- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-21
- Bylos Nr.
- 2A-276-407/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00507-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Danguolė Martinavičienė, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- akcinės bendrovės SEB bankas
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Būsto paskolų draudimas“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Dalios Kačinskienės, Danguolės Martinavičienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės SEB bankas apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3860-340/2014 pagal minėto ieškovo ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Būsto paskolų draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
2008 m. kovo 19 d. tarp ieškovo AB SEB banko ir A. G. buvo sudaryta kredito sutartis, pagal kurią ieškovas suteikė A. G. 73 834,27 EUR kreditą būstui pirkti ir jo remontui atlikti; kredito gavėjo prievolių įvykdymas užtikrintas perkamo buto įkeitimu. Pagal Kredito sutarties specialiosios dalies 7.4 punkto sąlygas, kreditas 2008 m. balandžio 16 d. buvo apdraustas atsakovo (draudiko) UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ draudimu pagal būsto kreditų draudimo taisykles Nr. 004 (toliau – ir Draudimo taisyklės). Pagal draudimo sutartį atsakovas apdraudė naudos gavėjo – ieškovo AB SEB banko – teisėtus turtinius interesus, susijusius su draudėjo A. G. prievole grąžinti būsto kreditą bei mokėti palūkanas. A. G. tinkamai nevykdė mokėjimo prievolių pagal Kredito sutartį, todėl 2012 m. sausio 18 d. tarp draudėjo A. G. ir atsakovo buvo sudarytas mokėjimo draudimų susitarimas, pagal kurį atsakovas įsipareigojo ieškovui mokėti už draudėją kredito įmokas bei palūkanas. 2012 m. liepos 13 d. A. G. mirė; atsakovas pranešė ieškovui, kad sustabdo savo įsipareigojimų pagal Mokėjimų draudimo susitarimą vykdymą iki bus nustatyti draudėjo paveldėtojai. A. G. palikimo priėmimo faktas Testamentų registre nėra įregistruotas. Ieškovas 2013 m. vasario 12 d. kreipėsi į atsakovą su pranešimu apie draudžiamąjį įvykį ir paraiška draudimo išmokai gauti. 2013 m. vasario 28 d. atsakovas priėmė sprendimą neišmokėti ieškovo prašomos draudimo išmokos, kadangi draudėjo mirtis yra nepriskiriama prie draudžiamųjų įvykių. Pateiktu ieškiniu ieškovas AB SEB bankas prašė priteisti iš atsakovo UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ 71 707,64 Eur draudimo išmoką, 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas sprendė, kad atsakovo draudimo sutartis su A. G. neapima draudėjo mirties, kaip rizikos, nuo kurios draudėjas yra apdraustas ieškovo naudai, todėl šia prasme draudėjo mirtis yra nedraudžiamasis įvykis. Teismas nurodė, kad pagal Draudimo taisyklių 6 punkto sąlygas, draudžiamasis įvykis yra draudėjo prievolę grąžinti bankui būsto kreditą ir/ar sumokėti palūkanas nevykdymas kredito sutartyje nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka. Teismo vertinimu, draudėjo mirtis Draudimo taisyklių kontekste negali būti aiškinama kaip kredito sutarties sąlygų pažeidimas. Teismas nurodė, kad pagal Draudimo taisyklių 7-7.3 punktų nuostatas prievolė mokėti visą kredito likutį atsiranda įvykus draudžiamajam įvykiui – nutraukus būsto kredito sutartį Draudimo taisyklių nustatyta tvarka už būsto kredito sutarties pažeidimus. Teismas nustatė, kad kredito sutartis nutraukta nebuvo, t. y. pagrindas mokėti negrąžintą kredito likutį už A. G. pagal draudimo sutarties sąlygas nebuvo atsiradęs. Pažymėjo, kad draudimo sutartis su A. G. yra ne gyvybės draudimo sutartis, o nuostolių draudimo sutartis. Be to, teismas sprendė, kad ieškovas kreipėsi su paraiška dėl draudimo išmokos išmokėjimo po to, kai draudimo sutartis pasibaigė ir tai, teismo vertinimu, sudaro savarankišką pagrindą ieškiniui atmesti. Teismas nustatė, kad atsakovas pagal mokėjimų draudimo susitarimą, sudarytą su draudėju, kas mėnesį mokėjo ieškovui už draudėją iki jo mirties; paskutinė įmoka buvo sumokėta 2012 m. birželio 19 d. Teismas nurodė, kad A. G. prievolės ieškovui pasibaigė jo mirties dieną (CK 6.128 str. 1 d., 6.190 str. 1 d., 2.1 str., 2.2 str. 1 d.), A. G. prievolės pagal kredito sutartį tapo palikimo dalimi, tačiau jo turto ir skolų palikimo priėmėjai neatsirado. Pasibaigus A. G. prievolėms pagal kredito sutartį, 2012 m. liepos 13 d. pasibaigė ir šalių prievolės pagal draudimo sutartį (Taisyklių 69.6 p.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovas AB SEB bankas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsakovas 2012 m. rugpjūčio 8 d. raštu informavęs ieškovą, kad sustabdo draudimų išmokų išmokėjimą iki bus nustatyta paveldėjimo teisė, iš esmės pripažino ieškovui savo prievolę, kylančią iš draudimo sutarties. Ieškovas pasitikėjo atsakovu kaip sąžiningu verslo partneriu, tačiau kai ieškovas pateikė paraišką draudimo išmokai gauti, atsakovas ėmė neigti savo prievolę. Minėtoje paraiškoje ieškovas buvo nurodęs, kad kredito sutartis yra nutraukta nuo 2012 m. liepos 16 d., tačiau teismas sprendime nurodė, kad bylos duomenimis kredito sutartis nebuvo nutraukta.
