Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-12-31 · Civilinė byla Nr. 2A-1130-302/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-31
Bylos Nr.
2A-1130-302/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė (pirm.), Romualda Janovičienė (pran.), Danutė Kutrienė
Ieškovas
R. J.
Atsakovas
N. J.
Trečiasis asmuo
J. J., A. J., VĮ „Registrų centras“
Kategorijos
  • 30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1130-302/2008Procesinio sprendimo kategorijos: 30.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. gruodžio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės,kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės (pranešėjos) ir Danutės Kutrienės,sekretoriaujant Editai Kirdeikienei,dalyvaujant ieškovui R. J. , jo atstovui adv. Dmitrijui Bogdanovui,atsakovui N. J. ,trečiajam asmeniui J. J. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovui N. J. , tretieji asmenys J. J. , A. J. , VĮ „Registrų centras“, dėl nuosavybės teisių į butą pripažinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas R.J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti, kad terminą ieškiniui dėl nuosavybės teisių į buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalies pripažinimo, paduoti jis praleido dėl svarbių priežasčių; pripažinti ieškovui nuosavybės teise į ¼ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) bei pakeisti įrašą Nekilnojamojo turto registre, nurodant, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso ¼ dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovui priklauso - ¾ dalys ginčo buto. Nurodė, kad 1992-06-25 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 24-4194 pagrindu atsakovo N. J. vardu buvo privatizuotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas buto privatizavimo metu buvo dar nepilnametis, todėl buto privatizavimo procedūros atlikimo metu ieškovo vardu veikė atsakovas. Šiuo metu atsakovas ignoruoja ieškovo kaip buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininko teises. Ieškovas kito gyvenamojo ploto neturi, niekur nedirba, serga. Pilnametystės ieškovas sulaukė 1995-06-18, tačiau tuo metu kreiptis į teismą neturėjo būtinybės, kadangi buvo įsitikinęs, jog dalis buto nuosavybės teise priklauso jam. 2007 metais kiti šeimos nariai pradėjo ignoruoti ieškovą bei jį keldinti iš minėto buto, todėl ieškovas suprato, kad tik kreipdamasis į teismą, galės apginti savo kaip savininko teises.

Atsakovas N.J. su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti. Nurodė, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo privatizuotas 1992 metais pagal tuo metu galiojusio LR Butų privatizavimo įstatymo nuostatas ir jokių ieškovo, kuris buto privatizavimo metu buvo nepilnametis, teisių nepažeidė. Kadangi buto privatizavimo metu ieškovas buvo nepilnametis, todėl jo valios išreiškimas bei dalyvavimas sandoryje nebuvo reikalingas. 1992-06-25 d. buto pirkimo-pardavimo sandoriui ginčyti jau yra suėjęs senaties terminas, be to, ieškovas neginčija buto privatizavimo sandorio ir susitarimo, todėl atsakovo nuosavybė, t. y. butas, esantis adresu Taikos g. 103-35, Vilniuje, negali būti iš jo atimta arba sumažinta.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas padarė išvadą, jog ieškovas praleido ieškininės senaties terminą, kadangi pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 24-4194 dėl ginčo buto buvo sudaryta 1992-06-25, o pilnametystės ieškovas sulaukė 1995-06-18. Ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, jog apie savo tariamos teisės pažeidimą jis sužinojo tik 2007 metais. Teismas taip pat sprendė, jog byloje duomenų apie tai, kad ieškovo vardu ar iš ieškovo sąskaitos buvo sumokėtos lėšos išperkant ginčo butą, nėra, o ta aplinkybė, jog į trečiojo asmens J. J. sąskaitą buvo pervesta dalis čekių, priklausančių ieškovui, atmestina, kaip neįrodyta ir nepagrįsta, be to, ieškovas neginčijo 1992-06-25 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 24-4194 bei Susitarimo pirkti privatizuojamą butą, nors šioje civilinėje byloje naudojosi kvalifikuoto advokato teisinėmis paslaugomis.

Šalies argumentai

Ieškovas R.J. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas neteisingai konstatavo, jog ginčo buto pirkimui nebuvo panaudoti ieškovo investiciniai čekiai. Yra įrodyta, jog iš J. J. sąskaitos į Justiniškių seniūnijos įmonės „Jurita“ sąskaitą buvo pervesta 14 000 rublių.

