Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2021-10-13 · Baudžiamoji byla Nr. e1-945-972/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-10-13
Bylos Nr.
e1-945-972/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktorija Teišerskienė
Kaltinamasis
D. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-945-972/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24677-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.2.14.5.1; 2.12.1.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 13 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Viktorija Teišerskienė išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro A. V. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis (Užimtumo tarnyboje neregistruotas), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis D. L. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą:

jis 2020 m. gegužės 26 d., apie 14 val. iš S. M., nesupratusio nusikalstamo jo veiksmų pobūdžio, už 250 Eur įsigijo 2020 m. gegužės 22 d. mirusio A. Š. (A. Š.) vardu registruotą automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žinodamas, kad šio automobilio dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas bei nėra galimybės įregistruoti jį viešajame registre kito asmens vardu. Tęsdamas nusikalstamą veiką, D. L. 2020 m. gegužės 27 d. 01.49 val. portale www.autogidas.lt įdėjo skelbimą, jog įsigytą automobilį parduoda už 420 Eur, nurodydamas, kad automobilis yra važiuojantis bei jam atlikta techninė apžiūra. 2020 m. birželio 11 d., apie 11.30 val., prie (duomenys neskelbtini) pastato, Klaipėdoje, D. L. automobilį parodė A. B. ir, panaudodamas apgaulę, t. y. melagingai jam nurodydamas, kad VĮ „Regitra“ įrašas, jog automobilio dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas, buvo padarytas dėl to, kad automobilis neturi privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, taip pat pažadėdamas, kad automobilis artimiausiu metu bus išregistruotas, įtikino A. B. šį daiktą įsigyti. A. B. už automobilį sumokėjus 300 Eur, D. L. apgaule įgijo A. B. priklausantį turtą – 300 Eur.

