Kauno apygardos teismo nutartis

2019-06-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-188-245/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-21
Bylos Nr.
1A-188-245/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Kęstutis Dargužis, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
D. P., R. Ž.
Nukentėjusysis
K. G.
Civilinis ieškovas
Kauno teritorinės ligonių kasos
Advokatai
Marius Kuzminovas, Ruslanas Mazurovas
Baudžiamoji byla Nr. 1A-188-245/2019Proceso Nr. 1-01-1-06664-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.6.1.;2.4.7.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Jankauskienės ir Jurgio Kiškio,

sekretoriaujant Sigitai Vaičiulytei, Laurai Kiškiūnaitei,dalyvaujant prokurorei Jolitai Raudeliūnienei,

nuteistojo D. P. gynėjui advokatui Mariui Kuzminovui, nuteistajam R. Ž., nuteistojo R. Ž. gynėjui advokatui Ruslan Mazurov,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. gynėjo advokato Mariaus Kuzminovo apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. spalio 25 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4 dalimis minėtu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 2 (dvejiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas D. P. laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime, nuo 2018 m. liepos 5 d., 14.45 val. iki nuosprendžio paskelbimo.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo.

Nukentėjusiojo K. G. civilinis ieškinys tenkintas ir jam priteista iš D. P. 500 (penki šimtai) Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintas ir:

- iš D. P. priteista 32,05 Eur (trisdešimt du eurai 5 cnt) už K. G. gydymą;

- solidariai iš L. B. ir D. P. priteista 186,88 Eur (vienas šimtas aštuoniasdešimt aštuoni eurai 88 cnt) už V. A. gydymą;

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieškinys tenkintas ir solidariai priteista iš L. B. ir D. P. 267,35 Eur (du šimtai šešiasdešimt septyni eurai 35 cnt) žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. L. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte už tai, kad 2017 m. vasario 11 d. apie 01.00 val., veikdamas kartu su R. Ž. ir D. P., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), panaudojus kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, tai yra per pėsčiųjų perėją ėjusių grupės asmenų neva trukdymą jam, vairuojant automobilį ,,VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kirsti šią perėją, tyčia sudavė vieną kartą medine lazda nukentėjusiajam A. Š. į galvos sritį, bendrais veiksmais su R. Ž. padarydamas nukentėjusiajam A. Š. galvos traumą su muštine žaizda kaktos plaukuotoje dalyje, vidurio linijoje, kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimus kairiame skruoste bei viršutinės lūpos kairėje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, tai yra dėl bendrais veiksmais padarytos galvos traumos su lengvu galvos smegenų sukrėtimu ir dėl kaktos muštinės žaizdos kaktos plaukuotoje dalyje bei chirurginę pagalbą suteikusio gydytojo nurodymo siūlus šalinti tik po 10 dienų, padarė nukentėjusiajam A. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Be to, šalia minėtos sankryžos tyčia sudavė vieną kartą medine lazda nukentėjusiajam V. A. į galvos sritį, šiam nugriuvus ir D. P. tyčia ne mažiau nei vieną kartą spyrus V. A. į kairį šoną, L. B. padarė nukentėjusiajam V. A. galvos sumušimą su muštine žaizda kaktos kairėje pusėje ir galvos smegenų sukrėtimą, dėl ko nukentėjusiojo V. A. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui, tai yra padarė V. A. nesunkų sveikatos sutrikdymą ir tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

1.1. Be to, D. P. (toliau – D. P.), 2017 m. vasario 11 d., apie 01.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su L. B. ir R. Ž., L. B. panaudojus kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, tai yra per pėsčiųjų perėją ėjusių grupės asmenų neva trukdymą jam, vairuojant automobilį ,,VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kirsti šią perėją, ir dėl to L. B. tyčia sudavus vieną kartą medine lazda nukentėjusiajam A. Š. į galvos sritį, o R. Ž. spyrus nukentėjusiajam A. Š. į galvos sritį ir jį gulint spardant, bei L. B. tyčia sudavus vieną kartą medine lazda nukentėjusiajam V. A. į galvos sritį, ir taip jį pargriovus, D. P. ne mažiau vieno karto spyrė V. A. į kairį šoną, taip padarydamas jam krūtinės kairės pusės sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis ties IX ir X šonkauliais priekinėje pažasties linijoje ir taip padarė nukentėjusiajam V. A. nežymų sveikatos sutrikdymą. Po to, D. P., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tyčia ne mažiau trijų kartų sudavė kumščiais nukentėjusiajam K. G. į veido sritį, taip padarydamas jam kraujosruvą dešinės akies vokuose, nubrozdinimą dešinės akies apatiniame voke, kraujosruvą kairiame žande, nubrozdinimą dešinės plaštakos priekiniame paviršiuje ir taip padarė nukentėjusiajam K. G. nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra tokiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

