Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2013 m. kovo 20 d.

dalyvaujant nukentėjusiajai Irenai O. K., jos atstovei advokatei Stanislovai Staniukynienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) , lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal LR BK 140 str. 1d., 155 str. 1d. ,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Kaltinamoji L. P. viešai veiksmu pažemino žmogų, t. y. 2012-06-05 apie 11 val., SB „Ąžuolynas“, Liudvinavo sen., Marijampolės saviv., tarpusavio konflikto metu tyčia viešai, matant kitiems asmenims, apipylė Ireną O. K. fekalijomis, tuo pažemindama Ireną O. K..

Kaltinamoji L. P. buvo kaltinama tuo, kad 2012-06-05 apie 11 val., SB „Ąžuolynas“, Liudvinavo sen., Marijampolės saviv., tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė nukentėjusiajai Irenai O. K. ranka į krūtinę, tuo sukeldama jai fizinį skausmą.

Kaltinamoji L. P. kalta prisipažino iš dalies. Parodė, kad 2012 m. birželio 5d. į jos sklypą „Ąžuolyno“ sodo bendrijoje atvažiavo Statybos inspekcijos pareigūnai V. V. ir G. V. patikrinti , kaip įvykdė reikalavimą dėl pirties statybos. Jiems besikalbant, nuo upės pusės atbėgo I.O. K., kuri rėkė, kad jie viską turi pasiimti, nes čia valstybės žemė, vaikščiojo po jos sklypą, šūkavo ant jos. V. V. pasakė I.O. K., kad ji baigtų rėkti ir netrukdytų dirbti, tačiau I.O. K. nenurimo, rėkė, kad Pranckevičiai viską turi pasiimti, draskėsi, plėšėsi. I.O. K. ją vis provokuoja, filmuoja, įrašinėja, todėl ir jos kantrybė ir sveikata jau išbaigta. Konflikto metu viskas vyko spontaniškai, ji bėgo pasiimti kibirą, galvojo pasisemti vandens iš balos ir apipilti I.O. K., kad ši atsitokėtų. Paėmė prie tualeto stovėjusį kibirą, jame buvo apie pusė kibiro turinio, jai atrodė, kad tai purvinas vanduo, ir pylė šį turinį ant I.O. K. ir tik tada pamatė, kad jame buvo žmogaus fekalijos. Jei būtų mačiusi, kad ten fekalijos, būtų nepylusi. Tik po to, sugrįžusi į namus, išsiaiškino, kad vyras valė tualetą ir paliko šį kibirą. I.O. K. matė, kad ji atbėga su kibiru, bet nesistengė pasitraukti, šalia I.O. K. stovėjo ir jos vyras. I.O. K. skambino policijai, prašė laukti, tačiau ji išvažiavo į darbą, pati buvo šoke. I.O. K. nesudavė, tai ji kumščiu šoko prieš ją, girdėjo kaip ji sako: "žiūrėk, ji mušasi". Kai vyko konfliktas, statybos inspektoriai dar vaikščiojo sklype. Civilinio ieškinio nepripažįsta, neturi pinigų, tokios žalos nepadariusi. Yra įvykis, kad ji apipylė I.O. K., ji kalta, bet I.O. K. ją išprovokavo.