Kaltinamasis D. L. ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, parodė, kad 2020 m. pavasarį, tikslios datos nepamena, jis socialiniame tinkle „Facebook“ rado skelbimą apie parduodamą automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis buvo parduodamas už 250 Eur. Automobilį pardavinėjo vyras, kurio pavardės ir vardo jis nepamena. Ar skelbime buvo nurodyta, kad automobilis parduodamas be galimybės jį perrašyti, nepamena. Jie susirašė per „Facebook“. Vyras jam parašė savo telefono numerį, jie susiskambino. Tuo metu jis naudojosi abonentu, kurio numeris buvo (duomenys neskelbtini). Jis prisimena, kad su tuo vyru susitiko Klaipėdoje, Mažajame kaimelyje, galimai Jaunimo gatvėje, prie daugiabučio, kurio numerio nepamena. Susitiko tą pačią dieną, kai rado skelbimą. Važiavo tik apsižiūrėti automobilio. Sutiktas vyras jam pasakojo, kad mirė žmogus ir liko jo butas bei automobilis, sakė, kad dar nesutvarkytas paveldėjimas, todėl negalima automobilio perregistruoti. Ar sakė vyrui ką nors apie tai, kad automobilį veš priduoti į metalo laužą, nepamena. Tą pačią dieną jie su tuo vyru sudarė 2020 m. gegužės 26 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį. Sutartį jis (D. L.) turėjo su savimi jau atvažiuodamas. Joje kaip pirkėjas buvo įrašytas jo draugas T. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir buvo padėtas jo parašas. T. supirkinėja automobilius, o jis jam juos randa, todėl sutartyje yra nurodyti T. duomenys. Automobilio pardavėjas į jam paduotą sutartį pats savo ranka įsirašė savo ir automobilio duomenis, sumą – 250 Eur, už kurią jis pirko automobilį, ir savo ranka padarė įrašą, kad „automobilis parduodamas be perrašymo“. Sutartį pasirašinėjo tame pačiame kieme esančio namo bute, pirmame aukšte. Kaip suprato, butas buvo mirusio automobilio savininko. Vėliau jis apie 2 savaites naudojosi šiuo nupirktu automobiliu. Automobilis buvo važiuojantis. Kartu su automobiliu pardavėjas jam pateikė techninės automobilio apžiūros dokumentus ir automobilio registracijos liudijimą. Jame, kaip savininkas, buvo nurodytas asmuo, kurio duomenų nepamena. T. tas automobilis netiko, todėl jis paprašė jo įdėti skelbimą apie šio automobilio pardavimą į internetinę svetainę www.autogidas.lt. Tomas skelbimą įdėjo iš savo brolio A. A. paskyros ir nenurodė, kad galimybės automobilį perregistruoti nėra. Automobilio kaina buvo nurodyta 420 Eur. T. skelbime nurodė savo telefono numerį. Už poros dienų T. jam pasakė, kad yra pirkėjas. Su šiuo pirkėju jis susitiko 2020 m. birželio 11 d. Į automobilio apžiūrą buvo atvykę vyras ir moteris. Jie automobilį apžiūrinėjo kieme, adresu (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną, 12.13 val. jie pasirašė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį. Jis automobilį pardavė A. B., kuris prieš tai jį apžiūrėjo, tikrino duomenis tinklalapyje www.eregitra.lt, ar automobilis nėra ieškomas, nėra areštuotas. Jis pirkėjui apie tai, kad nėra galimybės automobilio perregistruoti, nieko nesakė, nežino, kodėl. 2020 m. birželio 11 d. 12.13 val. pirkimo-pardavimo sutartyje yra jo ranka įrašytas jo vardas, pavardė ir parašas. Pirkėjo ir automobilio duomenis pildė pats A. B.. Automobilį jam pardavė už 300 Eur, pirkėjas pinigus jam davė į rankas. Jis pirkėjui padavė registracijos liudijimą ir techninės apžiūros kortelę, ir jie išvyko nusipirktu automobiliu. Po kokios savaitės A. B. jam paskambino ir pasakė, kad VĮ „Regitra“ nepavyksta perregistruoti automobilio. Tuomet jis jam pasakė, kad automobilis priklauso mirusiam asmeniui ir jo giminės dar nesusitvarkė paveldėjimo reikalų. A. B. nekilo klausimų, kodėl pardavėjas ir automobilio savininkas ne tas pats asmuo, kuris nurodytas pirkimo-pardavimo sutartyje. Dar po kelių dienų jis jam vėl skambino ir pareikalavo pasiimti automobilį bei grąžinti 300 Eur, nes jis negalėjo automobilio perregistruoti. Jis pirkėjui pasakė, kad neturi pinigų. Tada A. B. supyko ir su juo pasikalbėti nepavyko. Jis visiškai pripažįsta savo kaltę, kad pardavė A. B. automobilį nepasakęs, jog nėra galimybės jo išregistruoti. Jam kelis kartus skambino iš policijos ir sakė, kad jo ieško, bet jis pamelavo pareigūnams, kad jie prisiskambino ne jam, o kitam asmeniui. Nenorėjo atvykti į policiją, nes bijojo teistumo. Kaltu prisipažįsta visiškai, labai gailisi, kad taip pasielgė. Sutinka, jog tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Nors šiuo metu nedirba, turi susitaupęs pinigų ir gali sumokėti baudą (2 t., b. l. 11–13).

