Kauno apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį tėvystės faktą, kad A. R., miręs (duomenys neskelbtini) yra L. D. tėvas, o L. D. yra A. R. dukra. Taip pat, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. D. po tėvo mirties priėmė jo palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Pareiškime nurodė, kad L. D. yra mirusių S, K. R. ir A. R. dukra. Pareiškėjos tėvai santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja gimė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvai gyveno santuokoje iki (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvas A. R. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos motina S. K. R. mirė (duomenys neskelbtini). Po pareiškėjos motinos ir tėvo mirties liko turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Butas esantis (duomenys neskelbtini), pareiškėjos tėvų buvo įgytas santuokoje, (Duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ir įregistruotas kaip S. K. R. nuosavybė. S. K. R. nutraukus santuoką su A. R., santuokoje įgyto turto – buto padalijimo klausimas nebuvo išspręstas. Mirus A. R. nei pareiškėja, nei kiti du vaikai – S. R. ir A. R. nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Po A. R. mirties likusį palikimą priėmė pareiškėja, pradėjusi faktiškai valdyti paveldimo turto – buto dalį. Pareiškėja visą laiką gyveno bute, ir po A. R. mirties toliau rūpinosi turtu, mokėjo mokesčius, tvarkė ir prižiūrėjo likusį turtą. Pareiškėjos broliai matydami, kad sesuo rūpinasi po tėvo mirties likusiu turtu, nesikreipė į notarą, suprasdami, kad sesuo priėmė tėvo palikimą. Po S. K. R. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo kreipėsi pareiškėja ir suinteresuotas asmuo S. R., kuris palikimo po mamos mirties atsisakė pareiškėjos naudai. A. R. dėl palikimo priėmimo po mamos mirties į notarą nesikreipė ir palikimo nepriėmė. Pareiškėjai pradėjus rūpintis pavedėjimo teisės liudijimo išdavimu po mamos mirties, paaiškėjo, kad nenustačius juridinio fakto, kad ji priėmė palikimą po tėvo mirties, faktiškai jį valdydama, nes nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nėra galimybės paveldėti visą turtą likusį po S. K. R. mirties. Pradėjus rengti dokumentus teismui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, paaiškėjo, kad pareiškėja nėra įteisinta kaip A. R. dukra. Susiklostė situacija, kad pareiškėjos tėvai santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), o pareiškėja gimė (duomenys neskelbtini), t. y. 43 dienomis anksčiau, nei kad buvo sudaryta pareiškėjos tėvų santuoka. Pareiškėjos gimimo įraše buvo nurodytas tik tėvo vardas – A., o tėvo pavardė nebuvo įrašyta, nes pareiškėja gimė iki tėvams susituokiant. (12) Pareiškėja ir visa jos šeima, tame tarp ir gyvi esantys broliai, šioje byloje suinteresuoti asmenys S. R. ir A. R. visada žinojo, kad jų visų trijų mama yra S. K. R., o tėtis A. R. Pareiškėjos mama, dėl to, kad dukra gimė ne santuokoje gimimo akto įraše grafoje „žinios apie tėvą“ nurodė tikrojo tėvo A. vardą. Esant neigiamai civilinės metrikacijos įstaigos išvadai dėl įrašo apie pareiškėjos tėvą pakeitimo, papildymo ar ištaisymo, klausimas sprendžiamas nustatant juridinę reikšmę turintį faktą. Pareiškėja siekadama įrodyti faktą, kad ji yra mirusio A. R. dukra, kartu su savo broliu A. R., kuris yra A. R. ir S. K. R. sūnus, kreipėsi į (duomenys neskelbtini), prašydama atlikti DNR testą ir atsakyti ar L. D. ir A. R. turi tą patį biologinį tėvą. DNR atsakyme nurodyta, jog L. D. ir A. R. turi tą patį biologinį tėvą.

Pareiškėja ir jos atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus paaiškino, kad ginčo byloje nėra.