Nukentėjusioji Irena O. K. parodė, kad 2012-06-05 ryte ji paskambino į Nacionalinės žemės tarnybos Statybų skyrių V. V. ir klausė, kada Pranckevičiai atlaisvins užgrobtą valstybės žemę ir sodininkų poilsio vietą, nes jie nebuvo atlaisvinę. Apie pusę vienuolikos ryto į savo sklypą atvažiavo L. P.,o po pusvalandžio atvažiavo V. V. su kolegom. Ji su vyru taip pat nuėjo iki L. P. sklypo ribos, rodė, kur dar palikti pažeidimai. Tai labai siutino L. P. ir ši pradėjo ją kolioti, liepė nusipirkti karstą, grasino, kad nedaug liko gyventi, provokuojančiai kvietė artyn savo sklypo "Ateik, ateik arčiau-pasigailėsi". Kai ji priėjo prie sklypo ribos, L. P. sudavė kumštimi jai į krūtinę, ji pajuto skausmą, prarado pusiausvyrą, šalia buvęs vyras K.ją sulaikė. L. P. apsisuko, nubėgo prie lauko tualeto, pagriebė prie tualeto stovėjusį kibirą ir apipylė žmogaus fekalijomis ją nuo galvos iki kojų. Įvykį matė G. V. ir V. V., jiems taip pat kliuvo fekalijų. Jos visi rūbai buvo apipilti žmogaus išmatomis, juos reikėjo sudeginti. Buvo apsirengusi striuke, kelnėm, bateliais, taip pat sugadinti ir kiti rūbai, kuriais buvo apsirengusi, nes jie buvo apipilti žmogaus išmatomis, visus rūbus išmetė. Rūbų vertė nurodyta civiliniame ieškinyje. Kai apipylė, V. V. su G. V. nuėjo prie kūdros apsiplauti, ir L. P. jų atsiprašė. Jos L. P. neatsiprašė, lipdama į mašiną pasakė "ką norėjai, tą gavai". Ji iškvietė policijos pareigūnus. Šio įvykio garso įrašą, padarytą savo telefonu, pateikė tyrėjai. Tą pačią dieną ją apklausė policijoje. Nuo smūgio buvo paraudimas, į gydytojus nesikreipė, nors krūtinę skaudėjo apie savaitę. Paraudimą matė dukra ir anūkė, pas kurias tą pačią dieną nuvažiavo nusiprausti, o sekančią dieną ir sodo kaimynė S., kuri dar davė vaistų nuo širdies ir nuo skausmo. Prašo priteisti 230 litų už sugadintus rūbus bei 15000 litų neturtinei žalai atlyginti- per pusę dėl apipylimo išmatomis ir dėl sužalojimo. Ji buvo labai pažeminta dėl apipylimo fekalijomis, o taip pat ir dėl smūgio sudavimo. Jai buvo šokas, blogai jautėsi, apie šį įvykį ir aplinkybes buvo rašoma laikraštyje „Suvalkietis“, straipsnis parašytas L. P. iniciatyva. Daugiau žmogus negali būti pažemintas, šiuo metu taip pat jaučia baimę dėl savo saugumo. L. P. turtinė padėtis labai gera, turi verslą, o ji su sutuoktiniu yra pensininkai. Perskaičius iš prijungtos ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 64-1-00707-12 I.O. K. apklausos protokolą ( bl. l. 9-11 ), kur ji nurodžiusi, kad konflikto metu L. P. stuktelėjo jai vieną kartą rankos kumštimi į krūtinę, tačiau jos nesužalojo, ji tik pajautė fizinį skausmą, kuris netrukus praėjo, susvyravo ir tiek ir dėl smūgio į teismo med. ekspertus nesikreips, paaiškino, kad tik po apklausos nuvažiavusi pas dukrą ir nusirengusi pastebėjo, kad krūtinė raudona, apie teismo ekspertizes jos neklausinėjo. Pati į teismo med. ekspertus nesikreipė, tikėjosi, kad nusiųs policijos pareigūnai.

Liudytoja G. V. parodė, kad kartu su V. V. nuvažiavo į „Ąžuolyno“ sodų bendriją patikrinti, kaip Pranckevičiai įvykdę reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių. Savo sklype buvo L. P., neužilgo atėjo ir I.O. K. su vyru. L. P. su I.O. K. ginčijosi, barėsi, vadinosi bjauriais žodžiais, o jie tikrino, kas atlikta pagal reikalavimą. Ji stovėjo maždaug 5 m atstumu nuo šių moterų ir pamatė, kaip L. P. pasiėmė kibirą, kuris nebuvo pilnas, ir per maždaug 3 m atstumą šliūkštelėjo jo turinį ant I.O. K.. Ji pati, pamačiusi, kad bus pilama, šiek tiek pasitraukė, tačiau kliuvo ir jai ant palto. Kibire buvo, pagal kvapą, turinys iš tualeto. Jos L. P. atsiprašė, sakydama, kad tai tikrai ne jai buvo skirta. Ar atsiprašė I.O. K.- neatsimena, jos barėsi toliau. Kad suduotų L. P. smūgius –nematė, ji stovėjo iki 5 m atstumu nuo jų ir jeigu būtų sudavusi smūgį, tikrai būtų mačiusi.

