Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2021-10-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-498-1035/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-10-14
Bylos Nr.
1A-498-1035/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10164-2021-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Darius Pranka, Ugnė Gailiūnienė, Valerij Lauš
Nuteistasis
A. L.
Advokatai
Stanislovas Nalivaika
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-498-1035/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10164-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.10.1; 1.2.25.4.2.6 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dariaus Prankos,

sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei,dalyvaujant prokurorei Agnei Šneiderienei,nuteistajam A. L., jo gynėjui advokatui Stanislovui Nalivaikai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Agnės Šneiderienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteistas 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. L. paskirta galutinė bausmė – 30 (trisdešimties) parų areštas.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant, ir A. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 17 (septyniolikai) dienų.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant A. L. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) tęsti darbą, o jo netekus, be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) be gydytojo paskyrimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 3) tęsti priklausomybės ligų gydymą (BK 75 straipsnio 5 dalies 3, 5 ir 10 punktai).

Baudžiamojo poveikio priemonę (dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, BK 72² straipsnis), paskirtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. nuosprendžiu, nustatyta vykdyti pagal minėtą nuosprendį.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsniais, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 1) draudimas naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. balandžio 3 d.; 2) turto konfiskavimas, išieškant iš A. L. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 3060 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

A. L. nuteistas už tai, kad jis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilės neblaivumas, o būtent: jis 2021 m. balandžio 2 d., apie 21.50 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 42, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,93 promilės etilo alkoholio koncentracija.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu prokurorė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės vykdymo atidėjimo, įskaityti į paskirtą bausmę nuteistojo laikinojo sulaikymo laiką, paskirtas kardomąsias priemones palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Šalies argumentai

1.1. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad A. L. pripažino, jog turi priklausomybę alkoholiui ir bando ją gydytis, jis dirbantis, turi legalų pragyvenimo šaltinį, o netekęs darbo greitai susirado kitą. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad darbo turėjimas, pajamų šaltinis, sveikatos sutrikimai, sunki šeiminė padėtis yra svarbios aplinkybės, tačiau ne išskirtinės, dėl kurių išimtinai būtų galimas BK 75 straipsnio taikymas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-64-495/2020, 2K-495/2020, 2K-53-697/2021). Teismas padarė išvadą, kad A. L. neteisėtus veiksmus lemia alkoholio vartojimas, tačiau bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam jau buvo taikytas 3 kartus ir kaskart bausmės vykdymo atidėjimo metu jis padarydavo naujas nusikalstamas veikas apsvaigęs nuo alkoholio. Bausmės vykdymas pirmą kartą buvo atidėtas 1 metams, įpareigojant A. L. gydytis nuo alkoholizmo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d nuosprendis), po to – 1 metams ir 6 mėnesiams, nuteistąjį taip pat įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nuosprendis), trečią kartą – 3 metams, įpareigojant A. L. gydytis priklausomybės ligas ir nevartoti alkoholio (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. nuosprendis). Tačiau A. L. naują nusikalstamą veiką padarė praėjus vos pusei bausmės vykdymo atidėjimo termino, be to, veiką padarė neblaivus. Bausmės vykdymo atidėjimas A. L. su įpareigojimu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir gydytis nuo alkoholizmo negali užtikrinti bausmės tikslų. Sutiktina, kad gydymasis nuo priklausomybės alkoholiui gali duoti teigiamų rezultatų, tačiau tuo negali būti pateisinamas nuolatinis nusikalstamų veikų darymas.

1.2. Iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo A. L. buvo teistas 7 kartus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Tai rodo, kad nuteistasis dėl ankstesnių teistumų išvadų nepadarė. Po paskutinio nuosprendžio priėmimo nuteistasis padarė 3 administracinius nusižengimus, vienas iš jų susijęs su KET pažeidimu. Akivaizdu, kad A. L. teigiamų išvadų dėl savo elgesio nedaro ir nėra linkęs laikytis įstatymų. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad naujų veikų darymas (taip pat administracinių nusižengimų) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu rodo, kad taikomos priemonės nėra veiksmingos, todėl gali lemti bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-741/2007, 2K-279-1073/2020).

1.3. Nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nebuvo padaryta atsitiktinai. Iš ankstesnių nuosprendžių matyti, kad A. L. yra linkęs daryti nusikalstamas veikas apsvaigęs nuo alkoholio. Byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuota, kad nuteistasis iki jo neblaivumo patikrinimo pareigūnams beveik tiksliai įvardija alkotesterio tikrinimo rezultatus. Tai reiškia, kad nuteistasis suprato, jog yra stipriai neblaivus ir būdamas tokios būsenos, nesilaikydamas įstatymų ir visuomenėje priimtų saugaus elgesio normų, vairavo transporto priemonę gyvenvietėje ir tik dėl palankiai susiklosčiusių aplinkybių išvengė sunkių padarinių. Nors A. L. duodamas parodymus teisme formaliai parodė, kad tokio savo elgesio pateisinti negali, tačiau matyti, kad jis nelinkęs savo poelgio (vairavimo esant neblaiviam) vertinti kaip pavojingo. Nurodė, kad „viso išgėrė 700-800 g degtinės“, tačiau „jautėsi lengvai apsvaigęs, buvo įsitikinęs, jog su savo patirtimi tokį nedidelį atstumą galės nuvažiuoti“, taip pat vairuodamas neblaivus gyvenvietės teritorijoje kartu vežėsi ir savo sūnų. Tokia veika, kai asmuo, suprasdamas, kad yra stipriai neblaivus ir tokios būsenos sėdasi už automobilio vairo, negali būti laikoma atsitiktine – tai buvo ne atsitiktinis A. L. elgesys, o naivus tikėjimas, kad jis nebus pagautas darantis šią nusikalstamą veiką.

