- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-05-28
- Bylos Nr.
- 1-1857-369/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19058-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Kaltinamasis
- R. T.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Gedimino Juknos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje R. T., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį – vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, dirbti arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytos laikiname sulaikyme išbūtos dvi dienos, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, paskirtas įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį įpareigojimą įvykdant per šešis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (bausmę atlikęs 2019 m. sausio 14 d.);
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. T. 2019 m. gegužės 8 d., apie 12.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kai nustatytas 2.32 promilės neblaivumo laipsnis), kilusio žodinio konflikto metu kartu gyvenančiai buvusiai sutuoktinei R. T. koja du kartus spyrė į kairės pusės šonkaulių sritį ir kumščiais ne daugiau kaip tris smūgius sudavė į veido sritį, taip jai sukėlė fizinį skausmą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Įtariamasis R. T. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena jo buvusi sutuoktinė R. T., su kuria veda bendrą ūkį. Jis dirba (duomenys neskelbtini), nebuvo gydytas psichiatrijos ligoninėse, priklausomybės ligų centre neregistruotas. 2019 m. gegužės 8 d. jis buvo darbe, po 10.00 val. grįžo namo. Jam grįžus R. T. turbūt dar nebuvo išgėrusi. Vėliau jis su R. T. gamino valgyti ir išgėrė alkoholio, kiek tiksliai, negali pasakyti, tikrai du butelius. Išgėrusi R. T. jį pradeda varyti iš namų, keiksnoti, vadinti necenzūriniai žodžiais. Jis supykęs kelis kartus spyrė R. T. į šoną ir rankomis trenkė jai į galvą, negali tiksliai pasakyti, kiek kartų. Tuo metu R. T. sėdėjo. Prieš tai, kai jis dar nebuvo panaudojęs fizinio smurto, R. T. rėkė, kad skambins policijai. R. T. vartoja daug vaistų, skundžiasi skausmais, gana dažnai vartoja daug alkoholio. Dėl savo poelgio gailisi (b. l. 21).
Nukentėjusioji R. T. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji ir R. T. yra nutraukę santuoką dėl smurto, tačiau gyvena kartu jam priklausančiame bute ir veda bendrą ūkį. Po motinos mirties R. T. pasikeitė, tapo piktesnis. 2019 m. gegužės 8 d., prieš 12.00 val., R. T. grįžo iš darbo, jau buvo neblaivus, po to gėrė namuose. Ji gulėjo lovoje. R. T. jai sudavė ne daugiau dviejų kartų į kairės pusės šonkaulius ir rankomis trenkė jai į įvairias kūno vietas, ji užsidengė veidą, ne daugiau trijų kartų. Dėl suduotų smūgių ji jautė fizinį skausmą, kūno tyrimo nesidarė. Po smūgių sudavimo ji telefonu skambino policijai, R. T. tuo metu nuėjo į tualetą, išgirdęs, kad ji paskambino, pradėjo ją keikti, rėkti. Atvykę pareigūnai R. T. išvežė. Ji taip pat išgėrė dėl streso ir skausmo. Prašė R. T. neskirti kardomosios priemonės gyventi skyrium nuo jos, nes jis išsiblaivės, grįš namo ir eis į darbą. R. T. ją muša tik išgėręs, grįžęs jos atsiprašinės, kaip ir anksčiau (b. l. 9).
Iš Policijos registruojamų įvykių registro duomenų matyti, jog 2019 m. gegužės 8 d. 12.20 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas R. T. pranešimas, kad prieš ją smurtauja jos vyras R. T., kuris yra neblaivus. R. T. ją spardė ir sudavė į veidą. Ji jaučia kūno skausmus. Informacija apie įvykį papildyta tuo, kad atvykus paaiškėjo, jog prieš R. T. smurtavo jos buvęs sutuoktinis R. T., su kuriuo ji kartu gyvena. R. T. R. T. kelis kartus sudavė per veidą ir kelis kartus spyrė į šoną (b. l. 3).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės I. K. 2019 m. gegužės 8 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, jog R. T. paaiškino, kad, jai ir jos buvusiam sutuoktiniui R. T. būnant namuose bei jai gulint lovoje, R. T. priėjo ir ranka kelis kartus trenkė jai į veido kairę pusę, taip pat kelis kartus spyrė jai į kairį šoną. Ji patyrė fizinį skausmą. R. T. sužalojimų vietos atvaizduotos schemoje. Pažymėta, kad R. T. ir R. T. buvo akivaizdžiai neblaivūs, R. T. buvo didžiai susijaudinusi, o R. T. – ramus, matomų jo kūno sužalojimų nebuvo. Įvykio aplinkoje buvo išmėtyti daiktai (rūbai) ir matėsi girtavimo pėdsakai (b. l. 6-7).
Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2019 m. gegužės 8 d. 13.24 val. R. T. nustatytas 2.32 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 26).
Motyvuojamoji dalis
R. T. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariu yra, be kita ko, asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog kaltinamojo R. T. kaltė 2019 m. gegužės 8 d., apie 12.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būnant apsvaigusiu nuo alkoholio (kai nustatytas 2.32 promilės neblaivumo laipsnis), kilusio žodinio konflikto metu kartu gyvenančiai buvusiai sutuoktinei R. T. koja du kartus spyrus į kairės pusės šonkaulių sritį ir kumščiais ne daugiau kaip tris smūgius sudavus į veido sritį, taip jai sukėlus fizinį skausmą, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.
Kaltinamasis R. T. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio metu jis kelis kartus spyrė R. T. į šoną ir rankomis kelis kartus trenkė jai į galvą (b. l. 21). Pateikta R. T. pozicija atitinka kitų įrodymų turinį. Štai iš nukentėjusiosios R. T. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad įvykio metu R. T. jai sudavė ne daugiau dviejų kartų į kairės pusės šonkaulius ir rankomis trankė jai į įvairias kūno vietas, ji užsidengė veidą, ne daugiau trijų kartų (b. l. 9). Tokie R. T. parodymai atitinka jos pirminius paaiškinimus. Antai Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis R. T. bendruoju pagalbos telefonu pranešė, kad R. T. ją spardė ir sudavė į veidą (b. l. 3). Tai detalizuojama į įvykio vietą atvykusios vyriausiosios patrulės I. K. tarnybiniame pranešime, kuriame užfiksuoti R. T. paaiškinimai, atskleidžiantys, kad R. T. jai ranka kelis kartus trenkė į veido kairę pusę ir kelis kartus spyrė į kairį šoną. R. T. sužalojimų vietos atvaizduotos schemoje (b. l. 6-7). Pateikti įrodymai yra nuoseklūs, sutampa tarpusavyje, atskirose detalėse vienas kita papildo, todėl yra patikimi, o jų sugretinimas sudaro pagrindą išvadai, kad įvykio metu R. T. išties koja du kartus spyrė R. T. į kairės pusės šonkaulių sritį ir kumščiais ne daugiau kaip tris smūgius sudavė jai į veido sritį. Nukentėjusioji R. T. dar bendruoju pagalbos telefonu pranešė, kad dėl R. T. panaudoto smurto ji patyrė fizinį skausmą (b. l. 3). Tai atsispindi ir R. T. paaiškinimuose, duotuose į įvykio vietą atvykusiai vyriausiajai patruliai I. K., kurie užfiksuoti jos tarnybiniame pranešime (b. l. 6-7), taip pat kitą dieną po įvykio duotose parodymuose apklausos ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 9). Nustatytos R. T. smurtinio elgesio aplinkybės – mušimo būdas, suduotų smūgių kiekis ir lokalizacija, nekelia abejonių dėl R. T. sukelto fizinio skausmo. Kaltinamasis R. T. ir nukentėjusioji R. T. vienodai nurodė, kad, nors jie yra nutraukę santuoką, tačiau gyvena kartu ir veda bendrą ūkį. Tai matyti iš jų parodymų (b. l. 9, 21). Šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti esant santykius, atitinkančius šeimai būdingų santykių turinį (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-301-139/2016, 2K-77-942/2017, 2K-383-1073/2018). Todėl laikytina, kad R. T. mušdamas fizinį skausmą sukėlė savo šeimos narei R. T., su kuria bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė). Nors kaltinamajam R. T. pareikštame kaltinime taip pat inkriminuojamas konflikto sukėlimas, tačiau byloje esantys duomenys to nepatvirtina. Kita vertus, R. T. parodymai rodo, kad savo smurtinį elgesį jis aiškino iš esmės pykčiu dėl R. T. įžeidimų. Tai sudaro pagrindą spręsti apie įvykio metu tarp jų kilusį žodinį konfliktą. Atsižvelgiant į tai, atitinkamai tikslintinas R. T. pareikštas kaltinimas. Pagaliau, kaltinamojo R. T. apsvaigimą nuo alkoholio be kitų įrodymų objektyviai patvirtina alkotesterio kvito rodmenys, iš kurių seka, kad netrukus po įvykio jam buvo nustatytas 2.32 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 26).
Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo R. T. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. T. pareiškė, jog sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 34-35, 36).
Dėl R. T. skirtinos bausmės
Teismas, skirdamas bausmę R. T., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją ir nusikalstama veika padarytą žalą – R. T. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, mušdamas šeimos narei R. T. sukėlė fizinį skausmą, visumoje padaryto nusikaltimo pavojingumas atitinka rūšinį, tiesiogine tyčia, kuri susiformavo spontaniškai, apsvaigus nuo alkoholio keršijant dėl įžeidimų, nusikalstama veika žala nepadaryta (civilinių ieškinių nepareikšta). Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia į R. T. asmenybę apibūdinančius duomenis – vyresnio amžiaus, išsiskyręs (b. l. 28), tačiau su buvusia sutuoktine bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), vidurinio išsilavinimo, dirbantis (b. l. 32), administracine tvarka nebaustas (b. l. 29-30), teistas du kartus dėl panaudoto fizinio smurto R. T. atžvilgiu (b. l. 31, 37-38; Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), objektyvių duomenų apie priklausomybės ligų ir psichiatrinį gydymą valstybinis kaltintojas nesurinko. Ne pirmas smurto artimoje aplinkoje atvejis rodo, kad R. T. teisingų išvadų dėl savo netinkamo elgesio nepadarė, kas leidžia įžvelgti jo polinkį elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, atspindi besiformuojančias jo antivisuomenines nuostatas ir sudaro pagrindą nagrinėjamą nusikalstamą veiką vertinti ne vien tik kaip pasirinktą netinkamą elgesio variantą, kuriam įtakos turėjo apsvaigimas nuo alkoholio, bet ir kaip nulemtą jo netinkamo požiūrio į visuomenėje puoselėjamas vertybes. R. T. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu R. T. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo tam įtakos (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat tai, kad veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. T. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią, tačiau ją ribojančią bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas vidurkiui, įpareigojant tęsti darbą, uždraudžiant vartoti alkoholinius gėrimus (BK 48 straipsnio 1, 2 dalys, 6 dalies 3 punktas, 7 dalis). Teismo vertinimu, pagal R. T. ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta, ar per švelni.
R. T. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas R. T. laikiname sulaikyme nuo 2019 m. gegužės 8 d. 12.30 val. (b. l. 15) iki 2019 m. gegužės 9 d. 13.10 val. (b. l. 23) išbūtas laikas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
R. T. nusikalstamą veiką padarė šeimos nariui, todėl, vadovaujantis BK 72² straipsniu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per keturis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
R. T. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 22), paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
R. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, bausmės laikotarpiu įpareigojant tęsti darbą, uždraudžiant vartoti alkoholinius gėrimus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, R. T. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės laikotarpiu įpareigojant tęsti darbą, uždraudžiant vartoti alkoholinius gėrimus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti R. T. laikiname sulaikyme nuo 2019 m. gegužės 8 d. 12.30 val. iki 2019 m. gegužės 9 d. 13.10 val. išbūtą laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, R. T. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per keturis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
R. T. ikiteisminio tyrimo metu skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.