Liudytojas V. V. parodė, kad kartu su G. V. buvo nuvykę į „Ąžuolyno“ sodų bendrijoje esantį L. P. sklypą patikrinti, kaip įvykdytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Buvo savininkė L. P., po to atėjo ir I.O. K. bei A.A. K.. Tarp I.O. K. ir L. P. kilo ginčas, tačiau jis į tai nekreipė dėmesio. Jau baigiant patikrinimą pamatė, kaip L. P. iš maždaug 2 m atstumo liejo kibiro turinį ant I.O. K.- kliuvo I.O. K. visur- ant krūtinės, ant veido. Kas buvo tame kibire, jis nematė, artyn nėjo, tačiau kvapas, kai aptiško, buvo nemalonus, kaip fekalijų. L. P. apliejusi K. neatsiprašė, tik jų atsiprašė, kad netyčia kliuvo ir G. V.. Jis visą laiką I.O. K. ir L. P. nestebėjo, tik girdėjo kad ginčijasi, kad suduotų kumščiu į krūtinę-nepastebėjo.

Liudytojas Antanas A. K. parodė, kad jis buvo kartu su žmona I.O. K., kai buvo aiškinamasi kartu su pareigūnais dėl sklypų ribų. L. P. pradėjo triukšmauti, kvietė žmoną ateiti arčiau. Po to pribėgusi sudavė kumščiu I.O. K. į krūtinę, nuo ko žmona būtų nuvirtusi, bet jis ją prilaikė. Po to nubėgusi pasiėmė kibirą, stovėjusį prie tualeto ir pylė žmonai ant akių. Ten buvo žmogaus išmatos. Daugiausia kliuvo žmonai, jam taip pat pateko į akis. Po apipylimo L. P. neatsiprašė, nusikvatojo ir išvažiavo. Nuo smūgio I.O. K. buvo paraudimas ant krūtinės. Kvietė policiją.

Liudytoja D. Š. parodė, kad 2012-06-05 apie pietus paskambino mama I.O. K. ir pasakė, kad ją L. P. apipylė fekalijom ir sumušė. Po to motina atvažiavo išsimaudyti ir parodė krūtinę, kur buvo gal obuolio dydžio paraudimas. Pasakojo, kad, dalyvaujant pareigūnams ir aiškinantis sklypo ribas, L. P. nepatiko, kad ir motina buvo atėjusi, L. P. jai sakė "ateik, ateik, pasigailėsi“, sudavė motinai smūgį, kad jai net oro trūko ir tik kartu buvęs K. ją sulaikė, kad nekristų. Po to L. P. nubėgo ir atsinešusi kibirą apipylė mamą fekalijom. Kiek žino,L. P. po to sakė, kad ką norėjo, tą ir gavo.

Liudytoja R. Š. parodė, kad 2012 m. birželio 5 d. motina jai sakė, kad paskambinusi močiutė I.O. K. pasakė, kad kaimynė ją apipylė fekalijomis ir sutrenkė. Po to močiutė atvažiavo pas juos į butą apsiprausti. ir pasakojo, kad jai būnant su tikrinimą atliekančiais pareigūnais, L. P. labai supyko sudavė kumščiu ir tik kartu buvęs tėvukas sulaikė, kad ji nenukristų, bei apipylė fekalijomis. Močiutės krūtinė buvo raudona. Mama sakė, kad močiutei krūtinę skaudėjo apie savaitę, o tėvukui akį kažkurią skaudėjo, nes jam įtiško fekalijų.

