Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą tuo pačiu adresu, vedęs, pradinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, nustatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis I. P. parodė, kad konfliktas įvyko dėl kaimynės R., kuri šiuo metu yra jau mirusi. Kaimynė R. buvo atėjusi į jo kambarį, kažko ieškojo. Kaltinamasis ją sugriebė, kad ji nesiraustų jo daiktuose. Tuomet ji nubėgo pas J., o ši savo ruožtu atbėgo pas kaltinamąjį ir prasidėjo žodinis konfliktas. Kai J. įbėgo į kambarį, ji paėmė telefoną. I. P. atėmė telefoną, neatmeta tikimybės, kad pastūmė nukentėjusiąją, o telefoną padėjo ant palanges. Telefoną atėmė, nes J. sakė, kad paskambins į policiją, nežino, kodėl ji norėjo ten skambinti. Abu jie, tiek nukentėjusioji, tiek jis, buvo išgėrę. Vėliau atvyko policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Kaltinamasis taip pat paaiškino, kad tuomet, kai jis atėmė telefoną, jis išbėgo į koridorių ir padėjo jį ant palangės. J. bėgo paskui, o ten yra slenkstis. Ji užkliuvo ir nukrito, nugriuvo. Atsakydamas į gynėjo klausimus, kaltinamasis nurodė neneigiantis, kad sudavė nukentėjusiajai nurodytą smūgį. Patvirtino pripažįstantis savo kaltę ir norintis atsiprašyti J. P.. Paaiškino, kad savo veiksmus vertina blogai. Pasak kaltinamojo, dėl to kalta degtinė, dažnai vartoja alkoholi. Sutiko, kad šią problemą reikia spręsti. Nurodė, kad nori susitaikyti su nukentėjusiąja. Labai gailisi dėl savo elgesio.

3. Nukentėjusioji J. P., atsakydama į teismo klausimus, susijusius su byloje gautu prašymu dėl baudžiamosios bylos nutraukimo kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, parodė, kad nenori, jog I. P. būtų kaltinamas, sutiko susitaikyti su juo, nes gyvena viename name. Patvirtino, kad atleidžia kaltinamajam, tik norėtų, kad jis neitų į jos kambarį. Nurodė, kad turi savo kambarį ir jai nepatinka, kai kaltinamasis ateina ten bet kada, kai sugalvoja. Ji stengiasi vengti su juo kontaktų, todėl kaltinamojo atėjimai nukentėjusiajai yra nemalonūs, ypatingai, kai I. P. būna neblaivus.

4. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis I. P., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad pripažįsta savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorė, nukentėjusioji ir gynėjas sutiko su sutrumpinto įrodymų tyrimo byloje atlikimu, todėl kiti byloje surinkti įrodymais teisiamojo posėdžio metu buvo paskelbti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka.

5. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. P. parodė, kad 2023 m. lapkričio 5 d. ji atėjo į I. kambarį, nes I. ją pakvietė išgerti alaus. I. tuo metu buvo išėjęs iš kambario, o ji su R. gėrė alų. Po kiek laiko atėjo iš lauko I., kuris pradėjo konfliktuoti su R.. Ji jau tuo metu buvo išėjusi iš to kambario, bet girdėjo kaip jie konfliktuoja. Dėl ko jie konfliktavo, nežino. Norėdama juos nuraminti, nukentėjusioji atėjo į I. kambarį ir paklausė, dėl ko jis kabinėjosi prie R.. I. sėdėjo ant sofos, o R. sėdėjo priešais jį ant kėdės. I. supyko, staiga atsistojo nuo sofos ir ne iš visos jėgos, nestipriai sudavė ranka jai į kairę akį. Kai jis jai sudavė, nukentėjusioji nukrito, bet vėl pati atsistojo. Smūgio sudavimo metu ji buvo su akiniais. Akiniai nukrito. Nukentėjusioji nurodė nemananti, kad akies sužalojimą ji patyrė dėl akinių. Nežino ar smūgio sudavimą matė K. J., kuris tuo metu atėjo iš lauko. Po kaltinamojo smurtavimo ji paėmė telefoną ir pasakė, kad dabar paskambins į policiją. Įvykio metu buvo išgėrusi keletą stikliukų degtinės ir porą stiklinių alaus (b. t. 1, b. l. 48–51).

6. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas K. J. (K. J.) parodė, kad 2022 m. lapkričio 5 d., apie 12.00 val., jis buvo pas pusbrolį I. P.. Apie 12.00 val. jie sėdėjo namo kambaryje dviese ir pietavo. Pietų metu jiems bevalgant, į kambarį užėjo I. kaimynė R., kuri pradėjo ieškoti kažkokios striukės. I. tai nepatiko, jis ją norėjo išvaryti iš kambario, ją truputį pastūmė, kad ji išeitų iš kambario ir tada ji, užkliuvusi už šiukšlių kibiro, nugriuvo ant grindų į kambario užkampį. Po to staiga pakilo ir išėjo iš kambario. I. jos nemušė, ji nugriuvo pati, nes buvo labai neblaivi. Kai kaimynė išbėgo iš kambario, staiga į kambarį atbėgo I. P. mirusio brolio žmona J. P.. Ji, įbėgusi į kambarį, pradėjo ant I. šaukti, klausti kodėl jis išvarė kaimynę R. iš kambario, vėliau pradėjo skambinti mobiliu telefonu į policiją. Tuomet I. priėjo prie jos, pagriebė iš jos rankų telefoną ir išbėgo į lauką. J. iškart puolė paskui I.. Jai bėgant paskui, ji pati netyčia užsikabino už tarpduryje esančio slenksčio ir, begriūdama, atsitrenkė veido kairiąja puse į už durų esančios katilinės duris. Staiga atsikėlė ir kažkur išbėgo, šaukdama, kad I. sudaužė jos telefoną. Liudytojas nukentėjusiosios daugiau nematė ir nežino, kur ji buvo. Gali patvirtinti tą faktą, kad jam matant jo pusbrolis I. nukentėjusiosios atžvilgiu nepanaudojo jokios fizinės jėgos ir jos nemušė. Tai pat gali patvirtinti, kad J. P. buvo labai neblaivi (t. 1, b. l. 62–65).

7. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja R. M. (bylos nagrinėjimo metu, mirusi) parodė, kad 2022 m. lapkričio 5 d., apie 13:20 val., ji atėjo pas savo pažįstamą I. P.. Jie ir I. brolienė J. namuose vartojo alkoholį, po to liudytoja išėjo namo. Taip jų buvo kilęs žodinis konfliktas, tačiau neatsimena dėl ko, nes buvo neblaivi. Jai J. papasakojo, kad tarp jos ir I. kilo konfliktas, jis ją pastūmė ir ji atsitrenkė į durų kampą. Liudytoja jų konflikto nematė ir negirdėjo. Į klausimą, ar prieš ją I. P. naudojo fizinį, psichinį smurtą, liudytoja atsakė, kad tarp jų jokio konflikto nebuvo, todėl J. P. nebuvo jokio reikalo jos ginti. Dėl kokios priežasties tarp jų kilo konfliktas ir I. J. pastūmė pasakyti negali, nes jos tuo metu kambaryje jau nebuvo. Ji nenukentėjo ir I. jokių pretenzijų neturi (b. t. 1, b. l. 54–57).

8. Akistatos protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad akistatos atliktos tarp nukentėjusiosios J. P. ir įtariamojo I. P. metu prieštaravimų tarp jų duotų parodymų pašalinti nepavyko. J. P. patvirtino savo parodymus, duotus apklausų metu. Nurodė, kad I. P. ginčo metu sudavė jai vieną smūgį kumščiu į kairę akį, sukeldamas jai fizinį skausmą. I. P. nurodė, kad nemušė J. P., ji pati, bėgdama iš kambario, užkliuvo už slenksčio ir, krisdama, trenkėsi į kitas duris (b. t. 1, b. l. 74–77).

