Kauno apygardos teismo sprendimas

2011-05-11 · Civilinė byla Nr. 2S-752-264/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2011-05-11
Bylos Nr.
2S-752-264/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Baubienė (pirm.), Dalė Burdulienė, Neringa Venckienė
Pareiškėjas
Z. J.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus
Kategorijos
  • 106.8.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-752-264/2011
Pirmosios instancijos teismo teisėja Dalia Kvederavičienė
Procesinio sprendimo kategorija 106.8.3; 122.2; 122.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės ir Neringos Venckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Z. J. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Z. J. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus žemėtvarkos skyriui dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atstatymo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas Z. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo: atnaujinti praleistą terminą nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti dėl jo motinos A. N., mirusios 1995-04-07, iki žemės nacionalizacijos bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėtos žemės (duomenys neskelbtini); nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, nuosavybės teisių į žemę atkūrimo tikslu, kad jo motina A. N., mirusi 1995-04-07, ir B. N., miręs 1941-06-24, iki žemės nacionalizacijos bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė 13,7585 ha žemės sklypą, esantį duomenys neskelbtini) bei 0,38 ha žemės sklypą, esantį duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą ir grąžino jį padavusiam asmeniui CPK 137 str. 2 d. 3 p. pagrindu. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą (turto valdymo bendrosios jungtinės nuosavybės teise) remiasi 1804 m. Prancūzijos civiliniu kodeksu, galiojusiu nepriklausomoje tarpukario Lietuvoje iki žemės nacionalizacijos duomenys neskelbtini), kur buvo žemė ir į kurią pretenduojama atkurti nuosavybės teises. 1804 m. Prancūzijos civilinis (Napoleono) kodeksas įtvirtino vyro valdžios žmonai ir turtui principą, t. y. ištekėjusi moteris pagal kodeksą tapo nelygiateise. Sutuoktinių turtinių santykių pobūdis - bendra ar atskira nuosavybė, kuo remiamasi ir pareiškime, priklausė nuo specialaus susitarimo, sudaryto prieš santuokos aktą be teisės vėliau keisti jo sąlygas. Žmona net ir turėdama atskirą nuosavybę, vyrui nedalyvaujant arba neturėdama raštiško sutikimo, negalėjo savo turto perleisti ar įgyti, išskyrus testamento surašymą. Tai leidžia teigti, kad prieš santuokos aktą tarp sutuoktinių turėjo būti susitarta dėl bendros sutuoktinių nuosavybės ir tas susitarimas (jei sąlygų vėliau nebuvo galima keisti) turėjo būti rašytinis. Prie pareiškimo pridėtame 1929-02-08 rejestro Nr. 175 nuoraše, sudarytame iki A. N. ir B. N. sudarant santuoką 1929-02-10, numatyta, kad B. N. tėvo A. N. dovanota žeme galės naudotis ir valdyti tik po tėvo A. N. mirties ir be jo sutikimo negalės perleisti kitiems tėvo padovanoto turto. Byloje nėra duomenų apie A. N. mirties datą, t. y. nuo kada B. N. savarankiškai be tėvo sutikimo galėjo valdyti ir naudotis padovanotu turtu. Teismas atsisakė priimti pareiškimą, nes pareiškėjas, kreipęsis į teismą, nesilaikė įstatymų nustatytos šiai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, kadangi pagal Napoleono kodeksą iki vedybų turėjo būti sudarytas rašytinis susitarimas dėl bendros sutuoktinių nuosavybės, o pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis negali kitokia, ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių prašomą nustatyti juridinį faktą, ar atkurti prarastų dokumentų, kurie neišlikę, t. y. kad jis nesikreipė dėl dokumentų patvirtinančių turto valdymo bendra nuosavybe fakto gavimo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas Z. J. atskiruoju skundu (b. l. 11-14) prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-12-27 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Apeliantas su teismo nutartimi nesutinka ir nurodo, kad 2003-03-05 Lietuvos centrinio valstybinio archyvo pažymėjimas patvirtina faktą, jog pareiškėjas kreipėsi dėl dokumentų, patvirtinančių žemės valdymo faktą išdavimo, tačiau jų archyvuose nerado, todėl yra visiškai nepagrįsta teismo išvada, kad pareiškėjas nesikreipė dėl dokumentų patvirtinančių žemės valdymo nuosavybės teise fakto gavimo ir todėl nesilaikė įstatymų nustatytos šiai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos. Be to, byloms numatytoms CPK XXVI skyriuje, t.y. byloms dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nėra numatyta išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Pareiškėjas yra išnaudojęs visas įmanomas priemonės ir kreipęsis į atitinkamas institucijas (archyvą) dėl dokumentų, patvirtinančių žemės nuosavybės valdymą gavimo, todėl pareiškėjui nesuprantama į kokią dar instituciją jis privalėtų kreiptis ir kokia išankstine ginčo nagrinėjimo ne teismine tvarka jis privalo pasinaudoti, jeigu Alytaus rajono apylinkės teismas 2010-12-27 nutartyje dėl to nepasisakė. CPK 137 str. 2 d. išvardintų atsisakymo priimti ieškinį pagrindų sąrašas yra išsamus ir jo negalima aiškinti plečiant. Atsisakymas priimti pareiškimą kitais, šioje dalyje nenumatytais pagrindai yra neteisėtas ir laikytinas konstitucinės teisės kreiptis į teismą pažeidimu (Konstitucijos 30 str.). Be to, teismo nutartyje padaryta išvada, kad pagal 1804 m. Napaleono kodeksą (kuriuo savo pareiškime remiasi pareiškėjas) iki vedybų turėjo būti sudarytas rašytinis susitarimas dėl bendros sutuoktinių nuosavybės (jei tokio susitarimo sąlygų vėliau nebuvo galima keisti), yra išankstinė ir nepagrįsta, nes 1804 m. Napaleono kodekse tokia nuostata nėra numatyta. Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad įrodyti tokio susitarimo buvimą, tačiau ar jis buvo sudarytas, galima spręsti tik išnagrinėjus bylą. Todėl negalima užkirsti pareiškėjui kelio įgyvendinant teisę kreiptis į teismą iš anksto motyvuojant materialiaisiais teisiniais argumentais. Teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą, pareiškė savo išankstinę nuomonę apie bylos esmę.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pareiškėjas gali kreiptis tuo atveju, jei negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.)

Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos įgyvendinimu įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu pareiškimas neatitinka CPK 447 str. pareiškimo turiniui keliamų reikalavimų, ar bendrųjų CPK 111, 135 str. nustatytų reikalavimų teismas nustato pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Tokiu atveju nepripažįstama, kad civilinė byla iškelta, tačiau ir neatsisakoma priimti pareiškimo ar ieškinio, nes jo trūkumus galima nesunkiai ir greitai pašalinti.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą ir grąžino jį padavusiam asmeniui CPK 137 str. 2 d. 3 p. pagrindu, nustatęs, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis negali kitokia ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių prašomą nustatyti juridinį faktą ar atkurti prarastų dokumentų, kurie neišlikę.

Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos išvada nesutinka.

Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto skundo argumentai, jog byloms dėl juridinę reikšmę turinčių fakto nustatymo nėra numatyta išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka, pagrįsta, tačiau pareiškėjo pareiškimas turi atitikti CPK 447 str. pareiškimo turiniui keliamus reikalavimus bei pateikti rašytiniai įrodymai, jog pareiškėjas išnaudojo visas galimybes reikalingiems dokumentams gauti, tačiau jie neišlikę arba jų negalima atkurti. Todėl teismui, nustačius pareiškimo trūkumus ar nesant pakankamai įrodymų, jog pareiškėjas kreipėsi į visas atitinkamas archyvų įstaigas dėl dokumentų patvirtinančių prašomą nustatyti faktą gavimo bei duomenų kas buvo ginčo žemės savininku iki 1940 m. liepos 22 d. pateikimo, ir gavo atitinkamus atsakymus, turėjo nustatyti terminą pareiškimo trūkumams pašalinti CPK 115 str. 2 d. tvarka, o ne atsisakyti jį priimti nesant CPK 137 str. 2 d. 3 p. pagrindo. Pažymėtina tai, kad teismo aktyvumas ypatingosios teisenos bylose gali reikštis tik atitinkamų procesinių priemonių panaudojimu, nesikišant į teisminio nagrinėjimo dalyką.

Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama nutartis panaikintina ir apelianto Z. J. pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Aušra BaubienėKolegijos teisėjos Dalė BurdulienėNeringa Venckienė