- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-17
- Bylos Nr.
- eI-3117-331/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Ina Kirkutienė, Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės „Obolon“
- Atsakovas
- Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Merata“
- Advokatai
- Vytautas Šulija, Eduardas Plešakuiir
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), dalyvaujant pareiškėjos atstovams advokatui Eduardui Plešakui ir advokatui Vytautui Šulijai, atsakovės atstovams Jonui Valuitai ir Ingai Budrienei, liudytojai I. R.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Obolon“ skundą atsakovei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Merata“ dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja UAB „Obolon“ su skundu (b. l. 1–12) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2016 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. 69SV-48 „Dėl produkto tiekimo rinkai uždraudimo“.
1.1. Paaiškino, kad akcinė bendrovė „Obolon“ yra viena iš didžiausių alkoholinio ir nealkoholinio alaus, taip pat alkoholio turinčių ir nealkoholinių gėrimų gamintoja Ukrainoje. Lietuvoje pareiškėjos produkcija prekiauja UAB „Merata“, su kuria sudaryta prekių tiekimo sutartis Nr. LT-10/2011. Su UAB „Merata“ pagalba 2016 m. sausio mėnesį į Lietuvą buvo įvežta pasterizuoto alaus ir kitų gėrimų partija. Tarp įvežtų produktų buvo ir pareiškėjos gaminamas nealkoholinis alus „Obolon“ (arba „OBOLON Non-alkoholik“) – 6048 skardinės po 0,5 litro talpos (toliau – ir Produktas). 2016 m. sausio 21 d. Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (toliau – ir Institutas) tyrimui gavo Produkto (nealkoholinio alaus „Obolon“) mėginį (4 vnt. iš 6048 po 0,5 l, KN 2202 (plombos Nr. 41152), siuntos Nr. 92, partijos Nr. 2016- 07-13, pagaminimo data – 2016-01-15, galiojimas – iki 2016-07-13, gamintojas – PJSC „Obolon“, kilmės šalis – Ukraina, 2016-01-16 Kokybės sertifikatas Nr. 134/1, 2016-01-11 Invoice Nr. 134).
1.2. Teigia, kad Institutas 2016 m. sausio 26 d. surašė Tyrimų protokolą Nr. 1-16/02322/1 CH, kuriame nurodė, jog tirtame Produkto mėginyje etilo alkoholis tūrio dalis sudaro 0,31 ± 0,002 proc., o pradinio ekstrakto masės kiekis yra 6,08 ±0,03proc. Atsižvelgdamas į tyrimo rezultatus, Institutas padarė išvadą, kad tirtame mėginyje etilo alkoholio kiekis atitinka gamintojo deklaruojamą, tačiau sausųjų medžiagų kiekis (6,08 ±0,03 masės proc.) neatitinka gamintojo deklaruojamo kiekio, nes sausųjų medžiagų kiekį 2016-01-16 Kokybės sertifikate Nr. 134/1 gamintojas nurodo 12 ± 0,3 masės proc. Nurodytos išvados pagrindu Tarnyba 2016 m. vasario 2 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. 69SV-48 „Dėl produkto tiekimo rinkai uždraudimo“, kuriame konstatavo, jog tirtame nealkoholinio alaus „Obolon“ mėginyje sausųjų medžiagų kiekis (6,08 ±0,03 masės proc.) neatitinka gamintojo deklaruojamo (12 ±0,3 masės proc.), todėl nusprendė, jog nealkoholinis alus „Obolon“ neatitinka Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto reikalavimų ir apribojo šio produkto tiekimą rinkai.