1.4. Nesutiktina su teismo išvada, kad A. L. nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam. Pasak teismo, anksčiau jis buvo teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą ir duomenų, kad tokio pobūdžio nusikalstamos veikos būtų pakartotos, nėra, todėl, teismo vertinimu, tai rodo teismo pritaikytų priemonių teigiamą įtaką A. L. elgesiui. Vis dėlto, A. L., žinodamas, kad jam gresia pakankamai griežta laisvės atėmimo bausmė, nepaisė teismo jam nustatytų įpareigojimų bei jam parodyto pasitikėjimo ir pasirinko nusikalstamą elgesį, nesvarbu, kad šiuo atveju padaryta veika nėra smurtinio pobūdžio. Teismų praktikoje yra pavyzdžių, kai asmuo, padaręs smurtinio pobūdžio veiką, už kurią bausmės vykdymas buvo atidėtas, padaro naują veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, t. y. vairuoja automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Tokiu atveju bausmės vykdymo atidėjimas asmeniui nebebuvo taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-273-489/2018). Taigi, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, A. L. yra būtina paskirti realią laisvės atėmimo bausmę.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą patenkinti. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata apibrėžiamos apeliacinės bylos nagrinėjimo ribos ir teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nebent būtų nustatyti esminiai BPK pažeidimai. Prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimu atidėti A. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Savo nesutikimą motyvuoja iš esmės tuo, kad A. L. bausmės vykdymo atidėjimas buvo taikytas tris kartus, tačiau tai nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Pasak prokurorės, bausmės vykdymo atidėjimas ir nuteistajam skiriami įpareigojimai (gydytis priklausomybės ligas, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų) nėra veiksmingi, nes A. L. teigiamų išvadų nedaro, nėra linkęs laikytis įstatymų ir nenusikalsti.

Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis).

Baudžiamasis įstatymas nenumato aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. nuosekliai svarstytini nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396-746/2016; 2017 m. birželio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-179-693/2017).

Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas atidėti nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą, atsižvelgė į tai, kad A. L. teisiamajame posėdyje pripažino turintis priklausomybę alkoholiui, nurodė, jog gydosi Respublikiniame priklausomybės centre (šią aplinkybę patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. T-624-859/2021, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo), savo iniciatyva papildomai konsultuojasi su priklausomybės nuo alkoholio konsultantu ir psichologu (nustatyta iš A. L. žodžių), be to, dirba, turi legalų pragyvenimo šaltinį. Skundžiamame nuosprendyje taip pat atsižvelgta į tai, kad A. L. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu iš esmės vykdė teismo jam paskirtus įpareigojimus, šiurkščių pažeidimų ir naujų alkoholio vartojimo apraiškų, išskyrus nagrinėjamą įvykį, neužfiksuota. Pasak pirmosios instancijos teismo, A. L. nusikalstamą elgesį akivaizdžiai lemia turima priklausomybė alkoholiui, kurią jis aktyviais veiksmais siekia išsigydyti. Skundžiamame nuosprendyje įvertinta ir aplinkybė, kad A. L., sustabdžius jam teisę vairuoti automobilį, pakankamai greitai įsidarbino kitą veiklą vykdančioje įmonėje, o tai rodo jo norą ir siekį keisti savo gyvenimo būdą, lemiantį jo nusikalstamą elgesį. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad A. L. praeityje nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, jis buvo teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą ir po paskutinio nuosprendžio priėmimo analogiškų veikų nepadarė. Ši aplinkybė sudarė pagrindą skundžiamame nuosprendyje padaryti išvadą, kad A. L. teismo taikomos priemonės daro teigiamą įtaką.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis atitinka formalias BK 75 straipsnio taikymo sąlygas, nes jis pripažintas kaltu dėl tyčinių nusikaltimų, priskirtų nesunkių nusikaltimų kategorijai, padarymo. Jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 17 (septyniolikai) dienų neviršija BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytos maksimalios laisvės atėmimo bausmės termino (ketverių metų). Tačiau net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį, esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali padaryti įvertinęs BK 41 straipsnio, reglamentuojančio bausmę ir jos paskirtį, nuostatų kontekstą, t. y. įvertinęs, ar nuteistas asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, ar bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė darytas naujas nusikalstamas veikas, ar laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad yra pagrindas atidėti A. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, minėtų aplinkybių tinkamai neįvertino.