Liudytoja D. S. parodė, kad 2012 m. birželio 6 d. I.O. K. jai papasakojo, kad atvykus Statybų inspekcijos pareigūnams išsiaiškinti dėl Pranckevičių sklypo ribų, abu Karpavičiai nuėjo irgi pasižiūrėti ir L. P. iš pradžių stūmė-sudavė I.O. K. į krūtinę, ją sulaikė tik vyras, o po to atsinešė kibirą ir ją apipylė fekalijomis. Kibiro turinio kliuvo ir ten buvusiems pareigūnams. I.O. K. skundėsi, kad jai skauda krūtinę, matėsi paraudusi apie 5 cm skersmens dėmė krūtinės ląstos srityje. Ji davė I.O. K. vaistų nuo skausmo, o taip pat, kadangi I.O. K. nervavosi, vaistų nuo širdies. Su Pranckevičiais kaip kaimynai nebendrauja, tačiau piktumo P. nejaučia.

Kaltę pagrindžia ir prijungtoje ikiteisminio tyrimo byloje Nr.64-1-00707-12 esantys rašytiniai įrodymai

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo seka, kad SB ‚Ąžuolynas“ esančiame sodo sklypo kieme kairėje pusėje yra vandens telkinys, toliau pirtelė, už jos tualetas, dar toliau –kubilas. Apie 12 atstumu nuo kubilo kieme ant žolės matosi rudos spalvos dėmės 1x2,5 m. plote ( b. l. 3-8).

Iš daiktų pateikimo ir apžiūros protokolo seka, kad kad I.O. K. pateikė CD laikmeną su užrašu „2012-06-05 Irena O. K.“, perklausius garso įrašą nustatyta, kad jame užfiksuota , kaip kalbasi dvi moterys, daiktų apžiūros protokole nurodytas garso įrašo turinys ( b. l. 13, 31-39). Garso įrašas buvo perklausytas teisiamojo posėdžio metu. L. P. ir I. O. K. pripažino, kad tai yra 2012-06-05 tarp jų vykusio pokalbio garso įrašas. Garso įraše užfiksuota, kad ginčijamasi dėl sklypo ribų, dėl sklypo atlaisvinimo, kad I.O. K. reikalauja atlaisvinti valstybės žemę, kad L. P. nurodo išeiti I.O. K. iš jos teritorijos ar neiti į jos sklypą, nes ši pasigailės, išsako I.O. K. atžvilgiu ir neigiamą prasmę turinčius žodžius, po to nurodo eiti iš jos ribos, o I.O. K. atsako „neinu niekur , ranką kėlė, viskas, „dar kirsk kartą, dar kartą“, po to pasigirsta vandens tėškimo garsas.

Iš 2012-08-22 Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro G.Šalaševičiaus nutarimo seka, kad ikiteisminis tyrimas pagal I.O. K. pareiškimą dėl jos apipylimo fekalijomis nutrauktas motyvuojant tuo, kad L. P. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1d. požymių, kadangi konfliktas įvyko privačioje valdoje dėl anksčiau susiformavusių priešiškų tarpusavio asmeninių santykių, visuomenės rimtis ir tvarka konflikto metu sutrikdyta nebuvo. L. P. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 155 str. 1d. požymiai, tačiau ši nusikalstama veika priskiriama privataus kaltinimo bylų kategorijai ( b. l. 81-95).

Motyvuojamoji dalis

Aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad L. P. kaltė viešai veiksmu pažeminus I.O. K. įrodyta visiškai, tačiau nėra surinkta pakankamai pagrįstų ir neginčijamų duomenų, kad kaltinamoji sudavė nukentėjusiajai I.O. K. smūgį į krūtinę, sukeldama fizinį skausmą.