1.3. Skunde teigia, kad alaus gamybai ruošiama misa. Vienas iš pagrindinių misos parametrų – sausųjų medžiagų (arba ekstrakto) kiekis. Produktą apibūdina du pagrindiniai parametrai: etilo alkoholio kiekis ir ekstrakto kiekis pradinėje misoje. Gaminant nealkoholinį alų „Obolon“, pradinėje misoje pradinio ekstrakto kiekis sudaro 12 ±0,3 proc. Po atskyrimo nuo mielių ir alkoholio galutiniame Produkte ekstrakto kiekis sumažėja ir sudaro apie 6 proc. Iš pagaminto ir išpilstyto Produkto mėginio negalima nustatyti pradinio ekstrakto kiekio Produkte, nes tai technologiškai neįmanoma. Paaiškina, kad pradinis ekstrakto kiekis – tai sausųjų medžiagų kiekis pradinėje misoje, kas reiškia, kad pradinio ekstrakto kiekio nustatymui būtinas priėjimas prie pradinės misos, iš kurios būtų paimtas mėginys. Protokole nurodyta, kad mėginys buvo paimtas iš UAB „Merata“ žinioje buvusių 4 vnt. iš 6048 vnt. jau pagaminto ir išpilstyto galutinio Produkto. Iš paimto galutinio Produkto mėginio galėjo būti nustatytas tik faktinis ekstrakto kiekis Produkte. Pareiškėjos gaminamas Produktas – nealkoholinis alus, kurio alkoholio koncentracija neviršija 0,4 proc. tūrio, todėl buvo tirtas ne tik netinkamai paimtas mėginys, bet ir nepagrįstai vadovaujamasi Lietuvos standartizacijos departamento parengtu 2004 m. standartu „Alus. Etilo alkoholio koncentracijos, tikrojo ir pradinio ekstrakto nustatymas“ (LST 1572:2004), ir 2008 m. minėto standarto keitiniu LST 1572:2004/1K:2008. Šis standartas taikomas alui, kurio alkoholio koncentracija yra nuo 0,9 proc. iki 9,0 proc. tūrio.
1.4. Tarnyba, remdamasi netinkamai atlikto tyrimo rezultatais, padarė išvadą, jog Produktas neatitinka Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto reikalavimų. Net darant teorinę prielaidą, kad Inspekcijos paimtas mėginys ir atliktas tyrimas buvo tinkami, Tarnybos išvada dėl Produkto neatitikimo minėto įstatymo reikalavimais yra visiškai nemotyvuota, t. y. Tarnyba nemotyvavo, kaip jos nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjos Kokybės sertifikate nurodytas sausųjų medžiagų kiekis Produkte neatitinka tirtame mėginyje sausųjų medžiagų kiekio pagrindžia tai, kad Produktas neatitinka Maisto įstatymo reikalavimų. Tokiai išvadai pagrįsti būtina vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnyje įtvirtintais kriterijais ir nustatyti, ar Produktas yra saugus, tačiau Tarnyba priimtame sprendime niekaip nenagrinėja šių kriterijų ir dėl jų nepasisako. Tarnyba taip pat nenustatinėjo ir nemotyvavo, kodėl dėl neva nustatytos aplinkybės dėl sausųjų medžiagų kiekio skirtumo tirtame mėginyje ir kokybės sertifikate, maistas (t. y. Produktas) nėra tinkamas žmonėms vartoti arba yra užterštas cheminiais, fiziniais, mikrobiniais ir kitokiais teršalais daugiau, negu leidžia teisės aktai, arba kad Produktas neatitinka privalomųjų saugos ir kokybės reikalavimų.
1.5. Tarnybos taikyta poveikio priemonė – Produkto tiekimo uždraudimas į rinką yra itin ribojančio pobūdžio, sukelianti reikšmingas finansines pasekmes pareiškėjai, kenkia Produkto ir pareiškėjos reputacijai, apriboja Produkto tiekimą ne tik į Lietuvą, bet ir į visą Europos Sąjungos rinką. Toks sprendimas galimas tik išskirtiniais atvejais. Iš ginčijamo sprendimo taip pat nėra aišku, kuris konkrečiai Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. B1-12 patvirtintas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimų dėl administracinių poveikio priemonių taikymo priėmimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 14 punkte nurodytas pagrindas buvo pagrindu priimti ginčijamą sprendimą. Net ir darant prielaidą, kad sprendimas buvo priimtas 14 punkte nurodytu pagrindu: „ūkio subjektas tiekia rinkai produktą (-us), kuris (-ie) neatitinka ženklinimo reikalavimų, ir per nustatytą trūkumų šalinimo terminą šių pažeidimų nepašalina“, tokie Tarnybos veiksmai laikytini skubotais ir todėl nepagrįstais, nes prieš uždraudžiant produkto tiekimą į rinką Tarnybą privalėjo nustatyti protingą trūkumų šalinimą terminą, kas šiuo atveju nebuvo padaryta.