2. Atsakovas nepagrįstai savo poziciją nemokėti draudimo išmokos grindžia tuo, kad draudėjui mirus pasibaigia fizinio asmens teisnumas, todėl pasibaigia ir atsakovo prievolės ieškovui. Visų pirma draudėjo teisės, kylančios iš draudimo liudijimo, nėra neatsiejamai susiję su draudėjo asmeniu. Šiuo atveju draudėjo prievolės ieškovui, kylančios iš kredito sutarties, yra užtikrintos hipoteka, šį turtą pagal aprašą paveldės valstybė ir už palikėjo prievoles atsakys šio turto ribose. Antra, atsakovo teisnumas nėra apribotas ir atsakovas nėra likviduotas, todėl jo prievolės ieškovui išlieka. Be to, tarp bylos šalių 2005 m. birželio 6 d. buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis, pagal kurios 2 punktą atsakovas įsipareigojo ieškovui užtikrinti viso negrąžinto būsto kredito arba jo dalies Draudimo taisyklių 13 punkte nurodytais atvejais grąžinimą, palūkanų už draudimo taisyklių 47.2 punkte nurodytą terminą grąžinimą.
3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad draudėjo mirtis yra nedraudžiamasis įvykis. Teismo pozicija grindžiama tuo, kad draudėjo mirtis Draudimo taisyklių kontekste negali būti aiškinama kaip kredito sutarties sąlygų pažeidimas. Teismo nuomone, draudžiamasis įvykis yra tada, kai draudėjas pažeidžia kredito sutarties sąlygas, tačiau Draudimo taisyklių 6 punkte nustatyta draudžiamojo įvykio sąvoka – draudžiamasis įvykis yra draudėjo prievolės grąžinti bankui būsto kreditą ir/ar mokėti palūkanas nevykdymas būsto kreditavimo nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka. Minėtame punkte nieko nesakoma apie kredito sutarties pažeidimą. Jei taip pagal teismų praktiką bus siaurinama draudžiamojo įvykio sąvoka, draudimo bendrovė turės pagrindo neišmokėti draudimo išmokos ir tais atvejais, jei draudėjas taps neveiksnus dėl susirgimo ar traumos, taps bedarbiu ir pan.
4. Teismo motyvas, kad draudimo sutartis yra ne gyvybės draudimo sutartis, nepaneigia atsakovo prievolės mokėti draudimo išmoką. Būsto paskolų draudimas yra specifinė draudimo rūšis, šio draudimo specifika yra ta, kad nedraudžiama gyvybė, sveikata ar pan., o draudžiamos prievolės grąžinti bankui būsto kreditą ir sumokėti palūkanas. Todėl nesvarbu dėl kokių priežasčių draudėjas nevykdo šios prievolės, nes pats prievolės neįvykdymas yra draudiminis įvykis. Draudimo taisyklėse draudėjo mirtis nėra nurodoma kaip nedraudiminis įvykis, nedraudiminiai įvykiai negali būti aiškinami plečiamai.
