Šiaulių apygardos teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios UAB „Rūta ir Co“ ieškinį atsakovui K. S., trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Valdlita“ dėl materialinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais grindžiamas sprendimas.

Pateikdamas reikalavimą, bankroto administratorius jį formulavo pagal Darbo kodekso normas. Tuo tarpu atsakovas K. S. buvo tikrosios ūkinės bendrijos „Rūta“ narys. Tikroji ūkinė bendrija buvo įsteigta jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Tai reiškia, kad žalos padarymo faktas ir jos dydis turi būti analizuojamas ne pagal DK, o pagal CK normas. Teismui pateiktos Pirkimo-pardavimo sutartys (6,8,10,12,14,16,18,20,22,24,26,28,30,32,34,36,38,40,42 b.l., 3 t.), kurias kaip TŪB „Rūta“ narys arba UAB „Rūta ir Co“ vadovas pasirašė atsakovas. Pagal jas buvo įsigytos automatinės siuvimo mašinos su stalu ir varikliu, sukirpimo mašinos, siuvinių kraštų apmėtymo automatai, sagų dėjimo automatas, kilpų gaminimo agregatas, sukirpimo agregatai, sukirpimo stalas su sukimo įranga, audinių siūlių apmėtymo agregatas. Po bankroto bylos iškėlimo nutarties įsiteisėjimo atsakovas privalėjo perduoti bankroto administratorei šį turtą (Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Šios pareigos neįvykdė, tačiau nagrinėjant šią bylą, bankroto administratorė iš atsakovo perėmė siuvimo įrangą (100, 103-106 b.l., 3 t.). Atsakovas nurodė, kad šią įrangą įmonei jis įsigijo iš fizinių asmenų ir būtent jiems sumokėjo 74317,60 Lt. Nėra pateikta jokių įrodymų, kad administratoriaus įgaliotinei perduotas turtas yra ne tas pats, kokį atsakovas nupirko įmonei , sudarydamas minėtas Pirkimo-pardavimo sutartis. Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus arba atsikirtimus į juos (CPK 178 straipsnis). Priėmusi kilnojamąjį turtą – siuvimo įrangą, ieškovė tuo pačiu neteko teisės reikalauti iš atsakovo žalos atlyginimo. Sandoriai, kuriuos su fiziniais asmenimis sudarė atsakovas, įsigydamas įrangą, nenuginčyti, turtas perduotas, todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas. Ginčas galėtų kilti tik dėl to, ar ne per didelėmis kainomis atsakovas įgijo šį turtą, tačiau žalos atlyginimo tuo pagrindu nepareikalauta.

UAB „Rūta ir Co“ buvo įregistruota juridinių asmenų registre 2008.01.02, pertvarkius K. S. TŪB „Rūta“ . Atsakovas kaip TŪB „Rūta“ vienintelis tikrasis narys 2007.12.12 priėmė sprendimą ją pertvarkyti, pakeičiant jos teisinę formą į uždarąją akcinę bendrovę (25 b.l., 1 t.). Sprendimo 3.3 punkte numatyta, kad po pertvarkymo veiksianti bendrovė be papildomo dokumentų surašymo perima visus individualios įmonės įsipareigojimus ir turtą, teises ir pareigas, atsiradusias iki įmonės pertvarkymo. CK 2,104 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pertvarkomo juridinio asmens dalyviai trejus metus yra subsidiariai atsakingi pagal pertvarkomo juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki juridinio asmens įregistravimo juridinių asmenų registre. Kaip jau nurodyta, UAB „Rūta ir Co“ įregistruota 2008.01.02 (24 b.l., 1 t.). Ieškinys atsakovui dėl žalos atlyginimo buvo pateiktas 2010.12.30 ( 1 b.l., 1 t.). Tai reiškia, kad 3 metų ieškinio senaties terminas nepraleistas. TŪB „Rūta“ buvo neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo (CK 2.50 straipsnio 4 dalis), jos dalyvis K. S., būdamas nariu, yra subsidiariai atsakingas pagal TŪB „Rūta“ prievoles. Dėl pačios prievolės dydžio ginčo nėra, ją pripažįsta šalys ir tretysis asmuo. Šioje byloje kilo ginčas, kas turi teisę pareikšti reikalavimą šioje byloje. Bankrutavusi UAB „Valdlita“, byloje dalyvaujanti kaip tretysis asmuo, pareiškė kreditorinį reikalavimą bankrutavusiai UAB „Rūta ir Co“ (8 b.l., 1 t.). UAB „Rūta ir Co“ bankroto administratorius privalo ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus ( Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 12 punktas). UAB „Valdlita“ turi teisę pasirinkti, kokiu būdu reikalauti padarytos jai žalos, neatsiskaičius bankrutavusiai UAB „Rūta ir Co“ už suteiktas paslaugas. Ji kreipėsi į UAB „Rūta ir Co“ bankroto administratorių, prašydama įtraukti į kreditorių sąrašą, o jau ieškovė UAB „Rūta ir Co“ įgijo teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo iš atsakovo. Priteistina iš atsakovo suma, vykdant teismo sprendimą, turi būti dalinama visiems kreditoriams, tame tarpe ir UAB „Valdlita“, kurios atstovė nurodė su tuo sutinkanti. Taigi, atsakovas nepagrįstai mano, kad UAB „Rūta ir Co“ neturi reikalavimo teisės priteisti žalos atlyginimą.. Net jei UAB „Valdlita“ nebūtų pareiškusi prašymo įtraukti į UAB „Rūta ir Co“ bankroto procesą,

administratorė privalėtų kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo iš atsakovo, kadangi pastarasis yra skolingas UAB „Rūta ir Co“, privalančiai atsiskaityti su visais kreditoriais. Iš atsakovo priteistina žalos suma turi būti įskaitoma į bendrą masę turto, kuriuo disponuos UAB „Rūta ir Co“ bankroto administratorius, tenkindamas visų kreditorių reikalavimus.

Solidarioji atsakomybė taikoma, jei tai numatyta sutartyje arba įstatyme (CK 6.245 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamoje byloje atsakovo solidarioji atsakomybė atsirado iš įstatymo (CK 2.50 straipsnio 4 dalis). TŪB „Rūta“, vėliau pertvarkytą į UAB „Rūta ir Co“, su trečiuoju asmeniu UAB „Valdlita“ siejo sutartiniai santykiai, pagal kuriuos tretysis asmuo UAB „Valdlita“ pardavinėjo produkciją. Pagal pardavimų ir atsiskaitymų suvestinę (26-31 b.l., 1 t.) bei prie jos pridėtus dokumentus matyti, kad UAB „Rūta ir Co“ liko skolinga UAB „Valdlita“ 218686,07 Lt. Šio žalos dydžio neginčija ieškovės, atsakovo bei trečiojo asmens atstovai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet koks sutarties nevykdymas ar netinkamas vykdymas yra a priori teisės normų pažeidimas. Tai reiškia, kad UAB „Rūta ir Co“ pažeidė sutartinius santykius, jos veiksmai laikomi neteisėtais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, kai įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Kaltė suprantama kaip asmens veiksmų išorinis vertinimas pagal objektyvius elgesio standartus. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Iš esmės tikimasi elgesio, kaip atitinkamomis aplinkybėmis elgtųsi rūpestingas šeimos galva (bonus pater familias). Pirkdama tiek produkcijos, kiek nesugebėjo apmokėti, UAB „Rūta ir Co“ tapo kalta prieš tretyjį asmenį, o iškėlus bankroto bylą – kalta prieš visus kreditorius. Civilinės atsakomybės sąlyga yra būtinas priežasties ir pasekmių ryšys (CK 6.247 straipsnis). Šiuo atveju žalos atsiradimo priežastis laikytina UAB „Rūta ir Co“ neteisėti veiksmai, neatsiskaitant su UAB „Valdlita“, o pasekmės pasireiškia nesugebėjimu tai padaryti. Kreditorius iki pareikšto reikalavimo asmeniui, kuris pagal įstatymą ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė), turi pagrindiniam skolininkui pareikšti reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo (CK 6.245 straipsnio 5 dalis). Šiuo atveju UAB „Valdlita“ kreditorinį reikalavimą pateikė UAB „Rūta ir Co“ bankroto administratoriui. Šis reikalavimas buvo patvirtintas Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. nutartimi (8 b.l., 1 t.). Jei bankrutavusios UAB „Rūta ir Co“ turto neužteks patenkinti visų kreditorių reikalavimus, bus reikalaujama tai padaryti iš subsidiaraus bendraskolio – atsakovo. Kadangi iš jo skolą galima prisiteisti tik per 3 metus nuo įmonės reorganizavimo, bankroto administratorius, gindamas kreditorių interesus, negalėjo kreiptis į teismą tik tada, kai bus parduotas visas bankrutavusios įmonės turtas. Praleidus šį terminą, atsakovas išvengtų atsakomybės.