1.2. Be to, R. Ž., 2017 m. vasario 11 d., apie 01.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su L. B. ir D. P., L. B. panaudojus kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, tai yra per pėsčiųjų perėją ėjusių grupės asmenų neva trukdymą jam, vairuojant automobilį ,,VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kirsti šią perėją, ir dėl to L. B. tyčia sudavus vieną kartą medine lazda nukentėjusiajam A. Š. į galvos sritį, bei tyčia sudavus medine lazda nukentėjusiajam V. A. į galvos sritį, o D. P. tyčia ne mažiau vieno karto spyrus V. A. į kairį šoną bei tyčia ne mažiau trijų kartų sudavus kumščiais nukentėjusiajam K. G. į veido sritį, R. Ž., tyčia spyrė nukentėjusiajam A. Š. į galvos sritį, šiam nugriuvus, ne mažiau vieno karto spyrė nukentėjusiajam į kairę kūno dalį, taip bendrais veiksmais su L. B., padarydamas nukentėjusiajam A. Š. galvos traumą su muštine žaizda kaktos plaukuotoje dalyje, vidurio linijoje, kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimus kairiame skruoste bei viršutinės lūpos kairėje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, kairės šlaunies išorinio paviršiaus sumušimą su odos nubrozdinimais ir poodine kraujosruva, kairio žasto apatinio trečdalio užpakalinio paviršiaus sumušimą su poodine kraujosruva ir taip padarė nukentėjusiajam A. Š. galvos traumą su lengvu galvos sukrėtimu, taip bendrais veiksmais su L. B. padarydamas nukentėjusiajam A. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra tokiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo D. P. gynėjas advokatas Marius Kuzminovas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nuosprendį bei pripažinus D. P. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, skirti jam švelnesnę nei 1 metai laisvės atėmimo bausmę. Minėtą bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir vadovaujantis BK 75 straipsniu jos vykdymą atidėti.

2.1. Nuteistojo gynėjo manymu, paskirta reali laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Nuteistasis pripažino esmines kaltinimo aplinkybes ir nurodė sudavęs smūgius nukentėjusiesiems. Nuteistojo gynėjo teigimu, neteisingas situacijos suvokimas, kad yra puolamas, dėl įvykio netikėtumo, apsvaigimo, neturėtų būti vertinama jo nenaudai.

2.2. Skunde nurodoma, kad nors nuteistasis ir pažeidė kardomosios priemonės sąlygas, tai jis padarė dėl sunkio ekonominės padėties, nerandant darbo Lietuvoje ir ieškant pragyvenimo šaltinių. Nuteistasis nuo teismo nesislapstė, o į teismo posėdžiu neatvyko dėl objektyvių priežasčių – buvo sulaikytas. Skunde teigiama, kad byloje nėra jokių duomenų, jog anksčiau iki šio tyrimo nuteistasis būtų bėgęs, slapstęsis, priešinęsis pareigūnams. Sulaikymo, ikiteisminio tyrimo metu jis demonstravo norą padėti išsiaiškinti tiesą šioje byloje.

2.3. Apeliaciniame skunde teigiama, kad iki nusikaltimo padarymo D. P. buvo neteistas, todėl turėtų būti vadovaujamasi BK 55 straipsnio nuostatomis, kur nurodyta, kad pirmą kartą už ne sunkesnę kaip apysunkis nusikaltimas nusikalstamą veiką teisiamam asmeniui, paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Apelianto gynėjas nurodo, kad šiuo atveju padarytas tik nesunkus nusikaltimas. Skundu atkreipiamas dėmesys, kad už vėlesnes dvi veikas, kurių viena – apysunkis nusikaltimas, Alytaus apylinkės teismas skyrė tik 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėjo.

2.4. Apeliantas nurodo, kad BK 75 straipsnio nuostatos, numatančios bausmės vykdymo atidėjimą, galioja ir nuteistojo D. P. atžvilgiu, tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė, kodėl jų netaiko.

2.5. Nuteistojo gynėjo manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino D. P. pavojingumo visuomenei laipsnį. Visos nusikalstamos veikos padarytos jauno amžiaus. Advokato Mariaus Kuzminovo manymu, vien ilgalaikis suėmimas nuteistajam yra pakankama bausmė už padarytas nusikalstamas veikas ir jis padarė atitinkamas išvadas, todėl nėra jokios būtinybės jį izoliuoti nuo visuomenės. Palikus pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę, nuteistasis ilgą laiką negalės dirbti, bus apribotos jo galimybės atlyginti padarytą žalą.

