- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-01-07
- Bylos Nr.
- I-954-624/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03168-2013-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Dirvonas
- Atsakovas
- Vilniaus teritorinės muitinės
- Trečiasis asmuo
- Muitinės departamento prie Finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- S. S.
- Kategorijos
- 10.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas, dalyvaujant atsakovės Vilniaus teritorinės muitinės atstovei Janinai Meškevič, trečiojo suinteresuoto asmens Muitinės departamento prie Finansų ministerijos atstovui Dariui Kiaušui, nedalyvaujant pareiškėjui S. S. (S. S.) viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovei Vilniaus teritorinei muitinei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. S. skunde prašo teismo panaikinti: 1) Muitinės departamento prie Finansų ministerijos (toliau – ir MD prie FM) 2013-07-11 sprendimą Nr. 1A-264; 2) Vilniaus teritorinės muitinės 2013-03-29 sprendimą Nr. 5MA-34-661; 3) Vilniaus teritorinės muitinės 2013-03-29 turto arešto aktą Nr. 2MA-20; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Vilniaus teritorinė muitinė 2013-03-29 sprendimu Nr. 5MA-34-661 nusprendė areštuoti pareiškėjui priklausantį turtą dalies (96 568 Lt) mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimui, įforminant Turto arešto aktą su turto disponavimo teisės apribojimu ir įregistruoti Turto arešto aktą Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registre. Ginčijamas sprendimas ir Turto arešto aktas surašyti užtikrinant Kauno teritorinės muitinės 2013-02-20 sprendimu Nr. 3PM190200 pareiškėjui apskaičiuotą 96 568 Lt (7 174 Lt muito, 59 060 Lt akcizo, 16 525 Lt PVM, 10 790 Lt akcizo delspinigių ir 3 019 Lt PVM delspinigių) mokestinę prievolę. Pareiškėjas, nesutikdamas su muitinės sprendimu ir Turto arešto aktu juos apskundė MD prie FM, kuris 2013-07-11 sprendimu Nr. 1A-264 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, kadangi pareiškėjas nenurodė aplinkybių ir nepateikė MD prie FM įrodymų ir dokumentų, pagrindžiančių skundo reikalavimus ir nesutikimus. Taip pat sprendime nurodė, kad pareiškėjo skunde nurodytų argumentų dėl skolos apskaičiavimo ir registravimo nenagrinės, kadangi šie klausimai yra išspręsti MD prie FM 2013-04-29 sprendime Nr. 1A-150, ir yra nesusiję su skundžiamais Vilniaus teritorinės muitinės veiksmais bei argumentais, kad nagrinėjamojoje situacijoje Kauno teritorinės muitinės 2013-02-20 sprendimu Nr. 3PM190200 pareiškėjui apskaičiuota ir įregistruota didelė mokestinė prievolė (96 568 Lt), o pareiškėjas nenurodė jokių argumentų bei nepateikė jokių faktinių duomenų, kad pradėjus galimą mokestinės nepriemokos išieškojimą, jis turės galimybę padengti skolą ir tokia jo galimybė nesumažės, todėl yra tikimybė, kad pareiškėjas gali turimo turto netekti, dėl ko gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti 96 568 Lt mokestinę nepriemoką, bei pažymėjęs, kad Vilniaus teritorinės muitinės areštuoto turto vertė (8366 Lt) yra mažesnė nei pareiškėjo mokestinės prievolės dydis, padarė ir išvadą, kad MAĮ 101 str. 2 d. sąlyga yra tenkinama. Mano, kad jo skundas MD prie FM buvo be jokių trūkumų, pagrįstas ir motyvuotas, todėl MD prie FM 2013-05-29 rašte Nr. (4.14) 3B-6384 nurodyti skundo trūkumai buvo tik bandymas suklaidinti pareiškėją, reikalauti neaišku ko, siekiant išvengti pareiškėjo skundo nagrinėjimo ir galimo priimto sprendimo apskundimo. Pažymėjo, kad MD prie FM 2013-04-29 sprendimo Nr. 1A-150 nėra gavęs ir apie jo priėmimą jam nieko nėra žinoma. Atsakovas, kaip ir Vilniaus teritorinė muitinė, priimtus ginčijamus sprendimus ir Turto arešto aktą grindžia Kauno teritorinės muitinės 2013-02-20 sprendimu Nr. 3PM190200, kuris, kaip ir dėl jo priimti MD prie FM 2013-04-22 sprendimas Nr. 1A-136 ir Mokestinių ginčų komisijos 2013-07-22 sprendimas Nr. S-126 (7-124/2013) nėra įsiteisėję ir yra ginčijami Vilniaus apygardos administraciniame teisme, todėl nesant įsiteisėjusio sprendimo, kurio pagrindu priimti ginčijami sprendimai užtikrinant galimos mokestinės nepriemokos išieškojimą, kurios gali ir nebūti, nėra jokio pagrindo taikyti ir turto arešto, juo labiau visai 96 568 Lt sumai (b. l. 1-3).
