- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-21
- Bylos Nr.
- AN2-213-557/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00289-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas (pirm.)
- Pareiškėjas
- L. Š.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyrius
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos m. PK, Institucija) 2023-05-30 nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 591 straipsnio 1 punktu, nepradėta administracinio nusižengimo teisena R. K. pagal ANK 108 straipsnį („Sukčiavimas“) konstatavus, jog tarp pareiškėjos L. Š. ir R. K. iš civilinių sutartinių santykių kilęs ginčas dėl negrąžintų pinigų už nesuteiktas paslaugas yra civilinės teisės normų reguliuojami santykiai, dėl kurių kylantis ginčai turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
2. Nesutikdama su Institucijos 2023-05-30 nutarimu, pareiškėja L. Š. kreipėsi su skundu į Klaipėdos apylinkės teismą, prašydama šį nutarimą panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, priimtą „padedant išvengti administracinės atsakomybės R. K., dėl tyčinių veiksmų, apgaulės būdu pasisavinant svetimus, t. y. L. Š. pinigus.“
3. Skundžiama 2023-09-21 nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas netenkino L. Š. skundo ir paliko nepakeistą Institucijos 2023-05-30 nutarimą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
5. Apeliaciniu skundu L. Š. prašo panaikinti skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo 2023-09-21 nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
6. Nurodo, kad ji 2023-05-11 kreipėsi į Klaipėdos miesto PK su pareiškimu, kuriame nurodė, kad statybos ekspertas R. K. apgaulės būdu išviliojo iš jos pinigus – 150 Eur, nesuteikė paslaugos, neišrašė ir nepateikė jokių oficialių dokumentų (pinigų priėmimo kvitų, sąskaitų faktūrų), nebuvo sąmoningai sudaryta paslaugų teikimo sutartis, negrąžinti pinigai. Dėl to ji prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl R. K. veiksmų apgaule sukčiavimo būdu išviliojant iš jos pinigus ir įpareigoti R. K. atlyginti jai padarytą 150 Eur turtinę ir 1 000 Eur neturtinę žalą, kaip liudytojus apklausti J. Š., A. Z.. Tačiau Institucija jos pareiškimo tinkamai ir kompetentingai neišnagrinėjo, neatsižvelgė į jos pareiškime prašomus atlikti veiksmus – nebuvo apklausta nei ji pati, nei R. K., nei jos prašomi asmenys. Teismas taip pat atmetė jos prašymą apklausti kaip liudytojus J. Š. ir A. Z., dėl to, L. Š. teigimu, buvo pažeistos jos teisės į teisingą, nešališką teismą. Tuo labiau, kad Klaipėdos apskrities VPK atstovas vengė dalyvauti teismo posėdyje, dėl to buvo apribota jos teisė užduoti jam klausimus, kad būtų byla išnagrinėta sąžiningai ir teisingai. Nors ir teismo posėdžio metu teisėjas akcentavo, kad į posėdį bus pakartotinai kviečiamas Institucijos atstovas, kad byla būtų išnagrinėta teisingai, tačiau neatvykus Institucijos atstovui byla buvo nagrinėjama be jo, neskiriant jokių atitinkamų priemonių dėl neatvykimo ir nedalyvavimo teisme.
6.1. L. Š. nuomone, R. K. sąmoningai nebuvo kviečiamas į apklausą, kad būtų nuslėpta galbūt padaryta nusikalstama veika. Tuo labiau, kad niekas nežino, kiek yra nuo galimo R. K. tyčinio sukčiavimo nukentėjusių asmenų.
6.2. Institucijos 2023-05-30 nutarimas buvo priimtas, neišnagrinėjus ir neįvertinus tinkamai esminių bylos aplinkybių, neatsižvelgiant į jos, L. Š., kartu su pareiškimu pateiktus rašytinius įrodymus – susirašinėjimus el. paštu su R. K., neatsižvelgiant į tyčinius jo veiksmus apgaulės būdu išviliojant pinigus, kurio tikslas buvo ją suklaidinti ir pateikti sąmoningai objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją, kad jis paslaugas atliks ir pateiks paslaugų teikimo sutartį, pinigų priėmimo kvitus. Tačiau nuo 2022-03-16 iki pat šiol ji nesulaukė nei paslaugos, nei paslaugų teikimo sutarties, nei pinigų priėmimo kvitų, dėl to jai buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala.