Nukentėjusysis A. B. parodė, kad jis 2020 m. birželio 8 d. skelbimų portale www.autogidas.lt rado skelbimą apie Klaipėdoje parduodamą automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis buvo parduodamas už 420 Eur. Skelbime buvo nurodytas kontaktinis telefono numeris. 2020 m. birželio 11 d., apie 11 val. jis paskambino nurodytu numeriu, atsiliepė apie 25–30 metų amžiaus vaikinas. Vaikinas kalbėjo lietuvių kalba be akcento. Su šiuo asmeniu susitarė automobilį apžiūrėti kieme, adresu (duomenys neskelbtini). Asmuo nurodė, jog automobilį aprodys jo draugas, kadangi jis pats dirba ir privažiuoti negali. Apie 11.30 val. kartu su dukra V. P. nuvyko sutartu adresu. Parduodamą automobilį rado stovintį užrakintą kieme prie 47-ojo namo. Po kiek laiko į kiemą iš (duomenys neskelbtini) namo, pirmos nuo tunelio laiptinės išėjo apie 23 metų amžiaus, stambesnio kūno sudėjimo, apie 170 cm ūgio, pilkšvų plaukų vaikinas. Vaikinas kalbėjo lietuvių kalba be akcento, vaikiną atpažintų. Vaikinas atrakino automobilį atsineštais raktais. Apžiūrinėjant automobilį, vaikinas nurodė, jog automobilį jam davė naudotis draugas. Vaikinui pasakė, jog automobilį norėtų pirkti už 250 Eur. Vaikinas kažkam paskambino ir pakalbėjęs pasakė, jog automobilį sutinka parduoti už 300 Eur. Parduodamo automobilio kaina jam tiko, todėl vaikinui pasakė, jog jį pirks. Vaikinas iš parduodamo automobilio priekinės daiktadėžės ištraukė dvi transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis. Abiejose sutartyse jau buvo įrašyta, jog automobilį parduodantis asmuo yra D. L.. Sutartys buvo pasirašytos. Automobilį aprodęs asmuo prie sutarties pateikė automobilio techninės apžiūros rezultatų kortelę (ataskaitą) Nr. (duomenys neskelbtini)ir automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio registracijos liudijime buvo nurodyta, jog automobilio savininkas yra A. Š., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Paklausus, kodėl pardavėjas ir automobilio savininkas nesutampa, vaikinas paaiškino, jog automobilio oficialus savininkas automobilį pardavė sutartyje nurodytam asmeniui ir artimiausiu metu automobilį išregistruos, tada automobilį galės įregistruoti savo vardu. VĮ „Regitra“ internetiniame puslapyje patikrinęs automobilį, ar šis nėra vogtas, pamatė informaciją, kad „valstybinio registracijos numerio ženklų statusas dalyvavimui viešajame eisme negaliojantis“, „įregistruota (sustabdyta), dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas“. Asmuo nurodė, jog VĮ „Regitra“ puslapyje nurodyta tokia informacija, kadangi automobilis neturi galiojančio privalomojo draudimo. Asmeniu patikėjo. Jam padavė 300 Eur. Asmuo žadėjo juos perduoti automobilio pardavėjui. Pats asmuo prie jo jokių dokumentų nepasirašinėjo, jo asmens dokumento neprašė. Asmuo jam perdavė automobilio raktus, dokumentus bei patį automobilį. Perėmęs automobilį, telefonu užsisakė draudimą. Automobilio būsenos VĮ „Regitra“ puslapyje nebetikrino. Automobilį parsivežė namo į Dreverną. Po poros dienų patikrinęs VĮ „Regitra“ puslapyje, pamatė, jog automobilio statusas nepasikeitė. Nesulaukęs, kol automobilis bus išregistruotas ir nesikeičiant automobilio statusui VĮ „Regitra“ puslapyje, 2020 m. birželio 17 d. susisiekė su skelbimą įdėjusiu asmeniu. Susisiekus, asmuo iš pradžių nurodė, jog nieko apie automobilio pirkimą ir pardavimą nežino, vėliau pasakius, jog telefone turi išsisaugojęs susirašinėjimą, pasakė, jog iškilusią problemą išsiaiškins ir išspręs. Iš tokio asmens elgesio sprendžia, jog asmuo dar prieš parduodamas automobilį žinojo, kad su automobilio perregistravimu yra problemų. Iš karto po pokalbio iš nežinomo numerio (duomenys neskelbtini)gavo SMS žinutę, kurioje buvo nurodytas tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Po kelių minučių sulaukė skambučio iš Nr. (duomenys neskelbtini), skambino apie 30–40 m. amžiaus vyras, jis kalbėjo lietuviškai be akcento. Asmuo neprisistatė, tačiau nurodė esąs jo nupirkto automobilio ankstesnis pirkėjas, pasakė, jog telefono numeris, kurį jis atsiuntė SMS žinute, priklauso asmeniui, iš kurio jis pirko automobilį. Po pokalbio paskambino žinute gautu numeriu, atsiliepė apie 40 m. amžiaus moteris. Moteris neprisistatė, kalbėjo lietuvių kalba, šiek tiek su rusišku akcentu. Moteriai paaiškinus situaciją ir pasakius, jog pageidauja, kad automobilis būtų išregistruotas, moteris nurodė, jog automobilio savininkas A. Š. prieš mėnesį mirė ir kad ji automobilį pardavė be teisės jį išregistruoti, kadangi nėra asmens giminaitė. Jam moteris taip pat nurodė, jog asmuo buvo jos globotinis ir kad tarp jos ir jo buvo sudaryta išlaikymo sutartis. Po pokalbio su moterimi paskambino ankstesniam automobilio pirkėjui paklausti, kaip jis pirko automobilį ir kodėl nenurodė, kad automobilis parduodamas be teisės išregistruoti. Atsiliepęs asmuo paaiškino, jog dėl automobilio išregistravimo nekils jokių kliūčių, kadangi automobilis po pusės metų be techninės apžiūros bus išregistruotas automatiškai, ir tada jis galės jį užregistruoti savo vardu. Nurodė, jog jei kils teisinių ginčų, galės pateikti automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp jo ir pirminio pardavėjo. Po pokalbio su asmeniu šiek tiek nurimo ir toliau į situaciją nesigilino, ketino artimiausiu metu vykti į VĮ „Regitra“ ir išsiaiškinti automobilio perregistravimo jo vardu sąlygas. 2020 m. birželio 19 d. socialiniame tinkle „Facebook“ peržiūrinėdamas automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje įrašyto D. L. anketą, pamatė, jog asmuo yra labai panašus į asmenį, kuris jam aprodė ir perdavė automobilį. Iš socialiniame tinkle pateiktų nuotraukų gali teigti, jog tai tas pats asmuo. 2020 m. birželio 23 d. nuvykęs į VĮ „Regitra“ Klaipėdoje, sužinojo, kad automobilis negali būti išregistruotas iki tol, kol nebus priimtas kaip palikimas, ir kad iki to momento jo dalyvavimas eisme draudžiamas. Išėjęs iš VĮ „Regitra“, paskambino skelbimą įdėjusiam asmeniui, papasakojo susiklosčiusią situaciją ir pareikalavo, kad asmuo atsiimtų automobilį ir grąžintų jam pinigus. Asmuo nurodė, jog to nedarys, kadangi pinigų neturi, nurodė, kad jei jis turi pretenzijų, gali eiti į policiją. Asmuo nurodė, jog savo ruožtu taip pat eis į policiją ir rašys pareiškimą dėl apgavystės. Savo telefone bei diktofone turi dalį pokalbių su asmenimis įrašų bei žinučių. Dėl įvykio jam padaryta 300 Eur žala, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Šiuo metu automobilis yra pas jį namuose, Drevernoje (1 t., b. l. 1–6).