1.6. Ginčijamas sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkto ir 8 straipsnio reikalavimams, yra nesuderinamas su gerojo viešojo administravimo, teisėtumo ir proporcingumo principais, todėl turėtų būti panaikintas.
1.7. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai prašė skundą patenkinti, panaikinti ginčijamą sprendimą.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Tarnyba su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime į skundą (b. l. 30–36) paaiškina, kad pareiškėja Produkto ženklinimo etiketėje bei Produkto kokybės sertifikate deklaruoja, jog sausųjų medžiagų kiekis pradinėje misoje yra 12,0 ± 0,3 proc. Pareiškėja teigia, kad gaminant nealkoholinį alų, galutiniame Produkte pradinio ekstrakto kiekis sumažėja ir sudaro apie 6 proc., tuo pareiškėja patvirtina ir Instituto laboratorijoje gautus Produkto mėginio tyrimo rezultatus. Tarnyba pažymi, kad pareiškėja galutiniame Produkte deklaruodama sausųjų medžiagų kiekį pradinėje misoje klaidina vartotoją, kadangi vartotojas vartoja galutinį Produktą, bet ne pradinį Produktą prieš mielių ir alkoholio atskyrimą. Todėl neaišku, kodėl pareiškėja galutiniame produkte nurodo sausųjų medžiagų kiekį pradinėje misoje, žinodama, kad pagaminus produktą jų kiekis sumažės. Pareiškėja, tiekdama į rinką jau galutinį pagamintą Produktą, turėtų neklaidinti vartotojo ir deklaruoti tokius rodiklius, kurie nustatomi galutiniam Produktui, bet ne viename iš Produkto gamybos etapų.
2.1. Institute tyrimas atliktas vadovaujantis Lietuvos standartu LST 1572:2004 „Alus. Etilo alkoholio koncentracijos, tikrojo ir pradinio ekstrakto nustatymas“ (standarto keitinys LST 1572:2004/1K:2008) (toliau – Standartas LST 1572:2004). Pagal šį standartą nustatomi rodikliai yra etilo alkoholio koncentracija tūrio procentais, pradinis ekstraktas arba sausų medžiagų kiekis pradinėje misoje masės procentais. Standartas LST 1572:2004 taikomas būtent pagamintam produktui. Institutas yra akredituotas Lietuvos nacionalinio akreditacijos biuro prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos. Jame sukurta, įdiegta ir palaikoma kokybės vadybos sistema, atitinkanti standarto LST EN ISO 17025 reikalavimus ir užtikrinanti laboratorinių tyrimų rezultatų kokybę. Instituto tyrimų rezultatai yra teisingi, patikimi ir nekeliantys abejonių.
2.2. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad Tarnybos viršininkė, išnagrinėjusi Tyrimų protokolą nustatė, jog sausųjų medžiagų kiekis Produkte neatitinka pareiškėjos Produkto kokybės sertifikate deklaruojamo sausųjų medžiagų kiekio ir būtent šiuo pagrindu pažeidžiama Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 1 punktas. Tarnyba tikrinimo metu vadovavosi ir Importuojamo negyvūninio maisto valstybinės maisto kontrolės tvarkos aprašu, patvirtintu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. B1- 478 „Dėl Importuojamo negyvūninio maisto valstybinės maisto kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir Importuojamo negyvūninio maisto, kuriam taikoma sustiprinta valstybinė maisto kontrolė, sąrašu, patvirtintu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. B1-255 „Dėl Importuojamo negyvūninio maisto, kuriam taikoma sustiprinta valstybinė maisto kontrolė, sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Sąrašas). Sąrašo 15 punkte nustatyta, kad sustiprinta valstybinė maisto kontrolė atliekama iš visų trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką importuojamam alui, kas ir buvo padaryta, paimant Produkto mėginius laboratoriniams tyrimams Institute.