Teismas neteisingai siejo ieškinio senaties pradžią su ieškovo pilnametyste. Ieškovas apie savo teisių pažeidimą, t.y. jog jis neturi jokių teisių į butą, sužinojo tik 2007 m.

Atsiliepimas

Atsakovas N.J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, panaikinti apylinkės teismo nutartimi uždėtą areštą ¼ daliai ginčo buto. Nurodo, jog apeliantas niekuo nepagrindžia argumento, jog ginčo objekto pirkimui buvo panaudoti jo investiciniai čekiai, be to, pats pripažįsta, jog iš J. J. sąskaitos buvo pervesta 14 000 rublių privatizuojant ginčo butą.

Ieškovas neįrodė fakto, kad jam apskritai buvo skirtos vienkartinės išmokos, nei fakto, kad jo daliai valstybės skirtos vienkartinės išmokos buvo panaudotos būtent buto privatizavimui.

Ieškovas, tapęs pilnamečiu dar 1995-06-18, galėjo ir turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą (jeigu toks buvo), tokiu būdu laikytina, kad teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad atsakovas 1992 m. birželio 25 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi (b.l. 91) privatizavo dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Butas buvo privatizuotas pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo Nr. 1-1374 nuostatas. Nurodyto buto savininkais yra atsakovas ir jo sutuoktinė tretysis asmuo J. J. , kurie susitarė, kad butas bus privatizuotas atsakovo vardu (b.l. 90). Ieškovas yra atsakovo ir trečiojo asmens sūnus, kuris atsakovui privatizuojant butą buvo nepilnametis ir šio buto privatizavime jis kaip savarankiškas subjektas nedalyvavo, pagal SŠK 65 str. 2 d. (įst.galiojo iki 2001-07-01) jo interesus tuo metu gynė tėvai, su kuriais jis kartu gyveno. Be to su atsakovu ir trečiuoju asmeniu kartu gyveno ir kitas jų nepilnametis sūnus A. J. .

Teismas nustatė, kad byloje nėra įrodyta, kad atsakovui privatizuojant ginčo butą buvo panaudotos ir ieškovo asmeninės lėšos, t.y. jam skirtos valstybės vienkartinės išmokos (investiciniai čekiai), kurių suma po jų indeksavimo buvo 2000 rub. Su šiuo teismo sprendimo motyvu kolegija nesutinka. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 12 straipsniu (1991-03-14 įst.red.) valstybės vienkartinės išmokos skiriamos visiems Lietuvos Respublikos piliečiams atitinkamomis proporcijomis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1991 m. kovo 29 nutarimu Nr. 108 „Dėl valstybės vienkartinės išmokos skyrimo Lietuvos Respublikos piliečiams patvirtino skiriamą LR piliečiui priklausomai nuo jo amžiaus vienkartinę išmoką pinigine išraiška. Pagal šias įstatymines normas buvo nustatyta, kad nepilnamečiams yra skiriama 1000 rub. vienkartinė išmoka. Ieškovui, kaip nepilnamečiui, buvo skirta 1000 rub. vienkartinė išmoka, kuri buvo pervesta į jos motinos sąskaitą. Tą patvirtina ir byloje esantis išrašas iš J. J. sąskaitos (b.l. 107).

Sutinkamai su valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 13 str. 1 d., valstybės vienkartinės išmokos (investiciniai čekiai) turėjo tikslinę paskirtį ir buvo skirti tik privatizavimo objektams (akcijoms) įsigyti. Pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 9 str. 1 dalį už perkamą gyvenamąjį namą, butą buvo atsiskaitoma Lietuvoje galiojančiais pinigais, valstybės išmokomis (investiciniais čekiais) bei tikslinėmis kompensacijomis (2-oje šio straipsnio dalyje nurodoma, kad 80% buto vertės galėjo būti sumokėta valstybės vienkartinėmis išmokomis (investiciniais čekiais), bei tikslinėmis kompensacijomis). Pagal mokėjimo pranešimo duomenis matyti, kad atsakovas su sutuoktine pasinaudojo suteikta teise dalį buto vertės apmokėti investiciniais čekiais, tuo tikslu nuo trečiajam asmeniui priklausančios sąskaitos (b.l. 107) buto pardavėjui Justiniškių seniūnijos įmonei „Jurita“ 1992-06-23 buvo pervesta 14000 rub. Investiciniais čekiais (b.l. 93, 64, 65), t.y. visi jai ir jos dviems nepilnamečiams vaikams valstybės skirti ir į jos sąskaitą pervesti investicinei čekiai, kurie buto pirkimo metu buvo indeksuoti dvigubai. Esant tokiems įrodymams bei nurodytoms įstatyminėms normoms teismui nebuvo pagrindo daryti išvados, kad byloje neįrodyta, jog ieškovui skirti ir indeksuoti 2000 rub. investicinei čekiai buvo panaudoti ginčo buto privatizavime.

