- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-19
- Bylos Nr.
- e2S-1097-538/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-02310-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- R. Ž.
- Atsakovas
- S. V.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. Ž. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. Ž. ieškinį atsakovui S. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nustatyti nepilnamečio vaiko A. Ž. gyvenamąją vietą su jos mama R. Ž., jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje; priteisti iš atsakovo S. V. nuo ieškinio padavimo dienos nepilnamečiam vaikui A. Ž. išlaikymą po 400,00 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis mokant už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę R. Ž.; priteisti iš atsakovo S. V. nepilnamečiam vaikui A. Ž. išlaikymo įsiskolinimą iš viso 13 960,00 eurų už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 26 d. iki ieškinio padavimo; nustatyti bendravimo tvarką tarp nepilnamečio vaiko A. Ž. ir jos tėvo S. V.; taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas šioje civilinėje byloje; priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo valstybės naudai už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą pagal VGTPT Klaipėdos skyriaus į šią civilinę bylą pateiktą pažymą; įpareigoti atsakovą pateikti visus duomenis apie jo turtinę ir finansinę padėtį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Tauragės apylinkės teismas 2023 m. spalio 31 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės R. Ž. ieškinį atsakovui S. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir jį grąžino padavusiam asmeniui. Teismo argumentai:
3.1. 2023 m. pavasarį tarp šalių kilęs ginčas buvo užbaigtas taikiai, šalims susitarus dėl ginčo dalyko. Minėtą aplinkybę patvirtina pačios ieškovės įrodymai (prašymas nutraukti teikiamą antrinę teisinę pagalbą ir tokio prašymo pagrindu priimtas atitinkamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas).
Šalies argumentai
3.2. Nagrinėjamu atveju, ieškovė į teismą kreipėsi į teismą su nauju ginču, t. y. po to, kai atsakovas geruoju vieną iš ieškovės reikalavimų (tėvystę) pripažino visiškai, o dėl kitų susitarė geruoju ir susitarimą, nors ir, ieškovės teigimu, netinkamai, bet vykdė. Civilinė byla priskirtina šeimos bylų kategorijai ir yra nagrinėtina ginčo teisena. Ginčas ikiteismine tvarka gali būti užbaigtas taikiai. Taigi prieš pateikiant ieškinį, ieškovė arba abi šalys turėjo pareigą kreiptis dėl teisės aktuose nustatytos privalomosios mediacijos. Nėra duomenų, patvirtinančių, kad ginčo šalys arba ieškovė, prieš kreipiantis į teismą su šiuo ieškiniu, pasinaudojo privalomąja mediacija arba ieškovė inicijavo mediacijos procesą, tačiau nebuvo gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo.
3.3. Nagrinėjamu atveju, privaloma mediacija pasinaudota nebuvo. Ieškovė, teikdama su ieškiniu įrodymus, kurie buvo panaudoti sprendžiant ankstesnį ginčą tarp šalių, siekia teisme iškelti naują ginčą, kurio nagrinėjimas nepraėjo išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Tokiu būdu ieškovė siekia formaliai pasinaudoti jau išnaudota sąlyga (privaloma ikiteismine mediacija). Tokie ieškovės veiksmai paneigia aukščiau nurodytą imperatyvų teisinį reglamentavimą ir jo keliamus tikslus. Ieškovė ar abi šalys privalo kreiptis dėl ikiteisminės mediacijos atlikimo. Juolab, kad nagrinėjamu atveju, privalomos mediacijos atlikimas nebūtų vien tik formalus įstatymo normų laikymasis, bet, taip pat, galėtų pasiekti realių rezultatų – taikų ginčo išsprendimą, kas jau vieną kartą praeityje pavyko padaryti.
III. Atskirojo
skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovė (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartį ir ieškovės R. Ž. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirojo skundo argumentai:
4.1. Šalys jokios rašytinės sutarties nesudarė, joks dokumentas teismui (taikos sutartis ar kt.) nebuvo pateiktas dėl nepilnamečiam vaikui išlaikymo teikimo, gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo. Nebuvo ir jokio šalių notarinio susitarimo minėtais klausimais.
4.2. Duomenys apie tai, kad mediacija buvo pasinaudota, buvo pateikta kartu su ieškiniu ir būtent todėl, kad mediacija buvo pasinaudota, VGTPT ir suteikė ieškovei sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo.
