Šiaulių apygardos teismo nutartis

2019-04-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-115-354/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-04
Bylos Nr.
1A-115-354/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45310-2018-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nijolė Matuzevičienė, Gražvydas Poškus, Virginija Žindulienė
Nuteistasis
R. J.
Advokatai
Algirdas Zakrasas
Baudžiamoji byla Nr. 1A-115-354/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45310-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.10.2.1; 2.1.15.1.1; 2.4.6.1
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 4 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gražvydo Poškaus, Virginijos Žindulienės,

sekretoriaujant Irenai Skaringienei,dalyvaujant prokurorei I. Z. – Strumilaitei,nuteistosios R. J. gynėjui advokatui Algirdui Zakrasui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. sausio 15 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažinta kalta ir nuteista:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 2 dalį (2018 m. rugsėjo 18 d. veika) laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, pradėti dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio) bei per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (2018 m. rugsėjo 19 d. veika) laisvės apribojimu 2 metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, pradėti dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio) bei per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir R. J. paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 10 mėnesių, įpareigojant visą bausmės vykdymo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, pradėti dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio) bei per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į R. J. paskirtos bausmės laiką įskaitytas jos laikiname sulaikyme nuo 2018 m. rugsėjo 19 d. 23.55 val. iki 2018 m. rugsėjo 21 d. 10.42 val. bei suėmime nuo 2018 m. spalio 15 d. iki 2019 m. sausio 15 d., t. y. nuosprendžio paskelbimo dienos, išbūtas laikas, vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Iš R. J. priteista 3 589 Eur turtinės žalos ir 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios D. P. naudai.

Iš R. J. valstybės naudai priteista 146,96 Eur proceso išlaidų už D. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. R. J. nuteista už tai, kad ji visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą turtą, t. y. 2018 m. rugsėjo 18 d., apie 22.34 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tyčia padegė D. P. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1289 eurai, tuo jį apgadindama, tačiau reikšmingos turtinės žalos nepadarydama, kadangi gaisras laiku pastebėtas ir užgesintas.

2. Be to, R. J. nuteista už tai, kad ji visuotinai pavojingu būdu sunaikino svetimą turtą, t. y. 2018 m. rugsėjo 19 d., apie 22.28 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tyčia padegė D. P. priklausantį ūkinės paskirties pastatą, kurio vertė 1000 eurų, esantį (duomenys neskelbtini) su jame buvusiais ūkio apyvokos daiktais, taip visiškai sunaikindama turtą ir tuo nukentėjusiajai D. P. padarydama bendrą 3589 eurų turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniame skunde nuteistoji R. J. nesutinka su priteistos turtinės žalos dydžiu. Skunde nurodo, kad jos prisipažinime nurodytos aplinkybės neatitinka ekspertų nustatytų aplinkybių, nes ekspertai nustatė, kad namo kampas buvo apipiltas kažkokiu skysčiu, o jos (apeliantės) prisipažinime nurodoma, jog namo kampas buvo apvarvintas vašku nuo žvakės. Apeliantė nesutinka su priteisto civilinio ieškinio dydžiu ir dėl to, kad ji padarė ne tyčinį nusikaltimą, o norėjo nukentėjusiąją tik pagąsdinti. Nuteistosios teigimu, nukentėjusioji teisme melavo, nes kaltinamajame akte rašoma, jog pastate buvo 2 dviračiai, vienas naujas, kitas senas, vienas vyriškas, kitas moteriškas, o teisme nukentėjusioji nurodė, kad abu dviračiai buvo seni ir vyriški, be to, kaltinamajame nurodyta, kad sudegė du rulonai šieno, o nukentėjusioji nurodė, kad du rulonai šiaudų.

4. Apygardos teismo posėdyje nuteistosios R. J. gynėjas prašė nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

5. Nuteistosios R. J. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Nuteistoji R. J. apeliaciniu skundu nesutinka su priteistos turtinės žalos dydžiu ir prašo jį sumažinti, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

6.1. BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taigi, nusikalstama veika padaryta žala – tai baudžiamojo įstatymo saugomų asmeninių ir turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas, sukėlęs neigiamų pasekmių, kurias galima įvertinti turtine išraiška. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas.