5. Pagal teismo motyvaciją, po draudėjo mirties pagrindas mokėti negrąžintą kredito likutį nebuvo atsiradęs, nes kredito sutartis nebuvo nutraukta, o kai ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos, tai jau buvo pasibaigusi draudimo sutartis. Taigi kad ir kaip ieškovas elgtųsi, jis susiduria su nepalankiu rezultatu. Tačiau nėra aišku, kada ir kaip pasibaigė draudimo sutartis, nes, mirus draudėjui, jo teisės pereina įpėdiniui, be to, draudimo sutartis sudaryta ieškovo naudai, t. y. ieškovas turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo (CK 6.191 str. 1 d.). Be to, atsakovas turi prievolių ieškovui ir pagal bendradarbiavimo sutartį.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo:
1. Atsakovas neturi pareigos mokėti draudimo išmokos ieškovui, nes pasibaigė iš draudimo sutarties kylančios prievolės. Draudimo taisyklių 69.6 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, kad draudimo sutartis pasibaigia kitais CK numatytais prievolių pasibaigimo pagrindais, vienas iš tokių pagrindų – kai miršta fizinis asmuo (CK 6.128 str.). Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo A. G. sudarytų testamentų ar palikimo priėmimo faktų. Tai reiškia, kad draudiko sutartis draudėjui mirus baigėsi dar nesant įvykio, kurį būtų galima pripažinti draudžiamuoju, pranešimo fakto. Apeliantui kreipusis į atsakovą draudimo sutartis jau negaliojo, nes draudėjas jau buvo miręs.
2. Apeliantas kelia A. G. paveldėjimo perėjimo valstybei klausimą, tačiau paveldėtojas gali būti ne bet koks asmuo, o tik tas, kuris pagal sutarties prigimtį, įstatymus ar sutartį gali būti sutarties šalimi. Pagal atsakovo draudimo taisykles, kiekvienas draudėjas vertinamas individualiai, ir su asmenimis, neatitinkančiais reikalavimų, draudimo sutartys nėra sudaromos; taip pat draudimo sutartys nėra sudaromos su juridiniais asmenimis.
Šalies argumentai
3. Apeliantas teigia, kad Draudimo taisyklėse draudėjo mirtis nėra nurodoma kaip nedraudžiamais įvykis, todėl tai yra draudžiamasis įvykis. Draudimo įstatyme apibrėžta, kad draudžiamasis įvykis – tai draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Draudimo taisyklių III skyrius apibrėžia draudžiamąjį įvykį. Tarp nedraudžiamųjų įvykių draudikas neturi nurodyti įvykių, kurie ir taip nepatenka į nedraudžiamųjų įvykių apibrėžtį. Draudimo taisyklių 6 punktas apibrėžia, kas yra draudžiamasis įvykis, o 7 punktas nustato draudžiamojo įvykio požymius/sąlygas, kurioms esant įvykis pripažįstamas draudžiamuoju, t. y. draudžiamuoju pripažįstamas toks įvykis, kai draudėjas vėluoja įvykdyti prievolę grąžinti būsto kreditą ir/ar mokėti palūkanas kredito sutartyje nustatytais terminais, o ieškovas atlieka veiksmus, numatytus Draudimo taisyklių 7.1-7.3 punktuose. Kredito sutartis 2012 m. liepos 16 d. nebuvo nutraukta, kaip nurodė apeliantas, nes jis tik sustabdė palūkanų ir delspinigių skaičiavimą, o iki draudėjo mirties kredito ir palūkanų įmokos ieškovui buvo vykdomos tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje nustatyta, kad 2008 m. kovo 19 d. tarp ieškovo (kredito davėjo) AB SEB banko ir kredito gavėjo A. G. buvo sudaryta kredito sutartis, kuria atsakovui suteiktas 73 834,27 Eur dydžio kreditas būsto pirkimui ir remontui. 2008 m. balandžio 16 d. tarp draudėjo A. G. ir draudiko UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ buvo sudaryta kredito draudimo sutartis, naudos gavėjas pagal sutartį – ieškovas AB SEB bankas; draudimo objektas pagal sutartį – draudėjo prievolė naudos gavėjui grąžinti būsto kreditą, sumokėti palūkanas būsto kreditavimo sutartyje nurodytais terminais, dydžiais ir tvarka (b. l. 27). 2012 m. liepos 13 d. draudėjas (kredito gavėjas) A. G. mirė; ieškovas nurodė, kad tuo metu pagal kredito sutartį ieškovui buvo likusi neišmokėta bendra 71 429 Eur suma. Dėl neišmokėtos kredito sumos dydžio ginčo tarp šalių byloje nėra.
Byloje keliamas klausimas, ar kredito sutarties neįvykdymas dėl kredito gavėjo mirties, yra draudžiamasis įvykis pagal tarp kredito gavėjo A. G. (draudėjo) ir atsakovo UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ (draudiko) sudarytą kredito draudimo sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad draudimo sutartis neapima draudėjo mirties, kaip rizikos, nuo kurios draudėjas yra apdraustas ieškovo naudai, todėl kredito negrąžinimas dėl draudėjo mirties, yra nedraudžiamasis įvykis. Kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, kadangi jis neatitinka Draudimo taisyklių, kurios yra draudimo sutarties sudėtinė dalis, nuostatų.
