Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovo Nordea Bank AB, veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, atstovei advokatei Editai Bartulevičiūtei,

nedalyvaujant ieškovams J. R., L. R., ieškovų atstovei advokatei Kristinai Pralgauskaitei, trečiojo asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų J. R. ir L. R. ieškinį atsakovui Nordea Bank AB, veikiančiam per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, trečiajam asmeniui UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovai J. R. ir L. R. bei ieškovų atstovė advokatė Kristina Pralgauskaitė teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai, 2017-02-24 gautas prašymas bylą nagrinėti ieškovams ir jų atstovei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Byloje nustatyta, kad tarp ieškovų ir atsakovo 2008-09-26 buvo sudaryta kredito sutartis Nr. BK 08/09/50L. Šia sutartimi atsakovas ieškovams suteikė 92678,41 Eur dydžio kreditą, buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui. Šios sutarties 5.2.2. punktu ieškovai įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti grąžintinas sumas, palūkanas pagal mokėjimo grafiką, taip pat mokesčius taikomus kredito gavėjui (ieškovams) ir kitus mokėjimus pagal sutartį. Numatyta, kad galutinė kredito grąžinimo data 2045-09-15. Nustatytos prievolių pagal sutartį įvykdymui užtikrinti priemonės – nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka (6-18 b.l.). Aplinkybę, jog butas yra įkeistas, patvirtinta byloje pateiktas sutartinės hipotekos lakštas, kurio notarinio registro numeris Nr. K1AK-17576 (66-69 b.l.). Trečiasis asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ su ieškovais sudarė draudimo sutartį, kurios draudimo objektas yra draudėjų L. R. ir J. R. prievolė naudos gavėjui Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui, grąžinti būsto kreditą, sumokėti palūkanas būsto kreditavimo sutartyje nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka. UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2008-12-01 išdavė draudimo liudijimą Nr. BPD 046350 (70 b.l.). Ieškovai su trečiuoju asmeniu UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2010-05-12 sudarė mokėjimų draudimo susitarimą Nr. BPD 046350-1/1837 prie 2008-12-01 draudimo sutarties. Šiuo susitarimo 1 punkte šalys susitarė, kad trečiasis asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ už kredito gavėjus (ieškovus) padengs susidariusią skolą ir vienerius metus mokės kredito ir palūkanų už kredito naudojimą įmokas bankui (71-75 b.l.). Iš 2013-09-04 pranešimo apie vėlavimą mokėti ir sutarties nutraukimą matyti, kad ieškovų nesumokėta nuo 2013-04-15 kredito dalis, palūkanos sudaro 1293,44 Eur (88 b.l.). Ieškovams nevykdant įsipareigojimų atsakovui, atsakovas 2015-03-16 ir 2015-09-30 siuntė raginimus sumokėti skolą, informavo ieškovus, kad ieškovams nemokant skolos, atsakovas 2015-11-03 priims sprendimą dėl vienašališko kreditavimo sutarties nutraukimo (90-93 b.l.). Atsakovas 2015-11-24 pranešimu Nr. OUT-19573 apie vienašališką sutarties nutraukimą suteikė kredito gavėjams (ieškovams) papildomą mėnesio terminą (iki 2015-12-24) pašalinti mokėjimo prievolių pažeidimus, t.y. iki nustatyto termino padengti nuo 2015-07-15 per daugiau nei penkis mėnesius iš eilės susidariusią nesumokėtą skolą (951,69 Eur) ir visas kitas iki mokėjimo dienos susidariusias sumas bei įspėjo kredito gavėjus, kad jiems iki 2015-12-24 nepadengus visos susidariusios skolos, atsakovas nuo 2015-12-24 vienašališkai nutrauks kredito sutartį (19 b.l.). Ieškovai pateikė atsakovui prašymą, kuriame nurodė, kad jie sutinka padengti 60 procentų skolos ir patikslindami šį prašymą prašė atsakovo atšaukti vienašališką sutarties nutraukimą ir palikti galioti kreditavimo sutartį (20-21 b.l.). Atsakovas 2016-02-11 rašte ieškovams Nr. OUT-2602 dėl prašymo atnaujinti būsto kreditavimo sutartį nurodė, kad atsakovas svarstytų kredito sutarties atnaujinimo klausimą, jeigu ieškovai iki 2016-02-26 padengs dalį skolos (4 000,00 Eur), pateiks pajamas pagrindžiančius dokumentus, pateiks susitarimą su UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl draudimo apsaugos atstatymo ir pateiks su mokėjimų draudimo susitarimą su UAB „Būsto paskolų draudimas“ (22 b.l.). Ieškovai 2016-02-25 pateikė atsakovui prašymą, kuriuo prašė detalizuoti 4 000,00 Eur sumą (23 b.l.). Atsakovas 2016-03-08 rašte ieškovams Nr. OUT-4147 dėl 2016-02-25 prašymo nurodė, kad reikalaujama 4 000,00 Eur suma yra 80 052,00 Eur skolos dalis ir informavo ieškovus, kad atsakovas negali svarstyti sutarties atstatymo klausimo, nes ieškovai iki 2016-02-11 rašte nurodyto termino jokių banko iškeltų sąlygų neįvykdė (24 b.l.). 2016-04-04 UAB „Būsto paskolų draudimas“ priėmė sprendimą dėl draudimo išmokėjimo. Nurodė, kad nusprendė išmokėti atsakovui 79 247,40 Eur draudimo išmoką (94 b.l.). Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro notaras M. K. 2016-09-21 išdavė vykdomąjį įrašą Nr. MK-8550 ir pasiūlė priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą arba nesumokėtos skolos dalį su priklausančiomis palūkanomis solidariai iš skolininkų (ieškovų). Nurodė, kad skolinio įsipareigojimo suma arba nesumokėtos skolos dalies dydis yra 80 421,40 Eur ir nurodė, kad papildomai išieškoma penkių procentų dydžio įstatymo nustatytų palūkanų nuo 79262,30 Eur sumos nuo vykdomojo įrašo išdavimo dienos iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo ir 195,25 Eur vykdomojo įrašo atlikimo išlaidos hipotekos kreditoriaus (atsakovo) naudai (95 b.l.) .

Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad tarp šalių sudarytos sutarties pagrindu atsirado prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1 – 6.4 straipsniai). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.881 straipsnio, apibrėžiančio kreditavimo sutarties sąvoką, 1 dalies nuostatą kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Tarp šalių 2008-09-26 sudarytos kredito sutarties pagrindu atsakovas įsipareigojo suteikti ieškovams kreditą buto įsigijimui, o ieškovai įsipareigojo sutartyje nustatytais terminais grąžinti gautą kreditą, mokėti apskaičiuotas palūkanas ir kitus mokesčius. Tarp šalių sudaryta kredito sutartis kvalifikuotina vartojimo sutartimi, o ieškovai vartotojais, kadangi butas buvo įgytas ieškovų šeimos poreikiams tenkinti (CK 6.228 (1) str. 1, 2 d.). Ieškovai ieškiniu ginčija atsakovo vienašališką kredito sutarties nutraukimą.

Minėta, kad šalys 2009-09-26 sudarė kredito sutartį, kuria ieškovams buvo suteiktas 92 678,41 Eur dydžio kreditas būstui įsigyti. Kredito sutarties bendrosios dalies nuostatų 4.2.1. punkte nurodyta, kad bankas turi teisę nutraukti sutartį anksčiau laiko esant 13 punkte numatytiems pagrindams (13 b.l.). Sutarties bendrosios dalies 13.1. punkte nurodyta, kad jeigu kredito gavėjas (šiuo atveju, ieškovai) nesumoka laiku pagal Mokėjimų grafiką mokėtino kredito (jo dalies) ir / arba priskaičiuotų palūkanų ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų, bankas praneša apie tai kredito gavėjui ir nustato papildomą ne trumpesnį nei 10 kalendorinių dienų terminą įsiskolinimui padengti; jeigu kredito gavėjas per minėtą terminą nepadengia įsiskolinimo, bankas turi Lietuvos Respublikos įstatymų suteiktą teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą kreditą, priklausančias palūkanas, kompensuoti reinvestavimo kaštus ir sumokėti kitas pagal sutartį mokėtinas sumas bei nutraukti sutartį (16 b.l.).

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad 2015-11-24 banko pranešimo dieną ieškovai buvo skolingi bankui 951,67 Eur sumą, kurią sudarė laiku negrąžinto kredito dalis, nesumokėtos kredito palūkanos ir įsipareigojimo nevykdymo palūkanos (19 b.l.). Skolos sumos nurodytai datai ieškovai neginčijo (CPK 187 str.). 2015-11-24 pranešime apie sutarties nutraukimą buvo nurodyta, kad banko paskaičiuotus ir nesumokėtus mokėjimus ieškovai privalo sumokėti iki 2015-12-24. Šis pranešimas buvo išsiųstas ieškovams. Be to, kaip matyti iš pateiktų rašytinių įrodymų, iki 2015-11-24 pranešimo apie sutarties nutraukimą bankas ieškovams siuntė 3 pranešimus apie vėlavimą mokėti ir sutarties nutraukimą – 2013-09-04, 2015-03-16 ir 2015-09-30 (88, 90, 92 b.l.). Iš byloje esančio UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir ieškovų 2010-05-12 mokėjimų draudimo susitarimo Nr. BPD 046350-1/1837 prie 2008-12-01 draudimo sutarties matyti, kad susitarimo 1 punkte šalys susitarė, kad trečiasis asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ už ieškovus padengs susidariusią skolą ir vienerius metus mokės kredito ir palūkanų už kredito naudojimą įmokas bankui (71-75 b.l.). Pripažintina, kad ieškovai nesilaikė kredito sutartimi sulygto kredito grąžinimo bei palūkanų mokėjimo atsakovui. Šių aplinkybių ieškovai ir neneigė.

