Kauno apylinkės teismo nutartis

2020-12-02 · Byla Nr. TS-173-548/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-02
Bylos Nr.
TS-173-548/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28760-2016-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ričardas Juodis
Nuteistasis
E. M.
Byla Nr. TS-173-548/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28760-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14.2; 2.1.10.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. gruodžio 2 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. M. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2020 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atlieka E. M., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, paskirta galutinė bausmė – 4 metai laisvės atėmimas.

Bausmės pradžia – 2017 m. gegužės 2 d., pabaiga – 2021 m. balandžio 30 d.

Anksčiau teismo teistas:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta galutinė bausmė – 1 metai laisvės apribojimas.

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta galutinė bausmė – 20 parų areštas.

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta galutinė bausmė – 45 parų areštas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. spalio 12 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam E. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 78 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, kuri atliekant nuteistajam bausmę ir jam dalyvaujant pataisos programose nemažėjo, o tendencingai didėjo. Taip pat išlieka kriminogeniniai veiksniai – mąstymas ir elgesys; informacija apie teisės pažeidimus; nepakankama motyvacija nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio). Nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, du kartus pažeidė nustatytą bei režimo reikalavimus, du kartus buvo baustas drausmine tvarka. Taip pat nuteistasis smurtinį nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tačiau pataisos namuose išvadų nepadarė ir buvo baustas drausmine tvarka už alkoholinių gėrimų vartojimą ir jų surogatų vartojimą. Todėl darytina išvada, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, kad pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

Nuteistasis E. M. prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skundas motyvuotas tuo, jog Komisijos nutarimas yra nemotyvuotas, šališkas ir šabloniškas. Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad ankstesniuose nutarimuose buvo nurodyta, ką jis turi įvykdyti pataisos įstaigoje pozityvaus užimtumo reabilitacijos programose. Nuteistasis yra penkis kartus skatintas už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje veikloje, dirba, laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Taip pat nurodo, kad Komisija prieštarauja rašydama, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką yra didinantys kriminogeniniai veiksniai, tačiau jis laisvės atėmimo bausmę lengvojo režimo sąlygomis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta medžiaga: Komisijos 2020 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam E. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos susirinkimo, kuriame buvo svarstytas nuteistojo prašymas jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, protokolu, socialinio tyrimo išvada, išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus bei pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, darytina išvada, jog Komisijos 2020 m. spalio 12 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam E. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Pažymėtina ir tai, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos sudarymo tvarką, komisijos funkcijas, teises ir darbo organizavimo tvarką nustato Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatai, patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu V-107 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų tvirtinimo“ (toliau - Nuostatai). Nuostatų 6 punkte nustatyta, kad Komisijos sudaromos iš septynių narių. Pagal Nuostatų 21 punktą, Komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkas ar komisijos pirmininko pavaduotojas. Nuostatų 22 punktas numato, kad negalintys dalyvauti komisijos posėdyje komisijos nariai savo nuomonę dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo nuteistajam gali pateikti raštu iki komisijos posėdžio pradžios. Nuostatų 32 punktas įtvirtina, kad negalinčio dalyvauti komisijos posėdyje komisijos nario raštu pateikta nuomonė įskaitoma į balsavimo rezultatus ir pridedama prie komisijos posėdžio protokolo.

Iš Komisijos posėdžio protokolo matyti, kad svarstant E. M. lygtinio paleidimo klausimą iš septynių Komisijos narių, posėdyje dalyvavo šeši komisijos nariai, t. y. daugiau nei pusę komisijos narių, kaip to reikalauja Nuostatų 21 punktu, todėl Komisijos nutarimas yra teisėtas.

Teismas vertina, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis už labai sunkaus nusikalstamo, numatyto XVIII skyriuje, padarymą (būdamas apsvaigęs nuo alkoholio tyčia dūrė savo sutuoktinei, padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą), anksčiau tris kartus teismo teistas, jam buvo taikytos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės – areštai, laisvės apribojimas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nuteistasis ir toliau darė nusikaltimus, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Pagal „OASys“ metodiką E. M. nustatyta vidutinė – 78 balai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 20 balų, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Be to, vertintina ir tai, kad nuo paskutinio, t. y. 2020 m. balandžio 10 d., pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai padidėjo, o ne sumažėjo.

Taip pat išlieka nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai: mąstymas ir elgesys (nusikaltimų metu neapgalvotas elgesys, problemų sprendimo įgūdžių stoka, probleminių sričių neįvertinimas, savo elgesio pasekmių nenumatymas); informacija apie teisės pažeidimus (būdingas nusikalstamo elgesio modelis); nepakankama motyvacija nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Nuteistasis bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai, t. y. du kartus baustas drausmine tvarka, viena nuobauda panaikinta prieš terminą, kita – nebegalioja, visa tai neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Tai taip pat rodo, kad nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje nebuvo nepriekaištingas, o tai leidžia abejoti pakankama jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir neleidžia pagrįstai tikėtis įstatymų atitinkančio elgesio laisvėje. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistasis nesugeba atskirti tų sričių, kurios yra probleminės ar turėjo įtakos jo nusikaltimui. Nuteistasis problemų sprendimui naudojo fizinę jėgą, neapgalvoja savo veiksmų pasekmių, nepasimoko iš patirties, linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu. Nuteistasis atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatino jo nusikalstamą veiką, vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti, tačiau iš ankstesnio patyrimo nepasimokė. Vertintina ir tai, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis turėjo problemų su alkoholiu, nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bausmės atlikimo metu buvo baustas drausmine tvarka už alkoholio vartojimą, taip pat nuteistasis anksčiau teistas už smurtinį elgesį prieš savo sutuoktinę.

Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, E. M. neatliktos bausmės dalis (6 mėnesiai 22 dienos), kuomet nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo skundas dėl Komisijos 2020 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 164 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 bei 4 dalimis, teismas

nutaria:

nuteistojo E. M. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2020 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Ričardas Juodis