Panevėžio apygardos teismo nutartis

2025-04-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-38-581/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-04-02
Bylos Nr.
eAN2-38-581/2025
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00001-2025-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jolanta Raščiuvienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. eAN2-38-581/2025
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00001-2025-5Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 2 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko A. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. sausio 28 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiosios tyrėjos J. A. 2024 m. gruodžio 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) G. S. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį administracine nuobauda – 800 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams ir draudimu vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. G. S. nubaustas už tai, kad 2024 m. gruodžio 8 d., 11.02 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,45 promilių girtumas (įvertinus prietaiso paklaidą). Tokiais savo veiksmais G. S. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. sausio 28 d. nutartimi (toliau – Skundžiama nutartis) buvo tenkintas G. S. skundas ir Institucijos 2024 m. gruodžio 20 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeistas dalyje dėl administracinio poveikio priemonių paskyrimo – G. S., pritaikyta ANK 34 straipsnio 6 dalis ir už ANK 422 straipsnio 5 dalį numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirtų administracinio poveikio priemonių terminai sutrumpinti – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo iki 4 mėnesių, o draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, iki 6 mėnesių.

3. Panevėžio apygardos teisme gautas apeliacinis skundas, kuriuo prašoma Skundžiamą nutartį panaikinti ir palikti galioti Institucijos 2024 m. gruodžio 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliaciniame skunde nurodyti šie esminiai argumentai:

3.1. G. S. padarytas pažeidimas nepaisant to, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nustatytas alkoholio kiekis organizme nedaug viršijo leistiną ribą, teismų praktikoje pripažįstamas vienu pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai. Vairuotojas, sėsdamas vairuoti transporto priemonę prieš tai vartojęs alkoholio, privalo būti pakankamai atidus ir rūpestingas, tinkamai įvertinti savo būklę, nes natūralu, jog alkoholis iš žmogaus organizmo pasišalina ne iš karto, o palaipsniui. Taigi, testavimo metu nustatytas santykinai nedidelis alkoholio kiekis iškvėptame ore neturėtų būti pripažįstama aplinkybe, ypač švelninančia administracinėn atsakomybėn traukiamo vairuotojo atsakomybę. Asmuo žinodamas, kad jam teisė vairuoti būtina dėl asmeninių ar kitų priežasčių, turėtų iš anksto pagalvoti apie galimas savo neteisėto veikimo pasekmes, šia specialiąja teise naudotis atsakingai;

3.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo buvo ne kartą nurodyta, kad tiek asmeniui, kuriam paskirta administracinė nuobauda, tiek ir jo šeimos nariams, tam tikrų nepatogumų sukėlimas dėl paskirtos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, leidžianti nuobaudą sušvelninti ar jos neskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018). Todėl aplinkybės, kad G. S. teisė vairuoti reikalinga tinkamam darbinių pareigų vykdymui, rūpintis savo šeimos nariais, tenkinant kitus asmeninius poreikius, nėra pakankamos konstatuoti, kad pažeidėjui paskirtos administracinio poveikio priemonės taikymo trukmė, kuri paskirta minimali, yra neproporcinga padarytam administraciniam nusižengimui;

3.3. G. S. penkerių metų laikotarpyje net devynis kartus buvo nubaustas baudomis už mažiau pavojingų KET pažeidimų padarymą. Tai nepaveikė asmens priešingo teisei elgesio, nes jis padarė žymiai pavojingesnį administracinį nusižengimą. Taigi, G. S. neteisėtas veikimas, ignoruojant kelių eismo saugumą reglamentuojančias teisės normas, nebuvo atsitiktinis;

