Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro E. J. 2014 m. liepos 31 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas A. D., M. K. ir J. M. atžvilgiu buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių A. D. ir M. K. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje. Tame pačiame nutarime prokuroras E. J. atkreipė dėmesį į tai, kad policijos pareigūnai A. D. ir M. K., sustabdę automobilį „Audi 80“, apie jo patikrinimą nustatyta tvarka nepateikė informacijos, nesiėmė atitinkamų priemonių, kad automobilį vairavęs asmuo būtų nubaustas administracine tvarka už važiavimą transporto priemone, nedrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir nepraėjusia techninės apžiūros. Todėl A. D., M. K. galimai padarė drausminį nusižengimą ir apie tai turėtų būti informuojama Šiaulių AVPK vadovybė.

2014 m. rugpjūčio 27 d. A. D. ir M. K. buvo pasirašytinai supažindinti su pranešimais dėl tarnybinio nusižengimo ir galimai pažeistų Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5 punktų, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 4.6, 4.9 punktų, Šiaulių AVPK viršininko 2013 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 40-V-332 patvirtintų Patrulių rinktinės 2 -osios kuopos 1-ojo būrio specialisto pareigybės aprašymo 7.1.1, 7.1.5, 7.1.7, 7.5 punktų, Šiaulių AVPK viršininko 2013 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 40-V-332 patvirtinto Patrulių rintinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio patrulio pareigybės aprašymo 7.1.1, 7.1.2, 7.2, 7.7 punktų nuostatų ir galimai policijos pareigūno vardo pažeminimo.

2014 m. rugpjūčio 27 d. ir 2014 m. rugpjūčio 28 d. A. D. ir M. K. sutiko, kad jiems, vadovaujantis 2000 m. rugpjūčio 29 d. Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, siekiant patikrinti atitinkamų valstybės institucijų surinktos informacijos, susijusios su šiame straipsnyje nurodytais asmenimis ir jų aplinka, patikimumą (5 str. 1 d.), būtų taikomas psichofiziologinis tyrimas. Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjai, atsakydami į klausimus sakė netiesą.

2014 m. lapkričio 6 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 40-IS-81 konstatuota, kad apibendrinus teisės aktų reglamentaciją ir tarnybinio patikrinimo metu surinktus duomenis, tai, kad Šiaulių AVPK pareigūnų A. D., M. K. veiksmai įvertinti kompetentingų institucijų, jų priimtuose sprendimuose teisės aktų pažeidimų nekonstatuota, tarnybinio tyrimo metu negauta objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima vienareikšmiškai teigti, kad Šiaulių AVPK pareigūnų A. D. ir M. K. elgesys nagrinėjamu atveju neatitiko Elgesio kodekso keliamų reikalavimų, be to, savo elgesiu būtų sugriovę policijos pareigūno autoritetą, pasitikėjimą institucija, kurioje dirba ir būtų pažeminę pareigūno vardą ar padarę tarnybinį nusižengimą. Esant šioms aplinkybėms konstatavo, kad neįrodyta, jog Šiaulių AVPK pareigūnų A. D., M. K. veiksmuose būtų pareigūno vardą žeminanti ar tarnybinio nusižengimo sudėtis. Taip pat toje pačioje 2014 m. lapkričio 6 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje tikrintojas nurodė ir tai, kad šios tarnybinio patikrinimo išvados dėl A. D. ir M. K. veiksmų, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos 2014 m. spalio 30 d. psichofiziologinio tyrimo išvadų Nr. 5-16-IL-383 ir Nr. 5-16-IL-384 kopijos perduotinos vertinti Šiaulių AVPK Specialiajai ekspertų komisijai (toliau – ir SEK).

2014 m. gruodžio 1 d. patikrinimo išvadoje Nr. 40-IL-7345 „Dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos I-jo būrio specialisto A. D. ir patrulio M. K. patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei“ konstatuota, kad kyla pagrįstų abejonių dėl specialisto A. D. ir patrulio M. K. asmens savybių: nesąžiningumo, savanaudiškumo, nepatikimumo, numatytų Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – ir VTPĮ) 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte, dėl kurių yra pagrindo suabejoti jų patikimumu ir lojalumu Lietuvos valstybei, todėl siūlytina patikrinimą dėl Šiaulių AVPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio specialisto A. D. ir patrulio M. K. patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei baigti. Išvadą ir tyrimo metu surinktą medžiagą svarstyti dėl 2011 m. rugsėjo 15 d. specialistui A. D. ir 2011 m. lapkričio 23 d. patruliui M. K. išduotų leidimų (suteiktų teisių) dirbti (ir susipažinti) su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, galimo panaikinimo, nes šio tikrinimo metu buvo nustatytos pagrįstos abejonės dėl A. D. ir M. K. asmens savybių: nesąžiningumo, savanaudiškumo, nepatikimumo, numatytų VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte, dėl kurių yra pagrindo suabejoti jų patikimumu ir lojalumu Lietuvos valstybei bei gali kilti grėsmė jiems patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.