6.3. L. Š. nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo 2023-09-21 nutarties argumentu, kad ginčas tarp šalių yra atsiradęs sutarčių pagrindu, kuris turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Šiuo atveju nei Klaipėdos apskrities VPK, nei Klaipėdos apylinkės teismas nenori įžvelgti galimos nusikalstamos veikos – sukčiavimo, kai kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina (BK 182 straipsnis), nors, L. Š. teigimu, akivaizdu, kad R. K. siekė apgaule išvilioti iš jos pinigines lėšas, kurias ji jam sumokėjo kaip avansą už statinio apžiūrą, žinodamas, kad nurodytų darbų nesiruošia atlikti, o tik siekė pasisavinti per 2 kartus sumokėtą avansą – 150 Eur, nes gavus pinigus „buvo pakeisti „planai“ R. K. atžvilgiu, kad vienas objektas jam yra per sunkus dėl laiko, kito objekto apžiūros akto jis negali įvykdyti, nes jis yra labai užsiėmęs, nors pinigus jau išviliojo apgaulės būdu.“
6.4. Teismų praktikoje nurodyta, kad vertindamas įrodymus, teismas, be kita ko, turi įsitikinti dėl jų pakankamumo asmens (ne)kaltumui nustatyti, o atvejai, kai teismo išvados padarytos nesiėmus visų įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes, gali būti pripažįstami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587 /2014, 2K- 253-303/2015 ir kt.). Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilio delikto, ir darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės vartojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). Apgaulė sukčiavimo atveju vartojama kaip turto užvaldymo, turtinės teisės įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyviosios tikrovės neatitinkančią informaciją dėl turto, turtinės teisės perleidimo, turtinės prievolės įvykdymo arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. BK 189 straipsnyje apibrėžtų veikų subjektyvusis požymis – kaltė – reiškiasi tiesiogine tyčia.
6.5. L. Š. teigimu, šiuo atveju „užtenka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą, apie tai yra liudytojai J. Š. ir A. Z., kurie buvo neapklausiami, ir neiškviečiami į teismą.“ Dėl to, pareiškėjos teigimu, buvo šiurkščiai pažeistos jos teisės, nes nebuvo galima remtis liudytojų parodymais. Pareiškėjos teigimu, šiuo atveju ji negali ginti savo pažeistų teisių civilinio proceso tvarka, kadangi R. K. veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių. Tik vengdamas baudžiamosios atsakomybės jis pervedė jai 70 Eur tam, kad būtų sumažinta pasisavintų pinigų (150 Eur) suma, nuslepiant mokesčius, neišrašant pinigų priėmimo kvitų ir sąskaitos faktūros. Tačiau šiuo atveju nei Institucija, nei Klaipėdos apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad jai nebuvo grąžinta likusi R. K. iš jos apgaule pasisavinta pinigų suma- – 80 Eur.
Šalies argumentai
6.6. L. Š., teigimu, šiuo atveju nei Institucija, nei Klaipėdos apylinkės teismas jos pareiškimo ir skundo tinkamai neišnagrinėjo, galbūt padarė esminių pažeidimų, dėl kurių, apeliantės teigimu, buvo suvaržytos jos įstatymų garantuotos teisės.
6.7. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visumą, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9-2014). Šiuo atveju nebuvo surinkti įrodymai, faktinės bylos aplinkybės, ištirta įrodymų visuma, patikrinta ir padaryta teisinga išvada.