Įžeidimas veiksmu yra padaromas užgaulia forma, tokiu veiksmu siekiama pažeminti, morališkai įskaudinti žmogų. Šiuo atveju toks veiksmas padaromas dėl asmeninių nukentėjusiosios ir kaltinamosios tarpusavio santykių. Įžeidimas yra tyčinis nusikaltimas, padaromas tiesiogine tyčia, suvokiant žeminantį ir užgaulų savo veikos pobūdį kitam žmogui ir siekiant šitaip jį pažeminti. Vertindamas įrodymus teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį.

Iš kaltinamosios ir nukentėjusios parodymų seka, kad tarp jų nesutarimai vyksta jau gana ilgą laiko tarpą, jų santykiai yra konfliktiniai dėl žemės sklypų ribų ir naudojimosi žeme, 2012-06-05 taip pat įvyko konfliktas dėl tos pačios priežasties. Neabejotinai nustatyta, kad šio tarpusavio konflikto metu L. P. apipylė I.O. K. fekalijomis. Nors kaltinamoji kalta prisipažino iš dalies nurodydama, kad tokiam veiksmui ją išprovokavo pati nukentėjusioji ir kad ji nežinojo, jog kibire yra fekalijos, tačiau tokius kaltinamosios paaiškinimus teismas vertina kaip siekimą palengvinti savo padėtį. Nustatyta, kad tarp kalinamosios ir nukentėjusiosios yra nemažas -29 metų- amžiaus skirtumas ( kaltinamoji jaunesnė), nukentėjusioji yra garbaus amžiaus moteris. Iš garso įrašo turinio seka, kad šio konflikto metu nukentėjusioji tik nurodydavo atlaisvinti žemę, o kaltinamoji jos atžvilgiu išsakė ir gana neigiamą atspalvį turinčius žodžius, vadindama nukentėjusiąją „mergaite“, „parazitka“, „šiukšle“, „bjaurybe“, ‚parazite tu“ , nors nukentėjusioji šioje byloje tokių konkrečių kaltinimų ir nereiškia. Jokių kitų provokacinių veiksmų ar žodžių nukentėjusioji neatliko. Visas šis žodinis konfliktas vyko matant ir girdint atvykusiems atlikti patikrinimą pareigūnams. Kaltinamoji kibirą su skysčiu, kaip ji nurodo rudos spalvos, paėmė nuo savo lauko tualeto, kibiro turinį specialiai pylė ant nukentėjusios viso kūno. Nors kaltinamoji aiškino, kad ji nežinojo, jog kibire yra fekalijos, tačiau po apipylimo, kaip seka iš jos pačios, nukentėjusiosios, liudytojų V. V. ir G. V. parodymų, nieko neaiškino, kad ji to nežinojo, nukentėjusios neatsiprašė ir nei jai, nei liudytojams neaiškino, kad ji nežinojo, kas yra kibire, atsiprašydama liudytojos G. V. tik pasakė, kad tai ne jiems buvo skirta. Visos šios aplinkybės ir įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamoji L. P. pildama kibiro su fekalijomis turinį ant I.O. K., suvokė užgaulų savo veikos pobūdį ir siekė tokiu būdu pažeminti I.O. K.. Neabejotinai aišku, kad toks apipylimas fekalijomis yra žmogaus pažeminimas. Kadangi šį veiksmą kaltinamoji padarė atviroje vietoje, matant tikrinimą atliekantiems pareigūnams, t. y. viešai, kaltinamosios veika atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 155 str. 1d. požymius.