Liudytojas S. M. parodė, kad turėjo draugą A. Š., kuris mirė 2020 m. gegužės 22 d. Aleksandras iki savo mirties gyveno adresu (duomenys neskelbtini). A. šeimos nesukūrė, jis turi tik seserį, vardu N., kurios pavardės jis nežino, ji gyvena Rusijoje, tačiau dėl karantino netgi negalėjo atvykti į brolio laidotuves. A. su seserimi bendravo tik per atstumą. 2014 m. kovo 21 d. su A. pasirašė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, nes jis sunkiai save išlaikė, gavo mažą pensiją, kurios neužteko sumokėti komunalinius mokesčius ir maistui. A. šia sutartimi po mirties jam paliko savo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). A. turėjo automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio neeksploatavo apie 2 metus iki mirties. Po A. mirties jo bute jis rado šio automobilio registracijos liudijimą, techninės apžiūros taloną, raktus. Su savo seserimi S. J. pasitarė automobilį sutvarkyti ir parduoti, o už gautus pinigus ant paminklo užrašyti užrašą. Jis sutvarkė automobilį, kad šis užsivestų ir važiuotų. Automobilio pardavimo skelbimą įdėjo jo sesuo iš savo „Facebook“ paskyros į „Facebook“ skelbimus. Automobilio kaina buvo nurodyta 250 Eur. S. „Facebook“ bendravo su vaikinu, vardu D., kuris panoro pirkti automobilį. 2020 m. gegužės 26 d., apie 14 val. sutarė su juo susitikti prie (duomenys neskelbtini) namo, kur ir stovėjo automobilis. Automobilio apžiūrėti atvažiavo kompanija su „BMW“ 5-os klasės automobiliu. Ten buvo du vyriškiai, dvi moterys ir vaikas. Vienas iš jų jam prisistatė D.. Jis buvo apie 25 m. amžiaus, apie 1,85 m ūgio, stambesnio kūno sudėjimo, trumpai kirptų šviesių plaukų. Tai tas pats D. L., kurio nuotrauką jam parodė apklausos metu. D. susidomėjo automobiliu. Jis jį perspėjo, kad automobilio išregistruoti neturi galimybės, nes jo savininkas miręs, parodė jam mirties liudijimą ir automobilio dokumentus, rodė savo asmens tapatybės kortelę bei išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. D. pasakė, kad jam tai ne kliūtis, nes jis turi auto laužyną ir automobilį išardys. Jis apie automobilio pardavimą kalbėjo tik su D.. Kitas kartu su juo buvęs vyriškis pokalbyje nedalyvavo. Tada jiems būnant A. bute, D. jam sumokėjo 250 Eur. Jis buvo su savimi atsivežęs pirkimo-pardavimo sutartį, kurią pats ir pildė. Pamatė, kad jis pildo sutartį ne savo vardu: sutartis buvo paruošta T. A., gyvenančio (duomenys neskelbtini), vardu. Paklausė, kodėl jis pildo sutartį ne savo vardu. D. atsakė, kad tai jo partnerio, su kuriuo kartu turi laužyną, duomenys. Sutartį vietoj T. pasirašė pats D.. Jis pats sutartyje parašė savo ranka, kad automobilis parduodamas be perrašymo. D. turi tokią pačią sutartį. Automobilį vaikinai išsivarė iškart. 2020 m. gegužės 29 d. jo sesuo S. „Facebook“ skelbimuose pamatė, kad D. L. įsigytą A. automobilį parduoda (prie apklausos prideda „Facebook“ įdėtą skelbimą). Jis D. veiksmų nesuprato, nes jam sakė, kad automobilis negali būti perrašytas kitam žmogui, kadangi priklauso mirusiam asmeniui ir reikia labai daug „popierizmo“ tam, kad tai sutvarkyti. Tačiau dėl to su D. nesusisiekė. Apie tai, kad vėliau S. skambino minėtą automobilį iš D. nusipirkęs asmuo, jis nieko nežinojo. Apie tai, kad D. kažkam pardavė automobilį, sužinojo tik iš policijos. S. per tą laiką turėjo daug sukrečiančių įvykių, todėl jis mano, kad ji galėjo tiesiog pamiršti jam apie tai pasakyti. Jis nėra A. giminaitis, ir automobilis jam nepriklauso, jis į jį nepretenduoja. Niekas iš A. giminių dėl šio automobilio nesikreips į notarą ir niekam jo nereikia. A. sesuo, kaip minėjo, gyvena Rusijoje, sūnėnas sėdi kalėjime Vokietijoje, dukterėčia gyvena ir dirba Vokietijoje (1 t., b. l. 63–66).