6.8. ANK 108 straipsnyje numatytas nusižengimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę šiuo turtu naudotis.
6.9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, L. Š. teigimu, akivaizdu, kad dėl Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos m. PK neveikimo ir Klaipėdos apylinkės teismo šališkumo buvo pažeistos jos teisės, dėl R. K. galimo sukčiavimo jai yra padaryta turtinė ir neturtinė žala, o jis, sąmoningai apgaulės būdu pasisavinęs iš jos pinigus – 150 Eur, iš kurių grąžino tik 70 Eur, lieka nenubaustas dėl galimo sukčiavimo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apygardos teismo argumentai ir išvados
7. Apeliacinis skundas atmestinas.
8. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Iš skundo turinio matyti, kad L. Š. nesutinka su apylinkės teismo sprendimu netenkinti jos skundo ir palikti nepakeistą Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos m. PK 2023-05-30 nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo teisenos R. K. pagal ANK 108 straipsnį dėl sukčiavimo. Pasak L. Š., R. K. siekė apgaule išvilioti iš jos pinigus – 150 Eur, kuriuos ji jam per 2 kartus sumokėjo kaip avansą už statinio apžiūrą, žinodamas, kad nurodytų darbų nesiruošia atlikti, nes, kaip akcentuoja skunde L. Š., „gavus pinigus paaiškėjo vienas objektas jam yra per sunkus dėl laiko, kito objekto apžiūros akto jis negali įvykdyti, nes jis yra labai užsiėmęs“. Tokie R. K. veiksmai, apeliantės teigimu, atitinka sukčiavimo, numatyto ANK 108 straipsnyje, sudėtį. Apygardos teismo neturi pagrindo sutikti su šiais L. Š. apeliacinio skundo argumentais.
9. Kaip matyti iš L. Š. pareiškime ir apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, ji kreipėsi į statybos ekspertą R. K. dėl keleto objektų (iš pradžių dėl vieno, vėliau ir dėl kito statinio) apžiūros / ekspertinio vertinimo (L. Š. prašė R. K. pateikti eksperto išvadą apie statinio avarinę būklę) ir abiem atvejais, jos teigimu, sumokėjo R. K. atitinkamai 100 Eur ir 50 Eur (iš viso 150 Eur), tačiau nuo 2022-03-16 iki šiol ji nesulaukė nei paslaugos, nei paslaugų teikimo sutarties, nei pinigų priėmimo kvitų, todėl, L. Š. teigimu, šiuo atveju akivaizdu, kad R. K., žinodamas, kad sutartų darbų neketina atlikti, siekė apgaule pasisavinti jos per 2 kartus jam sumokėtą avansą – iš viso 150 Eur, nes gavęs pinigus sutartų darbų neatliko ir tik vengdamas baudžiamosios atsakomybės pervedė jai 70 Eur tam, kad būtų sumažinta pasisavintų pinigų (150 Eur) suma, nuslepiant mokesčius, neišrašant pinigų priėmimo kvitų ir sąskaitos faktūros. Kadangi jai nebuvo grąžinta likusi R. K. iš jos, L. Š. teigimu, apgaule pasisavinta pinigų suma – 80 Eur, jai yra padaryta turtinė ir neturtinė žala.
10. Institucijai tikslinant L. Š. pareiškime nurodytas aplinkybes dėl galimo R. K. sukčiavimo, buvo susisiekta tiek su pačia pareiškėja, tiek su R. K.. L. Š. nurodė, kad laikotarpiu nuo 2022-03-16 iki 2022-04-29 per du kartus ji sumokėjo R. K. iš viso 150 Eur avansą už statinio, esančio adresu (duomenys neskelbtini) apžiūros akto surašymą (pirmo susitikimo su R. K. metu ji jam sumokėjo jam 50 Eur, po dviejų savaičių – dar 100 Eur). R. K. nurodė, jog buvo susitikęs su L. Š. jos iniciatyva, tačiau, pasak jo, ši jam perdavė tik 100 Eur (jokių kitų pinigų iš jos negavo), iš jų 70 Eur jis jai grąžino, o 30 Eur pasiliko kaip atlygį už sugaištą laiką aiškinantis aplinkybes ir tikrinant dokumentus. R. K. nurodė, kad L. Š. prašė jo atlikti ekspertizę statinio remonto fasadui, tačiau tai daryti jis atsisakė, nes buvo prašoma atlikti ekspertizę neapžiūrint statinio iš arti, t. y. nusižengiant įstatymui. Kai jis atsisakė tai padaryti, L. Š. nurodė, jog kreipsis į teismą su prašymu dėl leidimo apžiūrėti statinį gavimo, tačiau daugiau šiuo klausimu su ja susitikęs nebuvo.
