Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-04-04 · Byla Nr. N-444-356-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-04-04
Bylos Nr.
N-444-356-08
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis, Virgilijus Valančius, Ričardas Piličiauskas
Administracinė byla Nr. N444-356/2008Procesinio sprendimo kategorija 32. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. balandžio 4 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Antano Ablingio ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 18 d. nutarimo A. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Eismo įvykių registravimo skyriaus (toliau – Kauno miesto VPK VP EPT EĮRS) budėtojas 2007 m. gegužės 2 d. surašė A. J. administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2007 m. gegužės 2 d. apie 07 val. 59 min. Čiurlionio g., Kaune, A. J. , vairuodamas troleibusą Škoda 14 TR (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus tarpo iš šono apvažiuodamas stovintį automobilį, jį kliudė ir apgadino bei nuvažiavo iš įvykio vietos, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 53, 171, 269 ir 271 punktų reikalavimus. A. J. veika protokole buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 130 straipsnį.

Kauno miesto VPK VP EPT EĮRS tyrėjas 2007 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. E939851 už pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 straipsnyje, skyrė A. J. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 36 mėnesiams.

II.

A. J. kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas kvalifikuoti jo padarytą veiką ne pagal LR ATPK 130 straipsnį, o pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir skirti piniginę baudą neatimant teisės vairuoti transporto priemones. Skunde A. J. nurodė, kad 2007 m. gegužės 2 d. jis, vairuodamas troleibusą (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas 7-u maršrutu, Čiurlionio gatvėje kliudė stovintį automobilį Audi 100. Susidūrimo nepajuto, todėl tęsė savo maršrutą veždamas keleivius. Kęstučio gatvėje jį pasivijo policijos ekipažas ir pranešė, kad jis kliudė automobilį ir pasitraukė iš eismo įvykio vietos. A. J. nurodė, jog iš eismo įvykio vietos nuvažiavo ne todėl, kad stengėsi išvengti atsakomybės, o todėl, kad nepastebėjo, jog kliudė stovintį automobilį. Taip pat nurodė, kad labai gailisi dėl šio įvykio. Nurodė, kad netekęs teisės vairuoti transporto priemones, gali prarasti darbą, kuris yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis.

Nukentėjusysis A. V. neprieštaravo, kad nuobauda A. J. būtų sušvelninta. Nukentėjusysis nurodė, kad eismo įvykio metu jo prie automobilio nebuvo, įvykio jis nematė. Apie įvykį jam pasakė nepažįstama moteris, kuri nurodė troleibuso numerį ir maršrutą. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad jo automobilis buvo apgadintas nežymiai ir troleibuso vairuotojas galėjo nepajusti transporto priemonių susidūrimo.

III.

Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs A. J. skundą, 2007 m. liepos 18 d. nutartimi panaikino Kauno miesto VPK VP EPT EĮRS tyrėjo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimą Nr. E939851, A. J. veiksmus kvalifikavo pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir už pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, skyrė A. J. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams. Teismas nutartyje nurodė, kad A. J. nagrinėjamu atveju pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 ir 171 punktų reikalavimus. A. J. veika atitinka LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą). Už šio pažeidimo padarymą numatyta piniginė bauda iki 200 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas iki šešių mėnesių. Teismas konstatavo, jog A. J. veiksmai pagal LR ATPK 130 straipsnį kvalifikuoti nesant pakankamai įrodymų, kad jis tyčia pasitraukė iš įvykio vietos. Įvertinus byloje esančius įrodymus ir nukentėjusiojo parodymus bei atsižvelgiant į A. J. vairuotą transporto priemonę, negalima teigti, kad A. J. neginčytinai jautė transporto priemonių kontaktą ir iš įvykio vietos sąmoningai pasišalino. Esant tokiai situacijai visos abejonės aiškinamos nusižengusiojo naudai. Todėl A. J. turi atsakyti už LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2007 metais A. J. padarė tris eismo įvykius (už du iš jų yra nubaustas piniginėmis baudomis), todėl darytina išvada, kad jam piniginės baudos įtakos neturi, ir jam skirtinas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

IV.