9. Akistatos protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad akistatos atliktos tarp nukentėjusiosios J. P. ir liudytojo K. J. metu prieštaravimų tarp jų duotų parodymų pašalinti nepavyko. J. P. patvirtino savo parodymus, duotus apklausų metu. Nurodė, kad įvykio metu K. J. nuolatos su jais nebuvo. Jis ateidavo ir išeidavo į kiemą pjauti malkų. K. J. nurodė, kad visą laiką buvo kartu su jais kambaryje. Anot jo, I. P. atėmė iš J. telefoną, nes ji norėjo skambinti policijai ir išbėgo iš kambario, o J., bėgdama jam iš paskos, užsikabino už slenksčio ir veidu trenkėsi į praviras katilinės duris. Kuria veido puse atsitrenkė, neatsimena, tiksliai nurodyti negali. I. jos tikrai, bent jau jo akivaizdoje, nemušė (b. t. 1, b. l. 82–85).

10. Apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad, atlikus ambulatorinio apsilankymo aprašymo apžiūrą, dalyvaujant specialistui, Valstybinės teismui medicinos tarnybos Vilniaus skyrtiaus vyresniajam teismo medicinos ekspertui J. M. P., buvo pateikta išvada, kurioje nurodyta, kad J. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., 2022 m. lapkričio 7 d. (duomenys neskelbtini) poliklinikoje nustatyta poodinė kraujosruva apie kairę akį ir pūlingas akies junginių uždegimas. Tai galėjo būti padaryta veido kairės akies sritį sumušant kietu buku riboto paviršiaus daiktu keleto dienų prieš kreipiantis medicinos pagalbos, laikotarpį. Sužalojimas pagal savo pobūdį atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (b. t. 1, b. l. 94–95).

11. 2023 m. vasario 21 d. apklausus specialistą V. K. nustatyta, kad, uždavus klausimą ar 2022 m. lapkričio 25 d. apžiūros metu specialisto J. M. P. pateiktoje išvadoje nurodytas J. P. nustatytas sužalojimas (poodinė kraujosruva apie kairę akį ir pūlingas akies junginių uždegimas) galėjo atsirasti jai griūnant ir (ar) atsitrenkiant į paviršius (durų rankeną), specialistas paaiškino, kad J. P. nustatytas sužalojimas (kraujosruva akies vokuose) nebūdingas griuvimui dėl savo lokalizacijos. Atsitrenkimas į durų rankeną taip pat mažai tikėtinas, nes kraujosruvos vietoje nėra užfiksuota nei odos nubrozdinimo, nei žaizdos, kurie turėtų būti tokiu atveju (b. t. 1, b. l. 98–100).

12. 2023 m. balandžio 7 d. apklausus specialistą V. K. nustatyta, kad, uždavus klausimą, ar 2022 m. lapkričio 25 d. apžiūros metu specialisto J. M. P. pateiktoje išvadoje nurodytas J. P. nustatytas sužalojimas (poodinė kraujosruva apie kairę akį ir pūlingas akies junginių uždegimas) galėjo atsirasti jai griūnant ir (ar) atsitrenkiant į paviršius (durų rankeną) arba gavus smūgį ranka dėvint akinius, specialistas paaiškino, kad sužalojimo (kraujosruva apie akį) susidarymas nuo trauminio poveikio kietu buku daiktu traumos metu, dėvint akinius, yra mažai tikėtinas, nes tokiu atveju turėtų būti odos pažeidimai kontakto vietoje, kurių šiuo atveju nebuvo nustatyta (b. t. 1, b. l. 101–102).

13. 2023 m. balandžio 25 d. apklausus specialistą V. K. nustatyta, kad, uždavus klausimą, kuri iš trijų pateiktų kūno sužalojimų versijų (smūgio sudavimas, griūnant ir (ar) atsitrenkiant į paviršius (durų rankeną), griūnant ir (ar) atsitrenkiant į paviršius (durų rankeną) arba nuo smūgio ranka dėvint akinius) yra labiausiai tikėtina, specialistas paaiškino, kad iš visų trijų pateiktų kūno sužalojimų versijų labiausiai tikėtina pirma versija, tai yra smūgio sudavimas į veidą ranka nedėvint akinių (b. t. 1, b. l. 104–107).

14. 2023 m. sausio 23 d. perklausius Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) garso įrašą, nustatyta, kad į BPC kreipėsi moteris, kuri nurodė, kad jai reikalinga pagalba, nes ją sumušė vyro brolis, nurodo adresą ir savo asmens duomenis (b. t. 1, b. l. 120–122).

