Kauno apygardos teismo nutartis

2011-07-20 · Civilinė byla Nr. 2S-1347-153/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-07-20
Bylos Nr.
2S-1347-153/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Galina Blaževič (pirm.), Nijolia Indreikienė, Neringa Venckienė
Civilinė byla Nr. 2S-1641-153/2011;
pirmosios instancijos teismo teisėja Janina Narkevičiūtė;

procesinio dokumento kategorijos: 122.1., 122.3, 122.5, 128.17.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. liepos 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič, kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės, Neringos Venckienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens (skolininko) E. V. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjos 2011 m. kovo 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-8230-285/2011 pagal pareiškėjo (kreditoriaus) V. J. pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš suinteresuoto asmens (skolininko) E. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėja 2011 m. kovo 28 d. nutartimi areštavo suinteresuotam asmeniui (skolininkui) E. V. asmeninės nuosavybės teise priklausantį įkeistą butą, bendras plotas 40,85 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu 3,88 kv. m, pažymėtu R-29, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo butas), įkeistą 2009-11-04 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) , užtikrinant skolinio reikalavimo įvykdymą kreditoriui V. J., bei įspėjo skolininką ir įkeisto turto savininką E. V., kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo šios nutarties įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių; uždraudė įkeisto turto savininkui perleisti šį turtą kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitokiomis teisėmis apsunkinti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra šio turto priklausiniai, reikalauti padalyti šį turtą ar atskirti priklausinius nuo šio turto.

Teismas nustatė, kad 2009-11-04 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) , E. V., užtikrindamas 10 274,85 EUR paskolos, suteiktos jam pagal 2009-11-03 paskolos sutartį, not. reg. Nr.4VJ-12853, grąžinimą V. J., įkeitė jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį ginčo butą, kurio vertė šalių susitarimu 90 000 Lt. Skolininkas E. V. tinkamai bei laiku iki 2010-10-03 neįvykdė prievolės kreditoriui V. J. pagal 2009-11-03 paskolos sutartį, not. reg. Nr. 4VJ-12853, todėl kreditorius kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo. Kreditorius prašė priverstinai išieškoti 10 274,85 EUR (35 477 Lt) negrąžintą paskolą, 8 374 EUR (28 913,75 Lt) delspinigius už laikotarpį nuo 2010-10-10 iki 2011-03-22, skaičiuojant po 0,5 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną, ir 135 Lt žyminį mokestį už priverstinį skolos išieškojimą.

Hipotekos teisėja sprendė, kad įkeistas turtas turi būti areštuotas, skolininkai ir įkeisto turto savininkas turi būti įspėtas, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties apie įkeisto areštą įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių (CPK 544 str., 558 str. 1 d., CK 4.192 str. 1-2 d.).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu skolininkas E. V. prašė Kauno apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjos 2011 m. kovo 28 d. nutartį panaikinti ir kreditoriaus pareiškimą atmesti. Apeliantas nurodė šiuos motyvus:

1) teismas neteisingai įvardijo skolos sumą. Kreditorius nepagrįstai padidino delspinigių sumą. Paskolos sutartyje įrašytas delspinigių dydis yra 0,3 proc. už kiekvieną praleistą dieną, o kreditorius reikalauja mokėti po 0,5 procento. Teismo nutartis suklaidintų antstolį, jeigu tektų išieškoti skolą per varžytines;

2) teismas nesvarstė hipotekos lakšto teisėtumo ir pagrįstumo. Kreditoriui V. J. butas buvo įkeistas 2009-11-04 lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), nors įkeitimo pagal 2008-08-04 hipotekos lakštą Nr. 02/1/2008/0012142 galiojimas pasibaigė tik 2010-08-04, todėl 2009-11-04 hipotekos lakštas, identifikavimo Nr. 0212009002165, negalioja.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditoriaus V. J. prašė atskirąjį skundą atmesti, teismo nutartį palikti galioti. Atsikirsdamas į atskirojo skundo argumentus nurodė šiuos motyvus:

1) tai, kad paskolos sutartyje įrašytas delspinigių dydis yra 0,3 procento, yra kreditoriaus apsirikimas – ši sąlyga galėjo būti ankstesnio kreditoriaus P. R. sutartyje. P. R. 2009-11-03 pareiškimą dėl hipotekos išregistravimo, notarinio reg. Nr. 4VJ-12852, pateikė pats skolininkas prie atskirojo skundo, todėl delspinigių dydis buvo automatiškai perrašytas į naujojo kreditoriaus sutartį;

2) kreditoriaus nuomone, jis pagrįstai turi teisę padidinti delspinigius iki 0,5 procento, nes turėjo papildomų išlaidų dėl priverstinio skolos išieškojimo. Skolininkas nepriima registruotų laiškų, vengia bendrauti. Dėl vengimo priimti procesinius dokumentus skolininkas daro kreditoriui ne tik turtinę žalą, nes pareiškėjas negauna pajamų iš savo tiesioginio darbo, negali užsidirbti iš individualios veiklos, bet ir neturtinę žalą – apriboja judėjimo negalią turinčio kreditoriaus bendravimo galimybes;

3) Skolininko atskirojo skundo teiginiai apie tariamą antstolio klaidinimą, neteisingą delspinigių dydį, 2009-11-04 hipotekos lakšto, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojimą o taip pat teismo kaltinimai yra visiškai nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliantas skundžia teismo nutartį ir laiko, jog teismas skundžiamojoje nutartyje neaiškino tikrosios skolos ir delspinigių dydžio. Taip pat teismas nesvarstė hipotekos lakšto teisėtumo ir pagrįstumo, apelianto manymu, hipotekos lakštas Nr. (duomenys neskelbtini) negalioja pasibaigus jo galiojimo terminui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad su atskirajame skunde nurodytais argumentais sutikti negalima, nes jie yra visiškai nepagrįsti, taigi atmestini.

