- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-13
- Bylos Nr.
- e2S-1312-1097/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01625-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Latvelė
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus
- Atsakovas
- T. T.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus ieškinį atsakovei T. T. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei T. T. (toliau – atsakovė) dėl skolos priteisimo, prašydamas priteisti iš atsakovės 739,63 Eur skolą.
2. Ieškovas nurodė, kad F. T., miręs 2021 m. birželio 15 d., buvo registruotas VSDFV Panevėžio skyriuje kaip savarankiškai PSD besidraudžiantis asmuo, o jo skola PSD fondui 2021 m. birželio 15 d. buvo 423,70 Eur. Be to, VSDFV Panevėžio skyriuje F. T. buvo registruotas draudėju, vykdančiu individualią žemės ūkio veiklą, o jo skola 2021 m. birželio 15 d. buvo 524,86 Eur. VSDFV Panevėžio skyrius 2021 m. liepos 27 d. raštu Nr. (8.1) DV_S-22781 informavo Vilniaus rajono 4-ajį notarų biurą apie F. T. skolą. Patikrinus Lietuvos Respublikos testamentų registro duomenis nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 13 d. dėl palikimo priėmimo kreipėsi atsakovė T. T.. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Vadovaujantis CK 5.52 straipsnio 1 dalimi įpėdinis, priėmęs palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. 2024 m. gegužės 8 d. duomenimis mirusio draudėjo skola nepadengta, atsakovė yra atsakinga už mirusiojo 739,63 Eur skolos padengimą, tačiau šios pareigos nevykdo. Dėl to teikiamas ieškinys teismui dėl skolos priteisimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2024 m. gegužės 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-7599-1115/2024, ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
4. Teismas nurodė, kad ieškovas reiškia reikalavimą dėl skolos – nepadengtų mirusio F. T., kurio palikimą priėmė atsakovė, PSD įmokų priteisimo. Ieškovas yra viešojo administravimo subjektas, kuris, priimdamas atitinkamus sprendimus, veikia viešojo administravimo srityje. Teismo teigimu, nors atsakovu yra nurodomas fizinis asmuo, tačiau keliamas ginčas dėl skolos priteisimo už nesumokėtas įmokas valstybei už tam tikrą laikotarpį, o tai yra viešojo administravimo srities ginčas, kuris nagrinėtinas administraciniame teisme (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismas konstatavo, kad ieškinys paduotas pažeidžiant rūšinio teismingumo taisykles, nustatytas CPK 26 straipsnyje, nes ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 13 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
6. Ieškovo teigimu, ginčas tarp mirusiojo F. T. ir VSDFV Panevėžio skyriaus būtų nagrinėjamas administraciniame teisme, tačiau dėl to nebuvo kreiptasi į teismą, nes skolos išieškojimas buvo vykdomas taikant mokėjimo nurodymus asmens banko sąskaitoms. Ieškovas su ieškiniu kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą dėl priteisimo skolos, kurią paveldėjo mirusiojo įpėdinė atsakovė. Atsakovę ir ieškovą sieja civiliniai santykiai, kurie atsirado paveldėjimo procese, ir paveldėta F. T. PSD įmokų skola nėra įpėdinės (atsakovės) privalomos mokėti įmokos (mokesčiai). Dėl to, ieškovo teigimu, ieškinys dėl skolos priteisimo iš įpėdinės yra teismingas apylinkės teismui ir nagrinėtinas civilinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
7. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
8. Apeliacijos objektas šioje byloje – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį dėl skolos priteisimo, konstatavęs, kad ginčas nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas išaiškino, kad ginčas dėl skolos už nesumokėtas įmokas valstybei už tam tikrą laikotarpį priteisimo yra viešojo administravimo srities ginčas, kuris nagrinėtinas administraciniame teisme.
9. Atskiruoju skundu ieškovas ginčija šią teismo išvadą, nurodydamas, kad tarp atsakovės ir ieškovo yra susiklostę civiliniai santykiai, kurie atsirado paveldėjimo procese, ir paveldėta mirusiojo privalomojo sveikatos draudimo įmokų skola nėra įpėdinės (atsakovės) privalomos mokėti įmokos (mokesčiai), todėl ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.
10. Bendrosios kompetencijos teismai CPK nustatyta tvarka nagrinėja ginčus, kylančius iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų, koncesijų suteikimo ir kitų privatinių teisinių santykių (CPK 1 straipsnio 1 dalis), o administraciniai teismai sprendžia ginčus, kylančius iš administracinių teisinių santykių viešojo administravimo srityje (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 1 straipsnis, 3 straipsnio 1 dalis). Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).
