- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-27
- Bylos Nr.
- 2A-907-567/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė (pirm.), Andžej Maciejevski, Virginija Volskienė
- Atsakovas
- K. A.
- Ieškovas
- AB „Rytų skirstomieji tinklai“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. birželio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. L2-1107-631/2008 pagal ieškovo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ieškinį atsakovui K. A. (K. A. ) dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kreditorius AB „Rytų skirstomieji tinklai“ 2008-01-18 pateikė pareiškimą, prašydamas priteisti 884,76 Lt žalai atlyginti, 95,56 Lt elektros skaitiklio ir remonto išlaidų, viso 980,32 Lt, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, bei 11,47 Lt bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2008-01-22 išdavė teismo įsakymą išieškoti iš K. A. 980,32 Lt žalos atlyginimo ir elektros skaitiklio keitimo bei remonto išlaidų AB „Rytų skirstomieji tinklai“ naudai, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2008-01-22 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 11,47 Lt žyminio mokesčio kreditoriaus naudai ir 6,70 Lt pašto išlaidų valstybės naudai. Skolininkas K. A. pateikė prieštaravimus, prašydamas panaikinti 2008-01-22 teismo įsakymą. 2008-02-15 nutartimi buvo panaikintas 2008-01-22 įsakymas.
Ieškovas AB „Rytų skirstomieji tinklai“ pateikė ieškinį ir jo patikslinimą, prašydamas priteisti 884,76 Lt žalos, 5 procentus metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos, už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-10-29 patikrinus atsakovo nuosavybės teise valdomo buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, elektros skaitiklį Nr. 0184597, buvo nustatyta, kad jo gaubto varžtelius dengia pažeistos valstybinės metrologinės patikros plombos, akivaizdžiai kliba skaitiklio gaubto stikliukas. Dalyvaujant atsakovui, buvo surašytas neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas Nr. 009342/456. Jo teisėtumas ir pagrįstumas teismine tvarka nenuginčyti. Aktas, dalyvaujant atsakovui, 2007-11-06 buvo svarstytas Vilniaus regiono Vilniaus m. pietinio skyriaus komisijos, kuri nusprendė atlikti sunaudotos elektros energijos perskaičiavimą nuo paskutinio patikrinimo datos 2007-02-20 iki 2007-10-29 pagal akto surašymo metu surastų prietaisų galias, atliekant skaičiavimus, įvertinti per minėtą laikotarpį į atsiskaitymo knygelę sumokėtas sumas. Tokiu būdu buvo nustatyta 884,76 Lt mokėtina suma. Atsakovas sprendimą apskundė. 2007-10-30 Vilniaus regiono komisija nusprendė palikti sprendimą galioti. Nustačius Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų 2005-10-07 LR ūkio ministro įsakymu Nr. 4-350, pažeidimą, ieškovui atsirado pagrindas apskaičiuoti atsakovo padarytą žalą. Pagal įstatymą atsakovas buvo įpareigotas palaikyti tvarkingą elektros energijos apskaitos skaitiklį ir jo elementus, užtikrinti jo eksploatavimo saugumą. Dėl šios priežasties atsakovas buvo atsakingas už elektros skaitiklio plombų pažeidimus ir taip pat už nuostolius, padarytus dėl neteisėtai apskaitytos elektros energijos. Pažeidus minėtas taisykles, elektros energijos vartotojo kaltė preziumuojama. Atsakovo nepakankamas rūpestingumas sudarė sąlygas neapmokėti už gaunamą elektros energiją, dėl ko ieškovas patyrė nuostolių. Atsakovas 2007-11-06 pranešimu buvo raginamas sumokėti žalą už be apskaitos suvartotą elektros energiją, tačiau iki šiol atsakovas žalos neatlygino. Atsakovas sumokėjo 95,56 Lt už elektros skaitiklio keitimą ir remontą, tuo pripažindamas savo kaltę (CK 4.37 str., 6.210 str., 6.245 str. 4 d., 6.249 str. 1 d., 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2 d., 6.281 str. 1 d., 6.384 str. 1 d., Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų 2005-10-07 LR ūkio ministro įsakymu Nr. 4-350, 62 p., 93 p., 97,4 p.).