Bylos duomenimis, tarp apelianto ir kreditoriaus 2009-11-03 buvo sudaryta paskolos sutartis (notarinio registro Nr. 4VJ-12853), šios paskolos (b. l. 6) sutarties pagrindu 2009-11-04 sutartinės hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įformintas turto įkeitimas užtikrinant paskolos grąžinimą. Vėliau 2010-08-10 apeliantas pasiskolino (b. l. 7) iš kreditoriaus dar 1 586,25 EUR (notarinio registro Nr. 4VJ-10098), todėl sutartinės hipotekos lakšte Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotas 2010-08-11 pakeitimas Nr. 02201007170 dėl prievolės dydžio ir paskolos grąžinimo termino, šalys sutarė, jog paskolos suma yra 10 274,85 EUR, todėl šalių valia buvo pakeisti sutartinės hipotekos lakšto 6 ir 7 punktai, nurodant, jog paskolos suma – 10 274,85 EUR. Šios paskolos grąžinimo (2010-10-03) terminui pasibaigus kreditorius 2011-03-24 kreipėsi į teismą dėl priverstinės skolos išieškojimo (b. l. 4-5). Visi paminėti įrodymai patvirtina, jog apeliantas 10 274,85 EUR paskolos negrąžino, tad negalima sutikti su argumentais, jog skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes tai prieštarauja byloje surinktiems ir anksčiau paminėtiems rašytiniams įrodymams (CPK 178, 185 str.).

Hipoteka – tai specialia tvarka įregistruotas nekilnojamojo turto įkeitimo sandoris, kuriuo užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų skolininko atžvilgiu patenkinimas ne ginčo tvarka. Iš hipotekos teisinių santykių kylančius klausimus teismas sprendžia ypatingosios teisenos tvarka patikrindamas ir apsaugodamas neginčijamąsias teises, t. y. ne gindamas pažeistas materialiąsias subjektines teises, o užtikrindamas tinkamą tam tikrų materialiosios teisės normų įgyvendinimą, jų administravimą, konstatuodamas ir įtvirtindamas tam tikras sąlygas joms įgyvendinti. Vadovaujantis CPK 558 str. 1 d., CK 4.192 str., įkeistas turtas teismo nutartimi areštuojamas ir skolininkas įspėjamas apie pareigą per vieną mėnesį atsiskaityti su kreditoriumi, jeigu per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdomas hipoteka apsaugotas skolininko įsipareigojimas. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog skolininkas nevykdė kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl kreditorius įgijo teisę inicijuoti priverstinį išieškojimą iš įkeisto turto pagal hipotekos taisykles. Tad neįvykdžius skolininkui skolinių įsipareigojimų (skolos 10 274,85 EUR) nėra pagrindo teigti, jog pasibaigė hipotekinio lakšto (duomenys neskelbtini) galiojimas, vien dėl to, jog kreditorius pagal ankstesnę prievolę, kurią skolininkas įvykdė (2008-07-28 paskolą, not. veiksmo reg. Nr. 1-457), prašė įregistruoti pareiškimą dėl hipotekos lakšto Nr. (duomenys neskelbtini) išregistravimo (b. l. 24), nes toks pagrindas hipotekinio lakšto galiojimui pasibaigti nenumatytas įstatyme (CK 4.197 str.). Esant tokioms aplinkybėms kreditoriui kreipusis dėl priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto (sutartinės hipotekos lakšto Nr. (duomenys neskelbtini)), pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė arešto priemones skolininko turtui. Tad teismo CPK 558 str. 1 d. nustatyta tvarka priimama nutartis vertintina kaip įspėjimas skolininkui ir įkeisto turto savininkui apie hipoteka užtikrintos prievolės nevykdymą ar netinkamą vykdymą, pasiūlymas prievolę įvykdyti geruoju ir kreditoriaus teisių per įstatyme nustatytą įspėjimo laikotarpį užtikrinimas apribojant turto savininkų teises disponuoti turtu. Atsižvelgiant į tai, kad hipotekos registro duomenų pakeitimo tvarką reglamentuoja CPK 554 str., be to, remiantis CK 4.185 str. 5 d., hipotekos registro duomenys yra laikomi teisingais bei išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, darytina išvada, kad priimdamas CPK 558 str. 1 d. nurodytą nutartį teismas nesprendžia hipotekos registro ir hipotekos lakšto duomenų teisingumo bei išsamumo klausimo, nevertina hipotekos lakšte nurodyto turto vertės ir prievolės, kuri užtikrinta įkeitimu, sumos tarpusavio santykio. Ginčijama nutartis vertintina ne kaip ginčo sprendimas, bet kaip teismui suteiktos formalios administracinės funkcijos įgyvendinimas, kurio teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas orientuotas į įstatyme nustatytų procedūrų laikymosi analizę. Kadangi procedūros nagrinėjamu atveju pažeistos nebuvo, naikinti ar keisti ginčijamą nutartį nėra jokio teisinio pagrindo. Todėl skundžiama nutartis nekeistina (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK Lietuvos Respublikos CPK 337-339 str.,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjos 2011 m. kovo 28 d. nutarties nekeisti.

Kolegijos pirmininkė Galina BlaževičKolegijos teisėjos Nijolia IndreikienėNeringa Venckienė