11. ABTĮ 2 straipsnio 1 dalyje, įtvirtinta, kad administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas. Teismų praktikoje formuluojama, kad svarbus ginčų atribojimo kriterijus yra ginčo teisinio santykio dalyvių statusas bei jų ypatybės, nes minėtas aspektas gali padėti atskleisti ginčijamo teisinio santykio pobūdį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-502-338/2005). Specialioji teisėjų kolegija teismingumui yra konstatavusi, kad reikalavimai, kylantys iš mokestinių prievolių biudžetui vykdymo pažeidimų, yra priskirtini viešosios teisės, t. y. mokesčių teisės, reguliavimo sričiai, ir nagrinėtini administraciniame teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos teismingumui 2006 m. gruodžio 4 d. nutartis byloje Nr. T-82/2006).
12. Kita vertus, būtent teisinių santykių pobūdis, bet ne viešojo administravimo subjekto dalyvavimas juose, lemia ginčo rūšinį teismingumą (Specialiosios teisėjų kolegijos teismingumui 2010 m. birželio 18 d. nutartis byloje Nr. T-37/2010). Specialioji teisėjų kolegija teismingumui yra nurodžiusi, kad jei ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, tai nepriklausomai nuo to, jog viena šio ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės institucija, jis laikytinas civiliniu ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos teismingumui 2010 m. spalio 22 d. nutartis byloje Nr. T-70-10).
13. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimas reiškiamas atsakovei, kaip mokestinę skolą turėjusio ir mirusio asmens įpėdinei. Taigi, aktualios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 ir 2 dalys, kuriose nustatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą; paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos. Šiuo atveju, ieškovas ieškinyje nurodo, kad mirusysis turėjo prievolę mokėti privalomojo socialinio draudimo įmokas (mokesčius) ir jos tinkamai nevykdė, o nurodytą prievolę paveldėjo mirusiojo įpėdinė, priimdama palikimą. Taigi, kaip pagrįstai nurodė ieškovas atskirajame skunde, ieškovą ir atsakovę sieja civiliniai teisiniai santykiai, susiklostę dėl mirusiojo prievolę turėjusio asmens turto / prievolių paveldėjimo proceso; atsakovė nėra mokesčių, iš kurių nemokėjimo kilo skola, mokėtoja, o yra skolų turėjusio asmens turto / prievolių paveldėtoja, todėl reikalavimas atsakovei reiškiamas paveldėjimo teisinių santykių pagrindu. Paveldėjimo teisiniai santykiai priskirtini civiliniams teisiniams santykiams, nagrinėtiniems bendrosios kompetencijos teismuose.
14. Pabrėžtina, kad Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo 2009 m. sausio 26 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr. T-2009-01, išnagrinėjo iš esmės tapataus pobūdžio klausimą analogiškoje faktinėje situacijoje, kai teiktas ieškinys mirusio skolininko įpėdiniui dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo, ir išaiškino, kad situacijoje, kai fizinis asmuo, turėjęs pareigą sumokėti mokestinę nepriemoką, yra miręs, pagal teisinį reglamentavimą mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Mokestinė nepriemoka yra paveldima kartu su kitu mirusio fizinio asmens turtu (CK 5.1 straipsnio 1, 2 dalys), o turto paveldėtojai, priimdami palikimą, įgyja pareigą mokestinę nepriemoką padengti (CK 5.50 straipsnis). Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo nurodė, kad teismas, nagrinėdamas pareikštą reikalavimą, turės taikyti paveldėjimo teisės normas, kurios yra civilinio teisinio pobūdžio. Atsižvelgdama į nurodytą, Specialioji teisėjų kolegija teismingumui konstatavo, kad kilęs ginčas neapsiriboja vien tik mokestiniais teisiniais santykiais, tačiau apima ir civilinius teisinius santykius, o tokiu atveju ginčą, kuris yra susijęs tiek su civiliniais, tiek su administraciniais teisiniais santykiais, turi spręsti bendrosios kompetencijos teismas, kurio kompetencija yra platesnė.
15. Apibendrindamas nurodytus išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškiniu inicijuojamo ginčo pobūdį, todėl klausimą dėl ieškinio priėmimo išsprendė netinkamai pritaikydamas proceso teisės normas, nukrypo nuo Specialiosios teisėjų kolegijos teismingumui formuojamos praktikos, todėl atskirasis skundas tenkintinas ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 13 d. nutartis naikintina.
16. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio priėmimas galimas tik pirmosios instancijos teisme (žr. mutatis mutandis (liet. su atitinkamais pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010), panaikinus skundžiamą nutartį ieškinio priėmimo klausimas grąžinamas svarstyti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
17. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. gegužės 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-7599-1115/2024, ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.