2.3. Sprendimas dėl produkto tiekimo rinkai uždraudimo priimtas vadovaujantis Aprašo 14.3 papunkčiu, dėl pažeidžiamų Produkto juslinių, sudėties ir (ar) kitų reikalavimų, kurie neturi įtakos Produkto saugai ir šių pažeidimų pareiškėja negali pašalinti. Atsakovės nuomone, ginčijamas sprendimas dėl produkto tiekimo rinkai uždraudimo yra proporcingas siekiui užtikrinti vartotojų interesų apsaugą maisto ir su juo susijusių paslaugų teikimo srityje. Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 11 straipsnio 2 nustatyta, kad VMVT tikrina, kad maistas, skirtas tiek vidaus rinkai, tiek eksportui būtų saugus, tinkamai paženklintas, nepažeistų vartotojų interesų ir atitiktų šio įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimus. Kadangi minėtame straipsnyje nustatyta, jog kontrolė atliekama laikantis principo, kad maisto sauga žmonių sveikatai yra besąlyginis prioritetas, preziumuojama, jog maisto kokybės kontrolė atliekama laikantis analogiško principo – maisto kokybė yra prioritetas, apsaugant vartotojų interesus.
2.4. Teismo posėdyje atsakovės atstovai prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į skundą nepateikė.
4. Teismo Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Ginčas byloje kilo dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2016 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. 69SV- 48 „Dėl produkto tiekimo rinkai uždraudimo“ (b. l. 17–18), kuriuo pareiškėjai uždraustą teikti į rinką nealkoholinį alų „Obolon“, teisėtumo ir pagrįstumo.
5.1. Byloje nustatyta, kad pareiškėja yra alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų gamintoja Ukrainoje, kurios produkcija Lietuvoje prekiauja trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Merata“. UAB „Merata“ įvežė alaus bei kitų gėrimų partiją ir 2016 m. sausio 21 d. atsakovui pateikė prašymą atlikti / užbaigti negyvūninio maisto importo kontrolės procedūras VMVT Medininkų pasienio poste, reg. Nr. 69D2-269. 2016 m. sausio 16 d. paėmimo tirti aktu tikrinimui buvo paimti 4 vnt. po 0,5 l nealkoholinio alaus „Obolon“, KN2202; mėginio plombos Nr.41152; gamintojas PJSC „Obolon“; pagaminimo data – 2016 m. sausio 15 d., tinkamumo terminas – 2016 m. liepos 13 d.; partijos Nr. 2016 m. liepos 13 d., siuntos Nr. 92; kokybės sertifikatas Nr.134/1, 2016 m. sausio 16 d.; 2016 m. sausio 11 d. sąskaita Nr.134. 2016 m. sausio 26 d. gautas Nacionalinės maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorinių tyrimų protokolas, kurio išvadose nurodyta, jog tirtas produkto etilo alkoholio kiekis atitinka kokybės sertifikato duomenis, tačiau sausų medžiagų kiekis (6,08 ±0,03 proc.) neatitinka Produkto kokybės deklaracijoje deklaruojamo jų kiekio (sausųjų medžiagų kiekį gamintojas nurodo 12,0 ±0,3 proc.).
5.2. Atsakovė priėmė ginčijamą 2016 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. 69SV-48 „Dėl produkto tiekimo rinkai uždraudimo“, kuriame nurodė, kad išnagrinėjus Tyrimų protokolą nustatyta, jog sausųjų medžiagų kiekis Produkte neatitinka pareiškėjos Produkto kokybės sertifikate deklaruojamo sausųjų medžiagų kiekio ir taip pažeidžiama Lietuvos Respublikos maisto įstatymo (toliau – ir Maisto įstatymas) 4 straipsnio 1 dalis bei 2 dalies 1 punktas.