Liudytoja S. J. parodė, kad ji apie 7 metus buvo pažįstama su jos brolio S. M. draugu A. Š., kuriuo S. teisiškai rūpinosi. Brolis prižiūrėjo A., buvo sudaręs išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, kuria A. po mirties paliko broliui savo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). A. beveik neturėjo artimųjų: sesuo gyvena Rusijoje, sūnėnas sėdi kalėjime Vokietijoje, o dukterėčia dirba ir gyvena Vokietijoje. A. savo šeimos sukūręs nebuvo. Jis visą laiką gyveno su savo dvyniu broliu, bet brolis mirė pernai, o A. šiemet, gegužės 22 d. Po A. mirties liko jo vardu registruotas automobilis „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris porą metų stovėjo nevažiuojantis. Jos brolis, tvarkydamas A. butą, rado automobilio dokumentus: galiojančius registracijos liudijimą ir techninės apžiūros taloną bei raktus. A. daugiau jokio turto neturėjo, tik tą automobilį, kurio niekam iš jo giminių nereikėjo. Ji pasiūlė savo broliui automobilį parduoti ir už gautus pinigus ant A. antkapio padaryti įrašą. Jam sutikus, ji 2020 m. gegužės 26 d., apie 13 val. iš savo „Facebook“ paskyros į „Facebook“ skelbimus įėjo skelbimą apie parduodamą A. automobilį už 250 Eur, skelbime buvo nurodžiusi savo telefono numerį. Jai iš karto paskambino vaikinas, iš kokio numerio, nepamena. Vaikinas iš karto norėjo susitikti ir apžiūrėti automobilį. Jis atvyko į (duomenys neskelbtini), kiemą, kur ir stovėjo automobilis. Vaikinas buvo ne vienas, su juo buvo dar keli asmenys, bet ji nekreipė į juos dėmesio. Vaikinas buvo apie 25 m. amžiaus, stamboko kūno sudėjimo, trumpų plaukų. Jis susidomėjo automobiliu, ir jos brolis jį parsivedė į A. butą. Vaikinui iš karto parodė visus su automobiliu susijusius dokumentus: A. mirties liudijimą bei išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Brolis taip pat įspėjo, kad automobilio perregistruoti neišeis. Vaikinas pasakė, kad automobilį priduos į sąvartyną. Vaikinas su savimi turėjo atsinešęs transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje jau buvo nurodęs automobilio pirkėją. Apie tai, kad sutartyje yra nurodyti ne to vaikino, o kito asmens duomenys, ji nežinojo, nes tvarkėsi, o jie pildė popierius. Mato, kad 2020 m. gegužės 26 d. sutartyje jos brolio ranka yra įrašyta, jog automobilis parduodamas be perrašymo. Ji nematė, kaip ir ką jie pildė sutartyje. Vaikinas automobilį nupirko už 250 Eur. Jai pateiktoje nuotraukoje ji atpažįsta D. L. – tai tas pats vaikinas, kuris nupirko A. automobilį ir žadėjo jį priduoti į sąvartyną. 2020 m. gegužės 29 d. ji „Facebook“ pamatė D. L. skelbimą apie parduodamą A. automobilį už 400 Eur. Ji nusiuntė broliui tą skelbimą. Jie dar pagalvojo, kad nesąžiningas vaikinas, bet jam neskambino, nes čia jo sąžinės reikalas. 2020 m. birželio 19 d. jai kažkas paskambino iš abonentinio numerio (duomenys neskelbtini), kalbėjo vyriškis, klausinėjo apie A. automobilį. Jai tą dieną buvo stresinė situacija, nes jos sūnaus draugė papuolė į avariją ir ji buvo įvykio vietoje, todėl ne viską pamena, ko tas vyriškis norėjo, bet jis kalbėjo apie tai, kad nusipirko A. automobilį ir negali jo priregistruoti. Ji jam paaiškino visą situaciją, kad automobilį pardavė vaikinui, kuris turėjo jį priduoti į sąvartyną. Ką kalbėjo daugiau, nepamena (1 t., b. l. 82–85).

