Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Martyna Verbiejė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Deimantės Banaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje O. N., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės

1. O. N. sukėlė fizinį skausmą, o būtent: 2025 m. kovo 16 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia du kartus kumščiu sudavė į veidą M. D., taip sukeldamas nukentėjusiajam M. D. fizinį skausmą. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

2. O. N. apklausiamas įtariamuoju kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad pažįsta M. D., tai to paties kaimelio gyventojas, M. D. bendrauja su O. N. tėvais. 2025 m. kovo 15 d., šeštadienį, M. D. ir V. K. buvo pas O. N. mamą ir tėtį, visi kartu vartojo alkoholį. O. N. namuose tą vakarą nebuvo, jis buvo pas draugę, kurios pavardės nežino, bendrauja neseniai, ji nieko bendro su įvykiu neturi. 2025 m. kovo 16 d., sekmadienį, apie 17 val., O. N. grįžo į namus, kur rado verkiančią mamą. Jis paklausė mamos, kas nutiko. Mama paaiškino, kad 2025 m. kovo 15 d. kartu su M. D. ir V. K. namuose vartojo alkoholį ir būtent po šių asmenų apsilankymo namuose pasigedo pinigų, sakė, kad dingo apie 300 Eur. O. N. mama gailėjosi, kad per „gėrimus“ prarado pinigus, pripažino, kad pati kalta, nurodė, kad pinigai buvo jos kelnių kišenėje. O. N. susinervino tai sužinojęs, jam pagailo mamos, todėl paskambino V. K. ir pasikvietė jį pasikalbėti. Apie 22 val. atvyko V. K., kurio O. N. paklausė, kur dingo mamos pinigai. V. K. atsakė, kad nieko nežino, todėl O. N. pasiūlė V. K. nueiti iki M. D.. V. K. sutiko eiti iki M. D., M. D. gyvena netoliese, ėjo pėsčiomis. Apie 23 val. atvyko prie M. D. namų. Pabeldus į duris, jas atidarė M. D., kuris O. N. bei V. K. įsileido į namo vidų, neprieštaravo, kad jie užeitų. O. N. M. D. paklausė, kur yra jo mamos pinigai ir ką prisimena iš praėjusio vakaro, kai buvo jo tėvų namuose. M. D. atsakė, kad jis nieko neėmė. O. N. ir M. D. pradėjo konfliktuoti, nes O. N. manė, jog M. D. jam meluoja. Kaltinamasis M. D. du kartus kumščiu sudavė į veidą, M. D. nuo smūgių nenugriuvo, jam bėgo kraujas. Po smūgių M. D. nubėgo į virtuvę ir vėl sugrįžo į svetainę, įėjo į kambarį rankose laikydamas peilį. V. K. kažką sakė M. D., bandė suimti jam už rankos. O. N. labai išsigando ir su V. K. pabėgo iš M. D. namų. M. D. kaltinamajam smūgių nesudavė. Apklausos dieną O. N. susitikęs su M. D. susitaikė, jis M. D. atsiprašė, nuoširdžiai gailisi, M. D. jam atleido, sakė, kad pretenzijų neturi.

3. Nukentėjusysis M. D. nurodė, kad 2025 m. kovo 16 d. išgirdo, kad kažkas užėjo į namus, nuėjo pažiūrėti ir pamatė virtuvėje stovintį pažįstamą O. N. ir V. K.. O. N. su V. K. nesibeldę, savavališkai įėjo į nukentėjusiojo namus, bet jie pažįstami asmenys, todėl nukentėjusysis neturi dėl to jokių pretenzijų. Buvo apie 23 val., O. N. pradėjo nukentėjusiajam priekaištauti, kad jis pavogė iš jo mamos pinigus, nors tai visiška netiesa, ir nukentėjusiajam nieko nespėjus paneigti ar kažką atsakyti, O. N. vieną ar du kartus sudavė nukentėjusiajam į veidą, pataikė į nosį, po smūgių iš nosies bėgo kraujas. Suduoto smūgio fizinį skausmą nukentėjusysis vertina 10 balų skausmu. Galėjo būti ir du smūgiai, nukentėjusysis nepamena, bet vienas smūgis tikrai buvo. Nukentėjusysis pamena, kad nustūmęs nuo savęs O. N. ir priėjęs prie virtuvėje esančios plautuvės, paėmė nemažą peilį, medine rankena, skirtą mėsai pjaustyti. Paėmus peilį nukentėjusiojo tikslas nebuvo kažką sužaloti, jis norėjo tik pagąsdinti, kad visi kuo greičiau išeitų iš jo namų. V. K. iš nukentėjusiojo peilį atėmė. V. K. nukentėjusiajam jokių smūgių nesudavė. O. N. ir V. K. išbėgo iš nukentėjusiojo namų. Jiems išėjus, nukentėjusysis užsirakino namo duris ir iškart skambino bendruoju pagalbos numeriu 112. Ligoninėje nustatytas nosies sumušimas. Anksčiau su O. N. jokių konfliktų nėra turėjęs, pažįsta bei bendrauja su O. N. tėvais, nesipyksta. Šiai dienai nukentėjusysis niekam pretenzijų neturi, su O. N. susitaikė, nori, kad byla būtų nutraukta.

