kad ½ dalis nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) priklauso A. T., paaiškėjo, kai pareiškėja priėmė palikimą po savo motinos E. T. mirties ir pradėjo turto įregistravimo savo vardu procedūras. Pareiškėjos, kaip palikimą siekiančio priimti asmens elgesys, nesant kitų duomenų, vertinamas kaip sąžiningas. A. T. susituokusi nebuvo, savo vaikų neturėjo, duomenų apie sudarytą A. T. testamentą byloje nėra. Po palikėjos mirties jos palikimas nebuvo priimtas, todėl pareiškėja, nesant pirmesnės eilės palikuonių, kaip įstatyminė ketvirtos eilės palikėjos įpėdinė, turi teisę paveldėti palikėjos turtą (1964 m. CK 573 straipsnis). Suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl pareiškėjos prašymo nereiškė. Įvertinus nurodytas aplinkybes, dėl kurių terminas palikimui buvo praleistas, atsižvelgiant į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, pareiškėjos elgesį, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, teismas vertina, kad pareiškėja įstatymo nustatytą šešerių mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po tetos mirties, praleido dėl svarbių priežasčių, todėl prašymas tenkinamas – terminas atnaujinamas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).
10. Valstybės patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 23,79 Eur, viršija minimalią valstybei priteistiną sumą (8,00 Eur), todėl priteistinos valstybei iš pareiškėjos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411). Pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 13 punktu, 576–578 straipsniais,
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą palikimui, atsiradusiam po tetos A. T., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priimti.
Išaiškinti pareiškėjai, kad per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos ji turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo.
Priteisti iš pareiškėjos I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 23,79 Eur (dvidešimt trijų eurų 79 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją, bylinėjimosi išlaidų kodas 5662.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.