Atsiliepimas
Atsakovas K. A. atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintą ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų sąlygoti kokius nors elektros energijos apskaitos prietaiso ar jo plombų pažeidimus. Butą atsakovas įsigijo 2005-10-21. Tuo metu jokių skaitiklių pažeidimų atsakovas nepastebėjo. Skaitikliai buvo apdulkėję, tarp laidų plombas buvo sunku įžiūrėti. Nebūdamas specialistu, atsakovas skydinės neatidarinėjo, tik nurašydavo skaitiklių parodymus. Jokių pretenzijų iki 2007 m. spalio mėnesio ieškovas atsakovui neturėjo. 2007 m. spalį atsakovas nusprendė įsirengti dviejų tarifų elektros skaitiklį ir tuo tikslu kreipėsi į ieškovą. 2007-10-26 buvo pasirašyta Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis, o 2007-10-29 ieškovo darbuotojai atsakovo prašymu atvyko pakeisti skaitiklio į naują – dviejų tarifų. Jei būtų pažeidęs plombą, atsakovas ieškovo darbuotojų nebūtų kvietęs. Plombas galėjo pažeisti ankstesni buto savininkai, ieškovo darbuotojai arba tretieji asmenys. Atsakovas, nebūdamas apskaitos prietaisų specialistas, negalėjo pastebėti kokių nors pažeidimų. Pagal pridėtus paskaičiavimus atsakovo vidutinis elektros energijos suvartojimas nepasikeitė, pakeitus elektros skaitiklį. Elektros energijos prietaisas įrengtas laiptinėje, skydinė nerakinama, todėl atsakovas negalėjo užtikrinti visiško skaitiklio saugumo. Skaitikliui esant įrengtam visiems prieinamoje ir nerakinamoje vietoje, ieškovas pats turėtų prisiimti atsakomybę už patirtą žalą. Pažeidimą nustatę ir surašę aktą, ieškovo darbuotojai neleido atsakovui susipažinti su nuimtu skaitikliu. Neapskaitiniame elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akte buvo nurodyta, kad plombos mechaniškai pažeistos ir kliba elektros skaitiklio stikliukas, o 2007-11-06 Elektros energijos vartotojo padarytos žalos (sugadinus apskaitos prietaisus) nustatymo – paskaičiavimo akte Nr. 009342/456 nurodyta, kad elektros energijos apskaitos prietaiso sugadinimo priežastys – plombos ant elektros skaitiklio gaubto falsifikuotos. Ieškovas nepateikė reikalaujamo atlyginti žalos dydžio detalaus paskaičiavimo, o reikalaujamas atlyginti žalos dydis neatitiko protingumo reikalavimų, akivaizdžiai per didelis, neatitiko atsakovo realiai vartojamo elektros kiekio. Už elektros skaitiklio remontą ir keitimą atsakovas sumokėjo ne dėl to, kad pripažino savo kaltę, o dėl to, kad ieškovas nurodė, jog kitaip jam nebebus tiekiama elektros energija.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2008-06-03 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo K. A. naudai ir 16,75 Lt pašto išlaidų valstybės naudai. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad tarp šalių buvo pasirašyta Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis tik 2007-10-26, konstatavo, jog pagal CK nuostatas nėra pagrindo teigti, kad iki šios datos atsakovo pareiga rūpintis skaitiklio technine būkle ir saugiu naudojimu kilo iš sutarties 7.4. p., kuriame numatyta, kad vartotojas turi užtikrinti tinkamą jam įrengtų elektros energijos apskaitos prietaisų, plombų bei kitų įrenginių apsaugą. Teismas nustatė, kad atsakovo bute sunaudojamą elektros energiją apskaitantis skaitiklis yra įrengtas namo laiptinėje, kurios bendrasavininkiai yra namo butų savininkai, tarp jų – atsakovas. Teismas pažymėjo, kad ieškovas atsakovo pareigą atsakyti už skaitiklio apsaugą kildino iš Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005-10-07 įsakymu Nr. 4-350. Teismas pripažino, kad atsakovas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją buitinėms reikmėms, energijos vartojimo apskaitos prietaisų techninę būklę ir saugų naudojimą iki 2007-10-26 sutarties sudarymo turėjo užtikrinti ieškovas. Teismas pažymėjo, kad ieškovas neginčijo liudytojų, ieškovo darbuotojų, nurodytų aplinkybių, kad elektros skaitiklis yra ieškovo nuosavybė. Teismas, vertindamas atsakovo galimybes užtikrinti elektros energijos apskaitos prietaiso apsaugą, atsižvelgė į tai, kad atsakovo buto elektros energijos apskaitos prietaisas yra sumontuotas laiptinėje. Teismas, įvertinęs fotonuotraukas, nustatė, kad šio ir kaimyninių butų elektros skaitikliai įrengti nerakinamoje skydinėje. Teismas, atsižvelgęs į minėtas taisykles, kuriose nurodyta, kad priėjimai prie elektros apskaitos prietaisų turi būti laisvi, atmetė atsakovo atstovės argumentą apie tai, kad vartotojai turi susitarti dėl skaitiklių spintų rakinimo, tokiu būdu užtikrindami jų saugumą. Teismas pažymėjo, kad atsakovas negalėjo imtis priemonių tam, kad prie elektros skaitiklio neprieitų kiti asmenys, galintys jį sugadinti. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas nėra elektros energijos apskaitos prietaisų specialistas, padarė išvadą, jog tikėtina, kad jis galėjo nepastebėti skaitiklio sugadinimo. Teismas iš byloje esančių nuotraukų konstatavo, kad eilinis asmuo, specialiai netikrindamas, galėtų nepastebėti kokių nors skaitiklių spintoje esančių prietaisų techninių trūkumų. Teismas iš pateiktų įrodymų apie deklaruotą elektros energijos suvartojimą nustatė, kad ieškovo nurodytu pažeidimo laikotarpiu atsakovo elektros energijos vartojimo kiekiai nebuvo sumažėję, todėl atsakovas, mokėdamas už elektrą, neturėjo pagrindo daryti išvados apie skaitiklio gedimą. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas nepatyrė jokios žalos. Tiek ieškovo nurodytu pažeidimo laikotarpiu, tiek iki jo, tiek po jo, atsakovas išnaudodavo panašius kiekius elektros energijos. Vien ta aplinkybė, kad buvo pažeistos skaitiklio plombos ir klibėjo gaubto stikliukas (šios aplinkybės buvo nustatytos ir teismo posėdžio metu apžiūrėjus patį skaitliuką (galingumo priedą)), nepatvirtina, kad ieškovui buvo padaryta reali žala. Teismas konstatavo, jog pagrįstas atsakovo argumentas apie tai, kad jis, žinodamas apie skaitiklio sugadinimą ar pats jį sugadinęs, nebūtų kvietęs ieškovo darbuotojų, kurie gali tokį pažeidimą nustatyti. Teismas pažymėjo, jog aplinkybę, kad pažeidimas nustatytas ieškovo darbuotojams nuvykus pakeisti atsakovo buto elektros skaitiklio, patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų V. M. ir T. V. parodymai. Šie liudytojai, dirbdami AB „Rytų skirstomieji tinklai“ Elektros skaitiklių keitimo grupės darbuotojais, parodė, kad pagal iš darbų vadovo gautą užduotį, vyko pakeisti vieno tarifo skaitiklį į dviejų tarifų skaitiklį. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas nurodė pakankamai aplinkybių, iš kurių galima daryti išvadą, kad jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų, susijusių su skaitiklio sugadinimu. Teismas pažymėjo, jog šiuo atveju negalima konstatuoti atsakovo kaltės, t.y. kad jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo fakto, o atsakovas paneigė savo kaltės prezumpciją. Teismas atmetė ieškovo nurodytą motyvą, kad atsakovas pripažino savo kaltę, apmokėdamas elektros skaitiklio keitimo bei remonto išlaidas. Skaitiklio pažeidimas buvo nustatytas, o skaitiklis – pakeistas, todėl atsakovas apmokėjo ieškovo patirtas išlaidas. Teismas pažymėjo, kad toks apmokėjimas negalėjo būti laikomas kaltės dėl žalos padarymo pripažinimu (CK 1.3 str. 2 d., 6.246 str. 1 d., 6.248 str. 3 d., 6.387 str., CPK 88 str., 92 str., 93 str.).
Šalies argumentai
Ieškovas AB „Rytų skirstomieji tinklai“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-06-03 sprendimą ir priimti naują sprendimą - priteisti 884,76 Lt žalos, 5 procentus metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos, už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidus materialinės ir procesinės teisės normas ir šie pažeidimai turėjo esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui bei neteisėto sprendimo priėmimui. Spręsdamas ginčą, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių tarpusavio santykius bei ginčo esmę, netinkamai aiškino atsakomybę už neteisėtą elektros energijos naudojimą, nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Apeliacinio skundo argumentai:
1) Pirmosios instancijos teismo teiginys, kad nėra pagrindo teigti, jog iki 2007-10-26, kada buvo pasirašyta tarp šalių elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis, atsakovo pareiga rūpintis skaitiklio technine būkle ir saugiu naudojimu kilo iš minėtos sutarties, buvo nepagrįstas, nukrypstantis nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. CK nenumato privalomos rašytinės elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties formos. Atsakovas parodė valią sudaryti elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį, naudodamas elektros energiją, t.y. atsakovas sudarė sutartį konkliudentiniais veiksmais, prijungdamas savo įrenginius prie energijos tiekimo tinklų. Ieškovas įrodė visas sąlygas, būtinas atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti, taip pat įrodė, kad atsakovas pažeidė savo sutartines prievoles bei teisės aktų reikalavimus. Tuo tarpu atsakovas neįrodė, kad ne dėl jo kaltės buvo padarytas poveikis elektros energijos apskaitos prietaisui.