4. Liudytojas V. K. nurodė, kad jis pažįsta O. N. ir M. D., visi gyvena viename kaimelyje, O. N. yra jo kaimynas, M. D. gyvena šiek tiek toliau. Su O. N. ir M. D. sutaria, nesipyksta, vienas kitam nėra skolingi. Liudytojas gerai sutaria su O. N. tėvais. Kažkurią savaitės dieną jis kartu su O. N. tėvais jų namuose vartojo alkoholinius gėrimus ar kartu buvo M. D. nežino, nes buvo „prisprogęs“. Liudytojas daug metų kiekvieną dieną vartoja alkoholinius gėrimus. Apie dingusius O. N. mamos pinigus jis sužinojo iš pačios O. N. mamos, kokia diena tai buvo nežino. Liudytojas pinigų neėmė. Nežino, ar jam O. N. paskambino, ar susitiko kieme, bet O. N. su juo norėjo pasikalbėti, kaltinamajam buvo įdomu, kur dingo jo mamos pinigai. Liudytojas pasakė, kad nieko nežino ir nusprendė nueiti pas „M.“ (M. D.) pasikalbėti. Kai ėjo, buvo vakaras, ėjo pėsčiomis. Atvykę prie „M.“ namų matė, kad jo namuose dega šviesa. Ar M. D. namų durys buvo atviros, ar uždarytos, liudytojas neatsimena, bet žino, kad M. D. pats juos įsileido. Liudytojas nurodo, kad O. N. su M. D. kalbėjosi apie dingusius pinigus ir pradėjo konfliktuoti, kalbėti pakeltu balso tonu. Kad O. N. M. D. būtų sudavęs smūgius, liudytojas nematė. Nematė ir kad M. D. būtų sudavęs O. N.. Kai O. N. ir M. D. konfliktavo, liudytojas suėmė O. N., nepamena už kur, ir sakė „bėgam greičiau iš čia“. Ar M. D. ką nors laikė rankose, liudytojas nematė, M. D. suėmęs už rankų nebuvo. Dėl buvusios būsenos, stipraus apsvaigimo nuo alkoholio liudytojas nieko nematė, tik pamena, kad O. N. ir M. D. tarpusavyje žodžiu konfliktavo, todėl liudytojas norėdamas išvengti didesnio konflikto, O. N. pasakė, kad eitų iš M. D. namų, jie (O. N. ir V. K.) taip ir padarė.

5. Liudytoja L. L. nurodė, kad ji yra O. N. mama. 2025 m. kovo 16 d. į namus grįžus O. N., liudytoja buvo namuose ir verkė. O. N. paklausė, kas nutiko, liudytoja sūnui papasakojo, kas vakar įvyko, kad dingo pinigai – 300 Eur, pasakė, kas buvo namuose, kaltino save, kad per savo „gėrimus“ prarado pinigus. Liudytoja įtarė, kad pinigus galėjo pavogti M. D., kadangi jis yra teistas asmuo, atėjo į namus nekviestas, kartu vartojo alkoholį ir taip staiga, niekam nesakęs išėjo iš namų. M. D. matė pinigus ir matė, kur pinigai buvo įdėti. O. N. tai išgirdęs susinervino, kaltino liudytoją, kad susideda su tokiais asmenimis, kad vartoja alkoholį ir sakė eina pas V. K. pasikalbėti. Liudytoja nesulaukė, kada O. N. grįžo į namus, ėjo miegoti, nes buvo vėlu. Ji nežino, ar O. N. tą vakarą grįžo į namus. Dėl pinigų dingimo į policijos įstaigą liudytoja nesikreipė, nes manė, kad pati yra kalta, buvo neblaivi, neatsakingai elgėsi. Apie įvykį M. D. namuose 2025 m. kovo 16 d., liudytoja nieko nežino, sūnus nesipasakojo. Tik žino, kad su V. K. vakare pėsčiomis ėjo pas M. D. aiškintis dėl pinigų. Sūnus O. N. gyvena kartu, su sūnumi sutaria gerai. Kartu šeimoje gyvena sugyventinis ir dar dvi mažametės dukros. O. N. yra moksleivis, jo pragyvenimo šaltinis yra tiek, kiek liudytoja ir sugyventinis duoda pinigų, kartais sūnus atlieka kokius pavienius darbus kaimelyje, jei kam reikia pagalbos, taip užsidirba savo reikmėms. O. N. draugų liudytoja nepažįsta. Sūnus kartais nueina parūkyti pas šalia gyvenantį kaimyną V. K..

