Šiaulių apygardos teismo nutartis

2018-05-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-91-167/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A17.-704-771/2018Nutarimas · 2018-03-28Šiaulių apylinkės teismas
  2. AN2-91-167/2018Nutartis · 2018-05-07Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-07
Bylos Nr.
AN2-91-167/2018
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00276-2018-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Alfredas Vilbikas
Pažeidėjas
I. V.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-91-167/2018Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00276-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.1; 1.5.3; 18.13; 21.11.10; 21.11.11. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 7 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alfredas Vilbikas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos I. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 28 d. nutarimo, kuriuo I. V. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta 200 Eur dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 28 d. nutarimu I. V. nubausta pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį už tai, kad ji 2018 m. kovo 11 d. 13.36 val. būdama neblaivi pas save į namus, adresu (duomenys neskelbtini), melagingai iškvietė policijos pareigūnus į nebūtą įvykį, žinodama, kad pagalba nereikalinga (b. l. 13–14).I. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo sumažinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 28 d. nutarimu paskirtą baudą. Nurodė, kad pas ją buvo atėjęs nepažįstamas vyras, kuris prašė atidaryti duris. Atsisakius jį įleisti vyras pagrasino išlaužti duris, todėl ji paskambino policijai. Atvykus policijos pareigūnams vyro nebebuvo, taigi „gavosi melagingas iškvietimas“. Prašo sumažinti baudą, nes ji yra nedirbanti, jai nustatytas 40 procentų darbingumas, neįgalumas nuo 2017 m. sausio 13 d. iki 2019 m. sausio 12 d., jos mėnesines pajamos yra 232,96 Eur. (b. l. 17).Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmasis veiklos skyrius pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą ir I. V. apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad nutarimas teisėtas ir pagrįstas, teismas paskyrė minimalaus dydžio baudą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas

ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu I. V. nubausta pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta 200 Eur dydžio bauda. Nors apeliaciniu skundu I. V. prašo sumažinti paskirtą baudą, tačiau iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ji ginčija ir savo kaltę.ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė tam, kas iškvietė priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitas specialiąsias tarnybas, žinodamas, kad pagalba nereikalinga. Nors apeliantė apeliaciniame skunde pateikė naują įvykių versiją, jog ji policijos pareigūnus iškvietė, nes nepažįstamas vyras bandė patekti į jos namus, t. y. esant objektyviam pagrindui, konstatuotina, jog byloje esantys duomenys prieštarauja tokiai pozicijai. Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio 2018 m. kovo 11 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad policijos pareigūnai 2018 m. kovo 11 d. 13.28 val. iš operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad moteris, esanti adresu (duomenys neskelbtini), teigia, kad ją ką tik sumušė vyras (vyras pabėgo į nakvynės namus). Daugiau nesuteikusi informacijos numetė ragelį ir į skambučius neatsiliepdavo. 13.36 val. policijos pareigūnai nuvyko nurodytu adresu, buto duris atidarė neblaivi I. V., bute pašalinių žmonių nebuvo. I. V. paaiškino, kad jos niekas nemušė, policijos pagalba nereikalinga. I. V. negalėjo paaiškinti, kodėl iškvietė policiją (b. l. 4). Po kelių dienų, t. y. 2018 m. kovo 15 d., I. V. atvykus į policijos komisariatą buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 41-ANR_P-543-2018, kuriame I. V. paaiškino, kad 2018 m. kovo 11 d. ji buvo viena pati namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), ir vartojo alkoholį. Tądien pas ją nebuvo atėjęs joks vyras, niekas jos nemušė. Nors policijos pagalbos nereikėjo, tačiau ji paskambino policijai ir pranešė apie netikrą įvykį, nes buvo girta. Su pažeidimu sutinka, labai gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo (b. l. 11–12). Atsižvelgiant į tai, kad pareigūnai į įvykio vietą atvyko per itin trumpą laiką (t. y. per 8 min.) bei į tai, kokios aplinkybės buvo nustatytos atvykus į I. V. butą, apygardos teismas laiko, jog I. V., žinodama, kad jai pagalba nereikalinga, iškvietė policijos pareigūnus. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad I. V. ir anksčiau buvo bausta už melagingą policijos pareigūnų iškvietimą, todėl daroma išvada, kad melagingai pranešdama, jog patyrė fizinį smurtą, ji suvokė, kad dėl tokio jos kreipimosi bus atsiųsti policijos pareigūnai ir kad nepagrįstas jų iškvietimas trukdo policijos įstaigos darbą. Todėl skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliantės I. V. kaltė padarius ANK 493 straipsnio 2 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą yra tinkamai įrodyta.Pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį už šį nusižengimą asmeniui gali būti skiriama bauda nuo 200 Eur iki 2 000 Eur. Taigi ANK 493 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra įtvirtinta vienintelė administracinės nuobaudos rūšis – bauda. Remiantis bendrosiomis baudos skyrimo nuostatomis, įtvirtintomis ANK 34 straipsnio 2 dalyje, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes; kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda; kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.Vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo turinį matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas administracinę nuobaudą I. V., atsižvelgė įstatyme numatytas aplinkybes, t. y. į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir nusižengimo padarymo aplinkybes, kaltės formą. Melagingu policijos ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos iškvietimu yra sutrikdomas šių specialiųjų tarnybų darbas, yra veltui eikvojami materialieji ir žmogiškieji resursai. Toks tyčinis pažeidimas trikdo sklandų policijos pareigūnų darbą ir negali būti pateisinamas. Taip pat teismas įvertino pažeidėjos asmenybę – per vienerius metus iki šio nusižengimo padarymo I. V. ne kartą buvo bausta administracine tvarka (b. l. 6–10). Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokole I. V. pripažino savo kaltę ir galėjosi, todėl pripažino tai jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad I. V. administracinį nusižengimą padarė būdama neblaivi, todėl nustatė vieną jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Įvertinęs šių aplinkybių visumą apylinkės teismas paskyrė I. V. minimalią administracinio nusižengimo sankcijoje numatytą baudą.Pastebėtina, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, administracinėn atsakomybėn traukiama I. V. teismo posėdyje nedalyvavo, todėl apygardos teismui, kartu su apeliaciniu skundu, pateikė dokumentų kopijas, iš kurių matyti, kad apeliantei nustatytas 40 procentų darbingumo lygis nuo 2017 m. sausio 13 d. iki 2019 m. sausio 12 d. (b. l. 21), tokiu atveju ši aplinkybė, vadovaujantis ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktu, laikytina jos atsakomybę lengvinančia. Nors pareiškėja kartu su apeliaciniu skundu pateikė duomenis, kad gauna 232,96 Eur dydžio netekto darbingumo pensiją (b. l. 18, 19), tačiau šios aplinkybės – sveikatos problemos bei nedidelės pajamos – nesutrukdė jai vartoti alkoholį, daryti teisės pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien per pastaruosius vienerius metus I. V. buvo keturis kartus bausta už girto pasirodymą viešoje vietoje, todėl laikytina, kad ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyta minimali bauda šiuo atveju yra proporcinga priemonė administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ANK 22 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti, apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, o taip pat siekiant juos atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Įvertinus administracinių nuobaudų skyrimo tikslus matyti, kad tokiu būdu siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Todėl aplinkybė, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo asmuo patirs tam tikrus turtinius praradimus, tai savaime nesudaro pagrindo skirti švelnesnę nei įstatyme numatytą nuobaudą.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad I. V. pagrįstai nubausta pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį. Administracinė nuobauda I. V. individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, todėl švelninti apeliantei skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 28 d. nutarimas paliktinas nepakeistas, I. V. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

netenkinti I. V. apeliacinį skundo ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 28 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Alfredas Vilbikas