Skolininkas privalo mokėti įstatymu nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 3 d. nutartimi atsakovui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas jam priklausantis turtas už 293003,67 Lt (196-197 b.l., 2 t.). Ieškinys tenkinamas iš dalies, taip pat priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Tokiu atveju areštuotino turto masė sudaro 225901,94 Lt.

Tenkinant ieškinį iš dalies, iš atsakovo ieškovui priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias turėjo ieškovas, kreipdamasis į teismą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jas sudaro 1815 Lt atstovavimo išlaidų (83 b.l., 3 t.).Šioje byloje iš dalies buvo apginti bankrutavusios UAB „Rūta ir Co“ kreditorių interesai. Tokiu atveju laikytina, kad jos turėtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, buvo būtinos ir dėl to jos turi būti priteisiamos iš atsakovo. Laikytina, kad kreditorių interesai buvo pažeisti, teismas jų teises apgynė, tačiau tam ieškovė turėjo bylinėjimosi išlaidų. Teismas nenustatė, kad šios išlaidos būtų buvę perteklinės ar aiškiai per didelės, dėl to mažinti jų nėra pagrindo.

Atsakovas, siekdamas atsikirsti į ieškovės reikalavimus, kreipėsi į antstolį, kuris Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu užfiksavo siuvimo įrangos grąžinimo bankroto administratoriui faktą (44-45 b.l., 3 t.). Šioje reikalavimų dalyje ieškinys atmestas. Tokiu atveju teismas pripažįsta, kad

atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos, sudarančios 266,20 Lt (49 b.l., 3 t.) yra priteistinos iš ieškovės. Šios išlaidos laikomos būtinomis ir pagrįstomis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Tačiau privalu išaiškinti atsakovui, kad priteistina suma gali būti grąžinta tik pateikus kreditorinį reikalavimą bankroto administratoriui ir šį reikalavimą patvirtinus teismo nutartimi.

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Tokiu atveju iš atsakovo valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir žyminio mokesčio sumokėjimu ( 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju žyminis mokestis priteistinas tik tenkinamų reikalavimų sumai ir sudaro 5374 Lt, o priteisiamos procesinių dokumentų išsiuntimo išlaidos sudaro 26,87 Lt (200 b.l., 2 t.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 263, 265, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Patenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti iš atsakovo K. S. (a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ieškovei bankrutavusiai UAB „Rūta ir Co“ (įmonės kodas 166414355, buveinė Urvikių k. Mažeikių r.sav., a.s.(duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas) 218686,07 Lt žalos atlyginimo ir 1815 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje reikalavimus atmesti.

Priteisti iš atsakovo K. S. (a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ieškovei UAB „Rūta ir Co“ (įmonės kodas 166414355, buveinė Urvikių k. Mažeikių r.sav., a.s.(duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas) 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 218686,07 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2011.01.03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš ieškovės UAB „Rūta ir Co“ (įmonės kodas 166414355, buveinė Urvikių k. Mažeikių r.sav., a.s.(duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas) atsakovui K. S. (a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 266,20 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo K. S. (a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 5400,87 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 3 d. nutartį ir sumažinti K. S. priklausančio turto arešto kiekį iki 225901,94 Lt.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją išsiųsti Centrinei hipotekos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.