Draudimo taisyklių 4 punkte nustatyta, kad draudimo objektas yra naudos gavėjo teisėti turtiniai interesai, susiję su draudėjo prievole grąžinti būsto kreditą, sumokėti palūkanas būsto kreditavimo sutartyje nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka. Šių taisyklių 6 punkte nustatyta, kad draudžiamasis įvykis – tai draudėjo prievolės grąžinti bankui būsto kreditą ir/ar sumokėti palūkanas neįvykdymas būsto kreditavimo sutartyje nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka.
Kaip pagrįstai nurodo ieškovas, draudėjui A. G. mirus, ieškovo turtiniai interesai, susiję su draudėjo prievole grąžinti būsto kreditą, mokėti palūkanas būsto kredito sutartyje nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka, yra pažeisti, todėl patenka Draudimo taisyklių 6 punkte įtvirtintą draudžiamojo įvykio sąvoką. Sutiktina su ieškovu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai draudžiamojo įvykio atsiradimą susiejo tik su draudėjo atliktais kredito sutarties pažeidimais. Ta aplinkybė, kad Draudimo taisyklių 7.1-7.3 punktuose įtvirtinta ieškovo kreipimosi į atsakovą tvarka tais atvejais, kai draudėjas vėluoja įvykdyti prievolę grąžinti būsto kreditą ir/ar mokėti palūkanas, nereiškia, kad draudžiamasis įvykis yra siejamas tik su draudimo sutarties pažeidimais, kadangi, kaip minėta, Draudimo taisyklių 6 punkte, apibrėžiančiame draudžiamąjį įvykį, tokia sąlyga nenustatyta.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad kredito draudimo sutartis nėra gyvybės draudimo sutartis, tačiau tai nepaneigia minėto įvykio pripažinimo draudžiamuoju. Pažymėtina, kad šiuo atveju draudžiamasis įvykis yra ne draudėjo mirtis, o draudėjo prievolės grąžinti ieškovui būsto kreditą ir mokėti palūkanas nevykdymas.
Nedraudžiamieji įvykiai apibrėžti Draudimo taisyklių IV skirsnyje; kredito negrąžinimas dėl draudėjo mirties nėra nurodytas kaip nedraudžiamasis įvykis. Be to, pažymėtina, kad minėto skirsnio 8.3 punkte atskirai išskirti atvejai (sąlygos), dėl kurių draudėjui negražinant kredito, tokie įvykiai yra nedraudžiamieji, tačiau kredito negrąžinimas dėl draudėjo mirties nėra nurodytas kaip nedraudžiamasis įvykis.
Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau nurodyta, kolegija sprendžia, kad kredito negrąžinimas dėl draudėjo mirties patenka į draudžiamojo įvykio apibrėžimą (Draudimo taisyklių 6 p.) ir nėra priskiriamas prie nedraudžiamųjų įvykių (Draudimo taisyklių 8.1-8.4 p.), todėl atsakovas neturėjo pagrindo atsisakyti išmokėti ieškovui draudimo išmoką, motyvuodamas tuo, kad šis įvykis yra nedraudžiamasis.
Atsisakymą mokėti draudimo išmoką atsakovas grindė ir Draudimo taisyklių 69.6 punkte įtvirtinta nuostata, kad draudimo sutartis baigiasi kitais CK nustatytais prievolių pasibaigimo pagrindais, šiuo atveju, pasak atsakovo, draudėjo mirtimi (CK 6.128 str., 2.2 str. 1 d.). Visų pirma pažymėtina, kad sutarties pasibaigimas savaime nereiškia šalių prievolių pagal sutartį pabaigos (CK 6.189 str. 3 p.). Šiuo atveju įvykus draudžiamajam įvykiui pareigą išmokėti draudimo išmoką atsakovas turi naudos gavėjui (ieškovui) (Draudimo taisyklių 42.2 p.), o draudėjo mirtis neatleidžia atsakovo nuo šios pareigos ir nepaneigia ieškovo reikalavimo teisės į draudimo išmoką (CK 6.191 str. 1 d.). Atsakovo nuoroda į CK 6.128 straipsnį grindžiant atsisakymą mokėti draudimo išmoką yra nepagrįsta. Minėtame straipsnyje įtvirtintos normos reglamentuoja prievolių pasibaigimą dėl skolininko ar kreditoriaus mirties, kai prievolės yra neatsiejamai susijusios su skolininko ar kreditoriaus asmenimis. Draudėjo mokėjimo prievolės, kildinamos iš draudimo sutarties, nėra neatsiejamai susijusios su jo asmeniu, kita vertus, šiuo atveju prievolė pagal draudimo sutartį išmokėti draudimo išmoką kyla ne draudėjui, o draudikui (atsakovui).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė ieškovui išmokėti draudimo išmoką.