4.3. VGTPT sprendimas galioja vienerius metus, kuriems pasibaigus pareiškėjas gali antrinę teisinę pagalbą prasitęsti įstatymų nustatyta tvarka. Įstatyme nėra nurodyta kiek laiko galioja mediatoriaus išduota pažyma, t. y. nėra nurodyta, kad praėjus vieneriems metams, ar pvz. 6 mėnesiams ir vienai iš mediacijos šalių nesikreipus į teismą dėl ginčo mediacijos pažyma nustoja „galioti“.
4.4. Ieškovė pasinaudojo privaloma mediacija, jokia rašytinė taikos sutartis nebuvo sudaryta, joks teismo procesinis sprendimas nebuvo priimtas dėl ginčo ir ieškovė jokių naujų reikalavimų nekelia, tiesiog atsakovui sutarus žodžius su ieškove mediacijos procese nevykdė savo sutartų įsipareigojimų ir dėl to ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu. Akivaizdu, kad atsakovas nesikreips nei į mediaciją, nei į teismą, nes per 17 m. laikotarpį, jis dukrą matė tik kartą nuvykęs į notaro kontorą, o sutarto išlaikymo neteikia.
4.5. Šalių dukrai jau yra (duomenys neskelbtini), o teisminiam procesui užsitęsus, juo labiau, jeigu dar inicijuotų naujai ikiteisminę mediaciją, tai vaikui sukaktų ir 18 metų, dėl ko jis prarastų teisę į išlaikymą iš vieno iš tėvų, kas neteisėta ir nepagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas tenkinamas.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
6. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
7. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, konstatavęs, jog ieškovė nesilaikė šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
8. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama laikantis specialių įstatymo nustatytų reikalavimų. Kai asmuo, pateikdamas teismui pareiškimą netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako jį priimti (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais. Tam tikrais atvejais galimybė kreiptis į teismą atsiranda tada, jei suinteresuotas asmuo laikėsi išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, kuri gali būti nustatyta įstatyme (CPK 22 straipsnio 1 dalis).
9. Privalomosios mediacijos vykdymo tvarką reglamentuoja Mediacijos įstatymas. Šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka, išskyrus minėtame punkte aptartus smurto artimoje aplinkoje atvejus. Taigi, kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl civilinės bylos iškėlimo dėl ginčų, kuriems nustatyta privalomoji neteisminė mediacija, teismui kartu su ieškiniu turi būti pateikiami rašytiniai įrodymai, kad ginčo šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja neteismine mediacija. Nurodytas teisinis reglamentavimas sudaro pagrindą konstatuoti, kad įrodymu, jog šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja mediacija, yra atitinkama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos arba mediatoriaus, į kurį šalys kreipėsi, parengta pažyma ar panašaus pobūdžio dokumentas, patvirtinantis šalies realizuotą prievolę pasinaudoti privalomąja mediacija.
10. Kaip byloje nustatyta, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius 2023 m. kovo 28 d. nurodė, kad Tarnyba 2023 m. vasario 14 d. parengė pažymą dėl privalomos mediacijos, kuri patvirtina, kad ieškovė įgyvendino įstatymuose numatytą reikalavimą pasinaudoti teismine mediacija ir turi teisę kreiptis dėl ginčo išsprendimo į teismą. Taip pat ieškovė su ieškiniu pateikė teismui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuorašą iš kurio matyti, kad ieškovė buvo pasinaudojusi privaloma mediacija. Nors pirmosios instancijos teismas nurodo, kad 2023 m. pavasarį tarp šalių kilęs ginčas buvo užbaigtas taikiai, šalims susitarus dėl ginčo dalyko, tačiau pažymėtina, kad nebuvo mediacijos sprendimo patvirtinti taikos sutartį, todėl darytina išvada, kad ieškovė pasinaudojo išankstine ginčo spendimo tvarka, tačiau šalims nepavyko sudaryti rašytinės taikos sutarties. Taigi ieškovė turi teisę, jog jos reikalavimai būtų nagrinėjami teisme ginčo teisenos tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.
11. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog šalys negali naudotis ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka formaliai ir tik tam, kad susidarytų prielaidos kreiptis į teismą, tačiau kartu pažymi, jog reikalavimas pasinaudoti privalomąja mediacija neturi užkirsti kelio asmeniui pasinaudoti teise į teisminę gynybą.
12. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
13. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai sprendė, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą, nesilaikė šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, dėl ko skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 137 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335 - 339 straipsniais, teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.