Vertinant kitas ieškovų nurodytas aplinkybes, jog ieškovai pateikė atsakovui prašymą, kuriame nurodė, kad jie sutinka padengti 60 procentų skolos ir patikslindami šį prašymą prašė atsakovo atšaukti vienašališką sutarties nutraukimą bei palikti galioti kreditavimo sutartį (20-21 b.l.), atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalys sutarė, kad bankas turi teisę vadovaudamasis sutarties nuostatomis nutraukti vienašališkai sutartį, jeigu kredito gavėjas nesilaiko mokėjimų grafiko – laiku nemoka pagal mokėjimo grafiką mokėtino kredito dalies ir /arba priskaičiuotų palūkanų (sutarties specialiosios dalies 13.1. p.). Pažymėtina, kad ieškovai nevykdė savo prisiimtų įsipareigojimų ir vėlavo mokėti ne vieną mėnesinę įmoką, o pažeidimas truko daugiau nei penkis mėnesius. Be to, bankas laikėsi sutartinių nuostatų ir suteikė papildomą sutartyje sulygtą terminą įsiskolinimams sumokėti – šiuo atveju vieną mėnesį, tačiau ieškovai nemokėjo bankui priklausančių sumokėti sumų, nors ir 2016-02-04 prašyme teigė, jog sutinka padengti dalį skolos ir gali vykdyti toliau kredito sutartį (20-21 b.l.). Pripažintina, kad atsakovas, nutraukdamas kredito sutartį vienašališkai, laikėsi sutartinių nuostatų ir nepažeidė šalių susitarimo bei tarpusavio įsipareigojimų. LR CK 6.189 straipsnio 1 dalis numato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Be to, ginčo byloje svarbu pažymėti tai, kad ieškovams buvo žinoma aplinkybė, kad jie 6 mėnesius, t.y. nuo 2015-07-15 iki 2015-12-24 nesilaikė sutartinių įsipareigojimų ir laiku nemokėjo mokėtinų kredito dalies ir priskaičiuotų palūkanų sumų, ir neginčijo banko nurodytos aplinkybės, jog ieškovai, 2008-08-26 pasirašę kredito sutartį, sutartinių įsipareigojimų pradėjo nesilaikyti nuo 2010-05-15, po to nuo 2011-09-15, po to – nuo 2013-04-15, nuo 2014-11-15, po to nuo 2015-07-15 (48-61, 71-93 b.l.). Tai patvirtina atsakovo nurodytus argumentus, jog ieškovai nuolat vėlavo vykdyti sutartinius įsipareigojimus. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Ginčo šalys vartojimo kredito sutartimi susitarė, kokiais atvejais bankas turi teisę sutartį nutraukti vienašališkai. Ištyręs įrodymus, teismas konstatuoja, kad pagal ieškovų nurodytą ieškinio pagrindą atsakovas turėjo teisę sutartyje nustatyta tvarka vienašališkai nutraukti sutartį, laikėsi sutarties nutraukimo procedūros, dėl ko nėra pagrindo konstatuoti sutarties nutraukimo neteisėtumo.

