- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-20
- Bylos Nr.
- 2S-1179-479/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žydrūnas Bertašius
- Suinteresuotas asmuo
- AB DNB banko
- Pareiškėjas
- A. B. Ž., E. Ž.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žydrūnas Bertašius rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens AB DNB banko atskirąjį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-05-08 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. B. Ž. ir E. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims AB DNB bankui, antstolei R. V., R. Ž. dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai A. B. Ž. ir E. Ž. 2015-03-13 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėjai nurodė, kad 2007-09-21 su AB DNB Nord banku sudarė kreditavimo sutartį, pagal kurią bankas iki 2017-08-31 suteikė pareiškėjams 182 113,07 Eur kreditą. Pareiškėjai paaiškino, kad kredito grąžinimui užtikinti bankui buvo įkeistas pareiškėjams priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodoma, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-03-14 priėmė nutartį išieškoti AB DNB bankui iš skolininkų R. Ž., A. B. Ž. ir E. Ž. 196 851,52 Eur skolą, iš varžytynių parduodant bankui įkeistą turtą. Pareiškėjai nurodė, kad bankui yra skolingi 219 810,25 Eur, taip pat yra skolingi 8 552 Eur vykdymo išlaidų antstolei R. V., o visa pareiškėjų pradelstų mokėjimų kreditoriams suma sudaro 228 362,25 Eur. Pareiškėjai teigė, kad įsipareigojimų kreditoriams įvykdyti negali. Pareiškėjai teismo prašė iškelti jiems bankroto bylą, bankroto administratore paskirti Eurobankrotas, UAB.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2015-05-08 nutartimi pareiškėjams A. B. Ž. ir E. Ž. iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė Eurobankrotas, UAB. Teismas nustatė, kad pareiškėjų pradelstų mokėjimų suma sudaro 228 362,25 Eur. Teismas konstatavo, kad pareiškėjai iš turimo turto ir gaunamų pajamų negali įvykdyti įsipareigojimų kreditoriams, todėl pripažino, jog pareiškėjai yra nemokūs. Teismas konstatavo, jog šiuo atveju nėra LR fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 str. 8 d. numatytų sąlygų atsisakyti iškelti bankroto bylą. Teismas sprendė, kad pareiškėjai yra sąžiningi, todėl pripažino, jog jiems tikslinga iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Teismas pripažino, kad pareiškėjų pasiūlyta administratorė Eurobankrotas, UAB atitinka teisės aktuose nustatytus fizinio asmens bankroto administratoriui keliamus reikalavimus. Teismas patvirtino 583 Eur sumą, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Teismas taip pat patvirtino 590 Eur sumą, kurią per mėnesį nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos pareiškėjai gali naudoti savo būtiniesiems poreikiams tenkinti.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo AB DNB bankas prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-05-08 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti pareiškėjams iškelti bankroto bylą, o tuo atveju, jeigu nutartis nebūtų panaikinta, suinteresuotas asmuo prašo panaikinti nutarties dalį dėl Eurobankrotas, UAB skyrimo pareiškėjų bankroto administratore ir bankroto administratoriumi paskirti S. B.. Suinteresuotas asmuo skunde nurodė, kad teismas nenustatė priežasčių, nulėmusių pareiškėjų nemokumą bei nesiaiškino priemonių, kurių pareiškėjai ėmėsi siekdami atsiskaityti su kreditoriumi. Skunde nurodoma ir tai, kad pareiškėjai bankui ir antstolei R. V. atsako solidariai su R. Ž., todėl nustatant pareiškėjų nemokumo faktą kartu turėjo būti vertinama ir R. Ž. turtinė padėtis. Apelianto įsitikinimu pareiškėjai ir R. Ž. turi pakankamai turto, iš kurio gali atsiskaityti su kreditoriais, todėl teismas nepagrįstai konstatavo pareiškėjų nemokumą. Apeliantas nurodė ir tai, kad teismas nenurodė jokių motyvų, dėl kurių pareiškėjų bankroto administratore paskyrė Eurobankrotas, UAB. Apeliantas teigė, jog pareiškėjų administratoriumi tikslinga skirti advokatą S. B., nes jis yra sukaupęs didelę bankroto procedūrų administravimo patirtį bei šiuo metu administruoja mažiau bankroto procesų nei Eurobankrotas, UAB. Apeliantas nurodė ir tai, kad S. B. pasiūlyta bankroto procedūroms atlikti reikalinga lėšų suma yra mažesnė nei teismo paskirtos administratorės nurodyta administravimo lėšų suma.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjai A. B. Ž. ir E. Ž. prašo atskirąjį skundą atmesti, Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-05-08 nutartį palikti nepakeistą. Pareiškėjai nurodė, kad jie negali įvykdyti pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, kurių suma viršija 25 MMA, todėl teismas pagrįstai juos pripažino nemokiais. Pareiškėjai nurodė ir tai, kad suinteresuotas asmuo R. Ž. neturi jokio turto, todėl ši aplinkybė pareiškėjų mokumo faktui neturi įtakos. Pareiškėjai teigė, jog apeliantas nepateikė į bylą pareiškėjų sąžiningumą paneigiančių įrodymų. Pareiškėjų įsitikinimu pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo bankroto administratoriaus parinkimą, todėl paskirto administratoriaus pakeitimas nėra tikslingas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).
Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo nurodė, kad spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo teismas nenustatė priežasčių, nulėmusių pareiškėjų nemokumą bei nesiaiškino, kokių priemonių pareiškėjai ėmėsi siekdami atsiskaityti su kreditoriumi. Apelianto įsitikinimu teismas šiuo atveju negalėjo remtis vien asmens sąžiningumo prezumpcija ir turėjo nustatyti tikrąsias pareiškėjų nemokumą sukėlusias priežastis. Su šia skundo nuostata galima sutikti tik iš dalies. Teismas atsižvelgia į tai, kad pagal FABĮ 6 str. 1 d. nuostatas teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 str. 8 d. nustatytų pagrindų. Teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl LR CK 6.67 str. nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie LR CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais (FABĮ 5 str. 8 d. 2 p.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-19 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-516/2014). Taigi nagrinėjamu atveju galima sutikti su apelianto skundo nuostata tuo aspektu, jog spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo teismas privalo aiškintis skolininko nemokumą sukėlusias priežastis, tačiau skunde nepagrįstai teigiama, jog nagrinėjamu atveju šias priežastis teismas nustatė netinkamai. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjai 2007-09-21 su AB DNB Nord banku sudarė kreditavimo sutartį, pagal kurią pareiškėjams bei suinteresuotam asmeniui R. Ž. buvo suteiktas 182 113,07 Eur dydžio kreditas, kurį kredito gavėjai įsipareigojo grąžinti dalimis iki 2017-08-31 pagal mokėjimo grafike nurodytą tvarką. 2015-04-28 teismo posėdžio metu R. Ž. paaiškino, kad skolintos lėšos buvo investuotos į vertybinius popierius, tačiau nepasiteisinusi investicija ir 2008 metais prasidėjusi ekominė krizė nulėmė kredito gavėjų turtinės padėties pablogėjimą. Suinteresuotas asmuo teigė, kad nuo 2009 metų pareiškėjai nebegalėjo tinkamai vykdyti įsipareigojimų bankui, todėl kredito sutartis buvo nutraukta ir pradėtas priverstinis skolos išieškojimo procesas. Taigi byloje nustatytos aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, kad pareiškėjų nemokumą lėmė jų negalėjimas tinkamai įvykdyti įsipareigojimų bankui pagal 2007-09-21 kredito sutartį ir šios kredito sutarties nutraukimas bei reikalavimas grąžinti visa skolos sumą prieš terminą.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-19 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-516/2014). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjai neketino vykdyti įsipareigojimų pagal kredito sutartį, pateikė bankui klaidingus duomenis dėl savo turtinės padėties ar kitokiais veiksmais suklaidino banką. Teismas taip pat įvertina tai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjai sąmoningai siekė bloginti savo turtinę padėtį. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti tai, kad pareiškėjų įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui bankui buvo įkeistas žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), kuris hipotekos sandorio sudarymo metu buvo įvertintas 1 572 000 Lt. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad 2009-04-06 pareiškėjai buvo sudarę preliminariąją sutartį dėl įkeisto turto pardavimo už 205 630,22 Eur sumą, kurios būtų iš esmės užtekę tinkamai įvykdyti įsipareigojimus bankui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ši aplinkybė patvirtina pareiškėjų pastangas atsiskaityti su kreditoriumi. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo R. Ž. paaiškino, kad turtas nebuvo parduotas dėl jo santuokos nutraukimo byloje vykusių teisminių ginčų ir šiam turtui taikyto arešto, o ginčą išsprendus R. Ž. naudai, turto vertė jau buvo sumažėjusi. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pareiškėjų nemokumą sukėlusios priežastys nėra susijusios su pareiškėjų nesąžiningais veiksmais.
Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo nurodė ir tai, kad pareiškėjai bankui ir antstolei R. V. atsako solidariai su R. Ž., todėl sprendžiant dėl pareiškėjų nemokumo kartu turėjo būti vertinama ir R. Ž. turtinė padėtis. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad FABĮ nuostatos nenumato, kokio pobūdžio prievolės kreditoriams turi būti vertinamos nustatant asmens nemokumą. FABĮ 2 str. 2 d. numatyta, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. Taigi nustatant asmens nemokumą turi būti įvertinti visi jo įsipareigojimai nepriklausomai nuo to, ar jie yra asmeniniai, ar solidarūs su kitais asmenimis. Bylos duomenys patvirtina, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-14 nutartimi pradėtas priverstinis 196 851,52 Eur skolos išieškojimas iš skolininkų A. B. Ž., E. Ž. ir R. Ž.. Teismas atsižvelgia į tai, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (LR CK 6.6 str. 4 d.). Taigi solidariosios skolininkų pareigos pobūdis lemia tai, jog tiek pareiškėjas A. B. Ž., tiek pareiškėja E. Ž. kreditoriui atsako visa skolos suma. Akivaizdu, jog pareiškėjų pradelstų įsipareigojimų dydis viršija FABĮ 2 str. 2 d. nurodytą sumą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjai yra nemokūs.
Atskirajame skunde nurodoma ir tai, kad teismas nenurodė jokių motyvų, dėl kurių pareiškėjų bankroto administratore paskyrė Eurobankrotas, UAB. Apelianto įsitikinimu pareiškėjų bankroto administratoriumi tikslinga skirti advokatą S. B., nes jis yra sukaupęs didelę bankroto procedūrų administravimo patirtį bei šiuo metu administruoja mažiau bankroto procesų nei Eurobankrotas, UAB. Su šia skundo nuostata sutikti negalima. FABĮ 11 str. 1 d. nustato, kad bankroto administratorių skiria teismas. Bankroto administratoriaus kandidatūrą teismui turi teisę pasiūlyti tiek fizinis asmuo, kuris inicijuoja savo bankroto procesą, tiek kreditorius (kreditoriai) (FABĮ 11 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skirdamas bankroto administratorių teismas privalo patikrinti, ar siūlomas fizinio asmens bankroto administratorius atitinka FABĮ 2 str. 3 d. nustatytus specialiuosius reikalavimus, ar nėra FABĮ 11 str. 3 d. nurodytų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas administratoriumi, taip pat įvertinti, ar nėra suinteresuotumo bankroto proceso baigtimi (FABĮ 11 str. 5 d.). Be to, teismas turi atsižvelgti į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus bei siekti, kad būtų užtikrinamas kuo sklandesnis ir operatyvesnis bankroto procedūrų atlikimas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjų siūloma bankroto administratorė Eurobankrotas, UAB, atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, jog apeliantas šios aplinkybės iš esmės neginčija. Nors skunde nurodoma, kad pareiškėjų pasiūlyta administratorė gali būti šališka, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų teismui nebuvo pateikta (LR CPK 178 str.). Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, jog skirdamas administratorių teismas atsižvelgė ir į tai, kad ši įmonė teikia bankroto administravimo paslaugas, o banko pasiūlytas administratorius kartu yra ir advokatas. Teismas įvertino ir tai, kad Eurobankrotas, UAB pasiūlyta administravimo išlaidų suma neviršija FABĮ 22 str. 3 d. nurodyto maksimalaus dydžio. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką pirmosios instancijos teismo nutartis paskirti bankrutuojančio asmens administratorių, peržiūrint ją apeliacine tvarka, turėtų būti keičiama tik tuo atveju, jei paskirtas administratorius neatitinka FABĮ nustatytų reikalavimų arba yra kitos svarbios aplinkybės, dėl kurių paskirtas administratorius negali tinkamai atlikti savo pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-20 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-139-421/2015). Tokių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas šioje byloje nenustatė. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, jog pareiškėjų bankroto procedūrai administruoti paskirdamas Eurobankrotas, UAB pirmosios instancijos teismas FABĮ nuostatų nepažeidė.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė FABĮ nuostatas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-05-08 nutartį palikti nepakeistą.