15. 2022 m. lapkričio 18 d. apžiūrėjus 2022 m. lapkričio 5 d. policijos pareigūnų kūno kamerų darytus vaizdo įrašus, nustatyta, kad vaizdo įraše matyti kaip policijos pareigūnai įeina į gyvenamąją patalpą, sveikinasi, klausia kas nutiko. Kambaryje sėdi vyras ir moteris. Moteris paaiškina, kad ją mušė. Jos kalba nerišli. Toliau moteris aiškina kam priklauso namas ir kas jame gyvena. Pareigūnai aiškinasi, koks asmuo mušė moterį. Pareigūnui įeina į kitą kambarį, kuriame sėdi du vyrai. Moteris toliau tvirtina, kad ją mušė, telefoną mušė ir panašiai. Kalba nerišli. Toliau jie visi kalbasi tarpusavyje lenkiškai ir rusiškai. Vienas iš jų moteriškei lenkiškai sako, kad ji pati griuvo ant kibiro, bet jo kalba taip pat nerišli ir sunkiai suprantama. Pareigūnui paklausus kam priklauso namas, abu vyrai pradeda pasakoti apie namo ar turto dalybas. Kitame apžiūrimame vaizdo įraše matyti du vyrai ir moteris labai nerišliai, lenkiškai, rusiškai ir lietuviškai besikalbantys tarpusavyje. Veiksmas vyksta namo viduje. Policininkas rusiškai klausia kiek dienų vartoja alkoholį. Vieno iš vyriškių pareigūnas prašo eiti namo, šis išeina iš patalpos, pareigūnas ir moteris paskui jį. Toliau filmuojama kieme, ties įėjimu į namą. Kieme stovi trys vyriškiai, visi neblaivūs, nerišliai kalba tarpusavyje. Vienų jų pareigūnas paprašo pasitikrinti blaivumą, jis atsiako. Policininkas paprašo moters, kuri pasitikrinti, tikrinamas blaivumas, nustatomas 2,5 promilės girtumas. Pareigūnai toliau bendrauja su moterimi, pristatančia J. vardu. Toliau pakartotinai patikrinamas moters blaivumas. Toliau lauke visi kalbasi, ginčijasi, keikiasi, pareigūnas pildo dokumentą. Prašomas pasitikrinti blaivumą I. P. (prisistatė pareigūnams), nesugeba deramai papūsti į alkotesterį. Moteris, prisistačiusi J. P., lenkiškai pakeltu tonu skundžiasi, kad ją muša. Kas konkrečiai muša, nesako. Tarp jos ir tarp asmens, prisistačiusiojo I. P., vyksta ginčas, jie tarpusavyje keikiasi, pareigūnas juos ramina, o vienam iš kaimynų liepia eiti namo (b. t. 1, b. l. 111–119).

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

16. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

17. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog I. P. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Be paties I. P. parodymų, jo kaltę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios duoti parodymai, kur ji nuosekliai išdėstė įvykio aplinkybes ir patvirtino, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų patyrė akies sužalojimą; specialisto pateikta išvada ir paaiškinamai, kurie patvirtina, kad J. P. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o nustatytų sužalojimų pobūdis nebūdingas griuvimui, atsitrenkus į kokį nors objektą; BPC garso įraše užfiksuotas nukentėjusiosios pranešimas, kuomet ji nurodė, kad jos mirusio vyro brolis I. P. vartojo prieš ją fizinį smurtą; policijos pareigūnų kūno kameros vaizdo įraše užfiksuoti duomenys; kiti bylos duomenys. Įvertinus šiuos ir kitus byloje surinktus įrodymus bei jais nustatytas faktines aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad I. P., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, mušdamas, padarė nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą apie kairę akį ir pūlingą akies junginių uždegimą, tai yra, veikdamas tiesiogine tyčia, nežymiai sutrikdė J. P. sveikatą.