Šiaulių AVPK viršininkas R. B. 2015 m. sausio 5 d. įsakymais Nr. 40-TE-15 ir Nr. 40-TE-16, vadovaudamasis VTPĮ 13 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 16 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktais, 2 dalies 1, 20 punktais, 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 18 straipsnio 1, 5 dalimis ir atsižvelgdamas į Šiaulių AVPK SEK 2014 m. gruodžio 5 d. posėdžio protokolą Nr. 40-IN-33 bei į Šiaulių AVPK SEK 2014 m. gruodžio 12 d. teikimus Nr. 40-IL-7826 ir Nr. 40-IL-7825, panaikino leidimus (suteiktą teisę) dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, pareiškėjams M. K. ir A. D..

Šiaulių AVPK viršininkas R. B. 2015 m. sausio 6 d. įsakymais Nr. 40-TE-25 ir Nr. 40-TE-26, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu (kai įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialios teisės, susijusios su tiesioginių pareigų atlikimu) ir atsižvelgdamas į Šiaulių AVPK viršininko 2014 m. sausio 5 d. įsakymus Nr. 40-TE-15 ir Nr. 40-TE-16, pareiškėjus atleido iš vidaus tarnybos.

Sprendimai atleisti pareiškėjus iš užimamų pareigų grindžiami Įsakymais dėl leidimo (suteiktos teisės) dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ panaikinimu. Teisinis pagrindas panaikinti pareiškėjų Leidimus (suteiktą teisę) dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, buvo VTPĮ 16 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktai, 2 dalies 1, 20 punktai, 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas. VTPĮ 2 straipsnio 15 punkte pateikta tokio leidimo sąvoka, pagal kurią leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija – šio įstatymo nustatyta tvarka išduotas dokumentas, patvirtinantis asmens teisę dirbti ar susipažinti su Lietuvos Respublikos įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“, „Konfidencialiai“, arba tokią informaciją saugoti ar gabenti. VTPĮ 2 straipsnio 16 punktas apibrėžia asmens patikimumo pažymėjimo sąvoką – tai šio Įstatymo nustatyta tvarka išduotas dokumentas, patvirtinantis asmens teisę dirbti ar susipažinti su užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų perduota įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymų „Visiškai slaptai“, „Slaptai“, „Konfidencialiai“ atitikmenimis, arba tokią informaciją saugoti ar gabenti. Taigi pareiškėjams inkriminuoti VTPĮ 16 straipsnio, reglamentuojančio leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimo išdavimą, galiojimą ir sprendimų apskundimą, 1 dalies 4, 5 punktų, 2 dalies 1, 20 punktų, 18 straipsnio, reglamentuojančio leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimo panaikinimą, 1 dalies 4 punkto pažeidimai, lėmę pareiškėjų Leidimų dirbti su informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, panaikinimą, visiškai neatitinka jų turėtų Leidimų sąvokos, nes pareiškėjai turėjo Leidimus (suteiktą teisę) dirbti tik su „Riboto naudojimo“ informacija, o ne su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“, „Konfidencialiai“ (VTPĮ 2 str. 15 p.). Tai reiškia, kad VTPĮ 16 ir 18 straipsnių nuostatos gali būti taikomos tik asmenims, dirbantiems su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“ ir aukštesne ar jos atitikmenimis. Vadinasi, pareiškėjams turint Leidimus dirbti tik su „Riboto naudojimo“ informacija, anksčiau nurodytos VTPĮ nuostatos taikytos būti negalėjo, taigi jos jokiu būdu negalėjo ir negali būti pagrindu panaikinti Leidimą dirbti su informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.

Skundžiami įsakymai buvo priimti nesant teisinio pagrindo, jie dar ir nepagrįsti materializuojančiais faktiniais duomenimis, t. y. konkrečiais pareiškėjų veiksmais ar kitomis objektyviomis aplinkybėmis, sąlygojusiomis Leidimų panaikinimą.

