- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-04-29
- Bylos Nr.
- A11.-429-1023/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-34-3-00030-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Vaida Baumilė (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. M.
- Institucija
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdyba
- Kategorijos
- 1.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.4.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
institucijos surašiusios administracinio nusižengimo protokolą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovui J. J.,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis kodas (duomenys neskelbtini), pensininkas, vedęs, baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 1 dalį ir 290 straipsnio 8 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2021 m. kovo 22 d. J. M. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. AM-AAD-ANR_P-679-2021 (b. l. 31-32) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 1 dalį ir 290 straipsnio 8 dalį, dėl to, kad jis 2020 metų rugsėjo 30 d. apie 19 val. Prienų rajone, (duomenys neskelbtini) miške medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės ploto vienete, medžioklės tykojant metu šovė ir sužeidė tauriojo elnio patiną. Apie sužeistą žvėrį nepranešė medžioklės vadovui ir savavališkai vykdė sužeisto žvėries paiešką. 2020 metų spalio 1 d. nušautą tauriojo elnio patiną surado, dorojo, nupjovęs galvą su ragais paėmė sau, žvėries kūną užkasė radimo vietoje. Nuslėpdamas apie sumedžiotą ir dorotą tauriojo elnio patiną nepranešė medžioklės vadovui, dėl ko medžioklės lape Nr. 12 nėra įrašo apie 2020 metų rugsėjo 30 d. vykusios medžioklės metu sumedžiotą tauriojo elnio patiną.
2. J. M. teismo posėdžio metu padarytus nusižengimus pripažino, prašė skirti kuo mažesnę baudą, nes yra pensininkas, turi nepilnametį vaiką. Parodė, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. vakare šovė į elnio patiną, ėjo ieškoti ir nieko nerado, o kitą dieną po pietų, gal 7 vakaro, nuvažiavo ir rado elnio patiną, suprato, kad jo nušautas. Medžioklės vadovui nepranešė apie sužeistą žvėrį, apie jo paiešką ir apie tai, kad rado. Elnio patinas jau buvo su kvapu, nupjovė galvą, pasiėmė, o klasioko paprašė, kad užkastų miške. Savo elgesį vertina blogai, nepagalvojo, nebuvo blogos valios.
3. Institucijos surašiusios administracinio nusižengimo protokolą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovas J. J. teismo posėdžio metu pagarsino protokole nurodytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad protokole nurodytas aplinkybes išsiaiškino apklausę medžioklės dalyvius ir asmenis, kurie padėjo J. M. ieškoti ir užkasti elnią. Nesutapo J. M. ir A. S., kuris padėjo surasti elnią parodymai. Apie sumedžiotą elnią buvo nepranešta medžioklės vadovui, todėl nebuvo padarytas įrašas medžioklės lape. Galvos nupjovimas jau yra pirminis žvėries dorojimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Asmuo baustinas administracine tvarka.
4. ANK 290 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui už Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą, išskyrus šio straipsnio 3, 4, 5, 7, 8 dalyse numatytus pažeidimus. Šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.
5. ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui už gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimą arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą ar dorojimą. Šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų. Aptariamo nusižengimo tiesioginis objektas yra Lietuvos Respublikos teritorijoje esančios medžiojamosios gyvūnijos apsauga. Nusižengimo dalykas – licencijuojami gyvūnai. Veika – neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimas ar dorojimas. Nusižengimo subjektas yra specialusis, tai yra medžiotojas – fizinis asmuo, turintis Lietuvos Respublikoje išduotą medžiotojo bilietą arba užsienio šalyse išduotą analogišką dokumentą, pripažįstamą Lietuvos Respublikoje (Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 2 straipsnio 18 dalis). Nusižengimas gali būti padarytas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-689/2020, 2AT-5-689/2020, 2AT-20-648/2020).
6. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258, 22 punktas numato, kad prieš išvežant sumedžiotus gyvūnus iš medžioklės plotų vieneto, kuriame jie sumedžioti, arba prieš pradedant sumedžiotų gyvūnų, dorojimą, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų pradedamas pirmas, medžioklės lape įrašoma, kiek ir kokių gyvūnų sumedžiota. Medžiojant medžioklės būdais tykojant arba sėlinant, informacija apie gyvūnų, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimą į medžioklės lapą įrašoma prieš išgabenant gyvūną iš sumedžiojimo vietos arba prieš pradedant dorojimą, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų pradedamas pirmas. Minėtų Medžioklės taisyklių 23 punktas numato, kad už teisingą medžioklės lapo užpildymą pagal Medžioklės taisyklių 21 ir 22 punktų reikalavimus atsako medžioklės vadovas arba individualiai medžiojantis medžiotojas. Medžiotojas privalo informuoti medžioklės vadovą apie sumedžiotą ar sužeistą medžiojamąjį gyvūną. Medžioklės taisyklių 58.2.3. punkte numatyta, kad yra draudžiama gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 485/550 (Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. rugsėjo 26d. įsakymo Nr. B1-814/D1-853 redakcija) patvirtintų Veterinarinės priežiūros medžioklės reikalavimų 2.4. punktas nurodo, kad medžiojamųjų gyvūnų pirminis apdorojimas – medžiojamųjų gyvūnų kailio nulupimas ir (ar) galvos nupjovimas, krūtinės ląstos ir pilvo ertmės atvėrimas, skrandžio, žarnų ir kitų vidaus organų pašalinimas. Medžioklės taisyklių 71.1 papunktyje nurodyta, kad medžioklės taisyklių 58.1- 58.5, 58.35 ir 71.9 papunkčiuose nurodyti pažeidimai yra laikomi šiurkščiais.
7. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. M. teismo posėdžio metu inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 290 straipsnio 1 ir 8 dalyse, pripažino visiškai. J. M. kaltę dėl minėtų nusižengimų, be tiesioginio jo prisipažinimo, taip pat įrodo:
7.1. 2021 m. kovo 22 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko J. J. tarnybinis pranešimas (b. l. 35-36), kuriame nurodyta, kad 2020 m. spalio 7 d. iš Pranešimų priėmimo tarnybos Alytaus valdybos gyvosios gamtos apsaugos inspekcija gavo pranešimą Nr. 16658, kad Prienų rajone, „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio medžioklės ploto vienete, (duomenys neskelbtini) miške, medžioklės metu medžiotojas J. M. sumedžiojo tauriojo elnio patiną, niekam nepranešęs sudorojo (galvą su ragais nupjovė, kūną paliko miške). Apie sumedžiotą tauriojo elnio patiną neįrašyta medžioklės lape. 2020 m. spalio 15 dieną J. J. kartu su vyr. specialistais A. S. ir S. K. nuvyko į (duomenys neskelbtini) mišką Prienų rajone, kur susitiko su 2020 m. rugsėjo 30 d. „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelyje organizuotos medžioklės vadovu D. S., kuris patvirtino gautą informaciją, kad rugsėjo 30 d. medžioklės metu J. M. sumedžiojo tauriojo elnio patiną nepranešė medžioklės vadovui dėl ko medžioklės lape Nr. 12 nėra įrašo apie sumedžiotą žvėrį. Spalio 15 dieną susitiko su medžiotoju J. M., nuvyko prie tykojimo bokštelio (duomenys neskelbtini) miške, iš kurio rugsėjo 30 dieną J. M. sumedžiojo tauriojo elnio patiną. J. M. paaiškino, kad rugsėjo 30 d. medžioklės metu apie 19 val. šovė tauriojo elnio patiną ir iki 21:30 val. nepranešęs medžioklės vadovui ieškojo žvėries, kurio tą dieną nerado. Sekančią spalio 1 dieną kartu su A. S. nepranešęs medžioklės vadovui ieškojo tauriojo elnio, kurį kritusį surado pievoje. J. M. nupjovęs elnio galvą su ragais pasiėmė sau, o kūną spalio 2 dieną užkasė elnio suradimo vietoje. Įvykio vietoje, dalyvaujant J. M., iškasus sumedžiotą taurųjį elnią, kurio buvo nupjauta galva, priekinėje krūtinės dalyje aiškiai matėsi kulkos įėjimo vieta. Apklausti medžiotojai patvirtino, kad susirinkimo metu J. M. pripažino, kad rugsėjo 30 dieną medžioklės metu šovė tauriojo elnio patiną, kurį surado spalio 1 dieną su nupjauta galva, kurią galimai pasisavino grybautojai, ir nepranešęs medžioklės vadovui sumedžiotą žvėrį užkasė nušovimo