- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-06-17
- Bylos Nr.
- e1-2255-992/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34195-2023-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Kaltinamasis
- M. O.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje
M. O. (M. O.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis pagal individualios veiklos pažymą, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. O. mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė T. M. sveikatą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: M. O. 2023 m. rugsėjo 3 d., apie 21.30 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje šalia (duomenys neskelbtini), dešine ranka sudavė T. M. vieną smūgį į veido sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą ir padarydamas viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimą, odos nubrozdinimą apatinės lūpos raudonyje. Tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė T. M. sveikatą ir M. O. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas M. O. pirminės apklausos metu savo kaltės nepripažino, apklausiamas papildomai kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. rugsėjo 3 d., apie 21.30 val., jam paskambino policijos pareigūnai ir pasakė, kad jo automobilis „Toyota“ užstatė kitą automobilį, su mergina atėjo patraukti automobilio. Stovėjimo aikštelėje buvo du vaikinai, kurie pradėjo keiktis, visaip jį vadinti. Toks jų tarpusavio pokalbis krypo link konflikto, jie ėjo vieni link kitų, vieni ant kitų garsiai šaukė, buvo konfliktinė situacija. Jis vieną iš vaikinų pastūmė į petį, stumdamas ranka trenkė vienam iš vaikinų į veido sritį. Taip pasielgti jis neketino, tačiau taip gavosi įvykusio konflikto metu (kuria ranka trenkė, pasakyti negali, neprisimena). Tiksliai apibūdinti vaikino, su kuriuo susistumdė, negali. Tada jie pradėjo atsitraukinėt į kitą pusę, dar pasakė jiems, kad trauktų savo mašiną, nes norėjo, kad jie išvažiuotų iš stovėjimo vietos. Jis patraukė savo automobilį, dar kažkiek paskui juos paėjo. Tada jis grįžo, su mergina sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Po šio konflikto vaikinų daugiau nematė, su jais susidūręs nebuvo. Gailisi dėl savo veiksmų, apgailestauja, kad dėl tokių jo veiksmų nukentėjo kitas asmuo (el. b. 1 t., 105 – 107, 185 – 186 b. l.; 2 t., 7 – 8, 22 – 24 b. l.).
Nukentėjusysis T. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. rugsėjo 3 d., apie 21.00 val., priėjęs prie savo automobilio, palikto automobilių stovėjimo aikštelėje, pastebėjo, kad jis iš priekio ir iš galo yra užstatytas dviejų šalia stovinčių automobilių. Su juo buvo T. M.. Automobilis, stovėjęs iš priekio, buvo „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Paskambinęs bendruoju pagalbos numeriu paprašė nustatyti automobilių savininkus. Po skambučio praėjus apie 30 min. prie jo priėjo vyriškis su mergina, šių asmenų anksčiau nebuvo matęs, jų nepažįsta. Vyriškis jam pasakė, kad yra transporto priemonių, kurios užstatė jo automobilį, savininkas, agresyviai aiškino, kad negalima statyti automobilio vietoje, kurioje yra paliktas jo automobilis. Paklausė, kodėl negali šioje vietoje statyti automobilio. Po šio klausimo vyriškis dešine ranka trenkė jam į veido sritį. Po smūgio atsitraukė nuo vyriškio, nes pajuto didelį fizinį skausmą, o vyras pradėjo jam grasinti, pasakė, kad sudaužys jo automobilį ir jis sužinos, kas yra (duomenys neskelbtini) rajonas, nebegalės ramiai gyventi. Po šių grasinimų minėtas vyriškis pradėjo jį gaudyti, sakydamas: „ateik, pamokysiu, kaip reikia gyvent“. Jis ir su juo kartu buvęs draugas pradėjo nuo jo bėgti. Bėgdamas dar kartą paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė apie situaciją. Po 10 min. atvyko policijos pareigūnai, pamatęs policijos pareigūnų automobilį minėtas vyriškis pasišalino (el. b. 1 t., 13 – 16 b. l.).