Specialiosios ekspertų komisijos 2014 m. gruodžio 5 d. posėdžio protokolas Nr. 40-IN-33 ir Šiaulių AVPK SEK 2014 m. gruodžio 12 d. teikimas Nr. 40-IL-7826, priimti remiantis 2014 m. gruodžio 1 d. patikrinimo išvadoje Nr. 40-IL-7345 nurodytomis aplinkybėmis, t. y. tuo, kad tyrimo metu surinktais duomenimis, yra pagrindo manyti, jog savo neteisėtu neveikimu – galimai priimdami kyšį, nesurašydami administracinio teisės pažeidimo protokolo J. M. ir sudarydami sąlygas jam išvengti administracinės atsakomybės – M. K. ir A. D. galimai pažeidė teisės aktų reikalavimus. Taigi esminis duomuo, lėmęs tikrinimo metu nustatytas neva pagrįstas abejones dėl pareiškėjų asmens savybių: nesąžiningumo, savanaudiškumo, nepatikimumo, numatytų VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte, dėl kurių yra pagrindo suabejoti jų patikimumu ir lojalumu Lietuvos valstybei bei kad gali kilti grėsmė jiems patikėtos įslaptintos informacijos saugumui, yra tai, kad yra pagrindo manyti, jog savo neteisėtu neveikimu – galimai priimdami kyšį, nesurašydami administracinio teisės pažeidimo protokolo J. M. ir sudarydami sąlygas jam išvengti administracinės atsakomybės, pareiškėjai pažeidė anksčiau nurodytų teisės aktų nuostatas. Vadinasi, išskyrus prielaidas ir niekuo nepagrįstą tikrintojo įsitikinimą, jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, patvirtinančių teiginius, kad pareiškėjai priėmė kyšį ir nesurašė administracinio teisės pažeidimo protokolo bei taip sudarė sąlygas kaltam asmeniui išvengti administracinės atsakomybės, ir tuo pagrindu padaryta išvada, kad yra pagrindo suabejoti pareiškėjų patikimumu ir lojalumu Lietuvos valstybei bei kad gali kilti grėsmė jiems patikėtos įslaptintos informacijos saugumui, byloje nėra. Atkreipė dėmesį į tai, kad ne tik vykęs ikiteisminis tyrimas, tačiau ir atliekamas tarnybinis patikrinimas, pareiškėjų kaltės jiems pažeidus inkriminuotų teisės aktų, susijusių su jų tarnyba, pažeidimų, nenustatė.

SEK 2014 m. gruodžio 5 d. posėdžio protokole Nr. 40-IN-33 ir Šiaulių AVPK SEK 2014 m. gruodžio 12 d. teikimuose padarytos priešingos nei 2014 m. lapkričio 6 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 40-IS-81 išvados rodo, kad skirtinguose tyrimuose buvo eskaluojami tie patys teisiškai reikšmingi faktai, kurie buvo grindžiami tapačiais pareiškėjams inkriminuotais veiksmais – tuo pačiu poelgiu, o tai reiškia, kad procesas šioje byloje vyksta pažeidžiant non bis in idem principą, draudžiantį tą patį asmenį už tą pačią veiką du kartus traukti atsakomybėn. Pažymėjo, kad Šiaulių AVPK viršininkas 2015 m. sausio 5 d. įsakymais Nr. 40-TE-15 ir Nr. 40-TE-16 panaikindamas pareiškėjams leidimus (suteiktą teisę) dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, neįvardijo, kokiais konkrečiais įrodymais grindžiama išvada apie pareiškėjų dalykines ir asmenines savybes – neatsakingumas, nesąžiningumas ir nepatikimumas, dėl kurių jie netinka darbui su įslaptinta informacija.

Taip pat byloje esanti medžiaga tvirtina ir tai, kad abejonės dėl pareiškėjų asmens savybių: nesąžiningumo, savanaudiškumo, nepatikimumo, dėl kurių tikrintojui buvo pagrindo suabejoti jų patikimumu ir lojalumu Lietuvos valstybei bei tuo, kad gali kilti grėsmė jiems patikėtos įslaptintos informacijos saugumui, buvo grindžiama ir neigiama psichofiziologinio tyrimo išvada, t. y. tuo, kad tyrimo poligrafu duomenys rodo, jog tiriamieji sakė netiesą, t. y. galimai priėmė 400 Lt kyšį. Nurodė, kad leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimas negali būti grindžiamas išimtinai tik tuo, jog tyrimo poligrafu išvada buvo neigiama. Tokia nuostata atitinka ir teismų praktiką, kur tyrimas poligrafu laikomas papildomu, tačiau jokiu būdu ne pagrindiniu kriterijumi vertinant asmens tinkamumą darbui su įslaptinta informacija

Panaikinus įsakymus, kuriais pareiškėjams atimta specialioji teisė, Šiaulių AVPK viršininko įsakymai dėl atleidimo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu naikintini. Neteisėti skundžiami įsakymai lėmė neturtinės žalos padarymą pareiškėjams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.). Pareiškėjai iš esmės buvo apkaltinti ir pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, nors dėl to ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, visi jų kolegos pradėjo juos laikyti nusikaltėliais, giminės ir artimieji pradėjo vengti bendravimo su jais, o tai neabejotinai pareiškėjams sukėlė išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ir bendravimo galimybių sumažėjimą.