vietoje. Susirinkimo protokole užfiksuota, kad J. M. sutinka pažeidęs medžioklės taisykles ir už tai sutinka pusę metų nemedžioti. Visuotinio būrelio narių susirinkimo metu nutarta 9 mėnesiams suspenduoti J. M. narystę „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelyje. Atliekant tyrimą nustatytą, kad J. M. nenuosekliai pateikė parodymus, apie sumedžiotą tauriojo elnio patiną. Pateikti parodymai skiriasi prieštarauja vieni kitiems. Medžiotojų būrelio susirinkimo metu J. M. teigė, kad spalio 1 dieną tauriojo elnio patiną surado nupjauta galva, kurią nupjovė ir pasisavino grybautojai. Savo paaiškinime pareigūnams J. M. teigia, kad spalio 1 dieną suradęs sumedžiotą žvėrį nupjovė galvą su ragais, kurią pateikė pareigūnams, o kūną užkasė nušovimo vietoje. Kardinaliai skiriasi J. M. ir surasti tauriojo elnio patiną padėjusio A. S. parodymai. J. M. teigia, kad ieškodami žvėries su A. S. ėjo kartu, kuriam pajutus blogą kvapą pievoje pamiškėje surado negyvą žvėrį. A. S. teigia, kad ieškodamas žvėries jis nuo tykojimo bokštelio nuėjo į dešinę pusę o J. M. į kairę pamiške. A. S. praėjęs biržę maždaug už 1 km nuo tykojimo bokštelio pajuto blogą kvapą ir sename miške suradęs tauriojo elnio patiną, pranešė J. M. kuris atvažiavęs nupjovė galvą su ragais ir atsinešė į automobilį. Pagal J. M. parodymus ir atliekant tyrimą nustatyta, kad tauriojo elnio patinas krito, buvo surastas ir užkastas 198 metrai nuo šovimo vietos, atviroje, iš tykojimo bokštelio kur tykojo J. M., matomoje vietoje. Atstumas nuo šovimo vietos iki A. S. nurodytos vietos kur jis galimai surado tauriojo elnio patiną 601 metrai. Atstumas nuo A. S. nurodytos radimo vietos iki elnio kritimo ir užkasimo vietos 571 metrai;
7.2. 2020 m. rugsėjo 30 d. medžioklės lapas (b. l. 2), kuriame nurodyta, kad J. M. dalyvavo 2020 m. rugsėjo 30 d. medžioklėje, kurią organizavo medžiotojų būrelis „(duomenys neskelbtini)“, iš medžioklės lapo matyti, kad jame nėra įrašų apie sumedžiotus žvėris;
7.3. (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio visuotinio susirinkimo protokolas (b. l. 3-5), kuriame nurodyta, kad J. M. prisipažįsta šovęs taurųjį elnią, jo nerado, o rado sekančią dieną po pietų, tačiau galva buvo nupjauta, pasamdė ekskavatorių, kad užkastų gyvūną, medžioklės vadovui nepranešė apie tai, sutinka pusę metų nemedžioti. Visuotinio būrelio narių susirinkimo metu nutarta 9 mėnesiams suspenduoti J. M. narystę „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelyje;
7.4. įvykio vietos schema (b. l. 21), kurioje nurodyta, kad pagal J. M. parodymus ir atliekant tyrimą nustatyta, kad tauriojo elnio patinas krito, buvo surastas ir užkastas 198 metrai nuo šovimo vietos. Atstumas nuo šovimo vietos iki A. S. nurodytos vietos kur jis galimai surado tauriojo elnio patiną 601 metrai. Atstumas nuo A. S. nurodytos radimo vietos iki elnio kritimo ir užkasimo vietos 571 metrai;
7.5. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos vyr. medžioklės trofėjų eksperto R. M. raštas (b. l. 6), kuriame nurodoma, jog pateikti apžiūrai tauriojo elnio ragai – amžius ketvirti gyvenimo metai, elnias priskirtinas labai perspektyviems žvėrims ir buvo nemedžiotinas;
7.6. fotonuotraukos (b. l. 22-26), kuriose užfiksuota elnio kaukolė su ragais, iškastas elnio patinas su šautine žaizda, tykojimo bokštelis, iš kurio J. M. šovė tauriojo elnio patiną;
7.7. medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ narių parodymai (b. l. 7-17), kurie patvirtino institucijos protokole ir tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes;
7.8. medžioklės vadovo D. S. parodymai (b. l. 20), kuris nurodė, jog J. M. jam nepranešė apie sumedžiotą elnią ir jo paieškas;
7.9. žalos aplinkai paskaičiavimas, kuriame nurodyta, kad žalos aplinkai dydis yra 6099,21 Eur (b. l. 33);
7.10. ginklų ir šaudmenų paėmimo protokolas (b. l. 27), kuriuo iš J. M. buvo paimtas medžioklinis graižtvinis šautuvas TOZ Nr. 34113 ir optinis taikiklis HJ13;
7.11. daiktų ir dokumentų pateikimo protokolas (b. l. 28), kuriuo J. M. pateikė elnio kaukolę su ragais.