Liudytojas A. A. parodė, kad jis turi individualią įmonę ir verčiasi automobilių prekyba. Tinklapyje www.autogidas.lt turi savo vardo paskyrą ir ten deda automobilių pardavimo skelbimus. Jis 2020 m. gegužės 27 d. 01.49 val. skelbimo apie automobilio „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimą nedėjo. Tokio automobilio jis nežino, jo nepirko ir nepardavinėjo. Jis nežino, kieno yra abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini). Turi apie 36 metų amžiaus brolį T. A., su kuriuo jau apie pusę metų nebendrauja ir nežino, kur jis yra, atrodo, kad užsienyje. Jo kontaktų neturi. Brolis kažką kalbėjo apie Norvegiją. T. žinojo jo prisijungimo prie paskyros svetainėje www.autogidas.lt duomenis. Jis anksčiau pardavinėdavo automobilius ir naudodavosi jo paskyra. Jis jam leido ja naudotis dedant skelbimus, bet netikrino, ką šis deda į skelbimus. Jis nežino, kad T. 2020 m. gegužės 26 d. pirko minėtą automobilį. D. L. jis nepažįsta (1 t., b. l. 102–104).

Liudytoja R. M. parodė, kad D. L. yra jos draugas, jie yra kartu apie 6 metus, turi bendrą vaiką ir veda bendrą ūkį. D. visą laiką, kiek ji su juo yra, kartas nuo karto verčiasi automobilių pirkimu ir pardavimu, bet tai nėra pagrindinis jo pinigų šaltinis. D. dirba Norvegijoje mėsos fabrike. Su D. bendrauja per „Messenger“ programėlę, „Facebook“ tinkle, jis yra pasivadinęs „D. L.“, jo telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Šį abonentą jis įsigijo maždaug mėnesį prieš išvažiavimą. Anksčiau jis naudojosi abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Dabar jo jau nebeturi. Nei T. A., nei A. A. ji nepažįsta. Mato, kad 2020 m. birželio 11 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties grafoje „transporto priemonę pardavė“ yra D. L. ranka parašyti jo vardas, pavardė bei parašas. Ji apie „VW Sharan“ automobilio ar kitų automobilių pirkimą ir pardavimą nieko nežino, nes į D. reikalus, susijusius su prekyba automobiliais, ji nesikiša (1 t., b. l. 107–110).