6.2. Nagrinėjamu atveju apeliantė pripažįsta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 2 dalyje, ir tokiais veiksmais padariusi turtinės žalos nukentėjusiajai, tačiau nesutinka su priteistos turtinės žalos dydžiu. Apygardos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamąją bylą, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė prašomos priteisti turtinės žalos dydį, kuris nėra laikytinas per dideliu, neprotingu ar nerealiu. Vien tai, kad apeliantė deklaratyviai nesutinka dėl savo nusikalstamais veiksmais sukeltos žalos dydžio, neleidžia daryti išvados, jog apylinkės teismas neteisingai nustatė R. J. nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos dydį nukentėjusiajai. Apeliantės skundo argumentai neva nukentėjusioji melavo dėl dviračių ir šieno yra visiškai nepagrįsti ir neatitinkantys bylos medžiagos. Pažymėtina, jog priešingai nei teigiama skunde, kaltinamajame akte, nukentėjusios pateiktame civiliniame ieškinyje yra nurodyta, kad sudegė du vyriški dviračiai (2 t., b. l. 134–137, 169–170), o teisme nukentėjusioji ne melavo, o patikslino bylos aplinkybes, kad abu dviračiai nebuvo nauji, tiesiog vienas buvo naujesnis, kurio vertė 150 Eur, o kitas senesnis, kurio vertė 100 Eur (2 t., b. l. 174–175). Pagrindo netikėti nukentėjusiosios nurodytų dviračių vertėmis nėra, tuo labiau, kad pati apeliantė apylinkės teisme nurodė, kad nėra buvusi nukentėjusiosios ūkiniame pastate, kurį sudegino, ir nematė, kokie konkrečiai daiktai galėjo būti minėtame pastate. Nepagrįsti apeliantės skundo argumentai, susiję su šiaudų rulonais, nes iš civilinio ieškinio (2 t., b. l. 169–170) matyti, jog nukentėjusioji prašė priteisti tik 2 vnt. šieno rulonų vertę, kurie sudegė gaisro metu, o ne šiaudų, be to, apylinkės teisme nukentėjusioji nurodė, kad pastate, kuris sudegė, buvo likę ne tik šieno, bet ir šiaudų rulonų (2 t., b. l. 174), tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, atskirai dėl sudegusių šiaudų vertės nukentėjusioji neprašė atlyginti padarytos žalos, todėl nėra pagrindo manyti, jog apylinkės teismas netinkamai apskaičiavo padarytos žalos dydį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš 2018 m. rugsėjo 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolo bei 2018 m. rugsėjo 20 d. Šiaulių APVG Joniškio PGT akto matyti, jog sudegusiame ūkiniame pastate matėsi šienas, šiaudai, apdegę kiti daiktai (1 t., b. l. 79–82, 85), todėl nėra pagrindo manyti, jog nukentėjusioji melavo dėl šiaudų buvimo ūkiniame pastate. Apeliantės skundo argumentai, jog ji tik norėjo pagąsdinti nukentėjusiąją, nesudaro pagrindo sumažinti priteistinos turtinės žalos dydį, nes, kaip anksčiau minėta, atlyginant turtinę žalą yra taikomas visiško jos atlyginimo principas. Taigi, įvertinusi nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiosios pareikštas ieškinys dėl 3589 Eur turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, pagrindo abejoti civiliniame ieškinyje nurodytų daiktų verte nėra, nes nė vieno civiliniame ieškinyje nurodyto daikto vertė nėra akivaizdžiai per didelė ar neprotinga.

7. Nors apeliantė teigia, kad jos prisipažinimas neatitinka ekspertų išvadų, neva ekspertai nustatė, kad namo kampas buvo apipiltas kažkokiu skysčiu, o jos prisipažinime nurodoma, jog namo kampas buvo apvarvintas vašku nuo žvakės, tačiau apygardos teismas atkreipia apeliantės dėmesį, kad byloje nėra jokių ekspertų išvadų ar jų teiginių, kur būtų nurodyta, jog namo kampas būtų buvęs apipiltas kokiu nors skysčiu. Pažymėtina, kad 2018 m. rugsėjo 19 d. akte dėl kilusio gaisro (2018 m. rugsėjo 18 d. veika) yra nurodyta, kad gaisro kilimo priežastis – tyčinė žmonių veika (padegimas), o pareigūnės tarnybiniame pranešime nurodyta, kad jokių galimų padegimo šaltinių nebuvo rasta (1 t., b. l. 47, 48). Taigi, apeliantės argumentai dėl galimų neatitikimų tarp jos prisipažinimo ir kitų byloje esančių duomenų yra visiškai nepagrįsti.

8. Kaip jau minėta, apeliantė nemano, kad padarė tyčinius nusikaltimus, nes, apeliantės teigimu, ji tik norėjo pagąsdinti nukentėjusiąją. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia nuteistosios pozicija. Pažymėtina, kad BK 187 straipsnyje numatytas nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, padaromas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Pagal BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktą nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo, o pagal BK 15 straipsnio 3 dalį nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame Kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Nagrinėjamu atveju tiek iš ikiteisminio tyrimo metu, tiek iš apylinkės teismo posėdžio metu R. J. duotų parodymų matyti, kad pastaroji teigė, jog norėjo padegti nukentėjusiosios namą ir ūkinį pastatą, turėdama tikslą pagąsdinti (2 t., b. l. 35–36, 43, 173–174), iš 2018 m. rugsėjo 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad nukentėjusiosios gyvenamasis namas yra medinis (1 t., b. l. 41), iš 2018 m. rugsėjo 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog nukentėjusiajai priklausęs ūkinis pastatas taip pat buvo medinis (1 t., b. l. 79), be to, abi nusikalstamos veikos buvo padarytos naktį, t. y. 22.34 val. ir 22.38 val. Taigi, iš paminėtų aplinkybių darytina išvada, kad R. J., padegdama nukentėjusiajai priklausančius pastatus, veikė tiesiogine tyčia, nes ji suvokė, kad daro nusikalstamą veiką, numatė, kad padegus medinius pastatus vėlai naktį pastarieji gali visiškai sudegti ir tokių padarinių norėjo. Apeliantės teiginys, kad ji turėjo tik tikslą pagąsdinti, nešalina jos tyčinės kaltės, nes iš paminėtų aplinkybių akivaizdu, kad medinio pastato padegimas naktį gali sukelti neišvengiamus pavojingus padarinius, t. y. tokio pastato sunaikinimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios R. J. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Nijolė MatuzevičienėGražvydas PoškusVirginija Žindulienė