Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2012-05-03 · Civilinė byla Nr. 2-1407-902/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-05-03
Bylos Nr.
2-1407-902/2012
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-00595-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ingrida Kirsnytė
Ieškovas
V. K.
Atsakovas
I. K., V. K.
Trečiasis asmuo
Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro
Advokatai
Ramūnas Vilimavičius, Silvija Streikutė
Civ. byla Nr. 2-1407-902/2012
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00595-2012-7Procesinio sprendimo kategorija (S) 21.4.11.;110.4;113.1;116.4
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 3 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Kirsnytė,sekretoriaujant Ingai Madeikienei,dalyvaujant ieškovui V. K.,jo atstovei advokato padėjėjai Silvijai Streikutei,atsakovams I. K., V. K.,atsakovės atstovui advokato padėjėjui Ramūnui Vilimavičiui,nedalyvaujant trečiajam asmeniui – Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro notarei V. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovams I. K., V. K., trečiajam asmeniui - Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro notarei V. J. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas ir jo atstovė prašo pripažinti negaliojančia 2011-12-28 dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 11498, sudarytą tarp atsakovės I. K. ir atsakovo V. K. dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo V. K. nuosavybėn, taikyti restituciją bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad su atsakove susituokė 1982-09-04, su sutuoktine kartu gyveno adresu (duomenys neskelbtini), susilaukė sūnaus V. K.. Pradėjus skirtus jų požiūriui į šeimą, santuoką, savitarpio teises ir pareigas, nuo 2010-12-22 atsakovė jo nebeįsileidžia į namus, todėl 2011 m. gruodžio mėn. Jo iniciatyva buvo iškelta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo. Tik gavęs atsakovės atsiliepimą į ieškinį ištuokos byloje, sužinojo, kad butas yra padovanotas jų sūnui V. K.. Su 2011-12-28 dovanojimo sutartimi nesutinka, mano, kad sandoris neteisėtas, nes buvo sudarytas be jo sutikimo ir jam nežinant, kadangi turtas nebuvo atsakovės asmeninė nuosavybė. Nurodė, kad butą su atsakove įsigijo už uošvienės 1000 investicinių čekių, su atsakove grynais sumokėjo 1973 rublius ir 4207 investicinius čekius. Dėl suklydimo butas buvo įregistruotas atsakovės motinos E. I. vardu. 1997-03-04 mirus E. I., 1997-10-24 su I. K. reiškė ieškinį teisme civilinėje byloje Nr. 2-429/1998 trims jos seserims, nes su atsakove I. K. manė, kad jiems priklausė 40/100 dalių buto, o mirusiai jos motinai – 60/100. Tada tiek I. K., tiek jos seserys pripažino, jog jis su I. K. kaip šeima įsigijo 40/100 dalių buto, o likusios 60/100 dalių buto turėtų būti paveldimos keturioms seserims lygiomis dalimis. Aukščiau minėtoje civilinėje byloje 1998-01-22 buvo sudaryta taikos sutartis, pagal kurią trims seserims I. K. įsipareigojo sumokėti po 4000 litų kiekvienai už kiekvienai tenkančią 15/100 dalių buto. Tokiu būdu jis kartu su atsakove I. K. iš bendrų lėšų už 12000 litų iš trijų seserų įsigijo dar 45/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Todėl mano, kad jo ir atsakovės bendra nuosavybė sudaro 85/100 dalis buto, o likusi 15/100 dalis yra asmeninė I. K. nuosavybė, paveldėta po jos motinos mirties. Tai, kad jis atsisakė savo ieškininių reikalavimų atsakovės seserims, negali būti laikoma, kad jis atsisakė bet kokių teisių į ginčo butą. Nurodė, kad jis tuomet sutiko ginčą baigti taikiai ir registruoti butą vienos atsakovės vardu, nes manė, kad turtą užregistravus vieno sutuoktinio vardu, jis vis tiek yra laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Mano, kad atsakovė 85/100 dalių ginčo buto nepaveldėjo ir tai nėra jos asmeninė nuosavybė, todėl sudarant šio buto dovanojimo sandorį, jo leidimas buvo reikalingas. Atsakovė, tai žinodama, veikė nesąžiningai, sudarė sandorį, kuris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir tokiu būdu bando išvengti turto dalybų. Mano, kad ir kita dovanojimo sandorio šalis – jo ir atsakovės sūnus V. K., šioje byloje atsakovas, taip pat buvo nesąžiningas, kadangi jam buvo žinomas bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo faktas ir jo su atsakove tarpusavio ginčas dėl buto. Dėl nurodytų aplinkybių, mano, kad dovanojimo sandoris pripažintinas negaliojančiu ir taikytina restitucija.

Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai paaiškino, kad teisme jis buto neatsisakė, tik sutiko, kad butas būtų užregistruotas atsakovės vardu. Sudarant taikos sutartį, sutarties teksto jis neperskaitė, nes neturėjo akinių, tik ją pasirašė. Teismo nutarties dėl taikos sutarties neapskundė.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad su ieškovo reikalavimais nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad butas, kuris buvo padovanotas sūnui V. K., niekada nebuvo bendra sutuoktinių nuosavybė, šis butas buvo jos mamos E. I. nuosavybė. Jai mirus kilo ginčas tarp jos ir jos seserų, dėl ko buvo iškelta civilinė byla Nr. 2-429/1998, kurioje buvo sudaryta taikos sutartis. Taikos sutartimi ieškovas savo reikalavimų į butą atsisakė. Nurodė, kad savo seserims E. Ž., E. V. ir V. B. ji sutartą sumą išmokėjo ne iš bendrų lėšų, o iš savo asmeninių lėšų, kurias paveldėjo po savo mamos mirties. Mano, kad butas - jos asmeninė nuosavybė, todėl sutuoktinio sutikimas dovanojant šį turtą nebuvo reikalingas.

Teisme atsakovė papildomai paaiškino, kad butas (duomenys neskelbtini), buvo jos tėvų butas, į kurį gyventi atėjo ieškovas. Buto privatizavime ieškovas nedalyvavo, už butą buvo sumokėta jos mamos ir jos asmeniniais čekiais, kur ieškovas padėjo savo investicinius čekius jai nežinoma. Bendrą ūkį su ieškovu vedė tik iki vaiko gimimo. Ieškovas nuolat girtavo, vedė asocialų gyvenimo būdą ir jai pinigų neduodavo, buto ieškovas neprižiūrėjo, jį niokojo, padarė butą nesaugų, palikdavo nerakintą, keldavo gaisrus, po paskutinio sukelto gaisro pats išėjo. Paaiškino, kad mirus jos motinai, vyko teisminis procesas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), nes seserys pradėjo reikalauti savo dalių, tačiau buvo sudaryta taikos sutartis. Sudarant taikos sutartį teisme ieškovas dalyvavo, jis taikos sutartį perskaitęs, ją pasirašė, pretenzijų jokių nereiškė ir sutiko, kad butas jai atitektų. Seserims už butą 12000 litų išmokėjo ji pati iš mamos paliktų 15000 litų, nes asmeninių santaupų ji neturėjo, apie šiuos mamos paliktus pinigus ieškovas nežinojo. Po taikos sutarties sudarymo, butas buvo įregistruotas kaip jos asmeninė nuosavybė ir ieškovas dėl to pretenzijų nereiškė. Nuo vasaros galvojo apie buto dovanojimą. Butą 2011-12-28 padovanojo sūnui, nes manė, kad tai jos asmeninė nuosavybė, jame gyveno nuo keturių metų, tuo metu buvo proga-sūnus buvo baigęs aukštąjį mokslą, artėjo jo gimtadienis, be to, bijojo, kad ieškovas jai ko nors nepadarytų, nes būdavo užpuldinėjama, bijojo dėl sūnaus ateities, taip pat bijojo, kad ieškovas buto kam nors neperleistų. Sudarant dovanojimo sandorį, ji nesiekė išvengti turto dalybų. Paaiškino, kad sūnus dovaną priėmė, bute ji gyvena kartu su sūnumi, kartu moka mokesčius, prižiūri butą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad su ieškovo reikalavimais nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad jam buvo žinoma apie tai, kad jo tėvai nesutaria ir ruošiasi išsituokti. Dar tėvams gyvenant kartu girdėjo kalbas, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausė jo motinai-atsakovei, kuri šį butą paveldėjo iš savo mamos ir jo močiutės E. I.. Tokiu būdu jis priimdamas dovaną buvo įsitikinęs, kad mama jam dovanojo jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą. Tai patvirtina ir 2011-12-28 dovanojimo sutartis, kurią pasirašė jo mama I. K. ir jis bei patvirtino notarė. Sutartyje nurodyta, kad dovanojamas butas priklauso jo motinai I. K..

Teisme atsakovas papildomai paaiškino, kad jis nenustebėjo, kai mama jam padovanojo butą, nes apie tai buvo kalbama jau daug metų, jis žinojo, kad mamos sukauptas turtas vis tiek jam atiteks, kad mamos netekus, dėl turto nebūtų keblumų. Mano, kad mamos sprendimas jam padovanoti butą buvo protingas. Paaiškino, kad ieškovo indėlis į šeimos biudžetą buvo minimalus, už butą jis niekada nemokėjo, nes mokesčius mokėdavo atsakovė, niekada nebuvo nupirkęs buitinės technikos, bendrų šeimos pinigų nebuvo, ieškovas netgi nežinojo mamos atlyginimo dydžio, viskas buvo išlaikoma mamos. Ieškovas buvo priimtas gyventi į sutuoktinės tėvų namus, tačiau jis pats turėjo savo tėvus, kurie jam taip pat paliko turtą, mano, kad nepagrįstai jis šioje byloje reikalauja sutuoktinės nuosavybės ir tokiu būdu nori nepagrįstai pasipelnyti. Prašo ieškinį atmesti.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovo reikalavimais nesutinka, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad butas esantis (duomenys neskelbtini), atsakovei I. K. priklausė pagal 1998-01-22 teismo nutartį. Šia nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią atsakovei atiteko visas aukščiau minėtas butas, o ieškovas V. K. savo ieškininių reikalavimų atsisakė, todėl mano, kad šis butas yra asmeninė atsakovės nuosavybė. Perleidžiant asmeninės nuosavybės teise priklausantį daiktą kito sutuoktinio sutikimas nereikalingas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrntas teisėtumas. Atsiradusius civilinius teisinius santykius galima griauti tik tada, kai neabejotinai įrodyta, kad jie susiklostė pažeidžiant imperatyviąsias teisės normas ir tai lėmė viešojo ar privataus intereso, ginamo tų imperatyvių teisės normų, pažeidimą.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas V. K. ir atsakovė I. K. yra sutuoktiniai, o atsakovas V. K. – jų sūnus. 2011-12-28 dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. 11498, kuri buvo sudaryta tarp atsakovės I. K. ir atsakovo V. K., butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo perleistas V. K. nuosavybėn, šį sandorį patvirtino Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro notarė V. J. (b.l. 12-15).

Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, po dovanojimo sutarties sudarymo, atsakovas V. K. dovaną – butą, (duomenys neskelbtini), priėmė, jame kartu su atsakove I. K. gyvena, prižiūri butą, moka mokesčius.

Šioje byloje ieškovas reiškia reikalavimą pripažinti negaliojančia 2011-12-28 dovanojimo sandorį ir taikyti restituciją, nes šis sandoris buvo sudarytas nesant jo, kaip sutuoktinio, sutikimo ir jam nežinant. Tokiu būdu, šioje byloje yra keliamas klausimas, kokia nuosavybės forma (asmenine ar bendrąją) buvo ginčo objektu esantis butas, 2011-12-28 atsakovei I. K. sudarant dovanojimo sutartį ir ar sudarant aukščiau minėtą sutartį buvo reikalingas kito sutuoktinio, ieškovo V. K. sutikimas.

Iš šioje civilinėje byloje surinktų duomenų, šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, taip pat civilinės bylos Nr. 2-429/1998 medžiagos matyti, kad 1997 m. kovo 4 d. mirus I. K. motinai E. I., pretenzijas į velionės palikimą buvo pareiškusios I. K. seserys E. Ž., E. V., V. B., kurios norėjo pasidalinti E. I. vardu įregistruotą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Savo reikalavimus byloje dėl buto taip pat buvo pareiškę ieškovas V. K. ir atsakovė I. K. (b.l. 4). 1998-01-22 teismo nutartimi (b.l. 50) tarp šalių buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria šalys kilusį ginčą išsprendė taikiai. Šia teismo nutartimi I. K. nuosavybėn atiteko visas butas (duomenys neskelbtini), kuris buvo registruotas velionės E. I. vardu. Tuo tarpu I. K. iki 1998-03-01 įsipareigojo savo seserims E. Ž., E. V. ir V. B. išmokėti 12000 litų, t.y. kiekvienai po 4000 litų, už joms tenkančią E. I. palikimo dalį. Šioje nutartyje taip pat nurodyta, kad V. K. savo ieškininių reikalavimų į aukščiau minėtą butą atsisako. Tokio turinio 1998-01-22 teismo nutartis įsiteisėjo (b.l. 10-11) Nors šioje taikos sutartyje tiesiogiai nepasakyta, kad būtent I. K. asmeninės nuosavybėn atiteko butas, esantis (duomenys neskelbtini), tačiau sutarties sudedamąsias dalis aiškinant sistemiškai, atsižvelgiant į sutarties 3 punktą, kuriuo ,,ieškovas V. K. savo ieškininių reikalavimų į butą (duomenys neskelbtini), konstatuotina, kad bylos šalys taikos sutartimi išspręsdamos ginčą dėl paveldimo buto, siekė, kad I. K. seserims išmokėjus taikos sutartyje nurodyto dydžio kompensacijas, būtent pastarajai asmeninės nuosavybės teise atitektų butas. Tuo tarpu taikos sutartimi ieškovas V. K. ,,atsisakydamas savo ieškininių reikalavimų į butą“ kaip tik patvirtino, kad jis ne tik, kad ginčo išsprendimo metu neturi jokių pretenzijų į butą, tačiau kartu patvirtino, kad pretenzijų dėl buto nebeturės ir ateityje.

Nors ieškovas nurodė, kad teisme buto neatsisakė, sudarant taikos sutartį, jos teksto neperskaitė, nes neturėjo akinių, tik ją pasirašė, tačiau byloje surinkti įrodymai tokį jo paaiškinimą paneigia. Iš 1998-01-20 teismo posėdžio protokolo matyti, kad pirmininkaujanti pagarsino taikos sutartį, taip pat išaiškino taikos sutarties sudarymo pasekmes, nurodė, kad byla bus nutraukta ir ieškovas V. K. kartu su kitais byloje dalyvaujančiais asmenimis, tokio turinio taikos sutartį prašė tvirtinti, sutikdamas su taikos sutarties sudarymo pasekmėmis, kas rodo, jog ieškovas buvo susipažinęs su taikos sutartimi, suprato, kad šia sutartimi savo reikalavimų dėl buto (duomenys neskelbtini) atsisako, ir to norėjo, t.y. siekė, kad būtent tokio turinio sutartį teismas patvirtintų. Teisme liudytoja apklausta V. B. taip pat patvirtino, kad sudarant taikos sutartį ieškovas iš tikrųjų savo reikalavimų dėl buto (duomenys neskelbtini), atsisakė, nurodė, kad ieškovas tada teigė, kad butas buvo ne jo, todėl jis ,,nesikiša“. Atsakovė I. K. taip pat paaiškino, kad ieškovas teisme taikos sutartį perskaitęs, ją pasirašė bei nurodė, kad ieškovas savo reikalavimo į butą atsisakė, nes jis nieko neprisidėjo, pretenzijų nereiškė, be to, butas buvo jos paveldėtas iš tėvų. Teisme liudytojomis apklaustos atsakovės seserys patvirtino, kad taikos sutartis ir realiai buvo įvykdyta, 12000 litų pagal sutartį atsakovė joms išmokėjo ir jos pretenzijų dėl to nebeturi. Kas rodo, jog visiškai įvykdžius taikos sutarties sąlygas, atsakovė viena paveldėjo ginčo objektu tapusį butą, kurį vėliau įsiteisino. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b.l. 8-9) matyti, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo užregistruotas atsakovės I. K. vardu.

Nors ieškovas nurodė, kad atsakovės seserims už butą pinigai buvo išmokėti iš bendrų jo su atsakove lėšų, tačiau teismo nuomone, šios aplinkybės ieškovas neįrodė. Kaip teisme paaiškino atsakovė, ji seserims 12000 litų sumokėjo iš paveldėtų po mamos mirties pinigų, apie kurių buvimą ieškovui nebuvo žinoma, šią aplinkybę patvirtino liudytojos V. B., A. Š., Z. G., E. V.. Nors ieškovo pusėje apklaustos liudytojos J. Š. ir J. K. tvirtino, kad jų nuomone, seserims buvo sumokėta iš bendrų pinigų, tačiau nė viena negalėjo nurodyti, kokia dalis pinigų buvo ieškovo, nematė, kad ieškovas būtent iš savo lėšų būtų sumokėjęs atsakovės seserims pagal taikos sutartį nurodytas sumas, liudytoja J. K. tik nurodė, kad 2000 litų ieškovui buvo davusi mama, tačiau, kad būtent tie pinigai buvo sumokėti atsakovės seserims, jai nežinoma.

Kaip jau minėta 1998-01-22 teismo nutartimi patvirtinus taikos sutartį, I. K. asmeninės nuosavybėn atiteko visas butas (duomenys neskelbtini), nutartis įsiteisėjusi, šį paveldėtą butą atsakovė savo vardu užregistravo Registrų centre, todėl atsakovė savo nuožiūra, be ieškovo, t.y. jos sutuoktinio, sutikimo, šį turtą galėjo valdyti, jį naudoti ir juo disponuoti (CK 4.37 str.). Esant tokioms aplinkybėms, 2011-12-28 sudarant dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 11498, tarp atsakovės I. K. ir atsakovo V. K. dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo V. K. nuosavybėn, imperatyvios normos nebuvo pažeistos, todėl šis sandoris yra galiojantis, o ieškovo ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.

Iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88, 92, 93, 98 straipsniai).

Teismo 2012-01-30 nutartimi (b. l. 23-24) pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1600 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus litų) žyminio mokesčio ir 25,35 Lt (dvidešimt penkis litus 35 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos teismo 2012-01-30 nutartimi, paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Teisėja Ingrida Kirsnytė