Tačiau teismas sprendžia, kad nėra pagrįstų ir neginčijamų duomenų, kad kaltinamoji to paties konflikto metu sudavė smūgį nukentėjusiajai I.O. K. į krūtinę, sukeldama fizinį skausmą. Kaltinamoji pagal šį kaltinimą kalta neprisipažįsta. Kaltinimas grindžiamas pačios nukentėjusiosios bei liudytojų, kurie yra nukentėjusios artimi giminaičiai ir pažįstami parodymais. Liudytojai V. V. ir G. V., buvę konflikto vietoje, šios aplinkybės nepatvirtino. Liudytoja G. V. nurodė, jog jeigu būtų buvęs toks veiksmas, ji būtų pamačiusi. Įvykio vietoje nukentėjusioji šiems liudytojams apie smūgio sudavimą nieko nesakė ir nesiskundė. Iš perklausyto garso įrašo seka, kad tik pati nukentėjusioji pasakiusi, jog ranką kėlė, kad kirsk dar kartą, tačiau jokių kitų smurto aplinkybių negirdėti. Pati nukentėjusioji, apklausiama iš karto po įvykio, nurodžiusi, jog jai L. P. stuktelėjo vieną kartą į krūtinę, ji tik pajautė fizinį skausmą, kuris netrukus praėjo, ji susvyravo ir tiek, teisiamojo posėdžio metu jau aiškino, kad buvo ir sužalojimo žymės, kad krūtinę skaudėjo apie savaitę. Liudytoja D. Š. nurodė, kad jai I.O. K. sakė, kad nuo suduoto smūgio jai net oro trūko. Liudytoja D. S. nurodė, kad I.O. K. jai sakė, kad pirmiausia L. P. stūmė ar sudavė nukentėjusiąją į krūtinę. Nukentėjusioji į teismo med. ekspertą nesikreipė, nors pagal jos bei liudytojų D. Š., R. Š., D. S. parodymus, matėsi rausva dėmė ant krūtinės. Šios liudytojos betarpiškai įvykio nematė ir iš jų parodymų spręsti, kad matyta rausva dėmė likus nuo suduoto smūgio, nėra pagrindo, tuo labiau, kad kaip nurodo D. S. paraudimą ji matė ne tą pačią, o net sekančią dieną. Liudytojas A.A. K. yra nukentėjusios sutuoktinis, jo santykiai su kaltinamąja taip pat konfliktiški, todėl jo parodymai kaip atitinkantys objektyvias aplinkybes negali būti vertinami. Šių įrodymų ir motyvų pagrindu teismas sprendžia, jog esant prieštaringiems tiek pačios nukentėjusiosios, tiek liudytojų parodymams apie smūgio intensyvumą ir jo pasekmes, nesant objektyvių duomenų- teismo medicinos specialisto išvados, bešališkiems liudytojams nepatvirtinus tokio veiksmo buvimą, nėra neabejotinai nustatyta, kad kaltinamoji sudavė nukentėjusiajai smūgį, sukėlusį padarinius-fizinį skausmą, už ką numatyta baudžiamoji atsakomybė, todėl ji pagal LR BK 140 str. 1d. išteisintina ( LR BPK 303 str. 5d. 1 p. ).

Nukentėjusioji I.O. K. pareiškusi 230 litų ieškinį nusikaltimu padarytai turtinei žalai už sugadintus rūbus atlyginti ( b. l. 3). Teismas sprendžia, kad ieškinys pagrįstas ir įrodytas. Aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamoji tyčiniu veiksmu apipylė nukentėjusiąją fekalijomis, apipildama rūbus ir batus. Neabejotinai aišku, kad dėl tokio veiksmo nukentėjusios rūbai tapo netinkamais naudojimui. Nukentėjusios civiliniame ieškinyje nurodytos sugadintų rūbų vertės atitinka protingumo kriterijų, pagrįstos, todėl ieškinys tenkintinas visiškai ir priteistinas iš kaltinamosios L. P. ( LR BPK 109 str., CK. 6.2450-6-249 str.) .

Nukentėjusioji I.O. K. taip pat prašo priteisti 15000 litų neturtinei žalai atlyginti, teisiamojo posėdžio metu paaiškindama, kad šią bendrą neturtinę žalą vertina per pusę- dėl apipylimo fekalijomis ir dėl fizinio skausmo sukėlimo. Ieškinį grindžia tuo, kad dėl kaltinamosios veiksmų buvo labai pažeminta kitų žmonių akivaizdoje, patyrė labai didelį emocinį šoką, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą. Dėl suduoto smūgio į krūtinę jautė skausmą savaitę laiko, pirmomis dienomis negalėjo dirbti įprastinių darbų, negalėjo dėl skausmo miegoti. Apie šį įvykį buvo paskleista informacija aprašant laikraštyje „Suvalkietis“, straipsnis buvo parašytas L. P. iniciatyva.