6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), išnagrinėjęs pareiškėjos apeliacinį skundą, 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo. LVAT savo nutartyje konstatavo, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas savo išvadas iš esmės grindė Tyrimų protokolu (b.l.14) ir Kokybės sertifikatu (b.l. 42), tačiau byloje esantis Kokybės sertifikatas yra surašytas anglų kalba ir išverstas į valstybinę lietuvių kalbą nebuvo. Taip pat byloje nebuvo ir nėra pateikta produkto etiketė, įvertinus kurią būtų galima nustatyti, kokie nealkoholinio alaus kokybės rodikliai joje buvo nurodyti ir ar šie rodikliai klaidino vartotoją. Kadangi šie dokumentai vaidina pagrindinį vaidmenį įrodinėjimo procese, pirmosios instancijos teismas privalėjo juos betarpiškai ištirti ir įvertinti, tačiau to nepadarė ir kartu negalėjo lyginti Tyrimų protokole nurodytų duomenų atitikimo Kokybės sertifikate nurodytai informacijai.
7. Todėl teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, 2018 m. gegužės 23 d. raštu pareikalavo iš atsakovės Kokybės sertifikato su vertimu į valstybinę lietuvių kalbą, produkto etiketės, iškvietė liudytoju Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto darbuotoją I. R., pasiūlė pateikti paaiškinimus, atsižvelgus į LVAT 2018 m. gegužės 16 d. nutarties motyvus.
8. Atsakovė 2018 m. birželio 5 d. raštu pateikė teismui Produkto kokybės sertifikatą, išverstą į valstybinę lietuvių kalbą, kopiją, tačiau Produkto etikėtės nepateiktė.
9. Teismo posėdyje liudytoja Nacionalinio maisto ir veterinarijos maisto vertinimo instituto Chemijos skyriaus vyr. inžinierė I. R. paaiškino, kad laboratorinio tyrimo neatliko. Paaiškino, kad tiria dekalruojamus sudėties rodiklius ir surašo tyrimo aktą, etikečių neturi aprašyti, tyrimo mėginys gali būti pateikiamas laboratorijai įvairiose talpyklose.
10. Pareiškėja skunde, papildomuose paaiškinmuose teigia, jog sprendimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas nei faktine, nei teisine prasme, prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkto ir 8 straipsnio reikalavimams, yra nesuderinamas su gerojo viešojo administravimo, teisėtumo ir proporcingumo principais. Taip pat nurodo, jog pradinėje misoje pradinio ekstrakto kiekis sudaro 12 ±0,3 proc., o galutiniame Produkte jis sumažėja sudaro apie 6 proc. Teigia, kad iš pagaminto Produkto mėginio negalima nustatyti pradinio ekstrakto kiekio Produkte.
11. Atsakovė pabrėžia, jog, vadovaujantis 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 8 ir 16 straipsnių nuostatomis, tiekdama galutinį produktą pareiškėja neturėtų klaidinti vartotojo ir deklaruoti tokius rodiklius, kurie yra nustatomi galutiniam produktui, bet ne vienam iš jo gamybos etapų. Reglamento 8 straipsnis numato, jog maisto produktus reglamentuojančiais įstatymais siekiama apsaugoti vartotojų interesus, jais remiantis informuotas vartotojas gali pasirinkti maistą, o 16 straipsnis nurodo, jog nepažeidžiant konkretesnių maisto produktus reglamentuojančių įstatymų nuostatų, vartotojų neturi klaidinti maisto etiketės, reklama ir pateikimas, įskaitant jų formą, išvaizdą arba įpakavimą, pakavimo medžiagas, sudėjimo tvarką, apipavidalinimą juos demonstruojant ir įvairiausiomis priemonėmis apie juos teikiamą informaciją.
12. Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 487 (su vėlesniais pakeitimais, įsigaliojusiais nuo 2012-10-01) patvirtintas Alaus ir alaus kokteilių apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninis reglamentas, kurio nuostatos taikomos visoms įmonėms užsiimančioms alaus gamyba, įvežimu, importu bei pardavimu. Reglamente pateikiamas tiek alkoholinio, tiek nealkoholinio alaus apibūdinimas, bei alaus gamybai, žaliavoms ir medžiagoms, gamybos procesui, taip pat kokybės rodikliams keliami reikalavimai. Pagal Reglamento 4 punktą nealkoholinis alus – putojantis nealkoholinis gėrimas, kuris gaminamas fermentuojant alaus misą alaus mielėmis ir kuriame fermentacija sustabdyta arba alkoholio kiekis sumažintas leistinais būdais taip, kad etilo alkoholio koncentracija jame yra ne didesnė kaip 0,5 tūrio proc. To paties Reglamento 7.6 punkte nurodoma, kad nealkoholinis alus gaminamas naudojant 7.1– 7.4 punktuose apibrėžto alaus gamybos žaliavas ir technologijas, tačiau jo fermentacija sustabdoma arba alkoholio kiekis sumažinamas leistinais būdais. Taigi, nealkoholinis alus, gaminamas alaus misą, pagamintą iš miežių salyklo, vandens, apynių produktų ir nesalyklinių žaliavų, fermentuojant alaus mielėmis. Po fermentavimo ir brandinimo iš alaus pusgaminio paprastai atskiriamos mielės (Reglamento 7.1 punktas). Alaus etiketėje be kitų reikalavimų turi būti nurodoma sudedamųjų dalių sąrašas ir jų kiekis (60, 61.3 punktai), o alaus gamintojai, importuotojai, įvežėjai bei pardavėjai turi užtikrinti, kad jų gaminamų, importuojamų, įvežamų ir parduodamų gėrimų prekinis pateikimas atitiktų šio reglamento reikalavimus (62 punktas).
12.1. Įvertinusi Tyrimo protokolo duomenis atsakovė nustatė, jog sausųjų medžiagų kiekis Produkte neatitiko Produkto kokybės sertifikato duomenų apie deklaruojamą sausųjų medžiagų kiekį, ir nurodė, jog tai neatitinka Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies bei 2 dalies 1 punkto nuostatų dėl reikalavimų kokybei. Teismas pažymi, kad tyrimo metu laboratorijoje buvo nustatyta, kad sausųjų medžiagų kiekis Produkte buvo 6,08 ±0,03 proc., kas atitinka pareiškėjos teiginius, jog ekstrakto kiekis produkte sumažėjo iki 6 proc.
12.2. Iš byloje pateikto tyrimų protokolo Nr. 1-16/02322/1 CH matyti, kad tyrimo objektu buvo nealkoholinis alus „Obolon“ (b. l. 14). Mėginio paėmimo aktu Nr. 69MTA 113 buvo paimtas galutinio Produkto mėginys iš vartojimui paruoštos pakuotės. Nagrinėjamu atveju atsakovė pažeidimą nustatė tuo pagrindu, kad sausųjų medžiagų kiekis Produkte neatitinka pareiškėjos Produkto kokybės sertifikate deklaruojamo sausųjų medžiagų kiekio, taip pažeidžiama Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 1 punktas. Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog į rinką turi būti teikiamas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimus atitinkantis maistas, su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos. Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyti pagrindiniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti maistas, o šios dalies 1 punkte numatyta, jog maistas turi būti tokios sudėties ir kokybės, kad būtų tinkamas žmonėms vartoti, neužterštas cheminiais, fiziniais, mikrobiniais ir kitokiais teršalais daugiau, negu leidžia teisės aktai, turi atitikti privalomuosius saugos ir kokybės reikalavimus.