2) Teismas, priimdamas sprendimą, pilnai netyrė ir nevertino bei priimtame sprendime nepasisakė dėl byloje esančiuose įrodymuose užfiksuotų ir teismo posėdžio metu nustatytų aplinkybių, kad buvo mechaniškai pažeistos elektros skaitiklio gaubto viršutinės ir apatinės plombos, kliba elektros skaitiklio stikliukas, kad atsakovas minėto fakto teismo posėdžio metu neneigė, jį pripažino. Šios aplinkybės įrodė atsakovo neteisėtą veiką, t.y. neteisėtą elektros energijos vartojimą pagal taisyklių 6 p.
3) Pirmosios instancijos teismas, teigdamas, kad atsakovas nebuvo atsakingas už elektros skaitiklį, įrengtą daugiabučio gyvenamojo namo laiptinėje, kuri bendrosios nuosavybės teise priklauso atsakovui, paneigė atsakovo, kaip nekilnojamojo daikto savininko, turimas pareigas prieš trečiuosius asmenis. Atsakovas, turėdamas nekilnojamąjį daiktą, turėjo pareigą rūpintis, kad naudojimasis šiuo turtu nepadarytų žalos kitiems asmenims, toks atsakovo elgesys atitiktų apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio standartą.
4) Šioje byloje buvo nustatytas nerūpestingas atsakovo elgesys, pasireiškęs plombų sugadinimu ir falsifikavimu bei neapskaitiniu elektros energijos vartojimu bei neteisingu elektros skaitiklio parodymų deklaravimu. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kaip vienos iš atsakovo neapdairumo, nerūpestingumo ir nesąžiningumo įrodymų, kad atsakovas kiekvieną mėnesį nedeklaravo skaitiklio rodmenų, nemokėjo kiekvieną mėnesį už sunaudotą elektros energiją.
5) Teismo išvada, kad ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo fakto, o atsakovas paneigė savo kaltės prezumpciją, yra nepagrįsta ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Teismas, priimdamas sprendimą, visapusiškai neįvertino bylos aplinkybių, nevertino priežastinio ryšio buvimo ar nebuvimo visų bylos aplinkybių kontekste, t.y. kad elektros skaitiklio gaubto viršutinių ir apatinių plombų pažeidimas, elektros skaitiklio stikliuko klibėjimas, taip pat neteisėtas elektros energijos vartojimas, buvo atsakovo veiksmų ir nerūpestingumo rezultatas ir tiesiogiai sąlygojo žalos padarymą ieškovui. Byloje esantys įrodymai patvirtino, kad ieškovas patyrė 884,76 Lt realių nuostolių. Ieškovas, nustatęs plombų pažeidimo faktą bei skaitiklio pažeidimo faktą, pagrįstai rėmėsi Taisyklių 92 p., 93 p., 93.1 p., 96.5 p., ir taisyklių nustatyta tvarka apskaičiavo padarytus nuostolius. Akto pagrindu buvo atliktas atsakovo suvartotos elektros energijos perskaičiavimas už laikotarpį nuo 2007-02-20 iki 2007-10-29.
Žemesnės instancijos teismas
6) Pirmosios instancijos teismas pažeidė rungimosi principą, įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę. Teismas atmetė ieškovo ieškinį, nors atsakovas ir neįrodė savo nesutikimo su ieškiniu pagrindo. Tuo tarpu ieškovas savo reikalavimų pagrįstumą įrodė neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktu, liudytojų parodymais, ir kitais įrodymais.
Atsiliepimas
Atsakovas K. A. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-06-03 sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Tarp ginčo šalių susiklostė vartojimo santykiai dėl elektros energijos tiekimo.