Šiaulių AVPK SEK konstatavo, jog asmens nepasinaudojimas procesine galimybe išsklaidyti abejones, t. y. pareiškėjų nesutikimas ikiteisminio tyrimo metu patikrinti duotų parodymų teisingumo psichofiziologinio tyrimo metu, neapskundimas nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje, padarymo, tarnybinio patikrinimo metu paaiškinimų nepateikimas, į kitą tyrimo subjektą su prašymu atlikti pakartotinį psichofiziologinį tyrimą nesikreipimas, kilusias dėl savo, kaip vidaus tarnybos sistemos pareigūno gero vardo išsaugojimo, jei iš tiesų jie turėjo pagrindą teigti, kad elgėsi tinkamai, vertintinas kaip aplinkybė, liudijanti, kad pagrįstai suabejota tokių asmenų patikimumu, sąžiningumu ir lojalumu Lietuvos valstybei.

Šiaulių AVPK SEK protokolinis sprendimas kreiptis į Šiaulių AVPK viršininką dėl leidimų (suteiktos teisės) dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, panaikinimo pareiškėjams buvo paremtas faktiniais duomenimis, pareiškėjus apibūdinančiomis aplinkybėmis, atskleidusiomis jų asmenines savybes bei reputaciją per konkrečias jų atliktas veikas, kurios buvo nustatytos ikiteisminio tyrimo Nr. 40-1-00042-14, tarnybinio patikrinimo, dėl kurio 2014 m. lapkričio 6 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada „Dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio specialisto A. D. ir patrulio M. K. veiksmų“ Nr. 40-IS-81 bei pakartotinio patikrinimo, dėl kurio 2014 m. gruodžio 1 d. buvo surašyta Patikrinimo išvada „Dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio specialisto A. D. ir patrulio M. K. patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei“ Nr. 40-IL-7345, metu. Tais pačiais faktiniais duomenimis remiantis, vadovaujantis Šiaulių AVPK Specialiųjų ekspertų komisijos nuostatų, patvirtintų Šiaulių AVPK viršininko įsakymu Nr. 40-V-463, 5.2, 5.3.1 punktais bei atsižvelgus į Šiaulių AVPK Specialiosios ekspertų komisijos 2015 m. gruodžio 5 d. posėdžio protokolu Nr. 40-IN-33 priimtą sprendimą 2014 m. gruodžio 12 d. buvo surašytas teikimas „Dėl leidimo (suteiktos teisės) dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, panaikinimo“, su kuriuo Šiaulių AVPK viršininkas tą pačią dieną sutiko. Atsižvelgiant į tai, Šiaulių AVPK nuomone, pareiškėjų teiginiai, kad Šiaulių AVPK viršininko įsakymai dėl leidimų panaikinimo neparemti jokiais materializuojančiais faktiniais duomenimis, t. y. konkrečiais pareiškėjų veiksmais ar kitomis objektyviosiomis aplinkybėmis, sąlygojančiomis leidimo (suteiktos teisės) dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, panaikinimo, yra nepagrįsti. Asmuo gali parasti pasitikėjimą ne tik dėl padarytų teisės pažeidimų, bet ir dėl moralinių savybių, kurios charakterizuoja asmens dalykines ir asmenines savybes. Įvertinus pareiškėjų sąžiningumą, atsakingumą bei patikimumą, galima pagrįstai pripažinti, kad dėl jų stokos pareiškėjai netinka darbui su įslaptinta informacija.

Nėra pagrįstas ir pareiškėjų teiginys, kad po to, kai jų veika buvo įvertinta 2014 m. lapkričio 6 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 40-IS-81, tolimesni veiksmai, tokie kaip Šiaulių AVPK Specialiųjų ekspertų komisijos 2014 m. gruodžio 5 d. posėdis bei Šiaulių AVPK Specialiųjų ekspertų komisijos 2014 m. gruodžio 12 d. teikimas, dėl to paties dalyko negalėjo būti atlikti. Pareiškėjai šį teiginį grindžia Aprašo 8 punkto nuostata, tačiau, kaip jau minėta ankščiau, asmens patikrinimo dėl jo patikimumo procedūra, reglamentuota VTPĮ nuostatomis, nepatenka į Vidaus tarnybos statuto ar Aprašo reguliavimo sritį ir negali būti tapatinama su tarnybinio patikrinimo procedūra. Šiuo tarnybinio patikrinimo bei asmens patikrinimo dėl jo patikimumo procedūrų atskyrimu paneigiamas ir pareiškėjų teiginys dėl principo non bis in idem pažeidimo, nes, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, šiuo atveju dėl tų pačių faktų bei pareiškėjų veiksmų įvertinimo buvo atliktos dvi skirtingos, skirtingais teisės aktais reglamentuotos ir skirtingus teisinius santykius nustatančios procedūros, kurios eliminuoja pakartotino asmens patraukimo už tą pačią veiką atsakomybėn galimybę.