Tačiau dėl nurodyto naikinti teismo sprendimą nėra pagrindo, nes kolegija visiškai sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo motyvais, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą ginčiti atsakovo nuosavybės teisę į dalį buto. Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį yra ginamos pažeistos teisės, praleidus šį terminą asmuo praranda teisę į pažeistos teisės gynybą. Paprastai pažeistos teisės yra ginamos pareiškiant ieškinį teisme. Kaip teisingai nurodė teismas, atsakovo 1992-10-25 įregistruotą nuosavybę į ginčo butą (b.l. 4), ginčyti ieškinio senatis ieškovui prasidėjo tapus jam pilnamečiu, t.y. 1995-06-18. Sutinkamai su tuo metu galiojusiu Civilinio kodekso 84 straipsniu bendra ieškinio senatis buvo nustatyta treji metai, tokiu būdu ieškovas galvojęs, kad jo nuosavybės teisė į butą pažeista, galėjo kreiptis dėl tokios teisės gynybos iki 1998-06-18. Ieškovui laiku nesikreipus tokios gynybos jis prarado teisę į pažeistos teisės gynybą. Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties pradžią, nes senatį reikia skaičiuoti nuo to momento, kai ieškovas sužinojo apie savo teisės pažeidimą, t.y. nuo 2007 m. Atsakovo nuosavybės teisė į butą buvo išviešinta nuo 1992-06-25, buto nuosavybę įregistravus nekilnojamojo turto registre (b.l. 4). Registro duomenys yra vieši, todėl ieškovui, kuris norėjo ginti savo neva pažeistą teisę, nebuvo priežasčių nesužinoti apie buto priklausymą nuosavybės teise atsakovui. Teismas teisingai atsižvelgė į tą aplinkybę, kad nuosavybės išviešinimo metu ieškovas buvo nepilnametis, t.y. neturėjo pilno veiksnumo, tačiau tapus pilnamečiu jis savo teisę ginčyti buto priklausymą nuosavybės teise pilnai galėjo realizuoti. Kadangi ieškovas nenurodė aplinkybių, dėl kokių priežasčių jis negalėjo pasinaudoti savo teise ginčyti atsakovo nuosavybės teisę į dalį buto įstatymo nustatytu terminu, taip pat neteikė įrodymų tokioms aplinkybėms pagrįsti, todėl teismui nebuvo pagrindo laikyti, kad ieškinio senaties eigos pradžia yra 2007 metai. Be to, ieškovas nurodydamas, kad jo teisės pažeidimas į butą prasidėjo pradėjus tėvams jį keldinti iš buto, niekuo nepagrįstas. Jokių įrodymų, kad jis iki bylos iškėlimo teisme buvo keldinamas iš buto nėra. Net jeigu ir būtų ieškovas keldinamas iš buto dėl, kaip nurodė atsakovas, ieškovo neprisidėjimo prie buto išlaikymo, tai nėra pagrindas laikyti, kad nuo šio momento prasidėjo ieškovo nuosavybės teisės pažeidimas, o tai galėtų būti laikoma naudojimosi butu, nuomos ar panaudos teise, ieškovo teisių pažeidimas.

Pirmos instancijos teismas neteisingai taikė Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 d. nuostatomis aiškindamas ieškinio senaties termino pradžią. Kaip jau minėta, ir tą konstatavo teismas, ieškinio senatis prasidėjo 1995-06-18, tuo metu galiojo Civilinio kodekso 84 straipsnis (įst.red.iki 2001-07-01), reguliuojantis ieškinio terminus, kurio 1 dalis nustatė bendrą 3 metų ieškinio senatį. Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškinio senatis pasibaigė galiojant minėto kodekso redakcijai, todėl naujos kodekso normos netaikomos (LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 d.). Šis neteisingas materialinės normos taikymas neįtakojo pirmos instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, minėtą pažeidimą ištaiso kolegija, todėl dėl nurodyto naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą sprendimą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 d. 1 p.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėKolegijos teisėjai Romualda JanovičienėDanutė Kutrienė