Atsakovas bylos nagrinėjimo metu kėlė klausimą, ar visa negrąžinto kredito suma turėtų būti priteista ieškovui, atsižvelgdamas į Draudimo taisyklių 8.1 punktą, numatantį, kad nedraudžiamuoju įvykiu laikomas įvykis, kai būsto kreditas buvo panaudotas ne pagal paskirtį. Kolegijos vertinimu, atsakovas neįrodė kad dalis kredito (skirta būsto remontui) buvo panaudota ne pagal paskirtį (CPK 178, 185 str.). Visų pirma pats atsakovas neteigia, kad draudėjas dalį kredito panaudojo ne pagal paskirtį, o tik reiškia abejones, ar ieškovas tinkamai vykdė tarp šalių sudarytos bendradarbiavimo sutarties 13 punkte įtvirtintą banko pareigą kontroliuoti, kad UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ apdrausti būsto kreditai būtų naudojami būsto kreditavimo sutartimi nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų, kad draudėjas kredito sumą, skirtą būsto kreditui naudojo ne pagal paskirtį, atsakovas šios aplinkybės neįrodė ir net neįrodinėjo. Manydamas, kad dalis kredito buvo panaudota ne pagal paskirtį, atsakovas turėjo kreiptis į ieškovą, prašydamas pateikti reikiamus duomenis, galinčius patvirtinti kredito panaudojimą, tačiau byloje nėra duomenų, kad tai būtų padaręs. Dėl nurodytų aplinkybių pagal bylos duomenis nėra pagrindo pripažinti, kad dalis kredito buvo panaudota ne pagal paskirtį ir šia suma mažinti ieškovui priteistiną draudimo išmoką.
Pagal draudimo sutartį draudimo suma lygi 100 proc. negrąžinto būsto kredito (b. l. 27); byloje nėra ginčo, kad po draudėjo mirties likusi nesumokėta kredito suma yra 71 429 Eur ir 278,64 Eur palūkanos už trijų mėnesių laikotarpį (draudimo Taisyklių 47.2 p.), todėl ieškovo reikalavimas priteisti bendrą 71 707,64 Eur draudimo išmoką tenkintinas.
Ieškinio tenkinimo atveju ieškovas prašė priteisti 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, o atsakovas – 3,75 proc. dydžio procesines palūkanas. Atsakovo reikalavimas priteisti 3,75 proc. dydžio palūkanas atmetamas. Tokį prašymą atsakovas motyvavo tuo, kad tarp šalių sudarytos bendradarbiavimo sutarties naujausioje redakcijoje šalys yra numatę 3,75 proc. dydžio palūkanas. Kaip matyti iš byloje pateiktų šalių susitarimų (b. l. 103-127), šalys yra susitarę dėl palūkanų ir draudimo išmokos mokėjimo terminų sudarant draudimo išmokos mokėjimo grafikus. Kolegijos vertinimu, draudimo išmoką priteisus teismine tvarka, taikyti minėtų nuostatų nėra pagrindo. Tačiau nepagrįstas ir ieškovo prašymas priteisti 6 proc. dydžio procesines palūkanas, kadangi šios palūkanos priteisiamos, kai abi šalys yra verslininkai (CK 6.210 str. 2 d.). Šiuo atveju atsakovas yra viešasis juridinis asmuo (įsteigtas ir veikiantis pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-06-18 nutarimą Nr. 739 „Dėl būsto paskolų draudimo bendrovės“), todėl ieškovas turi teisę į CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 5 proc. palūkanų dydį, skaičiuojamą nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys iš esmės tenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 1 723,82 Eur (5 952 Lt) bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis (b. l. 5), todėl tenkinus ieškinį jos priteisiamos iš atsakovo (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 2 d.). Tenkinus apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovo priteisiamas 1 723,82 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą (b. l. 219; CPK 93 str. 1 d., 302 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ (į. k. 110076079) ieškovui AB SEB bankas (į. k. 112021238) 71 707,64 Eur (septyniasdešimt vieną tūkstantį septynis šimtus septynis eurus 64 euro centus) draudimo išmoką, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. kovo 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 723,82 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus dvidešimt tris eurus 82 euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ir 1 723,82 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus dvidešimt tris eurus 82 euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.