Specialiosios teisės panaikinimas sąlygojo įsakymų dėl atleidimo iš vidaus tarnybos priėmimą, todėl nepanaikinus įsakymų dėl leidimų panaikinimo, negali atsirasti ir teisinis pagrindas panaikinti įsakymus dėl atleidimo. Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkto nuostata nesuteikia vidaus reikalų įstaigos vadovui diskrecijos teisės, ši teisės norma imperatyvi ir reikalauja, kad pareigūnas, kuriam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu, būtų atleistas iš vidaus tarnybos. Taigi šis pareiškėjų reikalavimas yra išvestinis iš pagrindinių reikalavimų panaikinti įsakymus dėl leidimų panaikinimo – nepanaikinus pirmųjų, negali būti panaikinti antrieji.

Dėl leidimo dirbti su informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, panaikinimo pagrįstumo išdėsto, jog teismas atmesdamas apeliantų skundus iš esmės neįvertino fakto, kad jų atleidimas iš tarnybos ir leidimo panaikinimas dirbti su riboto naudojimo informacija buvo grįstas prielaidų ir kitų nepagrįstų spėjimų pagrindais. VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte nurodytos aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio ir savaime nesudaro pagrindo besąlygiškam leidimo dirbti su tokia informacija panaikinimui. Ginčo atveju svarbu buvo akivaizdžiai ir neginčytinai pagrįsti, kokios asmeninės savybės, ryšiai, faktai ar aplinkybės kėlė grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. Net nustačius kokias nors aplinkybes, to nepakanka, nes būtina spręsti, jei ir buvo kokia situacija, aplinkybės, ar tai lemia asmens netinkamumą darbui su įslaptinta informacija. Ginčo atveju nebuvo nustatyta, kad apeliantai paėmė kyšį, nesurašė administracinio teisės pažeidimo protokolo tokiu būdu sudarydami sąlygas kaltam asmeniui išvengti administracinės atsakomybės. Nebuvo pagrindo ir išvadai apie apeliantų nepatikimumą, nelojalumą valstybei ir kilusią grėsmę jiems patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. Itin reikšminga, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir tarnybinio patikrinimo metu apeliantų kaltė dėl minėtų pažeidimų nebuvo nustatyta. Atsižvelgiant į tai, kad Specialios komisijos vertinimas sietas su tų pačių faktų analize, nebuvo pagrindo minėtų išvadų vertinti kitaip ir naikinti apeliantų teisės dirbti su riboto naudojimo informacija.

Nebuvo įvertinta, kad SEK realiai atliko ne savarankišką patikrinimą, bet juo prisidengiant savo išvadomis revizavo tuos pačius ikiteisminio tyrimo bei tarnybinio patikrinimo duomenis, ir argumentaciją dėl apeliantų kaltės apribodami žodeliu „galimai“ iš esmės nurodė, kad apeliantai padarė jiems inkriminuotas veikas, dėl kurių jie nebuvo patraukti baudžiamojon ir tarnybinėn atsakomybėn. Teismas neaptarė ir neįvertino aplinkybių dėl vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenų, kurias patvirtino ir paaiškino pats atsakovas. Nei vienas liudytojas net prielaidų lygiu nepatvirtino būtent apeliantų buvimo įvykio vietoje ar veiksmų, kuriuos jiems mėginta inkriminuoti, atlikimo.

Nesuprantama ir atsakovo bei teismo išvada dėl vadovavimosi duomenimis, kurių patikimumas nebuvo leistinais būdais patvirtintas. Galiojanti teismų praktika nepripažįsta ir negali pripažinti psichofiziologinio tyrimo duomenų kaip įrodymų grindžiant asmens kaltę. Atsisakymas atlikti tikrinimą, kuris procesiškai neturi jokios teisinės reikšmės, negali būti vertinamas kaip motyvas, leidžiantis motyvuoti apeliantų asmenybių nepatikimumą. Vertimas asmenį atlikti psichofiziologinį testavimą baudžiamajame procese yra susijęs su galimu asmens teisių pažeidimu. Apeliantų atsisakymas vertinamas kaip kaltė, vertinant asmenybę, tačiau pamirštama, kad tai buvo siūlymas, atliktas ikiteisminio tyrimo metu, kuomet galioja nekaltumo prezumpcijos principas. Niekuo nepagrįsta ir teismo išvada, kad atsižvelgiant į faktą, jog apeliantai neskundė prokuroro priimto nutarimo, kuris tyrimą nutraukė ne reabilituojančiais pagrindais, tai pagrindžia faktą, jog su išvadomis apeliantai sutinka. Pažymi, kad teismas visiškai nevertino proceso metu apeliantų pateiktų paaiškinimų, susijusių su paaiškinimais dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo.