Pareiškėjas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovė su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Kauno teritorinė muitinė 2013-02-20 sprendimu Nr. 3PM190200 pripažino S. S. skolininku muitinei ir jo atžvilgiu įregistravo 96 568 Lt (7 174 Lt muito, 59 060 Lt akcizo, 16 525 Lt PVM ir 13 809 delspinigių) mokestinę prievolę. Pagal pareiškėjo gyvenamąją vietą mokestinės nepriemokos administravimą vykdo Vilniaus teritorinė muitinė. Pareiškėjas Kauno teritorinės muitinės sprendimą apskundė MD prie FM. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (tolia – ir MAĮ) 110 str. 1 d. nustato, kad skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, tačiau nėra kliūtis taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemones, nurodytas šio įstatymo 95 str., arba pagrindas jas naikinti. Vilniaus teritorinė muitinė gavusi informaciją, kad S. S. apskundė Kauno teritorinės muitinės sprendimą, priėmė 2013-03-26 sprendimą Nr. 10000237269, kuriuo sustabdė PVM, akcizo, PVM ir akcizo delspinigių išieškojimą (98 394 Lt) kol bus baigtas mokestinis ginčas. Šiuo sprendimu 7 174 Lt muito išieškojimas nebuvo sustabdytas, kadangi 1992-10-12 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 244 str. nustato, kad skundo pateikimas nesustabdo apskųstojo sprendimo įgyvendinimo, jeigu vykdant apskųstąjį sprendimą turėtų būti sumokėti importo muitai. Tokio sprendimo įgyvendinimas gali būti sustabdytas tik turint garantiją arba ją pateikus. Pareiškėjas garantijos nėra pateikęs. MAĮ 95 str. nustatyta, kad mokesčių administratorius gali naudoti įvairius mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus, tame tarpe - turto areštą. To paties įstatymo 101 str. 3 d. nustato, kad mokesčių mokėtojo turtas gali būti areštuojamas, jeigu mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymo nustatyta tvarka nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų. S. S. per Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-06-24 nutarimu Nr. 748 patvirtintų Mokesčių mokėjimo muitinėje taisyklių (2004-04-15 nutarimo Nr. 414 redakcija) 10 punktu nustatytą terminą (iki 2013-03-12) Kauno teritorinės muitinės sprendimu įregistruotų prievolių neįvykdė. Pasinaudodama turimos informacijos paieškos galimybėmis ir atlikusi S. S. turto paiešką, muitinė nustatė, kad šio asmens vardu yra registruoto turto, kuris įvertintas 8 336 Lt. Mokestinės nepriemokos užtikrinimui Vilniaus teritorinė muitinė 2013-03-29 sprendimu Nr. 5MA-34-661 nusprendė areštuoti skolininkui priklausantį turtą dalies mokestinės prievolės (96 568 Lt) įvykdymo užtikrinimui, įforminant Turto arešto aktą su turto disponavimo teisės apribojimu ir įregistruoti Turto arešto aktą Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registre. Šio sprendimo pagrindu buvo surašytas 2013-03-29 Turto arešto aktas Nr. 2MA-20. Šiame akte padarytą techninę