Iš nukentėjusiojo A. B. pateiktos 2020 m. birželio 11 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad jis automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo iš D. L., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 21).

Iš 2020 m. birželio 23 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. birželio 23 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK gavus A. B. pareiškimą dėl sukčiavimo, procesinių dokumentų pildymo metu A. B. nurodė, jog automobilio pirkimo-pardavimo sutartį sudarė su D. L.. CDB duomenų bazėje patikrinus ant sutarties nurodyto asmens duomenis pagal nurodytą asmens kodą, nustatyta, jog sutartyje nurodytas asmens kodas atitinka D. L. asmens kodą (1 t., b. l. 46–47).

Iš 2021 m. rugsėjo 23 d. VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilis „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), yra registruotas A. Š. vardu (1 t., b. l. 58, 60).

Iš 2020 m. gegužės 26 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad S. M. pardavė automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) T. A.. Matyti, kad sutartyje nurodyta, jog automobilis parduodamas be perrašymo (1 t., b. l. 78).

Iš 2020 m. gegužės 22 d. medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad A. Š. (duomenys neskelbtini) mirė (1 t., b. l. 79).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) rašto matyti, kad jame nurodyta, jog interneto svetainėje www.autogidas.lt skelbimas apie parduodamą automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įdėtas 2020 m. gegužės 27 d. 01.49 val. iš abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini). Skelbime buvo nurodyta, kad automobilis be defektų. Skelbimas įdėtas iš A. A., gim. (duomenys neskelbtini), paskyros (1 t., b. l. 92–94).

Iš 2021 m. rugsėjo 27 d. patvirtinimo dėl žalos atlyginimo matyti, kad D. L. nukentėjusiajam A. B. atlygino 300 Eur žalą (pinigai perduoti nukentėjusiojo sutuoktinei D. B.) (2 t., b. l. 29).

Išanalizavęs ir įvertinęs nurodytų duomenų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamasis D. L. apgaule savo naudai įgijo A. B. priklausantį turtą – 300 Eur. Šie kaltinamojo D. L. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. D. L. veikė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad apgaule, esmingai suklaidinęs nukentėjusįjį, neteisėtai ir neatlygintinai savo naudai įgyja jam priklausantį turtą, numatė, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to norėjo.

Motyvuojamoji dalis

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nukreiptą į kito asmens nuosavybę, juo padaryta turtinė žala nukentėjusiajam atlyginta, nukentėjusysis kaltinamajam jokių pretenzijų nebeturi. Kaltinamasis anksčiau neteistas, yra darbingo amžiaus, oficialiai Lietuvoje nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, jis ne kartą baustas administracine tvarka, tačiau už kitokio pobūdžio nusižengimus, turi galiojančių nuobaudų. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam. Tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs visus aptartus duomenis, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina viena iš švelniausių BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmės rūšių – bauda, jos dydį nustatant artimą jos minimaliam dydžiui, numatytam BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte. Teismo nuomone, tokia bausmė atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bendrąją bausmės paskirtį. Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam D. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų paėmimas – paliktinos iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintinos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – vokas su jame esančia 2020 m. birželio 11 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta tarp D. L. ir A. B., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Byloje saugomas D. L. vardu išduotas asmens dokumentas (asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini)), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžintinas kaltinamajam.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 51 MGL (2 550 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu D. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę jam paskirti 34 MGL (1 700 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad nurodytą baudą D. L. savanoriškai privalo sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą. Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų paėmimą – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – voką su jame esančia 2020 m. birželio 11 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta tarp D. L. ir A. B., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Byloje saugomą D. L. vardu išduotą asmens dokumentą (asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini)), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti kaltinamajam.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Viktorija Teišerskienė