Dėl tyrimo poligrafu duomenų vertinimo išdėsto, jog 2014 m. spalio 30 d. psichofiziologinio tyrimo išvadose Nr. 5-16-IL-383 ir Nr. 5-16-1L-384 konstatuota, kad pareiškėjai, sakė netiesą. Tačiau teismas neįvertino fakto, kad 2014 m. lapkričio 6 d. pareiškėjų tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 40-IS-81 konstatuota, jog tarnybinio tyrimo metu negauta objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjų elgesys neatitiko Etikos kodekso keliamų reikalavimų, kad savo elgesiu jie būtų sugriovę policijos pareigūno autoritetą, pasitikėjimą institucija, kurioje dirba, ir būtų pažeminę pareigūno vardą ar padarę tarnybinį nusižengimą. Todėl nors ir atribojant patikrinimo objektus, lieka nežinoma, kaip vieno tyrimo metu nagrinėjant tas pačias aplinkybes teismas galėjo spręsti dėl tyrimų atskirumo ir galimumo tuos pačius duomenis interpretuoti skirtingai. Tarnybinio patikrinimo metu konstatuotos apeliantų savybės, kurios leido teigti, kad jie patikimi, tinkami tarnybai, taigi ir pagrindo spręsti dėl leidimo dirbti su slapta informacija panaikinimo nebuvo.

Teismas neįvertino fakto, kad tikrinimas poligrafu buvo inicijuotas tarnybinio tyrimo faktams vertinti ir visiškai neapėmė specialios patikrinimo procedūros, susijusios su leidimu dirbti su slapta informacija suteikimu/panaikinimu. Apeliantai nebuvo informuoti, kad tikrinimas poligrafu bus naudojamas ir sprendžiant leidimo dirbti su riboto naudojimo informacija suteikimo/panaikinimo klausimą. Apeliantai net nebuvo informuoti apie pačią procedūrą, kurioje buvo sprendžiamas šis klausimas, jiems nebuvo sudarytos sąlygos pateikti savo paaiškinimus ir pan., to teismas taip pat byloje neįvertino.

Apeliantų įsitikinimu, pagrindiniai duomenys, kurių pagrindu buvo priimti skundžiami įsakymai dėl jų teisės dirbti su riboto naudojimo informacija panaikinimo, buvo iš esmės nulemti poligrafo tyrimo rezultatais bei pateiktomis išvadomis. Tyrimo poligrafu išvadų turinys pareiškėjams tapo žinomas tik po skundo teismui pateikimo dienos, kuomet atsakovas bylos nagrinėjimui pateikė jų kopijas. Ši aplinkybė itin reikšminga tuo aspektu, kad atsakovas, argumentuodamas apeliantų nesąžiningumą, nelojalumą, remiasi tuo, jog apeliantai neskundė tikrinimo poligrafu išvadų, nesikreipė mėnesio laikotarpiu į kitą subjektą su prašymu atlikti pakartotinį tikrinimą. Apeliantai pažymi, kad jiems tokia galimybė objektyviai nebuvo sudaryta, jiems nebuvo žinomos konkrečios tyrimo poligrafu išvados ir jų motyvacija, kadangi nebuvo supažindinti su jomis, tačiau teismas nepagrįstai to neįvertino ir į tai neatsižvelgė. Teismas turėjo spręsti, kad tyrimo poligrafu veiksmai atlikti nepagrįstai, net esant formaliam apeliantų sutikimui, laikytina, kad 2014 m. spalio 30 d. psichofiziologinio tyrimo išvados Nr. 5-16-IL-383 ir Nr. 5-16-IL-384 gautos neleistinai, todėl turėjo pripažinti, kad SEK jomis vadovautis neturėjo pagrindo.

Dėl kitų dokumentų vertinimo pareiškėjai išdėsto, jog teismas visiškai nepasisakė ir nevertino aplinkybės, kuri tapo žinoma bylos nagrinėjimo metu, t. y. atsakovas pateikė į bylą Policijos departamento atsakymą į 2014 m. gruodžio 17 d. raštą Nr. 40-S-49124, kuriuo konstatuota, jog atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminis tyrimas pareigūnų atžvilgiu nutrauktas, tarnybinė atsakomybė netaikyta, nėra pakankamai surinkta duomenų, kad būtų galima konstatuoti netinkamas asmenines savybes, numatytas VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte. Ginčo atveju apeliantų nepatikimumas siejamas išimtinai su vienu atveju, kuris nėra niekaip pagrįstas ir įrodytas. Teismas nevertino ir to, kokiu laipsniu turi pasireikšti asmens nepatikimumas darbui su riboto naudojimo informacija (akivaizdu, kad šis kriterijus lankstesnis, nei darbui su slapta ar visiškai slapta informacija). Net jei ir tariama situacija būtų buvusi, kuomet nefiksuotas administracinis pažeidimas, ar tai būtų pakankamas pagrindas naikinti leidimą dirbti su riboto naudojimo informacija. Be to, net nėra identifikuota, kurio iš apeliantų galimai tokiu atveju neteisėti veiksmai pasireiškė bei kurią asmenybę galima vertinti kaip nepatikimą, nelojalią.