IV. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir motyvai

18. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis I. P. ir nukentėjusioji J. P. prašė bylą nutraukti jiems susitaikius. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus, nukentėjusioji nurodė, kad atleidžia I. P., tačiau norėtų, kad jis prie jos nesiartintų, t. y. neitų į jos kambarį, nes būdamas neblaivus jis yra agresyvus ir linkęs konfliktuoti. Nukentėjusioji taip pat patvirtino neturinti I. P. jokių pretenzijų, prašė baudžiamąją bylą jam nutraukti.

19. I. P. prisipažino tyčia padaręs nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), atsiprašė nukentėjusiosios J. P.. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis labai gailėjosi dėl įvykdyto nusikaltimo, teigė padaręs tinkamas išvadas ir ateityje taip nebesielgs. I. P. anksčiau neteistas (b. t. 1, b. l. 160–161), administracine tvarka baustas vieną kartą (b. t. 1, b. l. 163), dirba, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Byloje civilinis ieškinys pareikštas nebuvo. Įvertinus šias byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindo manyti, kad I. P. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant visoms BK 38 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja J. P., baudžiamoji byla nutrauktina.

20. Teisiamojo posėdžio metu kaltinimą byloje palaikiusi prokurorė, esant visoms įstatyme nustatytoms sąlygoms, prašė teismo taikyti kaltinamajam BK 38 straipsnio nuostatas, atleidžiant I. P. nuo baudžiamosios atsakomybės, ir skirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu, įpareigoti kaltinamąjį I. P. nesiartinti prie nukentėjusiosios J. P. arčiau nei 50 metrų atstumu, nesilankant jos gyvenamajame kambaryje.

21. BK 72¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali skirti įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, jei tai būtina siekiant apsaugoti nukentėjusio asmens teisėtus interesus. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad paskyrus įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, iki teismo nustatyto termino pabaigos kaltininkui draudžiama bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiu asmeniu, lankytis nurodytose vietose, kuriose būna nukentėjęs asmuo.

22. Teismų praktikoje pasisakyta, kad teismas kiekvienoje byloje sprendžia individualiai, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti. Sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonių parinkimo, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, atsiradusius padarinius, kaltininko asmenybę ir kitas svarbias aplinkybes, apibūdinančias padarytą nusikalstamą veiką bei kaltininko elgesį. Nagrinėjamoje byloje, spręsdamas klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo kaltinamajam, teismas atsižvelgia į tai, kad, kaip teigia nukentėjusioji, kaltinamasis, būdamas neblaivus, yra linkęs konfliktuoti, jie gyvena skirtinguose kambariuose, tačiau tame pačiame name, šalia vienas kito, todėl, siekiant apsaugoti nukentėjusiosios interesus, kaltinamajam I. P. skirtina BK 72¹ straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas vienerius metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nesiartinti prie nukentėjusiosios J. P. arčiau nei 5 metrų atstumu, uždraudžiant lankytis jos gyvenamajame kambaryje, esančiame name (duomenys neskelbtini). Nustatydamas kaltinamojo artinimosi prie nukentėjusiosios atstumą, teismas įvertina tai, kad I. P. ir J. P. gyvena viename name, kartu naudojasi bendro naudojimo šio namo patalpomis ir pan., todėl nustačius didesnio atstumo nesiartinimo prie nukentėjusiosios sąlygą, tokios baudžiamojo poveikio priemonės įgyvendinimas būtų sunkiai įgyvendinamas.

V. Kiti klausimai

23. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašais bei BPC garso įrašu, paliktinas saugoti prie bylos.

24. Baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, 2023 m. rugpjūčio 2 d., 14.30 val., teismui išėjus rašyti nuosprendžio, teisme buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas Nr. APD-2023-12504 priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamojo I. P.. Teismui šį prašymą gavus pavėluotai, jis paliktinas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 303–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

I. P. (I. P.), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį jam susitaikius su nukentėjusiąja J. P., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 72¹ straipsniu, paskirti I. P. (I. P.) baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 1 (vienerius) metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nesiartinti prie nukentėjusiosios J. P. arčiau nei 5 metrų atstumu, uždraudžiant lankytis jos gyvenamajame kambaryje, esančiame name (duomenys neskelbtini).

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašais bei garso įrašu, pateiktu Bendrojo pagalbos centro, palikti saugoti prie bylos.

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 4 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.