2.6. Apeliaciniu skundu teigiama, kad paskyrus D. P. realią laisvės atėmimo bausmę būtų aiškiai pažeistas teisingumo principas. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad kitam nuteistajam šioje byloje – R. Ž. už tą pačia veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, teismas skyrė tik 30 parų arešto.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo D. P. gynėjas advokatas Marius Kuzminovas bei nuteistojo R. Ž. gynėjas advokatas Ruslan Mazurov apeliacinį skundą palaikė, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo D. P. gynėjo advokato Mariaus Kuzminovo apeliacinis skundas atmetamas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Apeliaciniu skundu nesutinkama su nuteistajam D. P. paskirta bausme, nurodant, kad ši yra per griežta ir prašant ją sušvelninti bei atidėti jos vykdymą.

7. Bausmė yra skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikantis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, stadiją, kaltininko asmeybę, asmens, kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismui įvertinus atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, jos dydis. Pažymėtina, kad visais atvejais skiriant bausmę turi būti vadovaujamasi BK 41 nurodyta bausmės paskirtimi, t. y. turi būti skiriama tokia bausmė, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, juos nubaustų, atimtų galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveiktų taip, kad jie vėl nenusikalstų bei užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą.

8. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad padarytas tyčinis, nesunkus, smurtinis nusikaltimas. Nagrinėjamu atveju smūgiai buvo suduoti spiriant bei kumščiu, nepanaudojant jokių kitų įrankių, galėjusių padidinti atsiradusių pasekmių sunkumą. Įvertinta, kad konfliktas kilo viešoje vietoje, nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai, pasireiškę nežymiu sveikatos sutrikdymu. Minėtais veiksmais buvo pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, taip sutrikdant visuomenės rimtį bei tvarką.

9. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas teigia, kad teismas nepagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Teismų praktikoje kaltės pripažinimas yra situacija, kai kaltininkas savo noru, o ne verčiamas byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Norint konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, t. y. pripažino esmines nusikalstamos veikos faktines aplinkybes. Tokiu atveju būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo pasireiškia tuo, kad kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo padarinius. Nagrinėjamu atveju minėtos aplinkybės nustatytos nebuvo. D. P., apklaustas pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prisipažįsta padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, tačiau jį padarė gindamasis nuo užpuolikų. Remiantis aukščiau nurodyta teismų praktika, darytina išvada, kad toks asmens prisipažinimas negali būti laikomas nuoširdžiu jo prisipažinimu dėl nusikalstamos veikos padarymo. Asmuo, žinodamas, kad prisipažinimas galimai bus traktuojamas kaip jo baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, siekdamas sušvelninti savo padėtį, iškraipė įvykio aplinkybes, teigdamas, kad jo nusikalstami veiksmai buvo įtakoti siekio apsiginti, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, šio D. P. prisipažinimo, pagrįstai nenustatė kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

10. BPK 119 straipsnyje, reglamentuojančiame kardomųjų priemonių paskirtį, nurodyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Skundą nagrinėjantis teismas nustatė, kad nuteistasis bylos nagrinėjimo metu pasislėpė nuo teismo, išvyko į užsienį, ten padarė nusikalstamą veiką ir buvo nuteistas. Svarbu pažymėti, kad bausmės skyrimui kardomoji priemonė, jos sąlygų laikymasis ar pažeidimas, reikšmės neturi. Kaip jau minėta aukščiau, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, ką nagrinėjamu atveju padarė ir pirmosios instancijos teismas.

11. Apeliaciniame skunde teigiama, kad iki nusikaltimo padarymo D. P. buvo neteistas, todėl turėtų būti vadovaujamasi BK 55 straipsnio nuostatomis. Teismas, patikrinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, sutinka su nuteistojo gynėjo nurodyta aplinkybe, kad iki padarant nusikalstamą veiką, dėl kurios priimtas skundžiamas nuosprendis, D. P. Lietuvos Respublikoje teistas nebuvo. Tačiau teismas pažymi, kad nuteistasis vieną kartą buvo teistas Danijos Retten i Esbjerg 2014 m. sausio 3 d. teismo sprendimu dėl prekybos vogtomis prekėmis – 40 dienų laisvės atėmimu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad padaręs nusikalstamą veiką, dėl kurios yra priimtas skundžiamas nuosprendis, D. P. buvo du kartus nuteistas –Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, BK 284 straipsnyje. Kauno apylinkės teisme 2018 m. vasario 9 d. jo atžvilgiu buvo priimtas baudžiamasis įsakymas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nuteistasis pasislėpė nuo teismo, išvyko į užsienį, ten padarė nusikalstamą veiką, buvo nuteistas. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, nenori ir nesugeba laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Pažymėtina, kad D. P. buvo baustas ir administracine tvarka, paskirtą nuobaudą yra sumokėjęs. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ar kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, taip pat nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014). BK 55 straipsnis nustato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Minėtame BK straipsnyje vartojamas žodis „paprastai“ rekomenduoja teismui asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Tai reiškia, kad su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė yra tipinė bausmė asmeniui, kuris yra pirmą kartą teisiamas už nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį. Tuo tarpu laisvės atėmimo bausmė tokiam asmeniui skiriama tik motyvuojant sprendimą. Teismo motyvacija turi būti pagrįsta aplinkybėmis, susijusiomis su nusikalstamos veikos pavojingumu ir kaltininko asmenybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2011, 2K-138/2011, 2K-181/2014, 2K-208/2014). Apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į neigiamą D. P. asmenybę (nors ir prisipažino, tačiau kaip jau minėta aukščiau, po šios nusikalstamos veikos padarymo slėpėsi nuo teismo, buvo du kartus nuteistas už analogiškas nusikalstamas veikas, nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio), pagrįstai jam skyrė bausmę, susijusią su laisvės atėmimu.

12. BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo pagal BK 75 straipsnį teismas vadovaujasi tiek BK 75, tiek ir BK 41, 54 straipsniais, reglamentuojančiais bausmės paskirties ir bausmės skyrimo bendruosius pagrindus, bei kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles. Teismas turi vertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, taip pat ir į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Visų šių aptartų duomenų visuma turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir nuteistajam pakanka paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus (ar auklėjamojo poveikio priemonę), ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-106-511/2017). Kaip jau paminėta aukščiau, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę D. P., atsižvelgė į jo neigiamą asmenybę – analogiškų nusikalstamų veikų darymą, slapstymąsi nuo teismo, teisingai įvertino jo pavojingumo visuomenei laipsnį, todėl apygardos teismas konstatuoja, kad bausmės vykdymo atidėjimo klausimas pirmosios instancijos teisme nebuvo svarstytas pagrįstai.

13. Nuteistojo gynėjo teigimu, vien ilgalaikis suėmimas D. P. yra pakankama bausmė už padarytas veikas ir jis padarė išvadas, todėl nėra jokios būtinybės jį izoliuoti nuo visuomenės. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, į bausmės laiką įskaitė D. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką. Kaip jau minėta aukščiau, BPK 119 straipsnyje, reglamentuojančiame kardomųjų priemonių paskirtį, nurodyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, tačiau nesiekiant asmenį nubausti. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41 straipsnyje nurodyta bausmės paskirtimi – nuteistajam turi būti skiriama tokia bausmė, kuri sulaikytų jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubaustų, atimtų galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveiktų taip, kad jis vėl nenusikalstų bei užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą, todėl nėra pagrindo sutikti su nuteistojo gynėjo teiginiais, kad paskirta kardomoji priemonė nuteistajam yra pakankama bausmė už jo padarytą nusikalstamą veiką.

14. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas D. P. skirdamas laisvės atėmimo bausmę tinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes, kurios itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Iki nusikalstamos veikos padarymo D. P. Lietuvoje teistas nebuvo, vieną kartą teistas užsienyje, tačiau būtina pažymėti itin svarbią aplinkybę, atskleidžiančią nuteistojo polinkį į smurtą bei nusikaltimus – po nusikalstamos veikos padarymo, dėl kurios priimtas skundžiamas nuosprendis, jis du kartus buvo nuteistas. Bylos nagrinėjimo metu nuteistasis pasislėpė nuo teismo, išvyko į užsienį, ten padarė dar vieną nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo taip pat buvo nuteistas. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisinį reguliavimą, nuteistojo D. P. asmenybę, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Apylinkės teismas, D. P. skirdamas laisvės atėmimo bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, teisingumo principo, dėl ko teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo D. P. gynėjo advokato Mariaus Kuzminovo apeliacinį skundą nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. P. gynėjo advokato Mariaus Kuzminovo apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 25 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjai Kęstutis DargužisDaiva JankauskienėJurgis Kiškis