Kiekvienas asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos ( CK. 6.250 str.2d., BPK 109 str.). Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ( CK 6.250 str. 2d.). Vadovaujantis CK 6.282str. 3d. teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia.

Aukščiau aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiosios atžvilgiu buvo padarytas nesunkus nusikaltimas tyčiniais ir nukentėjusiąją žeminančiais kaltinamosios L. P. veiksmais- įžeidimas veiksmu. Tačiau teismas sprendė, kad L. P. dėl kitos nusikalstamos veikos- smūgio sudavimo sukeliant fizinį skausmą išteisintina, todėl civilinis ieškinys šioje dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu ( BPK 115 str. 3d. 2 p. ). Atsižvelgiant į įrodymų tyrimo metu nustatytas aplinkybes, t. y. į tai, kad įžeidžiantis veiksmas buvo padarytas matant kitiems asmenims, į padaryto veiksmo pobūdį- nukentėjusioji visa buvo apipilta žmogaus fekalijomis, tokį įžūlų veiksmą kaltinamoji atliko prieš žymiai už save vyresnę garbaus amžiaus moterį, teismas sprendžia, kad nukentėjusioji patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, pažeminimą įvykio metu, o taip pat ir dvasinius išgyvenimus ir po įvykio, įvertinant ir tą aplinkybę, kad apie konfliktą ir nukentėjusios atžvilgiu atliktą veiksmą ne nukentėjusios iniciatyva buvo paskleista informacija spaudoje. Kaltinamoji L. P. padarė tyčinį nusikaltimą nukentėjusiosios atžvilgiu, todėl nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, priteistinos žalos dydį mažinti atsižvelgiant vien į kaltinamosios turtinę padėtį, nėra pagrindo ( CK 6.282 str. 3d. ). Į kaltinamosios turtinę ir šeimyninę padėtį atsižvelgiama taikant teisingumo, t. y. skirtingų interesų pusiausvyros siekimo- principą, todėl ieškinys mažintinas. Šių duomenų pagrindu bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajai I.O. K. priteistina 6500 litų nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamosios L. P..

Kaltinamosios L. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji L. P. neteista, bausta administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimą, dirba, charakterizuojama gerai.

Įvertinus kaltinamosios padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, kaltinamosios asmenybę ir jos turtinę padėtį -dirba ir gauna pastovias pajamas, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus sankcijoje numatytą bausmę- baudą, o kadangi teisiama pirmą kartą-mažesnę negu sankcijos vidurkis.

Sutinkamai su LR BPK 105 str. nuostatomis, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamųjų proceso išlaidas. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, 2012-11-27 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajai I.O. K. skirto advokato teikti antrinę teisinę pagalbą valstybės patirtos atstovavimo išlaidos sudaro 400 litų, šios atstovavimo išlaidos priteistinos valstybei iš kaltinamosios L. P..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301-305 str., 307 str. teismas

NUSPRENDĖ:

L. P. pripažinti kalta pagal LR BK 155 str.1 d. ir paskirti 75 ( septyniasdešimt penkių ) minimalių gyvenimo lygių, t. y. 9750 ( devynių tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties ) litų baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 10 ( dešimt ) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

L. P. pagal LR BK 140 str. 1d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( LR BPK 303 str.5d. 1 p. ).

Priteisti iš kaltinamosios L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), civilinei ieškovei Irenai O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 230 ( du šimtus trisdešimt ) litų nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti ir 6500 ( šešis tūkstančius penkis šimtus ) litų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo dalyje dėl kaltinimo pagal LR BK 140 str. 1d. palikti nenagrinėtu.

Priteisti iš kaltinamosios L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 400 litų valstybės naudai už antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajai Irenai O. K., priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, juridinio asmens kodas 188659752, AB ‚Swdbank“, įmokos kodas 5630 mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.