Bylos duomenimis, A. L. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo jau buvo teistas septynis kartus. Paskutinius tris kartus jam paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas ir, kaip teisingai pažymėta prokurorės apeliaciniame skunde, kaskart bausmės vykdymo atidėjimo metu jis padarydavo naujas nusikalstamas veikas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Pirmą kartą A. L. bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu, be kitų įpareigojimų įpareigojant jį gydytis nuo alkoholizmo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Antrą kartą – 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu, be kitų įpareigojimų įpareigojant A. L. nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Trečią kartą – 3 (trejiems) metams Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. nuosprendžiu, įpareigojant A. L. gydytis priklausomybės ligas ir nevartoti alkoholio. Prokurorė apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad kiekvieną kartą A. L. atidėjus bausmės vykdymą ir paskyrus įpareigojimus, susijusius su gydymu nuo alkoholizmo ir draudimu vartoti alkoholį, jis minėtų įpareigojimų nesilaikė ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu vėl padarydavo nusikalstamas veikas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Darytina išvada, kad šie teismų paskirti įpareigojimai neduoda realių rezultatų, nesulaiko A. L. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Po paskutinio bausmės vykdymo atidėjimo A. L. padarė naują nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, praėjus vos pusei bausmės vykdymo atidėjimo termino. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad A. L. nusikalstamą elgesį lemia jo priklausomybė alkoholiui, kurią pagydyti yra labai sudėtinga, taip pat į tai, jog nuteistasis deda pastangas atsikratyti šios priklausomybės. Kita vertus, vien šia aplinkybe negalima pateisinti iš esmės nuolatinį A. L. bausmių, paskirtų už naujų nusikalstamų veikų padarymą, vykdymo atidėjimą. Pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu A. L. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas jau ketvirtą kartą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, taikydamas A. L. BK 75 straipsnio nuostatas, pernelyg sureikšmino dar vieną aplinkybę, t. y. kad jis anksčiau nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, o buvo teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą. Teisėjų kolegija sutinka su prokurorės apeliacinio skundo argumentais, kad aplinkybė, jog A. L. padaryta nauja nusikalstama veika nėra smurtinio pobūdžio, neparodo, kad anksčiau teismo taikytos priemonės darytų jam teigiamą poveikį. Šiuo atveju būtina atkreipti dėmesį ne tik į A. L. elgesį, nedarant naujų smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų po paskutinio nuosprendžio priėmimo, bet ir į jo buvusį elgesį, kai jis jau po pirmo atvejo, kai bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, padarė naują smurtinio pobūdžio nuskalstamą veiką. Kaip minėta, dar vieną naują smurtinio pobūdžio veiką jis padarė ir antrą kartą atidėjus bausmės vykdymą. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tiktai padarius išvadą, kad nuteistasis nedarys jokių naujų nusikalstamų veikų, o ne tik analogiškų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. L. elgesys ankstesniais bausmių vykdymo atidėjimo laikotarpiais nebuvo nepriekaištingas. Dėl A. L. netinkamo probacijos sąlygų vykdymo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu teisme du kartus buvo sprendžiamas klausimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 22 d. ir 2021 m. gegužės 27 d. nutartimis. Siekiant atkreipti A. L. dėmesį į jo neatsakingą ir netinkamą elgesį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (250 Eur) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Visos aptartos aplinkybės rodo A. L. polinkį nesilaikyti įstatymų reikalavimų, atskleidžia jo abejingą požiūrį tiek į visuotinai priimtinas bendro elgesio normas, tiek į jam taikytas bausmes, ir leidžia spręsti, kad savo elgesio nuteistasis kritiškai nevertina, nėra linkęs jo koreguoti. Nors jis savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino, nurodė, kad dėl savo veiksmų gailisi, ši aplinkybė skundžiamame nuosprendyje pripažinta jo atsakomybę lengvinančia, tačiau vien tik šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimo nepakanka pagrįsti BK 75 straipsnio nuostatų taikymą. A. L. naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, būdamas recidyvistu, ir tai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad A. L. resocializacija nėra galima be realaus laisvės atėmimo, kadangi nėra pagrindo manyti, jog atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą minėti bausmės tikslai, tarp jų ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo, bus pasiekti. Nors BK 75 straipsnyje nėra tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės, kurios pirmosios instancijos teismui sudarė pagrindą atidėti A. L. paskirtos bausmės vykdymą, nelaikytinos išimtinėmis.

Nesant pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, BK 75 straipsnio nuostatos nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikomos, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

tenkinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Agnės Šneiderienės apeliacinį skundą.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nuosprendį.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, A. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant A. L. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) tęsti darbą, o jo netekus, be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) be gydytojo paskyrimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 3) tęsti priklausomybės ligų gydymą (BK 75 straipsnio 5 dalies 3, 5 ir 10 punktai), o baudžiamojo poveikio priemonę (dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, BK 72² straipsnis), paskirtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. nuosprendžiu, nustatyta vykdyti pagal minėtą nuosprendį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. L. sulaikymo dienos.

Palikti nepakeistą kitą nuosprendžio dalį.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Ugnė GailiūnienėValerij LaušDarius Pranka