Apeliaciniu skundu A. J. prašo pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 18 d. nutartį ir už pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, skirti jam nuobaudą, nesusijusią su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Apeliantas nurodo, kad nagrinėjamu atveju teismas, skirdamas jam nuobaudą, turėjo atsižvelgti ne tik į tai, kad jis dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, bet ir į tai, kad vairuotojo darbas yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis. Apeliantas, atsižvelgiant į jo amžių ir išsilavinimą, sunkiai galėtų susirasti kitą darbą. Be to, apelianto sugyventinė A. B. yra II grupės invalidė, dėl sunkios sąnarių ligos jos galimybė judėti yra ribota, ji visiškai negali dirbti. Todėl apeliantui būtina teisė vairuoti transporto priemones. LR ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcija numato alternatyvias nuobaudas. Tačiau teismas nepagrįstai nesvarstė galimybės skirti apeliantui kitokią nuobaudą, o ne teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Įvertinus abiejų transporto priemonių apgadinimus, užfiksuotus eismo įvykio vietos schemoje, nukentėjusiojo parodymus ir paties pažeidėjo paaiškinimus, taip pat atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo eismo įvykio metu vairavo troleibusą, negalima kategoriškai teigti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo negalėjo nepajusti, kaip jo vairuojama transporto priemonė (troleibusas) dešiniąja galine dalimi kliudė kitą stovėjusią transporto priemonę. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir iš esmės pagrįstai konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veika turi būti kvalifikuojama ne pagal LR ATPK 130 straipsnį, numatantį atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, o pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Apeliantas padaryto pažeidimo neginčija, tačiau nesutinka su teismo paskirta nuobauda – apelianto nuomone, jam vietoj teisės vairuoti transporto priemone atėmimo turėtų būti paskirta bauda.

LR ATPK 127 straipsnio 2 dalis (2000 m. vasario 17 d. įstatymo Nr. VIII-1543 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustato, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 200 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Taigi LR ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcija suformuluota kaip alternatyvi. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada turėtų būti skiriama viena ar kita nuobauda, tačiau tais atvejais, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, parenkama turi būti tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant LR ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Vadovaujantis LR ATPK 20 straipsniu, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Kartu turi būti atsižvelgiama ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles – LR ATPK 30 straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, o LR ATPK 27 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas skiriamas už šiurkštų arba sistemingą naudojimosi šia teise tvarkos pažeidimą.

A. J. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo. Tai matyti tiek iš jo rašytinių paaiškinimų, pateiktų policijos pareigūnams, tiek iš skundo, paduoto pirmosios instancijos teismui. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, per laikotarpį nuo 2006 m. gegužės 1 d. iki 2007 m. gegužės 1 d. apeliantas buvo padaręs net šešis Kelių eismo taisyklių pažeidimus, už kuriuos jam buvo paskirtos administracinės nuobaudos – baudos (b. l. 12-13). Tai, vadovaujantis LR ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktu, yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Be to aukščiau nurodyta aplinkybė apibūdina apeliantą kaip asmenį, sistemingai pažeidžiantį Kelių eismo taisykles, kuriam tokios administracinės nuobaudos, kaip baudos, neturi atitinkamo auklėjamojo poveikio ir nesulaiko nuo naujų Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė A. J. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trims mėnesiams. Teigti, kad nagrinėjamu atveju apeliantui paskirta nuobauda yra per griežta ir neatitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdžio, nėra pagrindo.

A. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina, nes jis dirba vairuotoju, be to, jis turi rūpintis neįgaliais šeimos nariais. Dėl šių apelianto argumentu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs (ir tokios pozicijos nuosekliai laikosi), jog asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime negali lemti švelnesnės administracinės nuobaudos taikymo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N14–2082/2006, N1–1524/2007, Nr. N3-34/2007, Nr. N1–413/2007). Dėl teisės vairuoti netekimo kilsiančios pasekmės – materialinės padėties pablogėjimas, apsunkinta galimybė rūpintis artimaisiais ir pan. – taip pat savaime nesudaro pagrindo neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, parinkdamas administracinę nuobaudą tinkamai pritaikė įstatymą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius