Vilniaus apygardos teismo nutartis

Kaip teigiama skunde, nuosprendis didžiąja dalimi yra paremtas liudytojo P. K. parodymams, kurie apeliantų nuomone yra prieštaringi ir neatitinkantys byloje surinktų duomenų. Pasak apeliantų, liudytojai P. K., O. V. nesako tiesos, todėl visi jų parodymai vertintini kritiškai, o apeliantų nuomone šie liudytojai tik patvirtina abiejų kaltinamųjų teiginius, kad jokio kyšio jie asmenys nereikalavo ir neėmė. Taip pat tai, kad P. K. nėra atviras patvirtina ir byloje esantys dokumentai bei tai, kad jo parodymai yra prieštaringi ir todėl turėtų būti vertintini kritiškai.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad P. K. liudytojo apklausos yra neteisėtos, nes yra atliktos pažeidžiant LR BPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 82 str. 3 d. reikalavimus, todėl šių apklausų rezultatai negali būti laikomi įrodymais šioje byloje. Pasak apeliantų, ikiteisminį tyrimą vykdantys pareigūnai nuo 2010-04-29 žino apie P. K. įvykdytą nusikalstamą veiką, tačiau 2010-05-04, 2010-11-26, 2010-12-08 P. K. apklausiamas kai liudytojas, todėl duomenys gauti šių apklausų metu, negali būti laikomi įrodymais byloje, nes yra pažeistas įrodymų leistinumo principas. Apeliantai nurodo, kad kad ikiteisminis tyrimas P. K. atžvilgiu buvo pradėtas, tačiau byloje nepateikti duomenys kada ir kokiu pagrindu, todėl teismui buvo pateiktas prašymas įpareigoti prokurorą pateikti duomenis apie P. K. statusą ikiteisminiame tyrime Nr.10-9-150-10 ir ikiteisminiame tyrime Nr.07-1-514-09, atsakant į klausimus ar P. K. buvo įtariamasis ir/arba specialusis liudytojas šiose byloje ir kokiu pagrindu, tačiau teismas netenkino šio prašymo, todėl pasak apeliantų liko neišsiaiškintos svarbios aplinkybės byloje, kurios galimai nulėmė neteisingo nuosprendžio priėmimą N. L. atžvilgiu.

Pažymima, kad teismas savo nuosprendį grindžia dviem savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo protokolais bei dviem garso įrašai, tačiau išanalizavę šiuos įrašus, įvertinus specialisto išvadą ir savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo protokolus, apeliantai mano, kad nė vienas iš šių įrodymų nepagrindžia kaltinimo. Pasak apeliantų, tapatybės neatskleidžiančio ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmų atlikimo protokolas, nei teisme išklausytas garso įrašas nepatvirtina nuosprendyje nurodomų aplinkybių, kad 2010-02-18 N. L. susitiko su D. N. ir informavo jį, kad iš UAB „duomenys neskelbtini“ gavo 8000 litų kyšį, tačiau su savimi nepasiėmė ir atneš po pietų.

Skunde teigiama, kad baudžiamojoje byloje yra pateiktas sąrašas išskiriamų dokumentų ir daiktų iš baudžiamosios bylos Nr.07-1-514-09 į baudžiamąją bylą Nr.10-9-150-10 (Tl, BL16). Sąraše 7 numeriu pažymėtas 2010-09-19 savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo protokolas, kurio byloje nėra, tačiau byloje yra 2010-02-19 protokolas, kurio šiame sąraše nėra, todėl nėra aišku kokiu pagrindu šis protokolas atsirado šioje byloje.

Pasak apeliantų, savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad įraše užfiksuotas D. N. ir N. L. susitikimas, kuriame N. L. perdavė D. N. galimai į pinigus panašų daiktą bei pasakė už ką duodamas galimai neteisėtas atlygis, tačiau kaip teigiama skunde, protokole užfiksuota viena šio pokalbio ištrauka, susidedanti iš septynių replikų, kurios nėra tarpusavyje susiję, taip pat nėra jokio pokalbio konteksto. Be to, kaip teigiama skunde, specialisto išvadoje nurodoma, kad frazė „virtualizacija" vertintina kaip žodžiai dėl kurių kilo abejonės, todėl negalima kategoriškai teigti, kad tarpusavyje kalbėję du asmenys kalbėjo būtent apie virtualizaciją, o kadangi dėl šio žodžio kilo abejonės, bet kokios abejonės, vertinamos kaltinamųjų naudai. Šis įrodymas, pasak apeliantų, negali būti vertinamas kaip parvirtinantis N. L. kaltę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad N. L. balsas nėra identifikuotas, o dėl D. N. yra pasisakyta, kad tikėtina jog šis asmuo dalyvavo pokalbiuose, bet kategoriškos identifikuojančios asmenį pagal balsą išvados nepateikta.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje teismui yra pateiktos dvi ekspertų išvados dėl audio įrašų, kurios iš esmės prieštarauja viena kitai, todėl apeliantai prašo atlikti įrodymų tyrimą ir kviesti į apklausą papildomus liudytojus, t.y. ekspertus, kurių išvados yra byloje.

Apeliantų nuomone, abiems kaltinamiesiems pareikšti kaltinimai yra nekonkretūs, nes nėra nurodyta padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas ir padariniai, visiškai neatskleista, kas gi nukentėjo dėl inkriminuojamų veiksmų. Dėl šių priežasčių, pasak apeliantų, buvo apsunkinta galimybė realizuota teisę į gynybą. Be to, pažymima, kad duomenys apie tai, jog D. N. ir N. L. susitikimai su P. K. bei apsilankymus UAB „duomenys neskelbtini“, sekimo laikotarpiu turėtų būti užfiksuoti protokoluose, kurie teismui galėtų būti pateikti ir teisme ištirti. Kaip teigia apeliantai, nesant šių duomenų, tokie susitikimai nevyko, nes jeigu jie būtų buvę, jie būtų fiksuoti aukščiau nurodytuose protokoluose.

Skunde teigiama, kad nors nuo 2010-01-14 N. L. ir D. N. yra STT kontroliuojami asmenys - jie buvo sekami fiziškai, jų veiksmai kontroliuojami specialiosiomis priemonėmis, tačiau jokių realių šių procesinių prievartos priemonių taikymo rezultatų šioje byloje nebuvo pateikta, todėl aplinkybėms, keliančioms abejones gynybai, išsiaiškinti yra būtinas įrodymų tyrimo atnaujinimas ir papildomų įrodymų apie slaptą N. L. ir D. N. sekimą ir to sekimo rezultatus, išreikalavimas.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad N. L. nebuvo priimtas į darbą kaip valstybės tarnautojas, nepraėjo tam reikalingų konkursų, nepasiraše Valstybės tarnybos sutarties, nėra jo pareiginių nuostatų, kuriuose matytųsi jo funkcijos, su bendromis jo funkcijomis jis nebuvo supažindintas pasirašytinai ir svarbiausia nedavė valstybės tarnautojo priesaikos, o taip pat, sudarant konkrečią sutartį, dėl kurios yra pareikštas įtarimas, nebuvo vykdomi jokie viešojo administravimo įgaliojimai ar teikiamos viešosios paslaugos. Pasak apeliantų, šiuo konkrečiu atveju, ne tik N. L., kuris net nebuvo bendrovės vadovas, bet ir D. N. negali būti patraukti atsakomybėn už kyšininkavimą, kadangi nėra specialūs subjektai, o taip pat nėra pasikėsinta į kyšininkavimo nusikaltimo objektą t.y. valstybės tarnybą ar viešuosius interesus.

Skunde nurodoma, kad teismo posėdžio metu buvo apklaustas liudytojas UAB „duomenys neskelbtini“ darbuotojas P. K., kuris teisme parodė, kad davė kyšį tam, kad laimėti konkursą rengiamą UAB Vilniaus vandenys virtualizavimo paslaugoms pirkti, kuris pasibaigė 2010-01-19. Taip pat buvo apklaustas įmonės direktorius O. V., kuris pasakė, kad jam nieko nėra žinoma apie kyšio už sutarties, sudarytos tarp jo įmonės ir UAB „duomenys neskelbtini“, pasirašymą 2010-02-19. Apeliantų manymu, šių dviejų liudytojų parodymai patvirtina kaltinamųjų N. L. ir D. N. parodymus, kad jokio kyšio šie asmenys nereikalavo ir neėmė.

Papildomai pažymima, kad P. K. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo pareigūnams remtis negalima, nes jis buvo apklaustas pažeidžiant LR BPK 80 str. 1 p. ir 82 str. 3d. reikalavimus. Skunde teigiama, kad ikiteisminį tyrimą vykdantys pareigūnai nuo 2010 m. balandžio 29 d. žinojo apie P. K. įvykdytą nusikalstamą veiką. Apeliantai pažymi, kad 2010 m. gegužės 4 d., 2010 m. lapkričio 26 d. ir 2010 m. gruodžio 8 d. P. K. apklausos vykdomos apklausiant jį kaip liudytoją buvo vykdomos pažeidžiant įstatymą. Apeliantų manymu, duomenys, gauti šių apklausų metu, negali būti laikomi įrodymais byloje, nes yra pažeistas įrodymų leistinumo principas.

Skunde teigiama, kad byloje taip pat yra du savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo protokolai ir du garso įrašai, kurie teismo manymu pagrindžia kaltinimą. Su šiuo teiginiu apeliantai nesutinka, nes išanalizavę šiuos įrašus, įvertinus specialisto išvadą ir savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo protokolus priėjo priešingą išvadą. Pasak apeliantų, nei vienas minėtų duomenų nepagrindžia kaltinimo, tai yra, nei savo tapatybės neatskleidžiančio ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmų atlikimo protokolas, nei teisme išklausytas garso įrašas nepatvirtina nuosprendyje nurodomų aplinkybių, kad 2010 m. vasario 18 d. N. L. susitiko su D. N. ir informavo D. N., kad iš UAB „duomenys neskelbtini“ gavo 8000 litų kyšį, tačiau su savimi nepasiėmė ir atneš po pietų.

Papildomai apeliantai pažymi, kad baudžiamosios bylos tl. bylos lapas 16 yra pateiktas sąrašas išskiriamų dokumentų ir daiktų iš baudžiamosios bylos Nr.07-1-514-09 į baudžiamąją bylą Nr. 10-9-150-10. Sąraše 7 numeriu pažymėtas savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo protokolas 2010 m. rugsėjo 19 dienos. Šiame sąraše nėra pažymėta 2010 m. vasario 19 d. protokolas, todėl, remiantis šiuo sąrašu, šis protokolas nėra įdėtas į nagrinėjamą baudžiamąją bylą.

Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo protokole užfiksuota viena pokalbio ištrauka, susidedanti iš septynių replikų, kurios nėra tarpusavyje susiję, taip pat nėra jokio pokalbio konteksto. Tuo būdu minėto pokalbio tekstas vertintinas kaip ištrauka iš konteksto. Papildomai pažymima, kad kalba eina apie 2010 m. vasario 18 d. įvykusį susitikimą, kurio metu tariamai N. L. kalbėjosi su P. K.. Apeliantai pažymi, kad tai irgi negalėjo įvykti, nes jokių susitikimų tarp P. K. ir N. L. 2010 m. vasario 18 d. nebuvo.

Apeliantai atkreipia dėmesį, kad stenogramose minimų asmenų N. L. balsai nėra identifikuoti, o dėl D. N. yra pasisakyta, kad tikėtina jog šis asmuo dalyvavo pokalbiuose, bet kategoriškos identifikuojančios asmenį pagal balsą išvados nepateikta.

Pasak apeliantų, byloje yra dvi skirtingų specialistų nevienodai vertinamos išvados. Apeliantų nuomone, proceso dalyvio teismui pateikta konsultacinė išvada prieštarauja byloje esančiai specialisto išvadai, o kadangi fonoskopiniai tyrimai yra netapatūs, nes vienoje specialisto išvadoje asmuo identifikuojamas tikėtinai, o kitoje specialisto išvadoje teigiama, kad asmens identifikuoti pagal tokią medžiagą negalima, todėl siekiant pašalinti prieštaravimus, 2012-03-12 dienos teismo posėdyje buvo pateiktas prašymas kviesti į teismo posėdį specialistus, kad sutinkamai su LR BPK 284 str.2 d. jie patikslintų savo išvadas. Skunde pažymima, kad advokato prašymas atmestas. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad jeigu prieštaravimų nepavyksta pašalinti specialistų apklausos metu, turi būti skiriama ekspertizė. Papildomai skunde pažymima, kad šioje byloje ekspertizė ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliekama, šis advokato prašymas taip pat buvo atmestas. Taip pat skunde teigiama, kad teismas nuosprendyje vertindamas specialisto išvadas nurodo, kad nors jos ir yra skirtingos, bet neprieštarauja viena kitai. Su tokiu teismo teiginiu apeliantai nesutinka, nes nuosprendyje minėti garso įrašai yra vertinami kaip vieni iš svarbiausių kaltės įrodymų ir todėl yra neginčijamai yra svarbu nustatyti kad pasakė tuos žodžius, kurie yra pagrindinai kaltės įrodymai.

Atliekant įrodymų tyrimą apeliantų manymu, būtina apklausti liudytojais asmenis rengusius konkursą ir dalyvavusius jį vykdant. Papildomai pažymima, kad pirmos instancijos teisme ne vieną kartą buvo teikiamas prašymas dėl minėtų liudytojų iškvietimo, bet teismas prašymą atmetė ir vietoj to, kad išklausyti asmenis ir ištirti svarbias aplinkybes teismas nuosprendyje pateikė savo samprotavimus šiuo klausimu, neparemtus bylos medžiaga. Pasak apeliantų, šio prašymo teismas nesvarstė ir dėl jo nuosprendyje iš viso nepasisakė. Taip pat skunde pažymima, kad D. N. pareikštas kaltinimas yra nekonkretus, nes nėra nurodyta padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas ir padariniai, o taip pat visiškai neatskleista, kas gi nukentėjo dėl inkriminuojamų veiksmų. Apeliantai pabrėžia, kad tai apsunkina galimybę realizuoti teisę į gynybą.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad byloje nėra nei vieno duomens, kuris patvirtintų, kad D. N. ir N. L. tartųsi įvykdyti nusikaltimą - paimti kyšį iš P. K..

Taip pat apeliantų manymu, pasirašant 2010 m. vasario 19 d. pirkimo - pardavimo sutartį, jokie interesai, susiję su valstybės tarnyba nebuvo paliesti ir nenukentėjo. Taip pat, ši dviejų privačių juridinių asmenų sutartis neabejotinai turi įtakos tiems dviems juridiniams asmenims, tačiau niekaip neįtakoja viešųjų interesų ir tuo labiau jų nepažeidžia. Skunde teigiama, kad D. N. negali būti patrauktas atsakomybėn už kyšininkavimą, kadangi nėra specialus subjektas, kurį numato įstatymas, o taip pat nėra pasikėsinta į kyšininkavimo nusikaltimo objektą t.y. valstybės tarnybą ar viešuosius interesus.

Nuteistojo N. L. ir jo gynėjo advokato Mindaugo Paukštės bei nuteistojo D. N. ir jo gynėjos advokatės Alfredos Pūkienės apeliaciniai skundai atmestini.

Liudytojas P. K. apklaustas pirmos instancijos teisme nurodė, kad 2010 m. pradžioje N. L. pasakė pateikti pasiūlymą dėl serverinės virtualizavimo, po to, jis buvo susitikęs su N. L.. N. L. nurodė perduoti pusę reikalaujamos pinigų sumos. Po to N. L. reikalaujamą perduoti pinigų sumą padidino iki 20000 litų. Liudytojas patvirtino, kad pusę reikalaujamos pinigų sumos jis UAB „duomenys neskelbtini“ patalpose asmeniškai atidavė N. L., tiksliai nepamenantis ar tai buvo 8000 ar 10000 litų. Taip pat liudytojas parodė, kad N. L. vietoj dalies pinigų pareikalavo kelionės į Egiptą (t 3 b.l.53-58).

Teisėjų kolegija daro išvadą, liudytojo P. K. parodymai yra nuoseklūs. P. K. pinigų reikalavimą suprato kaip kyšio reikalavimą. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių minėtas asmuo būtų šališkas, suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti baudžiamojon atsakomybėn traukiamus asmenis nebūto nusikaltimo padarymu, duoti apie juos melagingus paaiškinimus, todėl šiais parodymais, kurie buvo nuoseklūs nuo pat pradžių, netikėti teismas neturi pagrindo. Nedidelis neatitikimas tarp šio liudytojo parodymų duotų teisiamajame posėdyje ir nurodytų pareiškime bei ikiteisminio tyrimo metu, nevertintini, kaip melagingi ar nepatikimi, juolab, kad P. K. parodymus apie kyšio reikalavimą ir jo dalies sumokėjimą vienu ar kitu aspektu patvirtina ir kitos faktinės bylos aplinkybės, kurios papildo viena kitą ir sutampa bendrai esminėse detalėse.

Liudytojo P. K. parodymus sutvirtina ir liudytojų A. J. ir O. V. parodymai. Liudytoja A. J. parodė, kad UAB „duomenys neskelbtini“ buvo nupirkta kelionę į Egiptą dviems asmenims, kurią užsakė UAB „duomenys neskelbtini“ direktorius P. K.. Ji siuntė pasiūlymus dėl galimų kelionės variantų į Egiptą P. K. elektroniniu paštu. P. K. buvo atėjęs su vyru - N. L., kelionė kainavo apie 3000-3500 litų (t 3 b.l.51-52).

Liudytojas O. V., UAB „duomenys neskelbtini“ direktorius, teisme dėl UAB „duomenys neskelbtini“ sąskaitos parodė, kad P. K. paprašė apmokėti tą sąskaitą. Pagal išankstinio apmokėjimo sąskaitą pinigai UAB „duomenys neskelbtini“ buvo pervesti banko pavedimu iš UAB „duomenys neskelbtini“ sąskaitos. Po to P. K. grąžino grynais į įmonės kasą tą pačią pinigų sumą, kuri buvo nurodyta išankstinio apmokėjimo sąskaitoje (t 3 b.l. 59-60).

Šių liudytojų parodymai patvirtina liudytojo P. K. parodymus, kad N. L. vietoje dalies pinigų pareikalavo kelionės, be to, minėtą aplinkybę patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo N. L. parodymais, kuriais jis aiškino, kad kelionę pirko pats, pinigus mokėjo P. K.. Tokių nuteistojo N. L. parodymų nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys. Nors apeliantai mano, kad tiek liudytojas P. K., tiek liudytojas O. V. kalba netiesą, tačiau kolegija tokius argumentus vertina kritiškai ir pažymi, kad be liudytojų parodymų, nuteistųjų kaltę patvirtina ir užfiksuoti garso įrašai, savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo protokolai, specialisto išvada, kita rašytinė bylos medžiaga.

2010-02-19 savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas D. N., N. L., K. V. pokalbis, o 2010-06-03 savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas D. N. ir N. L. pokalbis. Sprendžiant iš pokalbių turinio fragmentų: „<...>„Su K. buvo virtualizacija. Tai suderinta su Kęstu, sutartis su B. parašu... <...>“Yra šitaip, penkiolika štukių grynais, pusė iš karto. Aštuonis jau atnešė, tik aš dabar čia neturiu su savim, po pietų atnešiu“, <...>„Ir septynias tada vėliau, kai įsibėgės nors vieną pavedimą padarysim: “Čia yra keturi“, <...>“Čia už ką?“ <...>“Virtualizaciją“, <...>“Tiek ir tau ir man, po to dar po tiek va bus. Tai aš dar vakar su juo susitikau, sakau, klausyk, mažoka, sakau, reikėtų pakelt biškį“; <...>“Aš tai manau irgi, kad reikėtų biškį pakelt“; <...>“Tai jisai sakė, kad dar kokius keturis dames ir dar po pora paprašys. Nu, tai dvidešimt štukų nuo šimto šešiasdešimt, tai daugiau nei dešimt procentų, ten dvylika, penkiolika procentų bus <...>“ pokalbiuose užfiksuotas D. N. ir N. L. susitikimas, kuriame N. L. D. N. perdavė pinigus ir pasakė, už ką duodamas neteisėtas atlygis. Kaip matyti iš pokalbių turinio, M. L. informavo D. N. apie tai, kad iš „duomenys neskelbtini“ gavo 8 000 Lt kyšį, tačiau su savimi nepasiėmė ir D. N. atneš po pietų bei tai, kad D. N. pritaria M. L. pasisūlymams padidinti pinigų sumą. Kolegijai nekelia abejonių pokalbio turinys. Aukštesnės istancijos teismas daro išvadą, kad tarp kaltinamųjų vyko pokalbis apie kyšį remdamasis ne vienu kuriuo nors įrodymu, o įvertinusi visas byloje esančias faktines aplinkybes, kurios pagrįstai leidžia manyti, kad pokalbių fragmentuose, kuriais grindžiamas kaltinimas, kalbama apie virtualizaciją. Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad pokalbio ištraukos nėra tarpusavyje susiję bei tai, kad nėra jokio pokalbio konteksto. Pokalbių turinys atitinka P. K. parodymų seką bei atitinka P. K. nurodytas aplinkybes dėl 8 000 litų kyšio perdavimo bei reikalaujamo kyšio padidinimo iki 20 000 litų.

Tai, kad užfiksuotas balsas yra D. N. patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada Nr. 11-3409 (10), kurioje pateikta tikėtina išvada, kad tiriamuose garso įrašuose yra užfiksuotas D. N. balsas. Nors nuteistasis D. N. nurodo, kad savo balso neatpažįsta, o nuteistasis N. L. nurodo, kad negirdėjęs pažįstamų balsų, tačiau kolegija tokius parodymus vertina kritiškai, kaip pasirinktą gynybos poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, kad D. N., pirmos instancijos teisme pripažino, kad pokalbių metu jis kalbėjo apie Liną, pasakė „Mh“ ir tai tik patvirtina, kad jis minėtame pokalbyje dalyvavo, o vertinant įrodymus visete kartu su specialisto išvada darytina pagrįsta išvada, kad pokalbyje dalyvavo ir užfiksuotas balsas yra nuteistojo D. N..

Baudžiamojoje byloje yra pateiktos dvi specialistų išvados. Pasak apeliantų, proceso dalyvio teismui pateikta konsultacinė išvada prieštarauja byloje esančiai specialisto išvadai. Pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad proceso dalyvio prašymu atliktas tyrimas nėra objektų tyrimas BPK 205 str. prasme, surašytas dokumentas pagal BPK 88 str. nėra nei ekspertizės aktas, nei pagal BPK 90 str. specialisto išvada. Toks dokumentas yra konsultacinė išvada ir teismas jį vertina kaip kitus dokumentus. Šiuo atveju tiek pirmos instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, tiek aukštesnės instancijos teismas nagrinėdamas apeliacinius skundus vadovaujasi specialisto išvada Nr. 11-3409 (10), kadangi ji neprieštarauja kitiems byloje esantiems faktiniams duomenims. Tuo tarpu advokatės pateiktos konsultacinės išvados, išskyrūs kaltinamųjų parodymus, kurie yra suinteresuoti bylos baigtimi, nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys. Nors apeliantai tiek apeliaciniuose skunduose, tiek bylą nagrinėjant apygardos teisme, pateikė prašymą apklausti specialistus pateikusius išvadas bei skirti fonoskopinę ekspertizę, tačiau kolegija šiuos prašymus atmeta, kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas palieka teismui spręsti, ar reikia ir kada skirti ekspertizę. Kartu pažymėtina ir tai, kad teismas, vertindamas bei spręsdamas bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus, vadovaujasi tuo, ar pateiktas prašymas turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Teismas privalo patenkinti prašymus, jeigu išaiškintinos aplinkybės turi reikšmės bylai, tačiau teismas turi teisę atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla. Būtinosios ekspertizės atvejų BPK 286 straipsnis nenumato. Šiuo atveju, teismo išvada dėl teismo ekspertizės skyrimo netikslingumo yra įrodymų vertinimo pakankamumo aspektu dalis. Nagrinėjamu atveju kolegija neturi pagrindo abejoti teismui pateiktos specialisto išvados Nr. 11-3409 (10) teisingumu ir ji vertinama su kitais byloje esančiai duomenimis, pagrįstai leidžia manyti, kad D. N. ir N. L. dalyvavo jiems inkriminuoto nusikaltimo padaryme.