13. Atsakovė atsiliepimo argumentus grindžia tuo, kad pareiškėja Produkto ženklinimo etiketėje bei Produkto kokybės sertifikate deklaruoja, kad sausųjų medžiagų kiekis pradinėje misoje yra 12,0 ± 0,3 proc. Byloje pateiktas Produkto kokybės sertifikatas Nr. 134/1, kuriame nurodyta, kad sausųjų medžiagų kiekis misoje sudaro 12,0 ± 0,3 proc. (b. l. 147, 150). Nagrinėjamu atveju atsakovė, atlikdama Produkto laboratorinį tyrimą, vertino galutinį produktą, kurio sudėtyje sausųjų medžiagų kiekis nustatytas 6,08 ± 0,03 proc. Instituto atlikto Produkto mėginio laboratoriniai tyrimai patvirtina, kad bendrovė Produkto kokybės sertifikate nurodė sausųjų medžiagų kiekį pradinėje misoje 12,0 ± 0,3 proc., tuo tarpu galutiniame Produkte sausųjų medžiagų kiekis laboratorinio tyrimo metu nustatytas 6,08 ± 0,3 proc. Teismas pažymi, kad produkto kokybės sertifikatas ir produkto etiketė yra du iš esmės skirtingo pobūdžio dokumentai. Teisės aktai nereikalauja Produkto kokybės sertifikate nurodyti galutinį misos kiekį Produkte. Tokie duomenys turi būti pateikti Produkto etiketėje, tuo tarpu Produkto kokybės sertifikatas nėra vartotojams teikiamas dokumentas, nurodantis galutinio produkto sudėtį ir kitus kriterijus. Esant šioms aplinkybėms, vertinant, ar atsakovė pagrįstai konstatavo, kad Produkte deklaruojamas sausųjų medžiagų kiekis klaidino vartotojus, svarbu nustatyti, koks sausųjų medžiagų kiekis buvo deklaruotas Produkto etiketėje.
13.1. Atsakovė 2018-06-05 rašte Nr. B6-(1.9.)-1456 nurodė, kad atliekant produkto laboratorinį tyrimą nebuvo vertinama produkto etiketė. Nesant esminiam laboratorinio tyrimo dokumentui, t. y. Produkto etiketei, nėra aišku kokį sausųjų medžiagų kiekį gamintojas deklaravo galutiniame Produkte, kurio tyrimą atliko Institutas. Tyrimo eigoje nėra aprašytas Produkto etiketės turinys. Teismo posėdyje liudytoja Instituto Chemijos skyriaus vyr. inžinierė I. R. paaiškino, kad laboratorinių tyrimų metu produktų etikečių neaprašo. Nesant duomenų apie tirto Produkto etiketę negalima vertinti ar pats tyrimo objektas, t. y. nealkoholinis alus „Obolon“, kurio sudėties kriterijai turi būti pateikti Produkto etiketėje neatitiko, faktinių etiketės rodiklių ir ar šie rodikliai klaidino vartotoją. Esant šioms aplinkybėms, negalima konstatuoti, kad Produktas neatitiko Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto reikalavimų.
14. LVAT praktikoje konstatuota, kad norėdami priimti administracinį teisės aktą viešojo administravimo subjektai privalo turėti tinkamas priežastis, o ne pateikti bet kokias priežastis, kad patenkintų formalius reikalavimus (LVAT administracinėje byloje Nr. A261-706/2014). Produkto tyrimas negali būti atliekamas teismo proceso metu. Teismas nagrinėjamoje administracinėje byloje įvertino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2016 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. 69SV-48 „Dėl produkto tiekimo rinkai uždraudimo“ teisėtumą ir pagrįstumą. Įvertinęs bylos duomenis teismas, konstatavo, kad atsakovės išvados, jog Produktas neatitiko Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto reikalavimų nėra pagrįstos. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos skundas tenkinamas – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2016 m. vasario 2 d. sprendimas Nr. 69SV-48 „Dėl produkto tiekimo rinkai uždraudimo“ naikinamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132–133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjos akcinės bendrovės „Obolon“ skundą patenkinti.
Panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2016 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. 69SV-48 „Dėl produkto tiekimo rinkai uždraudimo“.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.