klaidą Vilniaus teritorinė muitinė ištaisė 2013-04-08 sprendimu Nr. 5MA-34-691. Nesutinka su pareiškėjo skunde nurodytais argumentais. MAĮ 32 str. 3, 4 punktai nustato mokesčių administratoriui pareigą tiksliai laikytis mokesčių teisės aktų ir pagal savo kompetenciją ginti teisėtus valstybės interesus. To paties Įstatymo 33 str. 15, 20 punktai suteikia mokesčių administratoriui teisę taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus bei naudotis kitomis mokesčių ir kitų įstatymų suteiktomis teisėmis. Vienas iš mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų yra turto areštas. Nesutinka su pareiškėjo nuomone, kad turto areštas kaip mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas mokesčių mokėtojo atžvilgiu gali būti taikomas tik pasibaigus mokestiniam ginčui dėl muitinės institucijos sprendimo, kuriame užfiksuoti mokesčių teisės aktų pažeidimai. Pagal MAĮ 101 str. 3 d., mokesčių mokėtojo turtas gali būti areštuojamas, jeigu mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymo nustatyta tvarka nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų arba jeigu mokesčių administratoriui priėmus sprendimą, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, yra pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. To paties straipsnio 2 dalis nustatyta, kad mokesčių mokėtojo turto areštuojama ne daugiau negu tiek, kad būtų galima realiai ir visiškai užtikrinti mokestinių nepriemokų išieškojimą ir padengti su turto areštu bei išieškojimu susijusias išlaidas. Šių nuostatų muitinė būdama mokesčių administratoriumi nepažeidė. Dėl MAĮ 101 str. 3 d. taikymo sąlygos, t. y. dėl realaus pavojaus, kad mokesčių mokėtojas gali netekti turto, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A442-1497/2011 yra pažymėjęs, kad aptariama sąlyga išreiškia tikėtino pobūdžio aplinkybes, todėl sprendžiant turto arešto klausimą, pakanka konstatuoti mokesčių mokėtojo turto praradimo riziką. Pastarojoje byloje nurodytas rizikos faktorius - priskaičiuotos didelės mokesčių, bei su jais susijusios sumos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo vardu registruoto turto taip pat rasta kur kas mažiau (8336 Lt) nei jo vardu įregistruotos nepriemokos suma (96 568 Lt) ir nėra jokios garantijos, kad mokestinė prievolė bus įvykdyta, todėl visada yra pavojus, kad dėl vienokių ar kitokių priežasčių mokestinę prievolę iš fizinio asmens bus sunku ar visiškai neįmanoma išieškoti. Muitinė, spręsdama klausimą dėl pareiškėjo turto arešto, atsižvelgė į jo turtinę padėtį, skolos dydį ir į tai, kad asmuo nepriemokos užtikrinimui nepateikė jokios garantijos. Pažymėjo, kad ginčijamu Turto arešto aktu asmeniui apribota tik teisė disponuoti minėtu turtu, o teisė valdyti jį ir naudotis šiuo turtu nėra apribota (b. l. 20-22).
Teismo posėdyje atsakovės atstovė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais.
Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsakovo atsiliepime nurodytais argumentais. Taip pat nurodo, kad mokestinio ginčo atsiradimas netrukdo taikyti MAĮ 95 str. nurodytų mokestinės prievolės užtikrinimo būdų, taip pat ir turto arešto, todėl pareiškėjo teiginiai, kad kilus mokestiniam ginčui mokesčių administratoriaus sprendimo galiojimas stabdomas ir dėl to negalima taikyti turto arešto, laikytini nepagrįstais. Taip pat nepagrįstas ir pareiškėjo teiginys, kad mokesčių administratorius privalėjo taikyti MAĮ 110 str. 3 d. ir vadovaudamasis protingumo ir ekonominio tikslingumo kriterijais turėjo nepradėti arba stabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras, kadangi turto areštas yra vienas mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo, bet ne mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdų. Pažymėjo, kad nors MD prie FM 2013-05-29 raštu Nr. (4.14) 3B-6384 kreipėsi į pareiškėją su prašymu pateikti įrodymus (pvz. garantijos dokumentus), kurie leistų taikyti kitus mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus arba pagrįstų skundžiamų sprendimų nepagrįstumą, tačiau tokie įrodymai nebuvo pateikti. Pažymėjo, kad nagrinėjamoje situacijoje Vilniaus teritorinė muitinė turto areštą galėjo taikyti tik esant šioms sąlygoms: a) yra priimtas sprendimas, pagal kurį pareiškėjui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos; b) yra pavojus, kad pareiškėjas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Kauno teritorinė muitinė pareiškėjui 2013-02-20 sprendimu Nr. 3PM190200 apskaičiavo ir įregistravo 96 568 Lt (7 174 Lt muitų, 59 060 Lt akcizo, 16 525 Lt PVM, 10790 Lt akcizo delspinigių ir 3 019 Lt PVM delspinigių) mokestinę prievolę, todėl pirmoji sprendimo dėl turto arešto priėmimo sąlyga yra tenkinama. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, antroji numatyta sąlyga išreiškia tikėtino pobūdžio aplinkybes, todėl, sprendžiant turto arešto klausimą, pakanka konstatuoti mokesčių mokėtojo turto praradimo riziką (2011-05-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A -1429/2011). Šiuo atveju pareiškėjui apskaičiuota ir įregistruota didelė mokestinė prievolė (96 568 Lt), pareiškėjas nenurodė jokių argumentų bei nepateikė jokių faktinių duomenų, kad, pradėjus galimą mokestinės nepriemokos išieškojimą, jis turės galimybę padengti skolą ir tokia jo galimybė nesumažės, todėl yra tikimybė, kad pareiškėjas gali turimo turto netekti dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti 96 568 Lt mokestinę nepriemoką. Vilniaus teritorinės muitinės areštuoto turto vertė (8 366 Lt) yra mažesnė nei pareiškėjo mokestinės prievolės dydis, todėl MAĮ 101 str. 2 d. sąlyga yra tenkinama. (b. l. 44-46).
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti remdamasis atsiliepime išdėstytais argumentais.
Skundas netenkinamas.
Byloje dalyvaujančių asmenų atstovų paaiškinimais ir pateiktais rašytiniais nustatyta, kad Kauno teritorinės muitinės 2013-02-20 sprendimu Nr. 3PM190200 pareiškėjas S. S. pripažintas skolininku ir jam įregistruota mokestinė prievolė – 7 174 Lt muito, 59 060 Lt akcizo, 16 525 Lt PVM, 10 790 Lt akcizo ir 3 019 Lt PVM delspinigių, šį sprendimą S. S. apskundė Muitinės departamentui. Vilniaus teritorinė muitinė, siekdama užtikrinti Kauno teritorinės muitinės 2013-02-20 sprendimą Nr. 3PM190200, 2013-03-29 sprendimu Nr. 5MA-34-661 areštavo S. S. priklausantį turtą (b. l. 6), areštas įformintas 2013-03-29 turto arešto aktu Nr. 2MA-20 (b. l. 7-8). Muitinės departamentas, kuriam pareiškėjas apskundė sprendimą areštuoti jo turtą, 2013-07-11 sprendimu Nr. 1A-264 skundo netenkino (b. l. 5).