11. Vertinant šias nustatytas aplinkybes akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, dėl kurių kylantys ginčai dėl sutartinių prievolių nevykdymo, sumokėto avanso grąžinimo ir kitų klausimų turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka. L. Š. skundo teiginiai, kad ji negali ginti savo pažeistų teisių civilinio proceso tvarka, kadangi, jos teigimu, R. K. veiksmuose yra nusikalstamos veikos – sukčiavimo – požymių, nepagrįsti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas ir atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko vartota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti kitą jam žalingą sandorį; ar jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturtis, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan.). Tačiau nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nenustatytos. O L. Š. teiginiai, kad pinigai iš jos buvo užvaldyti apgaule, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, grindžiami tik subjektyviu pareiškėjos įsitikinimu, nenurodant jokių apgaulės vartojimo požymių, daroma tik prielaida, jog galbūt ekspertas R. K. negalėjo verstis tokia veikla, nes nebuvo išrašomi pinigų priėmimo kvitai ir sąskaitos faktūros, tokius veiksmus subjektyviai vertinant kaip apgaulės pavartojimą. Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas jo kaltę grindžiant vien tik prielaidomis, kaip nagrinėjamu atveju. Nagrinėjamos bylos esmė – kilęs skirtingus interesus turinčių civilinių teisinių santykių subjektų konfliktas, kuris, apygardos teismo vertinimu, neperžengė civilinių teisinių santykių ribų ir neįgavo sukčiavimui, numatytam ANK 108 straipsnyje, būdingų požymių, todėl jų konflikto esmę sudarantys civiliniai teisiniai santykiai spręstini civilinio proceso tvarka. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nepritartina tokiai praktikai, kai kilusį civilinį ginčą bandoma spręsti inicijuojant ir baudžiamąjį / administracinį procesą, kuris nėra skirtas ir juo negali būti naudojamasi kaip alternatyvia priemone spręsti tarp šalių susiklosčiusius civilinės prigimties teisinius ginčus ir dėl šios priežasties bandant dirbtinai kriminalizuoti kitos civilinio santykio šalies atliktus veiksmus. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturi pagrindo abejoti nei Institucijos nutarime, nei skundžiamoje teismo nutartyje padarytomis išvadomis, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti R. K. veiksmuose esant sukčiavimo (ANK 108 straipsnis) sudėties požymių.
12. Dėl L. Š. skundo argumento, kad teismui netenkinus jos prašymo apklausti kaip liudytojus J. Š. ir A. Z. buvo pažeistos jos teisės į teisingą ir nešališką teismą, pažymėtina, jog proceso dalyvių prašymų ir versijų atmetimas pats savaime nerodo teismo šališkumo, neišsamaus bylos aplinkybių ištyrimo. Kartu pažymėtina, kad duomenų rinkimas (iš jų ir liudytojų apklausa) nėra savitikslis, jis negali būti begalinis, nes duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas. Kita vertus, šiuo atveju L. Š. skunde nenurodo, kokias bylai reikšmingas aplinkybes galėtų patvirtinti jos nurodomi asmenys. Be to, tiriant L. Š. pareiškime nurodytas aplinkybes buvo nustatyta, jog A. Z. tik vežė ją į susitikimą su R. K., tačiau jų susitikime nedalyvavo ir galimo pinigų perdavimo fakto nematė, todėl šio asmens apklausa nėra tikslinga, juolab, kad pats R. K. neginčija, kad L. Š. iniciatyva buvo su ja susitikęs ir ėmė iš jos pinigus už paslaugas.
13. Dėl išvardytų motyvų apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2023-09-21 nutartis, patikrinus ją neperžengiant skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją L. Š. skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Vien tai, kad Klaipėdos apylinkės teismas priėmė ne tokį procesinį sprendimą, kokio pageidavo L. Š., negali būti pagrindu abejoti skundžiamą 2023-09-21 nutartį priėmusio Klaipėdos apylinkės teismo nešališkumu ar priimto sprendimo pagrįstumu bei teisėtumu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartį nepakeistą ir pareiškėjos L. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.