8. Ištyrus administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos ANK 569 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas konstatuoja, kad kaltinimai J. M., padarius ANK 290 straipsnio 1 ir 8 dalyse nurodytus nusižengimus, pasitvirtino. Byloje paties atsakomybėn patraukto asmens J. M. parodymais, liudytojų apklausos protokolais, medžioklės lapu, (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio visuotinio susirinkimo protokolu, įvykio vietos schema, fotonuotraukomis, tarnybiniu pranešimu, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, apžiūros aktu ir kitais aukščiau ištirtais rašytiniais duomenimis neginčijamai įrodyta, kad J. M. 2020 m. rugsėjo 30 d. apie 19 val. Prienų rajone, (duomenys neskelbtini) miške medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės ploto vienete, medžioklės tykojant metu šovė ir sužeidė tauriojo elnio patiną, apie sužeistą žvėrį nepranešė medžioklės vadovui ir savavališkai vykdė sužeisto žvėries paiešką o 2020 m. spalio 1 d. nušautą tauriojo elnio patiną surado, dorojo, nupjovęs galvą su ragais paėmė sau, žvėries kūną užkasė radimo vietoje ir nuslėpdamas apie sumedžiotą ir dorotą tauriojo elnio patiną nepranešė medžioklės vadovui, dėl ko medžioklės lape Nr. 12 nėra įrašo apie 2020 m. rugsėjo 30 d. vykusios medžioklės metu sumedžiotą tauriojo elnio patiną. Atsižvelgiant į tai, J. M. savo veiksmais neabejotinai pažeidė Medžioklės taisyklių 58.2.2, 22 ir 23 punktus, jis veikė tyčia, suvokė padaręs pažeidimus, savo veiksmais siekė juos nuslėpti. Tokiu būdu, konstatuotina, kad J. M. yra kaltas dėl ANK 290 straipsnio 1 dalyje ir 290 straipsnio 8 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo ir yra baustinas.
9. Skiriant nuobaudą pažeidėjui, atsižvelgiama į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (šiurkštūs Medžioklės taisyklių pažeidimai), pažeidėjo asmenybę (kaip nurodė teismo posėdžio metu pats pažeidėjas – jis vedęs, pensininkas, turi nepilnametį vaiką, anksčiau baustas administracine tvarka, tačiau paskirtas baudas sumokėjęs), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, bei vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę. J. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). J. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 36 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, J. M. skirtina administracinė nuobauda, numatyta įstatymo straipsnyje, numatančiame atsakomybę už padarytą nusižengimą, sankcijos ribose artima minimaliai (ANK 32 ir 34 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad J. M. yra kaltas padaręs nusižengimus, numatytus ANK 290 straipsnio 1 dalyje ir ANK 290 straipsnio 8 dalyje, todėl jam administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai (ANK 38 straipsnio 1 dalis) ir galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnio 2 dalis).
10. ANK 290 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo vienų iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad J. M. savo padarytą pažeidimą pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, buvo kritiškas savo elgesiui, byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, jog jis yra piktybinis Medžioklės taisyklių pažeidėjas, todėl jam skirtinas teisės medžioti atėmimas artimas minimaliam terminui.