Liudytojas T. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. rugsėjo 3 d., apie 21.30 val., automobilių stovėjimo aikštelėje atėję prie T. M. automobilio, pamatė jį užstatytą kito automobilio. T. M. paskambinęs į policiją prašė padėti surasti automobilio savininką. Po kurio laiko prie jų priėjo vyras su mergina. Tas vyras pasakė, kad užstatė automobilį tyčia. Tuomet T. M. paklausė to vyro, ar gali patraukti automobilį, kadangi jie nori išvažiuoti. Vyras atrodė agresyviai nusiteikęs, bandė provokuoti T. M.. Po kurio laiko tas vyras iš niekur nieko trenkė T. M., kiek prisimena, dešine ranka į veido sritį, prie lūpos, po smūgio T. M. lūpa buvo praskelta iš vidaus, kraujavo. Jis ir T. M. atsitraukė nuo minėto vyro. T. M. paskambino policijai, tas vyras pradėjo ant jų šaukti, jie ėjo tolyn nuo vyro, o tas vyras ėjo paskui juos. Atvykus policijos pareigūnams, jie grįžo atgal į aikštelę, tačiau vyras su mergina jau buvo pasišalinę (el. b. 1 t., 84 – 86 b. l.).
Liudytoja R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. rugsėjo 3 d. buvo su M. O., apie 21.30 val. M. O. paskambinę policijos pareigūnai pasakė, kad jo automobilis „Toyota“ užstatė kitą automobilį automobilių stovėjimo aikštelėje. Su M. O. nuėjo į minėtą aikštelę, joje stovėjo du vaikinai. Tie vaikinai jos vaikinui sakė, kad jis blogai pastatė savo automobilį, jie negali išvažiuoti, pradėjo jį visaip vadinti, tačiau ką tiksliai sakė, neprisimena, vis kartojo, kaip blogai jis pastatė savo automobilį. Matė, kad tie du vaikinai ir jos vaikinas apsistumdė, po šio konflikto tie vaikinai nuėjo, bet paliko užvestą savo automobilį. Ji su vaikinu dar kiek palaukė, jos vaikinas jiems pašaukė, kad patrauks savo automobilį, tegu jie patraukia savo. Jos vaikinas patraukė savo automobilį ir jie išėjo. Matė, kaip vaikinai tarpusavyje apsistumdė, tačiau smūgių nematė, jos vaikinas nemušė tų dviejų vaikinų (el. b. 1 t., 129 – 131 b. l.).
Liudytojas L. L. (L. L.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. rugsėjo 3 d., 21.37 val., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, užstatytas pranešėjo automobilis, atėjęs agresyvus automobilio savininkas trenkė jam į veidą. Atvykusius nurodytu adresu pasitiko pranešėjas T. M. ir jo draugas. Matėsi, kad T. M. lūpa neseniai prakirsta. T. M. paaiškino, kad atėjo prie savo automobilio, jo automobilis „Bmw“ buvo užstatytas kito automobilio „Toyota“, dėl to paskambino policijai. Po kiek laiko atėjo automobilio „Toyota“ savininkas, kuris buvo agresyviai nusiteikęs, trenkė T. M. į veidą. T. M. jiems nurodė, kad dėl pareiškimo pagalvos, pasakė, kad šiuo metu pretenzijų neturi, tačiau jeigu nuspręs, pareiškimą pateiks per e-policijos portalą. Patikrinus automobilį „Toyota“ per POLIS II sistemą, nustatyta, kad automobilis priklauso M. O. (el. b. 1 t., 187 – 189 b. l.).
Iš 2023 m. rugsėjo 6 d. T. M. pareiškime nurodytų aplinkybių matyti, kad 2023 m. rugsėjo 3 d., įvykus konfliktui, apie 21.30 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), jam nepažįstamas asmuo dešine ranka trenkė į veido sritį. Šis veiksmas T. M. sukėlė fizinį skausmą (el. b. 1 t., 1 – 9 b. l.).
Iš 2023 m. rugsėjo 8 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodytų duomenų matyti tyrimo metu apžiūrėta įvykio vieta – automobilių stovėjimo aikštelė, esanti (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., 45 – 52 b. l.).