Šioje byloje teisiškai reikšminga aplinkybė, kad tik 2007-10-26 tarp šalių buvo sudaryta rašytinė Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis, nustatanti atsakovo, kaip vartotojo, pareigą užtikrinti tinkamą vartotojui įrengtų AB „Rytų skirstomieji tinklai“ elektros energijos apskaitos prietaisų, plombų bei kitų įrenginių apsaugą. Sutartis su buitiniu vartotoju priskiriama viešųjų ir vartojimo sutarčių rūšims, todėl, analizuojant šalių tarpusavio teises bei pareigas, būtina atsižvelgti į minėtų sutarties rūšių ypatumus. Atsižvelgiant į tokios sutarties pobūdį, taip pat į tai, jog tarp šalių buvo sudaryta rašytinė sutartis, kolegija vadovaujasi sąžiningumo, protingumo, teisingumo, prievolių įvykdymo, bei sutarčių aiškinimo principais. Šalys turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir visokeriopai padėti antrajai šaliai įgyvendinti savo pareigas.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neturėjo pareigos rūpintis ieškovui priklausančio elektros skaitiklio technine būkle ir saugiu naudojimu iki 2007-10-26 rašytinės elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo tarp šalių, nes įstatymų leidėjas numatė vartotojui pareigą užtikrinti vartotojui priklausančių elektros energijos įrenginių būklę. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo pareiga rūpintis elektros skaitiklio technine būkle ir saugiu naudojimu kilo iš minėtos sutarties. Tai, kad atsakovas parodė valią sudaryti rašytinę elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį, naudodamas elektros energiją, savaime nereiškia, kad atsakovas prisiėmė pareigą rūpintis ieškovui priklausančių elektros energijos įrenginių būkle atgaline data.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas neįrodė visų sąlygų, būtinų atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti, nes atsakovas nepažeidė sutartinių prievolių bei teisės aktų reikalavimų. Ieškovas neįrodė, kad buvo darytas poveikis elektros energijos apskaitos prietaisui (pridėtam prie nagrinėjamos bylos), atliekant skaitiklio skaičiavimo mechanizmo skaičių būgnų priverstinį persukimą. Aplinkybės, kad elektros skaitiklio gaubto varžtelius dengia pažeistos valstybinės metrologinės patikros plombos, kad kliba skaitiklio gaubto stikliukas, savaime neįrodo skaitiklio skaičiavimo mechanizmo skaičių būgnų priverstinio persukimo ir neapskaitinio elektros energijos vartojimo bei plombos ant elektros skaitiklio gaubto falsifikavimo fakto.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Tai, kad apeliantui nepatinka sprendimo surašymo stilius, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.
Pirmosios instancijos teismas nepažeidė rungimosi principo ir tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas tarp šalių. Teismas pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį, nes jis neįrodė neteisėto elektros energijos naudojimo ir priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo apskaičiuotos žalos dydžio. Neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas neturi teismui iš anksto nustatytos galios ir yra vertinamas kartu su visais byloje surinktais įrodymais, nes jame nėra duomenų, patvirtinančių skaitiklio skaičiavimo mechanizmo skaičių būgnų priverstinį persukimą. Ieškovas neįrodė, kad patyrė 884,76 Lt realių nuostolių.
Tai, kad atsakovas kiekvieną mėnesį nedeklaravo skaitiklio rodmenų, nemokėjo kiekvieną mėnesį už sunaudotą elektros energiją, savaime neįrodo neteisėto elektros energijos vartojimo, nes byloje nėra duomenų, kad skaitiklio skaičiavimo mechanizmo skaičių būgnai buvo priverstinai persukami.
Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui. Spręsdamas ginčą, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šalių tarpusavio santykius bei ginčo esmę, tinkamai aiškino atsakomybę, susijusią su neteisėtu elektros energijos naudojimu, ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė ieškovo teisių ir teisėtų interesų, nes pats ieškovas tinkamai nevykdė procesinės pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindė ieškinio pagrindą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, visapusiškai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., 6.1 str. - 6.4 str., 6.38 str., 6.161 str., 6.193 str., 6.256 str., 6.258 str., 6.385 str., 6.388 str., 6.391 str.; LR CPK 7 str., 8 str., 12 str., 177 str. -179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).
Ieškovui nėra priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, nes byla išspręsta atsakovo naudai. Už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme atsakovas sumokėjo 2000 Lt (b.l. 125, 126). Šių išlaidų dydis mažinamas, atsižvelgiant į tai, kad byla nėra didelės apimties (1 t.), atsakovą apeliacinėje instancijoje atstovavo ta pati advokatė, kaip ir pirmosios instancijos teisme. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovas turi atlyginti atsakovui iš viso 1320 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, nes teisėjų kolegija nustato maksimalią priteistiną sumą už advokato teisines paslaugas - 1200 Lt (1,5 x 800 Lt (MMA)) už atsiliepimo į apeliacinį skundo surašymą bei 120 Lt (0,15 x 800 Lt) už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 93 str., 98 str., Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 p., 8.11 p., 8.18 p., 9 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. birželio 3 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ 1320 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo K. A. naudai. Kolegijos pirmininkė Neringa Švedienė