MAĮ 101 str., reglamentuojantis turto areštą, be kita ko, nustato: turto areštas – šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas mokesčių mokėtojo nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi, disponavimo – priverstinis laikinas apribojimas siekiant užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą (MAĮ 104 str. 1 d.); Mokesčių mokėtojo turtas gali būti areštuojamas, jeigu mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymo nustatyta tvarka nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų arba jeigu mokesčių administratoriui priėmus sprendimą, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, yra pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų (MAĮ 104 str. 3 d.); mokesčių mokėtojo turtas taip pat gali būti areštuojamas, jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Šiuo atveju gali būti areštuojamas tik toks mokesčių mokėtojo turtas, kuris registruojamas atitinkamo turto registre, taip pat mokesčių mokėtojui grąžintina mokesčio permoka (skirtumas) (MAĮ 104 str. 4 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-06-25 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A442-985/2013, pasisakydamas dėl turto arešto mokestiniuose ginčuose, pažymėjo, kad Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 15 punkte numatyta, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus. Užtikrinimo būdų sąrašas pateiktas Mokesčių administravimo įstatymo 95 straipsnio 1 dalyje, kurio 2 punkte nurodytas turto areštas. Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 4 dalis nustato, kad mokesčių mokėtojo turtas gali būti areštuojamas, jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Šiuo atveju gali būti areštuojamas tik toks mokesčių mokėtojo turtas, kuris registruojamas atitinkamo turto registre, taip pat mokesčių mokėtojui grąžintina mokesčio permoka (skirtumas). Pažymėtina, kad šioje teisės normoje yra nustatytos dvi sąlygos, kurioms esant mokesčių administratorius mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimui turi teisę areštuoti mokesčių mokėtojo turtą: 1) jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų; 2) yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Taigi vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 4 dalimi, mokesčių administratorius turi teisę areštuoti mokesčių mokėtojo turtą tais atvejais, kai, pradėjus bei vykdant mokestinį patikrinimą, daroma tik preliminari išvada apie galimus mokesčių įstatymų pažeidimus.
Pareiškėjo S. S. turto arešto atveju, teismo vertinimu, buvo abi MAĮ 104 str. 3 d. numatytos sąlygos, kurioms esant muitinės pareigūnas mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimui turi teisę areštuoti mokesčių mokėtojo turtą: dėl padarytų pažeidimų pareiškėjui buvo įregistruota mokestinė prievolė, kuri objektyviai yra didelė, vien dėl ko jos išieškojimo rizika, atsižvelgiant į pareiškėjo turtinę padėtį, jau yra didelė.
Kiti pareiškėjo skundo argumentai – kad Muitinės departamentas nepasisakė dėl jo skundo argumentų, susijusių su mokestinės prievolės įregistravimu, taip pat nepagrįstai netaikė MAĮ 110 str. 3 d. nuostatų, įgalinančių netaikyti turto arešto kilus mokestiniam ginčui – yra nepagrįsti: pareiškėjo skundo Muitinės departamentui dėl turto arešto argumentai, susiję su Kauno teritorinės muitinės 2013-02-20 sprendimu Nr. 3PM190200, kuriuo jis pripažintas skolininku ir jam įregistruota mokestinė prievolė, nėra ginčo dėl Vilniaus teritorinės muitinės sprendimu taikyto mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdo dalykas, kadangi tokio pobūdžio aplinkybės sudaro mokestinio ginčo, kuriam teisės akto nustato specialią nagrinėjimo tvarką, dalyką; MAĮ 110 str., reglamentuojantis mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo sustabdymą, 1 d. nustato, kad jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, taip pat mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą minėtosioms sumoms padengti (išskyrus atvejus, kai įskaitoma mokesčių mokėtojo prašymu), tačiau nėra kliūtis taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemones, nurodytas šio Įstatymo 95 straipsnyje, arba pagrindas jas naikinti. MAĮ 110 str. 3 d. nustato, kad mokesčių administratorius, vadovaudamasis protingumo ar ekonominio tikslingumo kriterijais, turi teisę savo iniciatyva nepradėti arba stabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras. S. S. skunde nėra nurodyta aplinkybių, kurios, vadovaujantis protingumo ar ekonominio tikslingumo kriterijais, būtų pagrindas netaikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemonės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo S. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.