3.4. teisiniu požiūriu nėra reikšmingos aplinkybės, kad G. S. neteisėti veiksmai realiai nesukėlė neigiamų pasekmių, kad nebuvo įvykdyti kiti KET pažeidimai. Jeigu dėl neblaivaus asmens kaltės žala būtų padaryta ar būtų padaryti ir kiti KET pažeidimai, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įvykdytą veika galimai reikėtų kvalifikuoti pagal kitus ANK straipsnius ar net Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnį, numatančius dar griežtesnę atsakomybę. G. S. administracinį nusižengimą padarė miesto teritorijoje, pakankamai intensyvaus eismo gatvės ruože, dienos metu, kai aplink gausu kitų eismo dalyvių. Tokiose vietose, ypač vairuojant transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, neabejotinai eismo įvykio tikimybė yra didelė. Taigi tik laimingo atsitiktinumo dėka G. S. nesukėlė neigiamų pasekmių, nesutrikdė kitų eismo dalyvių.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

1. Apeliacinis skundas tenkinamas.

2. Nagrinėjamu atveju nėra keliamas klausimas dėl G. S. padaryto administracinio nusižengimo ar jo kvalifikavimo. Apeliaciniu skundu nesutinkama su Skundžiama nutartimi, kuria pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, buvo sutrumpintas G. S. Institucijos 2024 m. gruodžio 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas iki 4 mėnesių ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminas iki 6 mėnesių. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nutartį, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

3. Skundžiama nutartimi ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos G. S. atžvilgiu pritaikytos pagal G. S. pateiktus argumentus dėl jo paties bei jo šeimos narių kasdieniame gyvenime galinčių kilti nepatogumų ir finansinių sunkumų, taip pat padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, patį pažeidėją charakterizuojančius duomenis. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. e2AT-33-303/2016, Nr. 2AT-38-303/2016). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, įvertinęs Skundžiamos nutarties, pateikto apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad apylinkės teismas, nepagrįstai priėmė sprendimą pakeisti Institucijos 2024 m. gruodžio 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

4. Iš bylos medžiagos matyti, kad Institucija 2024 m. gruodžio 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo metu pagrįstai pripažino G. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių; išsamiai, motyvuotai įvertino ir G. S. argumentus dėl galinčių kilti nepatogumų jo paties bei jam artimų žmonių kasdieniame gyvenime, paskyrus administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Institucija įvertino visas aplinkybes ir paskyrė G. S. ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytą privalomą skirti bei tuo pačiu švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam nustatytam 6 mėnesių laikotarpiui ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai minimaliam 12 mėnesių laikotarpiui. Analogiškus argumentus G. S. pateikė ir apylinkės teismui, kuris, priešingai nei Institucija, vertino tas pačias nurodytas aplinkybes bei nustatė pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

5. Skundžiama nutartis motyvuota tuo, kad G. S. nustatytas neblaivumas tik nežymiai viršijo leistiną normą, nuo kurios galima administracinė atsakomybė (nustatytas 0,45 promilių neblaivumas (įvertinus prietaiso paklaidą), kuomet administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį galima nustačius ne mažesnį nei 0,41 promilių neblaivumą), jog nenustatyti G. S. nekoordinuoti judesiai, nerišli kalba ar neadekvati elgsena; kad G. S. nepadarė kitų KET reikalavimų pažeidimų (neviršijo leistino važiavimo greičio, vairavo techniškai tvarkingą ir privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu apdraustą transporto priemonę), nesukėlė jokių pavojingų padarinių, nesutrikdė kitų eismo dalyvių. Tačiau apeliaciniame skunde visiškai teisingai atkreipiamas dėmesys į tai, kad G. S. padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Nustatytas G. S. neblaivumo laipsnis buvo pakankamas administracinei atsakomybei pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį kilti ir jo atsakomybės nešalina. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad nustatytas santykinai nedidelis alkoholio kiekis iškvėptame ore negali būti laikomas aplinkybe švelninančia G. S. atsakomybę. Eismo įvykio ir žalos kitų eismo dalyvių sveikatai ar turtui nesukėlimas taip pat nėra tos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą sušvelninti pažeidėjui paskirtą administracinio poveikio priemonę, nes jeigu dėl neblaivaus asmens kaltės žala būtų padaryta ar būtų padaryti ir kiti KET pažeidimai, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įvykdyta veika būtų kvalifikuojama pagal kitus ANK straipsnius ar net Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnį, numatančius griežtesnę atsakomybę. Pagrįstai apeliaciniame skunde akcentuojama, kad G. S. administracinį nusižengimą padarė, vairuodamas transporto priemonę, mieste, dienos metu, kuomet gausu kitų eismo dalyvių, taip keldamas pavojų net tik savo, bet ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei. Taigi, pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės dėl nustatyto neblaivumo laipsnio ar pasekmių nebuvimo nėra pagrindas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatoms taikyti.

6. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad aplinkybės dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones G. S. reikalingumo darbinėje veikloje ir kasdieniame gyvenime nėra pakankamos spręsti dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo. Apylinkės teismas išskirtinę reikšmę suteikė G. S. argumentams, kad jis vykdo individualią veiklą (dirba (duomenys neskelbtini)), turi važinėti automobiliu, skubiai, bet kuriuo paros metu atvykti į avarinius iškvietimus, todėl jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas, o netekus darbo jis prarastų finansinį stabilumą, negalėtų saugiai nuvežti savo vaikų į užklasinius užsiėmimus. Administracinio nusižengimo byloje taip pat užfiksuotos G. S. nurodytos aplinkybės, jog pasinaudoti viešuoju transportu jis galimybės neturi dėl turimų darbo įrankių gausos. Nors šios aplinkybės buvo žinomos ir įvertintos Institucijos, tačiau apylinkės teismas šias aplinkybes įvertino kaip pakankamas švelninti G. S. paskirtą administracinio poveikio priemonę. Apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje pripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad G. S., prieš padarydamas aptariamą administracinį nusižengimą, turėjo įvertinti dėl jo padarymo galinčius kilti neigiamus padarinius ir turimos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones svarbą savo gyvenime. Be to, vadovaujantis formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tam tikrų nepatogumų sukėlimas asmeniui, kuriam paskirta nuobauda, ar kitiems jo šeimos nariams savaime nėra išskirtinė aplinkybė, leidžianti nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-11-303/2018, 2AT-8-719/2019, 2AT-22-648/2024).

7. Apeliaciniame skunde pagrįstai atkreipiamas dėmesys ir į kitus G. S. praeityje padarytus administracinius nusižengimus, kurių apylinkės teismas išsamiai neįvertino. G. S. yra ne pirmą kartą baudžiamas už padarytus administracinius nusižengimus, kurie susiję su KET reikalavimų pažeidimais. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus matyti, kad G. S. penkerių metų laikotarpyje administracine tvarka (be šio administracinio nusižengimo) buvo baustas net devynis kartus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, praeityje G. S. padaryti administraciniai nusižengimai, nors už jų padarymą paskirtas administracines nuobaudas G. S. yra sumokėjęs, patvirtina jo atsainų požiūrį į teisės aktų laikymąsi. Nors G. S. nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jo gyvenime yra svarbi, tačiau jis naudodamasis šia teise daro administracinius nusižengimus. Taigi, G. S., sėsdamas neblaivus už automobilio vairo, suvokdamas savo neleistinų veiksmų pobūdį ir galimas kilti pasekmes, jas sąmoningai ignoravo. Asmeniniai G. S. bei jo šeimos poreikiai negali būti iškeliami aukščiau visuomenės intereso bei padaryto aptariamo administracinio nusižengimo pavojingumo, nes prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

8. Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismo padarytos išvados dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo G. S. atžvilgiu nepagrįstos, todėl apeliacinis skundas tenkinamas ir Skundžiama nutartis naikinama, paliekant galioti Institucijos vyriausiosios tyrėjos J. A. 2024 m. gruodžio 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. sausio 28 d. nutartį ir palikti galioti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. A. 2024 m. gruodžio 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

TeisėjaJolanta Raščiuvienė