Pasisakant dėl ieškovų teiginių dėl jų atžvilgiu taikytinų vartotojų teisių apsaugos normų, teismas sutinka su atsakovo nurodytais argumentais, kad vartotojų teisių apsauga nedaro jokių išimčių iš sutarties privalomumo principo (CK 6.189 str.). Teismas pripažįsta, jog bankas vartojimo kredito sutartį su ieškovais nutraukė ne ieškovams nesumokėjus vienos kredito sutarties dalies, o dėl sistemingo sutarties pažeidinėjimo (CPK 12, 178, 185 str.).

Teismas konstatuoja, kad ieškovai nepateikė jokių jų teiginius pagrindžiančių įrodymų, kad atsakovas sutartį nutraukė neteisėtai. Ieškovų susidariusi skola atsakovui nebuvo padengta, teismas ieškovų sutarties įsipareigojimų nevykdymą įvertina kaip sistemingą sutartimi ieškovų prisiimtų įsipareigojimų pažeidinėjimą (CPK 178 str.). Kitokių reikšmingų faktų, patvirtinančių sutarties neteisėtą nutraukimą, ieškovai šioje byloje nepateikė. Vien tas faktas, kad ieškovų skola buvo tik 951,69 Eur, kai visa pagal kredito sutartį negrąžintos paskolos suma yra 80 052 Eur, nepaneigia kredito sutarties vienašališko nutraukimo 2015-12-24 dienai teisėtumo. Teismas pažymi, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, o vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 1.5 str. 1 d., CK 6.200 str. 2 d.). Be to, sutarties šalys turi paisyti kitų civilinių teisinių santykių reguliavimo principų, iš kurių sutarties šalims ypač svarbūs yra lygiateisiškumo ir proporcingumo principai. Ieškovai, kai sutartis buvo nutraukiama, nesumokėjo atsakovui bent dalies įsiskolinimo, o vien tik teikė atsakovui prašymus, kuriuose teigė, kad įsipareigoja tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Kadangi bankas su ieškovais sudarytą sutartį nutraukė pagrįstai, vadovaudamasis CK 6.217 straipsnio 5 dalimi, esant kreditavimo sutartyje numatytiems vienašalio sutarties nutraukimo pagrindams, teigti, kad bankas atliko ieškovų atžvilgiu kokius nors nesąžiningus veiksmus, nėra pagrindo.