11. ANK 290 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad už pažeidimo, numatyto ANK 290 straipsnio 8 dalyje, padarymą privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimą. Atsižvelgiant į tai, kad J. M. taurųjį elnią neteisėtai sumedžiojo naudodamasis medžiokliniu graižtviniu šautuvu TOZ Nr. 34113 ir optiniu taikikliu HJ13, todėl jie kaip administracinio nusižengimo padarymo priemonės konfiskuotini. Taip pat konfiskuotina ir elnio kaukolė su ragais, kaip įstatymu uždraustos veikos rezultatas (ANK 29, 32, 34 straipsniai). Manytina, kad paskyrus būtent tokią nuobaudą, bus pasiekta ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinių nuobaudų paskirtis.
12. Pažymėtina, kad byloje yra pateiktas žalos aplinkai paskaičiavimas, kuriame nurodyta, kad žalos aplinkai dydis yra 6099,21 Eur. Pažymėtina, kad ANK 578 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi. Pagal ANK 664 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda. Jeigu, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apylinkės teisme padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus šios bylos nagrinėjimo, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas ar institucija gali priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą. Kitais atvejais teismas gali pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl turtinės žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (ANK 665 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad administracinio nusižengimo byloje įstatymas imperatyviai nenumato teismo pareigos priteisti žalos atlyginimą (kai ji padaryta) visais atvejais. ANK 563 straipsnyje įtvirtinta administracinių nusižengimų teisenos paskirtis greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos. Taigi žalos atlyginimo priteisimo išsprendimo klausimas administracinio nusižengimo byloje neturi sudaryti kliūčių operatyviam bylos išnagrinėjimui, įstatymu įtvirtinta šios teisenos paskirtimi; sudėtingesni žalos atlyginimo klausimai, kurių išnagrinėti visapusiškai, išsamiai ir kartu operatyviai administracinio nusižengimo byloje nėra galimybės, nagrinėtini civilinio proceso tvarka. Žalos atlyginimo nukentėjusiajam priteisimą toje pačioje administracinio nusižengimo byloje įstatymas sieja su galimybe nustatyti žalos dydį neatidėjus bylos nagrinėjimo (ANK 665 straipsnio 1 dalis). Administracinio teisės pažeidimo byloje pareikštas civilinis ieškinys iš esmės turėtų atitikti CPK keliamus ieškinio formos ir turinio reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-511/2018). Nagrinėjamu atveju, byloje nesant pareikšto civilinio ieškinio, nepripažinus įstatymo nustatyta tvarka nukentėjusiojo, minėtas klausimas dėl žalos atlyginimo nespręstinas, išaiškinant teisę savanoriškai sumokėti paskaičiuotą žalą arba asmenų teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 29 straipsniu, 35-36 straipsniais, 224 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
J. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 30,00 Eur (trisdešimt eurų 00 ct) baudą.
J. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 8 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 800,00 Eur (aštuonių šimtų eurų 00 ct) baudą su J. M. priklausančių medžioklinio graižtvinio šautuvo TOZ Nr. 34113 ir optinio taikiklio HJ13, paimtų 2020 m. spalio 15 d., ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo protokolu, bei J. M. sumedžioto elnio kaukolės su ragais, paimtos 2020 m. spalio 15 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, konfiskacija.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi šias nuobaudas subendrinti ir J. M. paskiri galutinę subendrintą nuobaudą – 800,00 Eur (aštuonių šimtų eurų 00 ct) baudą su J. M. priklausančių medžioklinio graižtvinio šautuvo TOZ Nr. 34113 ir optinio taikiklio HJ13, paimtų 2020 m. spalio 15 d., ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo protokolu, bei J. M. sumedžioto elnio kaukolės su ragais, paimtos 2020 m. spalio 15 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, konfiskacija.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 9 dalimi atimti J. M. teisę medžioti 1 (vieneriems) metams.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.
1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, banko kodas 40100, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodant įmokos kodą – 1001 ir administracinio nusižengimo protokole nurodytą identifikacinį kodą (ROIK).
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ANK 676 straipsnio 1-2 dalys);
2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).