7. Policijos registruojamų įvykių registro suvestinėje užfiksuota, kad 2025 m. kovo 16 d., 23.23 val., apie įvykį pranešė M. D..

8. 2025 m. kovo 17 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėjus M. D. veidą, matomas paraudimas nosies srityje.

9. 2025 m. kovo 17-18 d. įvykio vietos apžiūros protokole aprašytas medinis žalios spalvos vieno aukšto gyvenamasis namas su mansarda, adresu (duomenys neskelbtini).

10. 2025 m. balandžio 15 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) ligoninėje 2025 m. kovo 17 d. nustatytas nosies kaulų lūžis sužalojimu nevertinamas, kadangi diagnozė nėra patvirtinta objektyviais radiologinio tyrimo duomenimis. Sužalojimai padaryti 2 trauminiais poveikiais. Nustatytų sužalojimų atvejais, įprastomis sąlygomis, sužalojimų padarymo metu yra jaučiamas fizinis skausmas. ???

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

11. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas.

12. O. N., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino, patvirtino įvykio dieną tyčia du kartus kumščiu sudavęs į veidą M. D.. Sutinka, kad tokiais savo veiksmais galėjo sukelti nukentėjusiajam M. D. fizinį skausmą. Jo kaltė taip pat įrodyta nukentėjusiojo parodymais, liudytojų V. K. ir L. L. parodymais, asmens apžiūros protokolu. Teismo vertinimu kaltinamasis suprato, jog tokiais savo veiksmais sukels nukentėjusiajam fizinį skausmą, norėjo taip veikti, taigi inkriminuojamus veiksmus atliko veikdamas tiesiogine tyčia. Jo veiksmai, aprašyti šio baudžiamojo įsakymo 1 pastraipoje, teisingai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimas, kiti klausimai

13. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas iki vienerių metų.

14. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – O. N. padarė tyčinę (veikdamas tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę. O. N. šiuo metu laikomas neteistu, anksčiau buvo pripažintas kaltu už tai, kad padėjo kitam asmeniui įsigyti narkotinių medžiagų. Administracine tvarka 5 metų laikotarpyje baustas 5 kartus: 2024 m. 2 kartus baustas už tai, kad vartojo alkoholinius gėrimus, būdamas jaunesnis negu dvidešimt metų; 2023 m. būdamas nepilnametis, baustas už tai, kad su savimi turėjo cigarečių pakelį su tabako gaminiu, už tai, kad vartojo psichotropines medžiagas bei kad vykdydamas komercinę veiklą neįregistravo vykdomos veiklos. O. N. mokosi (duomenys neskelbtini), Sodros duomenimis yra dirbantis.

15. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat pirmiau aptartas kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, teismas sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir mano, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės siūlomą laisvės apribojimo bausmę. Visgi šios bausmės terminas, įvertinus aplinkybę, jog kaltinamasis ir nukentėjusysis susitaikė, pastarasis jokių pretenzijų neturi, be to, kaltinamasis laikomas neteistu, nustatytinas mažesnis – 9 mėnesiai, be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, bausmė atitinkamai mažinama trečdaliu. O. N. įpareigojamas dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

16. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

17. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - lipni juosta su galimais biologiniais ir rankų pėdsakais, metalinis šratas, paliktini atskirtame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

O. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir O. N. skirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, įpareigoti O. N. dalyvauti elgesio pataisos programoje.

O. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - lipnią juostą su galimais biologiniais ir rankų pėdsakais, metalinį šratą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti atskirtame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti O. N., kad pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatas, jis privalo: 1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos, 2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną, 3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus, 4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti O. N., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti Šiaulių apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.