Ieškovai ieškinyje nurodo, kad dėl objektyviai pablogėjusios ieškovų finansinės padėties, ieškovai neturėjo galimybių tinkamai laiku mokėti eilinių kredito įmokų ir palūkanų. Teigia, kad atsakovui, kaip veikiančiam finansinių paslaugų srityje (užsiimančiam kreditų išdavimų) tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, turinčiam galimybę prognozuoti tiek šalies, tiek pasaulio ekonominę situaciją, neabejotinai taikytini didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Teismas pažymi, kad dėl ilgalaikio kreditavimo sutarties pobūdžio, sutarties šalys (tiek kredito davėjas, tiek kredito gavėjas) negali numatyti, kaip dėl objektyvių kriterijų ekonominės sąlygos keisis ir veiks palūkanų normas ateityje, todėl, sudarydamos sutartį pagal esamą situaciją, negali numanyti sutartų sąlygų naudingumo ateityje (vykdant ilgalaikę kreditavimo sutartį). Sutarties šalis – kredito gavėjas – laisva valia ir savo rizika sprendžia, ar kitos šalies – kredito davėjo – siūlomos kreditavimo sąlygos jai priimtinos (naudingos), ir, tai įvertinusi, sudaro sutartį arba jos nesudaro. Kredito santykiuose abi šalys, tiek kredito davėjas, tiek kredito gavėjas, prisiima tam tikrą riziką, kuri priklauso ne tik nuo subjektyvių kredito gavėjo ar davėjo faktorių, bet taip pat ir nuo išorinių veiksnių. Kitų argumentų apie aplinkybių pasikeitimą iš esmės, ieškovai nenurodė ir tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nepateikė.

Ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovų ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas byloje pateikė įrodymus, jog patyrė 1958,93 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Dėl atsakovo prašomų atlyginti advokato pagalbos išlaidų teismas sprendžia vadovaudamasis CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais, atsižvelgdamas į 2004-04-02 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nurodytus maksimalius atlygintinų išlaidų dydžius. Atsakovo atstovė advokatė parengė atsiliepimą į ieškinį, dalyvavo teismo posėdžiuose. Atsakovės atstovė pateikė rašytinius įrodymus, jog už atsiliepimo į ieškinį surašymą, įrodymų surinkimą bei bylos analizę patyrė 1138,91 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir už atstovavimą teisme – 820,02 Eur. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims, teismas pripažįsta, kad atsakovo patirtos išlaidos yra per didelės. Įvertinęs išlaidas atsiliepimo į ieškinį parengimui, kuris yra įprastas advokato veikloje dokumentas, jam parengti šiuo konkrečiu atveju nereikėjo daug darbo sąnaudų, bei atsižvelgdamas į 2017-01-24 ir 2017-02-24 vykusių teismo posėdžių trukmę, į tai, kad byla nėra sudėtinga, daro išvadą, kad atsakovo patirtos pasirengimo ir atstovavimo teismo posėdyje išlaidos yra per didelės. Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes ir priežastis, sprendžia, jog atsakovui iš ieškovų turi būti priteisiamos iš viso 1000 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti, t.y. iš kiekvieno ieškovo po 500 Eur, kurios, teismo nuomone, yra protingo dydžio ir pagrįstos, todėl turi būti atlygintos (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1, 4 d., 98 str.).

Kadangi trečiasis asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas ir jų dydį, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

Valstybės naudai iš ieškovų lygiomis dalimis priteisiamos teismo patirtos 8,46 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92, 93 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. R., a.k. (duomenys neskelbtini) po 500,00 Eur (penki šimtai eurų 00 centų) bylinėjimosi išlaidas atsakovui Nordea Bank AB, veikiančiam per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, į.k. 303252632.

Priteisti iš ieškovų J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. R., a.k. (duomenys neskelbtini) po 4,23 Eur (keturi eurai 23 centai) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas į valstybės biudžetą, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB ,,Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.