Iš 2024 m. kovo 5 d. kitų objektų apžiūros protokole pateiktų duomenų matyti tyrimo metu perklausyti garso įrašai, gauti iš Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC). Viename garso įraše girdėti, kaip T. M. prašo policijos pagalbos, kadangi buvo sumuštas automobilį užstačiusio asmens. Greitosios medicinos pagalbos atsisakė, tik pažymėjo, kad jo lūpa prakirsta. Antrame garso įraše girdėti, kaip T. M. ragina greičiau atvykti policijos pareigūnus, kadangi jam reikia bėgioti nuo jį užpuolusio asmens (el. b. 1 t., 152 – 155 b. l.).
Iš 2024 m. balandžio 29 d. kitų objektų apžiūros protokole pateiktų duomenų matyti tyrimo metu peržiūrėtos nukentėjusiojo T. M. pateiktos ekrano kopijos, kuriose matomi sužalojimai. Iš pateiktų nuotraukų matyti užfiksuota T. M. veido dalis, kurioje stambiu planu matoma lūpa, ant kurios yra žaizda su tamsiai raudonos spalvos dėme, galimai sukrešėjusiu krauju (el. b. 1 t., 119 – 121 b. l.).
Iš 2023 m. rugsėjo 14 d. specialisto išvadoje pateiktų duomenų matyti, kad T. M. padarytas viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimas, odos nubrozdinimas apatinės lūpos raudonyje. Sužalojimai padaryti kietu, buku daiktu (daiktais), neatmetama, kad įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku t. y. 2023 m. rugsėjo 3 d. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. T. M. sužalojimų jam padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą (el. b. 1 t., 198 – 199 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamasis M. O. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką – tyčia dešine ranka sudavė T. M. vieną smūgį į veido sritį, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam T. M. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą, padarydamas viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimą, odos nubrozdinimą apatinės lūpos raudonyje.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis savo kaltę pripažino, išsamiai paaiškino veikos padarymo aplinkybes, pripažino, kad supranta, jog turi atsakyti už savo veiksmus. M. O. kaltę taip pat patvirtina nukentėjusiojo T. M. išsamūs parodymai, liudytojų T. M., R. B. ir L. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, taip pat byloje esanti rašytinė medžiaga, t. y. nukentėjusiojo pareiškimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolai, kuriais ikiteisminio tyrimo metu buvo perklausyti BPC garso įrašai ir peržiūrėtos nukentėjusiojo pateiktos fotonuotraukos, specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad dėl M. O. veiksmų T. M. buvo sukeltas fizinis skausmas ir nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Vertinant tai, kad dėl M. O. veiksmų T. M. buvo sukeltas fizinis skausmas ir nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, M. O. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Dėl skirtinos bausmės
Kaltinamasis prieštaravimų, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu neišreiškė, sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (el. b. 2 t., 43 – 44 b. l.). Tyrimo metu nukentėjusiajam T. M. buvo pranešta apie sprendimą procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. 2 t., 47 b. l.)
Skirdamas bausmę M. O., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį: padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Kadangi kaltinamasis viso ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nuoširdus, keitė parodymus ir nors paskutinės apklausos metu kaltę pripažino visiškai ir gailėjosi dėl nusikaltimo padarymo, teismas nepripažįsta to, kaip M. O. atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. M. O. yra jauno, darbingo amžiaus, dirbantis, (duomenys neskelbtini), praeityje neteistas, per pastarųjų vienerių metų laikotarpį administracine tvarka baustas devynis kartus, paskirtas pinigines baudas yra sumokėjęs. Įvertinta ir tai, kad savanoriškai atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą. Byloje nėra duomenų apie M. O. gydymąsi Priklausomybės ligų centre ar VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje.
Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti M. O. paskyrus baudžiamojo nusižengimo sankcijoje numatytą ir prokurorės prašomo dydžio laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Dėl kardomųjų priemonių ir kitų klausimų
Kaltinamajam M. O. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. 1 t., 108 – 111 b. l.) – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – naikintina kaip nebereikalinga.
Civilinis ieškinys pareikštas nebuvo, kadangi M. O. savanoriškai atlygino žalą.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas taikytas nebuvo. Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio l dalies l punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
M. O. (M. O.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. O. paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, įpareigoti M. O. tęsti darbą, o jo netekus pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
M. O. skirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nekeisti, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, panaikinti.
Išaiškinti M. O., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19 – 22 straipsniai.
1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;
2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.
Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.
Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios;
3) teismas, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.