Paaiškina, kad vieningos pajėgų valdymo sistemos realiu laiku fiksuojamų duomenų gavimo funkcija turi tam tikrų trūkumų dėl ryšio sutrikimų, tačiau pareiškėjų A. D. ir M. K. patikrinimo dėl jų patikimumo procedūrų metu buvo naudojami vieningos pajėgų valdymo sistemos archyvinių bylų (istorijos) duomenys, dėl kurių patikimumo abejonių nėra. Vieningos pajėgų valdymo sistemos istorijos patikimais duomenimis buvo nustatyta, kad 2014 m. vasario 4 d. nuo 02.16 val. iki 02.26 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), buvo tik vienas policijos ekipažas, kuris naudojosi šaukiniu „Alksna 25“ (pagal pajėgų išdėstymo planą dirbo A. D. ir M. K.). Atsižvelgiant į tai, Šiaulių AVPK nuomone, apelianto motyvai dėl teismo sprendimo, kuris buvo paremtas tariamai nepatikimais vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenimis, nepagrįstumo yra paremti aplinkybėmis, neatitinkančiomis tikrovės ir dėl šios priežasties atmestini.

Dalis psichofiziologiniame tyrime suformuluotų klausimų buvo susiję ir su ikiteisminio tyrimo metu tirtomis aplinkybėmis, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad atliktų psichofiziologinių tyrimų dalykas buvo pareiškėjų santykis su konkrečia nusikalstama veika, nes šių klausimų, kaip ir kitų panaudotų tyrime, tikslas buvo pareiškėjų patikimumo nustatymas, o ne nusikalstamos veikos atskleidimas.

Kaip teisingai nurodė pareiškėjų atstovas, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad pareiškėjai padarė nusikalstamą veiką ar tarnybinį nusižengimą, tačiau šių procedūrų tyrimo dalykas buvo ne asmens patikimumo patikrinimas, todėl šių procedūrų metu ir nebuvo sprendžiamas klausimas dėl leidimo (suteiktos teisės) dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, panaikinimo ar suspendavimo. Kitą vertus, tik šių tyrimų surinktų faktinių duomenų pagrindu ir buvo pradėta asmenų patikimumo tikrinimo procedūra. Tik asmenų patikimumo tikrinimo procedūros metu ištyrus ikiteisminio tyrimo bei tarnybinio patikrinimo metu surinktus duomenis bei remiantis nustatytomis pareiškėjų asmens savybėmis buvo galima spręsti klausimą dėl leidimų (suteiktų teisių) dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, panaikinimo pareiškėjams, kas šiuo atveju per nustatytus terminus ir buvo padaryta.

Paaiškina, kad Gyventojų, transporto priemonių, paieškomų asmenų ir kitų policijos įstaigos naudojamų registrų nuostatuose nėra reikalavimo naudotojui turėti leidimų (suteiktų teisių) dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, šis reikalavimas nėra taikomas ir suteikiant policijos pareigūnams prieigas prie policijos įstaigos naudojamų registrų. Įsakymai dėl leidimų (suteiktų teisių) dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, panaikinimo buvo priimti vadovaujantis Šiaulių AVPK SEK posėdyje 2014 m. gruodžio 5 d. priimtu protokoliniu sprendimu Nr. 40-IN-33 bei Šiaulių AVPK SEK 2014 m. gruodžio 12 d. teikimu Nr. 40-IL-7825 „Dėl leidimo (suteiktos teisės) dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, panaikinimo“ ir Šiaulių AVPK SEK 2014 m. gruodžio 12 d. teikimu Nr. 40-IL-7826 „Dėl leidimo (suteiktos teisės) dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, panaikinimo“. Minėti dokumentai buvo surašyti per nustatytus terminus atlikus asmenų patikimumo tikrinimo procedūrą. Neatlikus šios asmenų tikrinimo procedūros, nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindų darbdaviui spręsti klausimą dėl specialiųjų teisių panaikinimo, nepaisant to, kad poligrafo išvados jau buvo žinomos.

Pareiškėjai su teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniu skundu prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – apeliantų skundus tenkinti.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjams leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ panaikintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (2003 m. gruodžio 16 d. įstatymo Nr. IX-1908 redakcija) 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 16 straipsnio 2 dalies 20 punktu. Šioje normoje įtvirtinta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimas panaikinamas, jeigu <...> atlikus patikrinimą, nustatoma kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punktą, leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas neišduodamas, jeigu asmuo nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei – tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.

Iš VTPĮ 16 straipsnio 2 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad šios įstatymo normos 20 punkte yra nurodytas sąrašas aplinkybių, kurios nepatenka į išvardytas aptariamos įstatymo normos 1-19 punktuose, tačiau jų nustatymas paslapčių subjektui gali būti pakankamas pagrindas prieiti prie išvadų, kad su juo tarnybos santykiuose esantis asmuo, kuriam išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, nėra patikimas ir dėl to kyla grėsmė jam patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte nurodytos aplinkybės (asmens savybės; kita veikla ar ryšiai; ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės ar faktai dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui) yra vertinamojo pobūdžio, jų sąrašas nėra baigtinis. Pagal šios įstatymo normos prasmę ir paskirtį, joje nurodytų aplinkybių pavyzdinį pobūdį, darytina išvada, kad šios aplinkybės yra siejamos su tokiomis tikrinimo metu nustatytomis su leidimo turėtojo asmeniu susijusiomis aplinkybėmis ir jo asmens savybėmis, kurios liudija jo nepatikimumą dirbti su įslaptinta informacija. LVAT savo jurisprudencijoje ne kartą yra akcentavęs, kad VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte numatytas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo pagrindas gali būti nustatytas tik per konkrečių faktų, įvykių, kurie atskleidžia tokias leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turėtojo asmens savybes, kitą veiklą ar ryšius, ar kitas su asmeniu susijusias aplinkybes ar faktus, kurie paslapčių subjektui sukelia abejonių dėl tokio asmens patikimumo darbui su įslaptinta informacija ar lojalumo Lietuvos valstybei. Kilus ginčui dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis) turi vertinti, ar paslapčių subjektas pagrįstai nustatė, jog leidimo turėtojas pagal atitinkamas savybes, pasireiškusias konkrečiose faktinėse situacijose (per konkrečius faktus) VTPĮ keliamų patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei reikalavimų kontekste yra netinkamas dirbti su įslaptinta informacija (žr., pvz., LVAT 2015 m. kovo 2 d. nutartį Nr. A-895-146/2015, 2015 m. kovo 31 d. nutartį Nr. A-465-143/2015, ir kt.). Analogiški aiškinimai LVAT praktikoje yra pateikti dėl iš esmės panašios VTPĮ normos (iki 2013 m. liepos 20 d. galiojusios VTPĮ redakcijos 16 straipsnio 2 dalies 17 punkto) (žr., pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143–3779/2011; 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143–1932/2012, 2014 m. kovo 18 d. nutartį Nr. A-756-591/2014 ir kt.).

SEK 2014 m. gruodžio 5 d. posėdžio protokole Nr. 40-IN-33 konstatavo, kad kyla pagrįstų abejonių dėl specialisto A. D. ir patrulio M. K. asmens savybių: nesąžiningumo, savanaudiškumo, nepatikimumo, numatytų VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte, dėl kurių yra pagrindo suabejoti jų patikimumu ir lojalumu Lietuvos valstybei, todėl, atsižvelgiant į tai, jog to paties straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog asmeniui, pretenduojančiam gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimą, toks leidimas ar pažymėjimas, išduodamas jeigu: tikrinimo metu surinkti faktai nekelia abejonių dėl asmens patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei (1 dalies 4 punktas), tikrinimo metu nenustatoma bent viena šio straipsnio 2 dalyje nurodyta aplinkybė, dėl kurios asmuo negali būti laikomas patikimu ir lojaliu Lietuvos valstybei (1 dalies 5 punktas), 2 dalyje numatyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas neišduodamas, jeigu asmuo nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei - neatitinka bent vienos šio straipsnio 1 dalies 1- 4 punktuose nurodytos sąlygos (2 dalies 1 punktas) bei tai, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimas panaikinamas (18 straipsnio 1 dalis), jeigu, atlikus patikrinimą, nustatoma kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje (1 dalies 4 punktas).

Nagrinėjamu atveju vertintini ir pareiškėjų atlikto psichofiziologinio tyrimo duomenys. Poligrafo naudojimo tvarką, tyrimo poligrafu subjektų, specialistų bei asmenų, kurie tiriami poligrafu, teises ir pareigas nustato Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatymas (2000 m. rugpjūčio 29 d. įstatymo Nr. VIII-1906 redakcija). Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad poligrafu tyrimo tikslas - patikrinti šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų ir jų suteiktos arba atitinkamų valstybės institucijų surinktos informacijos, susijusios su šiame straipsnyje nurodytais asmenimis ir jų aplinka, patikimumą. Pagal Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, tyrimo išvada yra naudojama kaip papildoma informacija, apibūdinanti tiriamą asmenį ir jo aplinką. Jeigu asmens tyrimo išvada yra neigiama, taip pat asmeniui atsisakius tirtis poligrafu, atsižvelgiant į visą turimą informaciją apie tiriamą asmenį ir jo aplinką, šiam asmeniui gali būti neišduodamas ar panaikinamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.